69c60015-bd8d-41b0-96fa-e86cdf5a940d · Kauno apygardos teismas

                                       Civilinė byla Nr. 2A-847-555/2014;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14622-2012-0; Pirmosios instancijos teismo teisėja: Edita Å liumpienė; (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.5; 121.21 KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje Nr. 2-2271-775/2013 pagal ieÅ¡kovo R.

Z. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui R. S. dėl žalos priteisimo.Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė:I. Ginčo esmė 1996 m. vasario 25 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi ieÅ¡kovui neterminuotam naudojimui iÅ¡nuomotas 20,86 kv. m. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ä® pastatÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 20 d.

įsakymais buvo atkurtos piliečių V. M., A. M. ir S. M. nuosavybės teisės, grÄ Å¾inant patalpas natÅ«ra ir nustatant savininkams prievolę jas iÅ¡nuomoti Kauno miesto savivaldybei, kol valstybė įvykdys Å¡io buto nuomininkams suteiktÄ garantijÄ . Visi nuomotų butų savininkai Å¡iai dienai yra iÅ¡sikėlę, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovÄ . Kadangi savininkai perduotų patalpų nebuvo perėmę, Savivaldybės SugrÄ Å¾into gyvenamojo namo, jo dalies, buto ir kitų patalpų perėmimo iÅ¡ nuomininko ir perdavimo savininkui organizuoti komisija, sudaryta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 7 d.

įsakymu Nr. A-1287 „Dėl komisijos sugrÄ Å¾into gyvenamojo namo, jo dalies, buto ir kitų patalpų perėmimui iÅ¡ nuomininko ir perdavimui savininkui organizuoti sudarymo“ paženklino gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) laiptinės duris, žymoje pateikdama informacijÄ apie tesės aktais numatyta atsakomybę už neteisėtÄ patekimÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ . Tokių priemonių, kad į gyvenamÄ jį namÄ nepatektų paÅ¡aliniai asmenys, atsakovės teigimu buvo imtasi todėl, kad Komisija turėjo duomenų, jog Å¡iame bute deklaruoti asmenys jame negyvena, o R.

Z. jame lankosi tik retkarčiais. IeÅ¡kovas R. Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės administracijos solidariai 500 Lt turtinės žalos, 6 000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, jog 2013 m. spalio 28 d. iÅ¡vyko lankyti kapines ir grįžęs 2009 m. lapkričio 3 d. rado užplombuotas lauko duris, su užraÅ¡u „Šio namo dalis užplombuota Komisijos.

Atidaryti duris be Komisijos sutikimo draudžiama ir numatyta ATK atsakomybė, bauda 2000 Lt“, jokių kontaktinių duomenų nebuvo nurodyta. IeÅ¡kovas paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, paaiÅ¡kino, kad varžomos jo teisės. Buvo sujungtas su policijos komisariatu, iÅ¡ ten gavo nurodymÄ kreiptis į savivaldybę. TÄ dienÄ iÅ¡ Vilniaus atvyko jo sÅ«naus D. Z. motina D. P.. Nepavykus įeiti į namÄ , ieÅ¡kovas surado vairuotojÄ , kuriam sumokėjo 500 Lt, nes jis ieÅ¡kovÄ su jo Å¡eimos nariais visur vežiojo, t. y.

į Kauno miesto savivaldybę, Kauno apygardos administracinį teismÄ , nakvynės namus PetraÅ¡iÅ«nų mikrorajone, o sÅ«nų ir jo motinÄ - į Vilnių, nes į nakvynės namus priėmė tik vyrus. IeÅ¡kovas pernakvojo nakvynės namuose, o kitos dienos ryte 9 val. buvo prie namo (duomenys neskelbtini) g. Plomba nuo durų jau buvo nuimta, name buvo pora policininkų, R. S. ir 3 moterys. IeÅ¡kovo teigimu byloje neįrodyta, kad plombos uždėtos teisėtai. Neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas vertina atsižvelgdamas į grasinimÄ skirti 2 000 Lt baudÄ už plombos pažeidimÄ .

Kadangi į butÄ negalėjo patekti 3 asmenys, susidaro 6 000 Lt neturtinė žala. Tokia žala atsirado dėl to, kad ieÅ¡kovas Å¡altu, tamsiu metų laiku negalėjo patekti į butÄ , pasiimti vaistų, priimti svečių, mažametis vaikas nepatekęs į namÄ pridirbo į kelnes, nebuvo kur jo nuprausti, ieÅ¡kovas turėjo žemintis praÅ¡ydamas vietos nakvynės namuose, patyrė psichologinį smurtÄ , baimę, kad bet kuriuo metu durys vėl gali bÅ«ti užplombuotos, nes tik 2009 m. gruodžio 3 d. savivaldybė raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , kad durys buvo užplombuotos ne dėl jo kaltės. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškovui 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybei 1 084 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.Teismas įvertino tai, kad ieškovas 2009 m. spalio-lapkričio mėn. buvo teisėtas buto valdytojas.

Taip pat teismas vertino atsakovų atstovės paaiÅ¡kinimus, jog durys buvo pažymėtos tam, kad į namÄ nepatektų paÅ¡aliniai asmenys, nes name visi butai, iÅ¡skyrus, ieÅ¡kovo, jau buvo tuÅ¡ti. Atsakovų atstovė neginčijo, kad visos lauko durys buvo užrakintos, todėl teismas pažymėjo, kad neaiÅ¡ku, kokiu tikslu jas reikėjo plombuoti. Remiantis Å¡iomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog komisija, esant galiojantiems nuomos (subnuomos) santykiams su ieÅ¡kovu, neturėjo jokio teisėto pagrindo kažkaip žymėti ar plombuoti namo duris ir taip apriboti ieÅ¡kovo teisę į bÅ«stÄ (Konstitucijos 23 ir 24 str.).

Tuo labiau, kad jokie įstatymai, poįstatyminiai aktai ar savivaldybės vidaus aktai net nenumato tokios priemonės. Teismas atmetė atsakovų atstovės argumentÄ , jog minėta plomba buvo uždėta ne ieÅ¡kovo, o paÅ¡alinių asmenų atžvilgiu, todėl ieÅ¡kovas galėjo tÄ plombÄ nuimti ir įeiti į savo butÄ . Teismas konstatavo, jog iÅ¡ plombos teksto matyti, jog ji skirta visiems asmenims, kurie savavaliÅ¡kai įeis į namÄ .Teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs faktines aplinkybes, darė iÅ¡vadÄ , jog neteisėtus veiksmus, t. y. durų „užplombavimÄ â€œ atliko Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Savivaldybės sugrÄ Å¾into gyvenamojo namo, jo dalies, buto ir kitų patalpų perėmimo iÅ¡ nuomininko ir perdavimo savininkui organizuoti komisija, todėl solidarios atsakomybės Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti ir žala priteistina tik iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos.

Spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovo patirtos turtinės žalos, teismas nurodė, kad pareiga įrodyti turtinę žalÄ dėl tariamo pažeidimo tenka ieÅ¡kovui. Å is privalo pateikti dokumentus, įrodančius patirtÄ Å¾alÄ ir jÄ sudarančius elementus bei jos dydį. Nors aplinkybes dėl turtinės žalos teismo posėdyje be paties ieÅ¡kovo patvirtino liudytoja D. P., tačiau jokių kitų įrodymų byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas patirtos turtinės žalos neįrodė.Spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos, teismas nurodė, kad atsakovės sudarytos komisijos atstovai atliko neteisėtus veiksmus – neturėdami jokio teisinio pagrindo užplombavo ieÅ¡kovo gyvenamojo bÅ«sto lauko duris ir taip apribojo jo teisę visÄ 2009 m. lapkričio 3 dienÄ ir naktį iki 2009 m. lapkričio 4 d. ryto 9 val. naudotis butu.

Kaip nurodė ieÅ¡kovas, jis nepateko į bÅ«stÄ Å¡altu metų laiku, tuo metu siautė kiaulių gripo epidemija, ieÅ¡kovas negalėjo pasiimti vaistų nuo kraujospÅ«džio ir prostatos. Tokie savivaldybės darbuotojų veiksmai sutrikdė jo įprastÄ gyvenimÄ , jis negalėjo į namus priimti iÅ¡ Vilniaus atvažiavusio sÅ«naus su jo motina. IeÅ¡kovas buvo priverstas gaiÅ¡ti laikÄ , važinėdamas į įvairias institucijas ir praÅ¡ydamas, kad jam bÅ«tų užtikrintas patekimas į bÅ«stÄ .

IeÅ¡kovas turėjo žemintis, ieÅ¡koti nakvynės namų, kuriuose galėtų pernakvoti. Savivaldybė ieÅ¡kovÄ tik 2009 m. gruodžio 3 d. raÅ¡tu informavo, kad durys buvo užplombuotos ne jo, o paÅ¡alinių asmenų atžvilgiu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, konstatavo, jog ieÅ¡kovas patyrė didelį pažeminimÄ ir emocinius iÅ¡gyvenimus, todėl sprendė, kad iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteistina 4 000 Lt neturtinė žala.IeÅ¡kinį patenkinęs iÅ¡ dalies, teismas iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybei priteisė ir 1 084 Lt ieÅ¡kovo patirtų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje, kuria tenkintas ieÅ¡kinys ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos sudarytos komisijos atstovai atliko neteisėtus veiksmus, nes vadovavosi tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais ir neįvertino bei nepasisakė dėl kitų byloje surinktų įrodymų, todėl neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ .

Byloje nebuvo nustatyta jokių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kuriuos padarė Komisija ar jos nariai. Apeliantės vertinimu ieÅ¡kovas savo reikalavimus grindė tik deklaratyvaus pobÅ«džio, jokiais leistinais įrodymais nepagrįstais, teiginiais apie faktiÅ¡kai patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , kuriuos iÅ¡ dalies paneigia byloje pateikti ir tinkamai teismo neįvertinti kiti įrodymai (Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 20-2-0620-09 medžiaga), atsakovų ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai.

Apeliantės manymu teismas netinkamai vertino ir paties ieÅ¡kovo parodymus teisme, kurie atskleidė aplinkybes, kad R. Z. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), buvo likęs vienintelis nuomininkas, o ginčo metu (iki 2009-11-03) adresu (duomenys neskelbtini), gyveno epizodiÅ¡kai, dažnai iÅ¡vykdavo, buvo iÅ¡vykęs ir nuo 2009-10-28 iki 2009-11-03. IeÅ¡kovas bylÄ nagrinėjančiam teismui paaiÅ¡kino, kad sÄ moningai nesikreipė į Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovus (2013-12-04 teismo posėdžio protokolas), jis buvo informuotas, kad neteisėtai užrakino gyvenamojo namo lauko duris ir dėl Å¡ios priežasties Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovai bei gyvenamÄ jį namÄ administruojantys darbuotojai negali patekti į gyvenamÄ sias patalpas, todėl buvo reikalaujama 2009-11-04 9 val. suteikti sÄ lygas Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovams patekti į gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini).

Tačiau, nurodytu adresu ieÅ¡kovas 2009-11-03 neatvyko ir telefonu su Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovais nesusisiekė. Ä®siteisėjusia Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-25 nutartimi (bylos Nr. S-391-530/2011) yra nustatyta faktinė aplinkybė, kad, kai ieÅ¡kovas 2009-11-03 kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatÄ su skundu, jog negali patekti į jo nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jis „turi nuvykti prie buto, kur bus savivaldybės atstovai ir Å¡is klausimas bus iÅ¡spręstas“.

Tačiau, po pokalbio su Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato pareigÅ«nu, ieÅ¡kovas prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nenuvyko ir su Komisijos atstovu R. S., atvykusiu prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nesusitiko. Å ias aplinkybes teismui nurodė trečiasis asmuo R. S., jas taip pat patvirtino ir pats ieÅ¡kovas R. Z., teismui paaiÅ¡kinęs, kad į Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovus net neketino kreiptis. Taigi, apeliantės teigimu, pats ieÅ¡kovas, tam tikram laikotarpiui iÅ¡vykęs iÅ¡ namų ir 2009-11-03 atvykęs prie namo (duomenys neskelbtini), lauko durų bei radęs ant jų užklijuotÄ Ä¯spėjamÄ jį raÅ¡tÄ , kuriame buvo pateikta paÅ¡aliniams asmenims skirta informacija apie teisės aktais numatytÄ atsakomybę už neteisėtÄ patekimÄ Ä¯ šį, didžiÄ ja patalpų dalimi tuščiÄ , gyvenamÄ jį namÄ , pasirinko jam priimtinÄ , tačiau objektyviai netinkamÄ elgesio variantÄ , nes nesikreipė į atsakovę Kauno miesto savivaldybės administracijÄ ir jos darbuotojus, kurių duomenis neabejotinai turėjo, be to, net ir po pokalbio su policijos pareigÅ«nu nenuvyko nei 2009-10-28 raÅ¡te Nr. 10-2-1120 nurodytu adresu (į Kauno miesto savivaldybės administracijos Nuosavybės teisių atkÅ«rimo skyrių, J.

Gruodžio g. 9B, Kaune), nei prie namo (duomenys neskelbtini), kur jo laukė trečiasis asmuo R. S., ir abiems Å¡alims labiausiai priimtinu ekonomiÅ¡kiausiu bÅ«du nesiekė iÅ¡spręsti jam iÅ¡kilusio klausimo dėl galimybės patekti į gyvenamÄ sias patalpas name (duomenys neskelbtini). Kokių nors papildomų įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų pagrindas pirmosios instancijos teismui spręsti kitaip, byloje nebuvo pateikta, todėl apeliantės manymu, kad tinkamai neįvertinęs visų byloje surinktų įrodymų, pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ .

IÅ¡ dalies patenkinęs ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisdamas iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, apeliantės vertinimu, teismas nenustatė visumos vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, kurioms esant galėtų bÅ«ti tenkinamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės).Atsakovė Kauno miesto savivaldybė pareiÅ¡kimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo nurodė, kad palaiko apeliacinio skundo reikalavimus ir praÅ¡o jį tenkinti.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o jį atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Remiantis Vietos savivaldos įstatymu savivaldybės įgyvendina savarankiÅ¡kas-savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, savivaldybės socialinio bÅ«sto fondo sudarymo ir jo remonto, socialinio bÅ«sto nuomos (Ä®statymo 6 straipsnis) funkcijas bei valstybines (valstybės perduotos savivaldybėms) piliečių praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ nagrinėjimo ir sprendimų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo priėmimo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, valstybės garantijų nuomininkams, iÅ¡sikeliantiems iÅ¡ savininkams grÄ Å¾intų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdymo funkcijas (Ä®statymo 7 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje kilo vieÅ¡osios civilinės atsakomybės taikymo klausimas, nes žalos atsiradimas grindžiamas savivaldybės, vykdant jos naudojamo turto priežiÅ«ros, socialinio bÅ«sto, nuosavybės teisės į gyvenamÄ jį namÄ , jo dalį, butÄ , atkÅ«rimo, grÄ Å¾inant piliečiams natÅ«ra gyvenamÄ jį namÄ , funkcijas, neteisėtais veiksmais.

Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnio. Å iame straipsnyje vartojamas terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ), o terminas „aktas“ – bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), dėl kurio kyla tiesioginių teisinių padarinių asmenų teisėms, laisvėms, interesams (CK 6.271 straipsnio 2–4 dalys).

Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryÅ¡ys.

Nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2012). Byloje nustatyta, kad 1996 m. vasario 25 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi ieÅ¡kovui R.

Z. neterminuotam naudojimui iÅ¡nuomotas 20,86 kv. m. butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 57-58). Ä® pastatÄ (duomenys neskelbtini) vadovaujantis 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 20 d. įsakymais buvo atkurtos piliečių V. M., A. M. ir S. M. nuosavybės teisės, grÄ Å¾inant patalpas natÅ«ra ir nustatant savininkams prievolę jas iÅ¡nuomoti Kauno miesto savivaldybei, kol valstybė įvykdys Å¡io buto nuomininkams suteiktÄ garantijÄ .

Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 20 straipsnį atkuriant nuosavybės teises į gyvenamÄ jį namÄ , jo dalį, butÄ , savivaldybės vykdomoji institucija kartu su sprendimu grÄ Å¾inti piliečiui natÅ«ra gyvenamÄ jį namÄ , jo dalį, butÄ privalo juose gyvenantiems nuomininkams iÅ¡duoti valstybės garantinį dokumentÄ dėl nuomininkui suteiktos valstybės garantijos. Toks garantinis dokumentas iÅ¡duodamas ir grÄ Å¾inamo namo, jo dalies, buto savininkui. AnalogiÅ¡kos nuostatos yra įtvirtintos Kompensacijų už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ dydžio, Å¡altinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme, įstatymo (2003 m. spalio 14 d.

įstatymo Nr. DC-1760 redakcija; toliau -Kompensacijų Ä®statymas) 9 straipsnyje. GrÄ Å¾intÄ natÅ«ra gyvenamÄ jį namÄ , jo dalį, butÄ , kuriame gyvena nuomininkai, savininkas privalo iÅ¡nuomoti savivaldybei, kol valstybė įvykdys jiems suteiktas garantijas (AtkÅ«rimo įstatymo 20 str. 2 d.). Tokiu bÅ«du savininkams sugrÄ Å¾intose gyvenamose patalpose gyvenantiems buvusio valstybinio (savivaldybės) ar visuomeninio butų fondo nuomininkams yra garantuojama teisė gyventi jose dar tam tikrÄ laikÄ , savivaldybei atliekant tarpininko vaidmenį nuomos santykiuose.

Savivaldybė perima visas nuomininkų teises ir pareigas, subnuomoja patalpas jose gyvenantiems nuomininkams, kol valstybė įvykdys jiems suteiktas garantijas. Turto savininkui ir nuomininkui iÅ¡duodamuose garantiniuose dokumentuose numatomi valstybės įsipareigojimai kiekvienu konkrečiu atveju ir tų įsipareigojimų įvykdymo terminas. Å ių teisės normų pagrindu Savivaldybės su savininkams sugrÄ Å¾intų gyvenamųjų patalpų nuomininkais sudarytos nuomos sutartys tampa terminuotomis, o Å¡ių nuomos sutarčių pabaiga yra siejama su nuomininkams iÅ¡duotų valstybės garantijų įvykdymu.

Valstybės garantijų įvykdymo tvarkÄ , garantijų turėtojų teises ir pareigas detalizuoja Kompensacijų įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. 793 „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ dydžio, Å¡altinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos”.

Vadovaujantis AtkÅ«rimo įstatymo 20 straipsniu, Kompensacijų įstatymo 9 straipsniu ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-20 įsakymais Nr. A-4231, A-4232 ir A-4233, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. gruodžio 17 d. priėmė įsakymÄ â€žDėl valstybės garantinio dokumento iÅ¡davimo R. Z.” ir valstybės garantijos turėtojams R. Z., D. Z. bei T. S. iÅ¡davė jų pasirinktÄ 2008 m. gruodžio 17 d. valstybės garantijÄ Nr. 2696 - ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 1 d. perduoti neatlygintinai nuosavybėn kitas mažesnės vertės gyvenamÄ sias patalpas, o nuomotų ir perduotų nuosavybėn gyvenamųjų patalpų vertės skirtumÄ kompensuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais, nurodant nuomotų gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), rinkos vertę - 124 000 Lt.

Vykdant Å¡iÄ valstybės garantijÄ , buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. A-4804 „Dėl valstybės garantijos R. Z. ir jo Å¡eimos nariams įvykdymo”, pagal kurį R. Z. ir jo Å¡eimos nariams - sÅ«nui D. Z. ir dukrai T. S. (valstybės garantijos turėtojams) buvo skirta 124 000 Lt, atitinkantys nuomotų patalpų (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, Å¡iÄ pinigų sumÄ pervedant į Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės D.

V. depozitinę sÄ skaitÄ .Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. A-4618, 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A-4804 ir 2008 m. gruodžio 17 d. valstybės garantijos Nr. 2696 2 punkto, kuriame nurodytas nuomojamų patalpų rinkos vertės dydis, panaikinimo ieÅ¡kovas R. Z. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ . Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. A-4618 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duota 2008 m. gruodžio 17 d. valstybės garantija Nr. 2696 buvo panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartimi (bylos Nr. A 5-969/2010), kuria buvo pakeistas Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 22 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo R.

Z. skundÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartyje nurodyta, kad teismui panaikinus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymÄ bei valstybės garantijÄ , atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai kyla pareiga iÅ¡ naujo organizuoti pareiÅ¡kėjo nuomojamo buto įvertinimÄ rinkos kaina, taip pat iÅ¡ naujo siÅ«lyti pasirinkti valstybės garantijos rūšį.Savalaikis valstybės garantinių dokumentų iÅ¡davimas savininkams ir nuomininkams, gyvenantiems savininkams natÅ«ra grÄ Å¾intose gyvenamosiose ir kitose patalpose, yra tiesiogiai susijęs su savininkų pareiga jiems natÅ«ra grÄ Å¾intas patalpas iÅ¡nuomoti savivaldybei, kol valstybė įvykdys jiems suteiktas garantijas.

Savalaikis valstybės garantijų įvykdymas nuomininkams suponuoja savalaikį valstybės garantijų įvykdymÄ jų savininkams, kuriems nedelsiant turi bÅ«ti perduotos nuomininkų atlaisvintos patalpos, užbaigiant restitucijos procesÄ . Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), po to, kai savininkams buvo atkurtos nuosavybės teisės į šį namÄ , buvę nuomininkai patalpas atlaisvino ir pridavė Kauno miesto savivaldybei (iÅ¡skyrus buto (duomenys neskelbtini) nuomininkÄ R. Z.). Sudaryta sugrÄ Å¾into gyvenamojo namo, jo dalies, buto ir kitų patalpų perėmimo iÅ¡ nuomininko ir perdavimo savininkui organizuoti komisija paženklino gyvenamojo namo laiptinės duris, užklijuotame lape pateikdama informacijÄ apie tesės aktais numatyta atsakomybę už neteisėtÄ patekimÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ .

AtkÅ«rimo įstatymo 20 str. 2 d. ir Kompensacijų Ä®statymo 9 str. 5 d. nustatyta nuomininko, kuriam įvykdoma valstybės garantija, prievolė per 4 mėnesius nuo valstybės garantijos įvykdymo patuÅ¡tinti turėtas gyvenamÄ sias ir kitas patalpas ir priduoti jas tvarkingas Kauno miesto savivaldybei. Byloje yra namo savininkų skundai dėl patalpų niokojimo, netinkamo vienintelio likusio namo nuomininko – ieÅ¡kovo elgesio (rakino laiptinės duris, neleido patekti savininkams), taip pat dėl to, kad nuomojamame bute ten registruoti asmenys negyvena, o pats ieÅ¡kovas lankosi labai retai.

IeÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimus priteisti jo patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , kuri grindžiama tuo, kad dėl neteisėtų savivaldybės atstovų veiksmų jis negalėjo patekti į jo teisėtai valdomÄ bÅ«stÄ . CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde argumentuoja, kad jai nekyla civilinė atsakomybė, nes nenustatyta viena iÅ¡ savivaldybės civilinės atsakomybės bÅ«tinųjų sÄ lygų, t. y. neteisėti veiksmai.

Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, tačiau abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

BylÄ nagrinėjęs teismas, vertindamas Kauno miesto savivaldybės veiksmus, sprendė, kad nebuvo jokio teisėto pagrindo užplombuoti grÄ Å¾intino namo duris, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis iÅ¡vadomis. Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnis numato valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas, kurios apima piliečių praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ nagrinėjimÄ ir sprendimų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo priėmimÄ Ä¯statymų nustatytais atvejais ir tvarka; taip pat valstybės garantijų nuomininkams, iÅ¡sikeliantiems iÅ¡ savininkams grÄ Å¾intų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdymÄ (7 straipsnio 11 ir 12 punktai).

Å i nuostata sukonkretinta AtkÅ«rimo įstatymo 20 straipsnyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. spalio 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkÅ«rimo skyriaus aktas ir 2009 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkÅ«rimo skyriaus aktas patvirtina, kad Komisijos nariai ir Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojai ne kartÄ buvo nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), bet R. Z. ir jo Å¡eimos narių D.

Z. ir T. S. Å¡iame bute nerasdavo. Vykdant SugrÄ Å¾into gyvenamojo namo, jo dalies, buto ir kitų patalpų perėmimo iÅ¡ nuomininko ir perdavimo savininkui tvarkos apraÅ¡Ä , patvirtintÄ Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. A-1665 „Dėl SugrÄ Å¾into gyvenamojo namo, jo dalies, buto ir kitų patalpų perėmimo iÅ¡ nuomininko ir perdavimo savininkui tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatas (5 punktÄ ), komisija vykdė turto apžiÅ«rÄ . Minėtas apraÅ¡as nurodo, kad iÅ¡ nuomininko perimamas ir savininkui perduodamas sugrÄ Å¾into gyvenamojo namo, jo dalies, buto ir kitas patalpas apžiÅ«ri Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Komisija.

Komisija savo veikloje vadovaujasi savininkų nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ir valstybės garantijų sugrÄ Å¾intų gyvenamųjų namų (jų dalių, butų ir kitų patalpų) nuomininkams ir savininkams vykdymÄ reglamentuojančiais teisės aktais: AtkÅ«rimo Ä®statymu, Kompensacijų už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ dydžio, Å¡altinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme, įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ dydžio, Å¡altinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“.IÅ¡ byloje surinktų duomenų nustatyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), laiptinės durys buvo paženklintos ir apie tai R.

Z. buvo informuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkÅ«rimo skyriaus 2009 m. gruodžio 3 d. raÅ¡tu Nr. 10-2-1199. IÅ¡ paties ieÅ¡kovo parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis 2009 m. lapkričio 3 d., negalėdamas patekti į patalpas, į savivaldybę nesikreipė (1 t. b. l. 110). Jis pats patvirtino aplinkybę, kad gyveno patalpose periodiÅ¡kai, dėl darbo pobÅ«džio dažnai bÅ«davo iÅ¡vykęs į užsienį (2 t. b. l. 16, 120), kaip minėta, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir aktai, suraÅ¡yti Komisijos ir savivaldybės administracijos narių, kurie nuvykę į vietÄ , nieko nerasdavo. 2009 m. spalio 28 d. raÅ¡tÄ apie tai, kad bus tikrinamos patalpos, ieÅ¡kovas patvirtino gavęs 2009 m. lapkričio 3 d., taigi jis žinojo apie plombos tikslÄ ir paskirtį, tačiau teismui paaiÅ¡kino, kad „raÅ¡te nurodytais telefonais nesikreipiau.

Nenuvykau ten, kur man buvo nurodyta. <...> S. aÅ¡ neskambinau“ (2 t. b. l. 121). Be to, pažymėtina, kad Kauno m. Žaliakalnio PK atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-0620-09 nenustatė atsakovės Kauno miesto savivaldybės (ar jos interesams atstovaujančių valstybės tarnautojų) galimai neteisėtų veiksmų ar nusikalstamos veikos požymių.Pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad buvo pažeista ieÅ¡kovo konstitucinė teisė į bÅ«stÄ , tačiau pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio reglamentuota teisė į bÅ«sto neliečiamybės gerbimÄ bendriausia prasme neįtvirtina asmens teisės įgyti nuomos ar nuosavybės teisę į konkretų bÅ«stÄ (nesuteikia teisės bÅ«ti aprÅ«pintam bÅ«stu (namais) (žr., pvz., C. v.

United Kingdom, no. 27238/95, 18 January 2001, § 99; J. S. v. United Kingdom, no. 25154/94, 18 January 2001, § 106, ir kt.). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos standartais, formuojamais „bÅ«sto“ netekimo bylose, pirmiausia bÅ«tina nustatyti, ar konkrečiu atveju asmuo apskritai turi teisę į bÅ«sto neliečiamybės gerbimÄ , ir tai, ar Å¡i teisė ribojama. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta autonominė bÅ«sto samprata, sietina su pakankamų ir tęstinių ryÅ¡ių su konkrečia vieta buvimu (žr.

Buckley v. United Kingdom, judgment of 25 September 1996, Reports of Judgments and Decisions 1996‑IV, § 52-54, and Commission’s report of 11 January 1995, § 63; G. v. United Kingdom, judgment of 24 November 1986, Series A no. 109, § 46; W. v. United Kingdom, no. 7456/76, Commission decision of 8 February 1978, Decisions and Reports (DR) 13, p. 40). Konstatavus, kad asmuo turi teisę į bÅ«sto neliečiamybės gerbimÄ (tai reiÅ¡kia tik tai, kad Konvencijos 8 straipsnio garantijos – skundžiamo ribojimo pateisinamumo vertinimo kriterijai – gali bÅ«ti taikomos, bet ne įgyjama teisė į konkretų bÅ«stÄ ) ir Å¡i teisė yra ribojama (pvz., gresiantis iÅ¡keldinimas pripažįstamas rimčiausia Å¡ios teisės suvaržymo forma), toliau analizuotinos ribojimo pateisinamumo sÄ lygos – teisėtumas, teisėtas tikslas ir „bÅ«tinumas demokratinėje visuomenėje“.

Analizuojant šį aspektÄ , reikÅ¡minga, kad taikomos priemonės motyvai bÅ«tų svarbÅ«s ir pakankami. Konvencijoje įtvirtinta apribojimo bÅ«tinumo sÄ voka reiÅ¡kia primygtinę socialinę bÅ«tinybę, konkrečiai – pritaikyta priemonė turi bÅ«ti proporcinga siekiamam teisėtam tikslui. Vertinant skundžiamos priemonės proporcingumo klausimÄ , gali bÅ«ti svarbÅ«s įvairÅ«s aspektai – iÅ¡keldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos bÅ«klė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame bÅ«ste trukmė, kito bÅ«sto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikÅ¡mingo intereso į bÅ«stÄ nebuvimas, iÅ¡keldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iÅ¡keldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitÄ bÅ«stÄ nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., B. v.

Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, S. v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, P. and W. v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013 ir kt.). Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina, jog grÄ Å¾intino namo durų užplombavimas esant duomenims, jog nuomininkas ir jo Å¡eima suteiktu bÅ«stu nesinaudoja, laikytinas adekvačia priemone siekiant įgyvendinti savivaldybei priskirtas funkcijas ir naudojantis jai įstatymais suteiktomis teisėmis.

Atsakovė tinkamai atliko jai priskirtas funkcijas, siekdama tinkamai valdyti, naudoti ir disponuoti jai priklausančiu turtu, užtikrindama savalaikį nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese grÄ Å¾intų gyvenamųjų patalpų perdavimÄ jų savininkams. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakovės atsakomybei kilti, ieÅ¡kinys dėl žalos prieisimo pirmosios instancijos teismo buvo tenkintas nepagrįstai.Dėl nurodytų argumentų Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas, ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo R. Z. ieÅ¡kinį atmesti. Teisėjas                                                                 Egidijus TamaÅ¡auskas