2022-08-04 Nr. AB-19912-4-53-3-00111-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3565-815/2022

Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00111-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant užsieniečiui S. B., jo atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Eglei Rutkauskei,

vertėjaujant Ingridai Nasvytei, Sanjeev Arunprakash Srilekha,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio S. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal užsieniečio S. B. pareiškimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo užsieniečiui S. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir užsienietis) pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė skirti užsieniečiui, (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatyti, jog užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) apie savo buvimo vietą; leisti šiam užsieniečiui apsigyventi jo pasirinktoje vietoje (viešbutyje „IMPERIAL Hotel & Restaurant“ kuris yra Vilniaus mieste, Subačiaus g. 2). Teismo posėdžio metu patikslino reikalavimą nurodydamas, kad prašo taikyti apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras), netaikant jam judėjimo laisvės apribojimo.

2. Pareiškime nurodė, kad užsienietis yra apgyvendintas Kybartų Centre. Toks jo apgyvendinimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalyje, t. y. ši norma sako, kad „prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.“

3. Teigė, kad sąlygos užsieniečio apgyvendinimo vietoje yra nežmoniškos, jis negali gauti jam tinkamo maisto, pablogėjus oro sąlygoms užsienietis šąla, turi gyventi labai blogomis sąlygomis su dideliu kiekiu kitų užsieniečių, neturi sąlygų išsiskalbti drabužių, trūksta šiltų rūbų bei avalynės, gauna leidimą pasinaudoti dušu tik kartą per savaitę. Be to, užsieniečio apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui, jis negali niekur išeiti iš migrantų miestelio, pasivaikščioti ar išeiti apsipirkti, negali normaliai naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis, kas labai apsunkina jo bendravimą su artimaisiais ir galimybę geriau apsirūpinti maistu, pakeisti aplinką, pasivaikščioti ir už stovyklos ribų. Todėl dabartinis užsieniečio statusas ir jo vadinamasis „laikinas apgyvendinimas“ iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui, įtvirtinančiam garantijas, jog nė vienas asmuo nebūtų sulaikytas ar suimtas savavališkai, o sulaikytas ar suimtas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas teismui, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. Nors į Lietuvą atvyko dar liepos mėn., iki šiol jis yra sulaikytas be teismo sankcijos. Taip pat toks Lietuvos Respublikos institucijų elgesys iš esmės prieštarauja 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių (toliau – ir Konvencija) 31 straipsniui, kuris nustato, jog „susitariančiosios valstybės neskiria nuobaudų už neteisėtą įvažiavimą ir neteisėtą buvimą jų teritorijoje pabėgėliams, kurie, atvykę iš teritorijos, kur jų gyvybei ar laisvei grėsė straipsnyje numatytas pavojus, įvažiuoja į šių valstybių teritoriją arba yra joje be leidimo, jeigu jie patys nedelsdami prisistato valdžios institucijoms ir išsamiai paaiškina savo neteisėtą įvažiavimą ar buvimą.“ Pagal to paties 31 straipsnio 2 dalį „susitariančiosios valstybės netaiko tokiems pabėgėliams laisvai judėti trukdančių apribojimų, išskyrus būtinų ir tie apribojimai taikomi tik tol, kol nenustatytas šių pabėgėlių statusas toje valstybėje arba kol jie negauna teisės įvažiuoti į kitą šalį. Susitariančios valstybės duoda tokiems pabėgėliams pakankamai laiko ir sudaro visas sąlygas gauti leidimą įvažiuoti į kitą šalį“. Užsienietis turi galimybę apsigyventi savo pasirinktoje ir geriau pritaikytoje oriai gyventi vietoje, jį remia giminės ir artimieji.

4. Pareiškėjas laikė, kad yra pagrindo pakeisti jo apgyvendinimą, leidžiant jam apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, nustatant, jog užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą. Visais atvejais kompetentinga institucija žinotų užsieniečio buvimo vietą, adresą, kas užtikrintų, jog užsienietis būtų pasiekiamas tais atvejais, kai reikėtų atlikti kokius nors veiksmus dėl jo teisinio statuso Lietuvos Respublikoje nustatymo. Taikius prašomą švelnesnę priemonę, bus efektyviau įgyvendinamas asmens laisvės nevaržymo, kai tai nėra būtina, principas. Užsienietis galės pasirinkti sau būstą. Užsieniečio nuomone, ši priemonė esamuoju metu atitinka Užsieniečio bei jo teisinio statuso klausimus nagrinėjančių institucijų interesų pusiausvyrą, tad gali būti taikoma. Užsienietis nėra pažeidęs režimo ir nusipelno teismo pasitikėjimo.

5. Pažymėjo, jog Konvencijos 16 straipsnis reglamentuoja pabėgėlių teisę kreiptis į teismą, t. y, nustatoma jog „kiekvienas pabėgėlis turi teisę laisvai kreiptis į teismus visų Susitariančiųjų valstybių teritorijose, taip pat jog kiekvienas pabėgėlis Susitariančiojoje valstybėje, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, turi tokią pat teisę kaip ir jos piliečiai kreiptis į teismą, įskaitant teisinę pagalbą ir atleidimą nuo teismo išlaidų“.

6. Užsienietis teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti.

7. VSAT teismo posėdžio metu prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad užsienietis neteisėtai pateko į Lietuvos Respubliką, tikroji asmens tapatybė iki galo nenustatyta. Jis nėra pateikęs asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Šiuo metu yra priimtas galutinis sprendimas dėl jo prieglobsčio prašymo, jis nėra patenkintas. Jo teisinis statusas pasikeitęs iš prieglobsčio prašytojo į asmens, neteisėtai kirtusio valstybės sieną. Kartu pažymėjo, kad užsienietis Kybartų Centre gyvena 2022 m. balandžio 1 d. VSAT sprendimu dėl jo apgyvendinimo, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. VSAT kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl asmens dokumentų užsieniečiui išdavimo ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

II. 8. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. birželio 28 d. sprendimu buvo nuspręsta užsieniečio pareiškimą atmesti.

9. Bylą nagrinėjantis teismas nustatė, kad S. B. Kybartų Centre apgyvendintas remiantis 2022 m. balandžio 1 d. VSAT sprendimu dėl jo apgyvendinimo, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

10. Priimant sprendimą dėl užsieniečio apgyvendinimo, buvo nustatyta, kad yra nustatytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4, 10 punktuose nurodytos aplinkybės, nes užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę; neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje; neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, prašymo suteisti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio gražinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

11. Teismas vertino, kad vien skunde nurodyti teiginiai, kad užsienietis savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padaręs jokių pažeidimų, buvo geranoriškas, bendradarbiavo, pateikė tiek informacijos, kiek galėjo, nesudaro pagrindo naikinti VSAT skundžiamo sprendimo dalį bei taikyti pareiškėjo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad skundžiamas VSAT 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. B. apgyvendinimo, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“ yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti bei taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl skundas atmetamas.

III. 13. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo teismo užsieniečio skundą tenkinti visiškai, t. y. taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

14. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas atmestinai įvertino užsieniečio pareiškime išdėstytus argumentus, neišsamiai ir neobjektyviai išanalizavo su užsieniečiu susijusias aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas.

15. Pabrėžia, kad byloje nėra duomenų, kad užsienietis keltų grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, interesams, viešajai tvarkai. Įstatymo tikslas – išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus gali būti pasiekti ir pritaikius užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijomis, yra nustatyta užsieniečio tapatybė (žinomas vardas, pavardė, pilietybė), užsienietis apklausų metu paaiškino atvykimo į Lietuvos Respubliką priežastis, teismui pateikti dokumentai neginčijamai įrodo užsieniečio tapatybę.

16. Teigia, kad užsieniečio prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga. Prideda, kad užsienietis nėra bandęs išvykti iš Lietuvos Respublikos, laikėsi apgyvendinimo vietos vidaus tvarkos, savo veiksmais ir elgesiu neparodė ketinimų neteisėtai išvykti.

17. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

18. Teigia, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju būtų nepakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi užsieniečio atžvilgiu jau yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo, t. y. pasikeitė užsieniečio teisinė padėtis, todėl jis neturi teisės likti Lietuvos Respublikoje ir turi būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. Pats užsienietis nėra suinteresuotas savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį, vykstant pokalbiui su šiuo užsieniečiu dėl jo teisinės padėties, buvo išaiškinta, jog pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečiui buvo išaiškinta savanoriško grįžimo į kilmės valstybę galimybės ir tvarka, tačiau jis kategoriškai atsisakė grįžti į savo kilmės šalį. Taip pat, įvertinus visus byloje esančius dokumentus ir aplinkybes, nustatytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 punktuose nurodytos aplinkybės dėl kurių užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nes iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog asmuo neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, asmuo užsieniečių registracijos centro pareigūnams nėra pateikęs jokių dokumentų ar įrodymų apie gyvenamąjį būsto turėjimą ar nuomą Lietuvos Respublikoje; užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, Centrui nėra pateikęs jokių įrodymų apie turimas lėšas, kad galėtų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

19. Pažymi, jog užsienietis neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog užsienietis jau nebe prieglobsčio prašytojas, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo, užsienietis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę užsieniečiui pasislėpti ar pabėgti į kitą Europos Sąjungos valstybę.

20. Nurodo, kad šiuo metu užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jau pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, buvo užpildyta ir išsiųsta užsieniečio readmisijos paraiška (duomenys neskelbtini) ambasadai Varšuvoje, kadangi Europos bendrija ir (duomenys neskelbtini) yra sudariusi susitarimą dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos. Jau yra gautas asmens grįžimo dokumentas, todėl artimiausiu metu užsienietis bus išsiųstas į kilmės valstybę.

21. Atsižvelgiant į tai, jog užsieniečiui yra išaiškinta esama situacija, tačiau jis kategoriškai nesutinka grįžti į savo kilmės valstybę, taip pat į tai, jog jau yra gautas asmens grįžimo dokumentas, netaikant asmeniui judėjimo laisvės apribojimų, asmuo, vengdamas išsiuntimo, gali pasislėpti ir (ar) išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę visoje Šengeno erdvėje, mano, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

22. 2022 m. rugpjūčio 2 d. užsieniečio advokatas Rytis Satkauskas pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, nėra priežasčių, patvirtinančių užsieniečio nelegalios migracijos riziką. Nurodė, kad prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, neribojant užsieniečio laisvės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas užsieniečio pareiškimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

24. Pirmosios instancijos teismas nusprendė netaikyti užsieniečio prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų arba aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

26. Iš bylos medžiagos matyti, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. birželio 28 d. sprendime buvo nagrinėjamas VSAT 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo „Dėl (duomenys neskelbtini) Šripiliečio S. B. apgyvendinimo, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“, kuriame pareiškėjas buvo apgyvendintas VSAT iki 2022 m. rugpūčio 2 d., teisėtumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiek VSAT 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas, tiek Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. birželio 28 d. sprendimas nebegali būti taikomi, nes pagal juos užsienietis buvo apgyvendintas VSAT be teisės judėti iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. Taigi, užsieniečio apeliaciniame skunde išdėstytas reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, neribojant užsieniečio laisvės, negali būti tenkinamas, nes nėra jokio teisinio pagrindo keisti nebetaikomą aktą. Juolab, kad šiuo metu užsieniečiui yra taikomas Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. liepos 28 d. sprendimas, kuris nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas.

27. Dėl užsieniečio argumentų apie nelegalios migracijos grėsmės vertinimą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad, nesant teisinio pagrindo keisti netaikomą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neaktualias faktines aplinkybes.

28. Atitinkamai, užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Rasa Ragulskytė - Markovienė

Ernestas Spruogis