69c5238e-c7a6-4a2a-93f7-e8eb36e0326d · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-811-794/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06285-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.2.6.2; 3.4.2.6.7; 3.4.2.6.8 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo (apelianto) L. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2FB-1693-845/2020 pagal pareiÅ¡kėjo L.

V. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo; suinteresuoti asmenys – G. Å .-V, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, UAB „Baltijos realizacijos centras“, VÅ¡Ä® „Sg8“, M. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Sergel“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, AB „Telia“, AB „SEB bankas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Ignitis“, UAB „Vilniaus vandenys“, antstolis Donatas Kisielius, UAB „Aksvelus“.

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas L. V. 2019 m. vasario 28 d. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas iÅ¡kelti jam fizinio asmens bankroto bylÄ , patvirtinti 300,00 EUR sumÄ , reikalinga kiekvienÄ mėnesį bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto valdymas“.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1534-432/219 pareiÅ¡kėjo L. V. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo netenkino. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybių pagerinti savo turtinę padėti, tačiau nepateisinamai Å¡ia aplinkybe nepasinaudojo, kreditorių reikalavimai dėl tokio pareiÅ¡kėjo elgesio iÅ¡ esmės nebuvo tenkinami, įsiskolinimas kreditoriams nemažėjo, o tik augo, todėl tokį pareiÅ¡kėjo elgesį laikė sÄ moningu neveikimu, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, dėl ko pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABÄ®) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas atsisakė iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ .

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2s-1534-432/2019 pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ patenkino – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį ir pareiÅ¡kimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ perdavė pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino visų aplinkybių, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas buvo nesÄ Å¾iningas ir tarp atsiradusio nemokumo bei nesÄ Å¾iningo elgesio egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys; nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių sÄ moningÄ pareiÅ¡kėjo elgesį, nukreiptÄ Ä¯ maÅ¾Ä pajamų gavimÄ vengimÄ atsiskaityti su kreditoriais.

Pažymėjo, kad apylinkės teismas nenurodė, kaip konkrečiai turi atrodyti pareiÅ¡kėjo pastangos, siekiant susirasti geriau apmokamÄ darbÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino, kur pareiÅ¡kėjas galėjo įsidarbinti, bet neįsidarbino bei, kodėl nutraukė ankstesnę darbinę veikslÄ PrancÅ«zijoje, taip pat, kad nėra žinoma, koks pareiÅ¡kėjo iÅ¡silavinimas, profesija bei kokios asmens, turinčio tokį kai pareiÅ¡kėjas iÅ¡silavinimÄ ir profesijÄ , galimybės susirasti geriau apmokamÄ darbÄ . II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs byla pakartotinai, 2020 m. kovo 2 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo L. V. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų pareiÅ¡kėjo bendra pradelstų įsiskolinimų suma sudaro daugiau nei 741 652,10 EUR, iÅ¡ kurių didžioji dalis pareiÅ¡kėjo, kaip solidaraus skolininko, yra įsiskolinimas kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui už 2007 m. spalio 25 d. AB DnB NORD suteiktÄ kreditÄ 1 129 518,07 Eur sumai vartojimo reikmėms. Byloje taip pat nustatyta, jog kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pareiÅ¡kėjas bei santaupų kredito įstaigose neturi.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis pareiškėjas nuo 2019 m. lapkričio 1 d. dirba A. V. individualioje įmonėje ir gauna 444,00 EUR darbo užmokestį. Taip pat apylinkės teismas nustatė, kad pareiškėjas dirbo UAB „Lidora“, vadybininku, kur jam buvo mokamas 737,00 Eur dydžio darbo užmokestis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis pareiškėjas UAB „Lidora“ dirbo iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., nuo 2019 m. lapkričio 1 d. pareiškėjas įsidarbino A.

V. individualioje įmonėje, (duomenys neskelbtini), kur jam mokamas 444,00 Eur darbo užmokestis. Pažymėjo, kad bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo, pareiÅ¡kėjas neatvyko nė į vienÄ teismo posėdį, nepateikė jokių raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų apie dedamas pastangas dirbti geriau apmokamÄ darbÄ , nepaaiÅ¡kino apie tai, kodėl nutrÅ«ko jo darbo santykiai su UAB „Lidora“ (jo ar darbdavio iniciatyva), apie jo įsidarbinimÄ Ä¯ kitÄ darbovietę už beveik 300,00 EUR mažesnį darbo užmokestį.

6. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ byloje esančios nuomos sutarties matyti, kad pareiÅ¡kėjas už gyvenamojo bÅ«sto nuomÄ PrancÅ«zijoje moka 1.000,00 EUR. Teismui bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jis PrancÅ«zijoje veiklos nevykdo, kad už bÅ«stÄ nuomÄ moka jo motina, tačiau nei tuomet, nei bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Minėtų aplinkybių įrodinėjimo klausimas buvo keliamas ne kartÄ , pareiÅ¡kėjui buvo siÅ«lyta pateikti įrodymus, kreditoriai taip pat kėlė šį klausimÄ .

Tačiau pareiškėjas neįrodė, kokia konkrečia veikla jis užsiėmė Prancūzijoje, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad motina skolindavo ženklias pinigų sumas, iš kurių buvo mokamas nuomos mokestis, taip pat kitų įrodymų, pagrindžiančių, iš kokių šaltinių jis gyveno Prancūzijoje.

7. Taip pat pažymėjo, kad bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo pareiÅ¡kėjas neatvyko nė į vienÄ teismo posėdį, nedavė paaiÅ¡kinimų, nepateikė įrodymų, nors iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria byla buvo grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo ir kuri pareiÅ¡kėjui yra žinoma, akivaizdu, jog pastarasis suvokė, jog teismo nurodytos aplinkybės turės bÅ«ti tiriamos, iÅ¡klausant pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, susijusius su turtine padėtimi. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 8. PareiÅ¡kėjas L. V. atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

9. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. PareiÅ¡kėjas pranešė teismui, kad dėl ligos negalės dalyvauti 2020 m. kovo 2 d. teismo posėdyje. PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad nagrinėjant fizinio asmens bankroto bylÄ teismas turi bÅ«ti aktyvus, bÅ«tina iÅ¡klausyti pareiÅ¡kėjÄ . Teismas pareiÅ¡kėjo neiÅ¡klausė, nesudarė pareiÅ¡kėjui sÄ lygų pateikti savo argumentus, nesudarė sÄ lygų pareiÅ¡kėjui dalyvauti teismo posėdyje, dėl to teismo nutartis nepagrįsta, todėl turi bÅ«ti panaikinta. 9.2. Teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus. Bankroto bylÄ atsisakyta iÅ¡kelti vadovaujantis FABÄ® 5 straipsnio 8 dalis 2 punkto nuostatomis. Taigi, tam, kad teismas galėtų konstatuoti pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ Å¡iuo pagrindu, privalėjo bÅ«ti neginčijamai įrodyta kuri nors iÅ¡ Å¡ių aplinkybių:

1) PaaiÅ¡kėjo, kad pareiÅ¡kėjas per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl CK 6,67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiamų sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo. Teismas tokių CK 6.67 straipsnyje nurodytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių nenustatė. Vadinasi pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo Å¡iuo FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p. įtvirtintu pagrindu konstatuoti negalima.

2) PaaiÅ¡kėjo, kad pareiÅ¡kėjas per paskutinius 3 metus atliko kitokius tyčinius veiksmus pateikiant neteisingÄ informacijÄ kreditoriams apie savo finansinę bÅ«klę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais. Konkrečiu atveju, teismas vėlgi nenustatė tokių pareiÅ¡kėjo veiksmų, kuriais jis bÅ«tų pateikęs neteisingÄ informacijÄ apie savo finansinę bÅ«klę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius. Taigi, pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo konstatuoti nėra pagrindo ir Å¡iuo FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p. įtvirtintu pagrindu.

3) PaaiÅ¡kėjo, kad pareiÅ¡kėjas sÄ moningai neveikė, siekdamas iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais. Vertinant šį aspektÄ , teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas dėjo per mažas pastangas gauti didesnes pajamas ir kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. PareiÅ¡kėjo duomenys rodo, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iai dienai gauna gerÄ darbo užmokestį- apie 1500 EUR/mėn. Tačiau nei sÄ lygos pareiÅ¡kėjui dalyvauti nebuvo sudarytos, nei pats teismas nesurinko duomenų į bylÄ , kuriuos teismas privalo surinkti, nes fizinio asmens bylose teismas privalo bÅ«ti aktyvus.

4) Teismas atsisakydamas pareiÅ¡kėjui iÅ¡kelti bankroto bylÄ FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu, turėjo įrodyti, kad pareiÅ¡kėjas per paskutinius 3 metus sÄ moningai neveikė, siekdamas iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, ir dėl to pareiÅ¡kėjas tapo nemokus. Turėjo bÅ«ti įrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp tariamojo pareiÅ¡kėjo sÄ moningumo neveikimo ir nemokumo. 9.3. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad pareiÅ¡kėjas tyčia Luminor bankui AS įkeista turtÄ pardavinėja žymiai pigiau, nei turto rinkos vertė.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis nekilnojamÄ jį turtÄ nori parduoti, Å¡io turto pardavimÄ yra perdavęs turto brokerių agentÅ«rai, kuri ir sprendžia kokiÄ kainÄ dėti į skelbimus. Taip pat atkreipiamas dėmesys teismo dėmesys ir į tai, kad net ir radus pareiÅ¡kėjui pirkėjÄ , jis pats to turto be Luminor banko AS sutikimo negalėtų parduoti, nes bankas turi hipotekÄ , taip taikomi antstolių areÅ¡tai. 9.4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ siejo ir su tuo, kad pasak teismo pareiÅ¡kėjas vis dar kas mėnesį vien tik už bÅ«sto nuomÄ PrancÅ«zijoje moka 1.000,00 EUR.

Tokia bÅ«sto nuoma nėra mokama jau daugiau nei du metai. Byloje yra bankų iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti, jog už bÅ«sto nuomÄ užsienyje mokėjo ne pareiÅ¡kėjas, o jo motina. 9.5. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jo negalima laikyti aplaidžiu ar siekiančiu tik nusiraÅ¡yti skolinius įsipareigojimus, dėl ko teismas visiÅ¡kai nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas elgiasi nesÄ Å¾iningai ir siekia iÅ¡vengti kreditorinių įsipareigojimų. Kaip jau patvirtina byloje esančios aplinkybės, pareiÅ¡kėjas tiek anksčiau, tiek Å¡iai dienai dirba, gauna pajamas.

Atsisakius pareiÅ¡kėjui iÅ¡kelti bankroto bylÄ , pareiÅ¡kėjas toliau liks nemokus su vis didėjančia 741 652,10 EUR dydžio skolų naÅ¡ta. Tokios sumos pareiÅ¡kėjas padengti neiÅ¡galės net pardavus jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , dėl to pareiÅ¡kėjas ir kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kad vadovaujantis LR FABÄ® suteiktomis priemonėmis pareiÅ¡kėjas galėtų atkurti mokumÄ . 9.6. PareiÅ¡kėjas daro iÅ¡vadÄ , kad teismas nenustatė nė vieno iÅ¡ FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p. įtvirtintų pagrindų pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumui konstatuoti.

Taip pat, itin atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas tik konstatavo pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ , tačiau pareiÅ¡kėjo neva nesÄ Å¾iningu veiksmų niekaip nesusiejo su jo nemokumu, nors privalėjo (kadangi to reikalauja FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p. nuostatos) nustatyti priežastinį ryšį tarp atitinkamų pareiÅ¡kėjo veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nemokumo.

10. Suinteresuotas asmuo VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra.

11. Suinteresuotas asmuo Luminor bankas AS atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo atskiruoju skundu, praÅ¡o atmesti atskirÄ jį skundÄ ir palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui pakartotinai nagrinėjant pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pareiÅ¡kėjas neatvyko nė į vienÄ teismo posėdį. PareiÅ¡kėjas teikė nedarbingumo pažymas prieÅ¡ kiekvienÄ teismo posėdį, bylos nagrinėjimas jau buvo atidėtas remiantis pareiÅ¡kėjo nedarbingumo aplinkybe, pažymėtina, kad Å¡i aplinkybė buvo ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme atidėti paskutinį teismo posėdį, kuriame buvo iÅ¡nagrinėtas jo pareiÅ¡kimas. 11.2.

Civilinis procesas yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). PareiÅ¡kėjas, inter alia, nesirÅ«pino greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu ir bÅ«tent paties pareiÅ¡kėjo veiksmai nulėmė, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant.

Kaip pirmiau nurodyta, teismas yra saistomas imperatyvų imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, jog byla būtų išnagrinėta vieno posėdžio metu. 11.3. CPK 8 str. įtvirtintas kooperacijos (bendradarbiavimo) principas. Teismas, šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Dalyvaujantys byloje asmenys šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu.

Dėl to sÄ moningas vengimas atskleisti teismui tikrÄ jÄ padėti, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku vengimas atskleisti aplinkybes susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrÄ jÄ faktinę situacijÄ , neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta keliÄ teisingam teisiniam kvalifikavimui. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

13. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

14. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui fizinio asmens bankroto bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. FABÄ® 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ pagrindų.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo pareiÅ¡kėjo nemokumÄ (ginčo byloje dėl to nėra), tačiau atsisakė iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui fizinio asmens bankroto bylÄ (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Dėl bylos iÅ¡nagrinėjimo pareiÅ¡kėjui nedalyvaujant 17. Apeliantas nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi vienu iÅ¡ atskirojo skundo argumentų akcentuoja aplinkybę, kad apylinkės teismas privalėjo iÅ¡klausyti pareiÅ¡kėjÄ . Apelianto teigimu, teismas pareiÅ¡kėjo neiÅ¡klausė, nesudarė pareiÅ¡kėjui sÄ lygų pateikti savo argumentus, nesudarė sÄ lygų pareiÅ¡kėjui dalyvauti teismo posėdyje, dėl to teismo nutartis yra nepagrįsta ir turi bÅ«ti panaikinta.

18. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo elgesiu proceso metu, sprendžia, jog apelianto argumentai yra visiškai nepagrįsti, dėl to atmestini.

19. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ pakartotiniai, 2019 m. spalio 8 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2019 m. lapkričio 5 d. Pagal 2019 m. spalio 10 d. teisme gautÄ praÅ¡ymÄ , teismo posėdis buvo perkeltas į 2019 d. lapkričio 21 d. 2019 m. lapkričio 20 d. gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atidėti 2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdį dėl jo ligos. TÄ pačiÄ dienÄ gautas ir pareiÅ¡kėjo atstovo advokato Almino Linkevičiaus praÅ¡ymas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ nagrinėti pareiÅ¡kėjo atstovui nedalyvaujant. 2019 m. lapkričio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėjus, kad pareiÅ¡kėjas turi dar vienÄ kreditorių - UAB „Aksvelus“, teismo posėdis atidėtas, UAB „Aksvelus“ 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi į bylÄ Ä¯trauktas suinteresuotu asmeniu, kitas teismo posėdis paskirtas 2020 m. vasario 6 d. 2020 m. vasario 10 d. gautas pareiÅ¡kėjo praneÅ¡imas apie turimÄ nedarbingumÄ laikotarpiu nuo vasario 10 d. iki vasario 14 d.

Teisme 2020 m. vasario 11 d. gautas pareiÅ¡kėjo atstovo advokato Almino Liutkevičiaus praneÅ¡imas apie atstovavimo sutarties su pareiÅ¡kėju pasibaigimÄ .

20. Civilinis procesas yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Teismas yra saistomas imperatyvų imtis priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, jog byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta vieno posėdžio metu (CPK 159, 160 straipsniai).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepaisant to, kad nagrinėjant fizinio asmens bankroto bylÄ teismas turi bÅ«ti aktyvus, tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad teismas turi teisę toleruoti byloje dalyvaujančių asmenų (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo) piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

22. Civiliniame procese vyrauja rungtyniškumo principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo atskirojo skundo argumentus.

23. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas L. V. turėjo atstovÄ advokatÄ AlminÄ Liutkevičių, su kuriuo atstovavimo santykiai pasibaigė tik 2020 m. vasario 10 d., t. y. prieÅ¡ pat vykusį 2020 m. vasario 11 d. teismo posėdį (III tomas b. l. 50). Vadinasi, pareiÅ¡kėjas negalėdamas pats atvykti į 2019 m. lapkričio 5 d., 2019 m. lapkričio 21 d., 2020 m. vasario 6 d. teismo posėdžius, turėjo galimybę bylÄ vesti ir per atstovÄ . Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iÅ¡ jo teisės turėti Å¡ioje byloje atstovÄ .

Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra bÅ«tinas (CPK 51 straipsnis). Be to, akivaizdu, jog paties pareiÅ¡kėjo negalėjimas atvykti į teismo posėdį, neatima galimybės pateikti visus reikalingus įrodymus, pagrindžiančius pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, taip pat visus duomenis, kurie patvirtintų aplinkybes, dėl kurių kilo abejonių pirmÄ kartÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka arba pateikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (CPK 42 straipsnis).

24. Apie posėdį pareiÅ¡kėjas buvo informuotas tinkamai (III tomas b. l. 28, 48), be to, atskirasis skundas iÅ¡ esmės ir nėra grindžiamas ta aplinkybe, kad apeliantas ar jo atstovas nebuvo tinkamai informuotas apie bÅ«simÄ teismo posėdį, dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas apie bylos nagrinėjimÄ teismo posėdyje buvo informuotas tinkamai.

25. Å iuo atveju apeliantas ne tik neįrodo, bet net nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių galima bÅ«tų spręsti apie jo negalėjimÄ nedarbingumo metu pateikti reikiamus įrodymus ir paaiÅ¡kinimus. Taigi, apeliantas neįrodė, kad jo nedarbingumas buvo kliÅ«tis pateikti visus įrodymus, patvirtinančius pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

26. Ä®statymas numato, kad Å¡alys (atstovai) privalo, be kita ko, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Apeliantas, bÅ«damas nedarbingas (visada tik prieÅ¡ posėdį), galėjo numatyti, jog per šį netrumpÄ laikotarpį byloje bus atliekami kokie nors procesiniai veiksmai, be kita ko, ir iÅ¡nagrinėta byla teismo posėdyje, todėl turėjo ir pats sekti bylos eigÄ ar informuoti teismÄ apie negalėjimÄ bendradarbiauti (jei taip apskritai buvo, nes apeliantas nenurodo jokių argumentų, kad to padaryti dėl kokių nors priežasčių objektyviai negalėjo).

27. Atsižvelgiant į tai, kad nei apeliantas, nei jo atstovas, kuriems apie posėdžio (posėdžius) laikÄ ir vietÄ buvo tinkamai praneÅ¡ta, paskirtu laiku į jį neatvyko, bei į tai, kad duomenys apie pareiÅ¡kėjo neatvykimo priežastis nelaikytinos svarbiomis, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui ar jo atstovui (CPK 246 straipsnis). PareiÅ¡kėjas nesirÅ«pino greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, nesiekė bendradarbiavimo su teismu ir bÅ«tent paties pareiÅ¡kėjo veiksmai nulėmė, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant.

PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių kitų svarbių aplinkybių, dėl ko jis nepateikė visus reikalingus duomenis, pagrindžiančius pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes ar paaiÅ¡kinimus (CPK 178 straipsnis). Dėl atsisakymo iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu 28. FABÄ® 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama Å¡io įstatymo paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Taigi fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyviÄ ekonominę veiklÄ , netapti naÅ¡ta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumÄ , o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų.

29. Pažymėtina, kad bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo pareiÅ¡kėjas neatvyko nė į vienÄ teismo posėdį, nedavė paaiÅ¡kinimų, nepateikė įrodymų, nors iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria byla buvo grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo ir kuri pareiÅ¡kėjui yra žinoma, akivaizdu, jog pastarasis suvokė, jog teismo nurodytos aplinkybės turės bÅ«ti tiriamos, iÅ¡klausant pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, susijusius su turtine padėtimi. Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas į teismo posėdžius neatvyko, prieÅ¡ kiekvienÄ teismo posėdį teikdavo pažymas apie nedarbingumÄ , nesiekė bendradarbiavimo su teismu.

Taigi, vertindamas pareiÅ¡kėjo elgesį, teismas sprendžia, kad pastarasis, pats inicijavęs bankroto bylÄ , bÅ«damas suinteresuotas jos iÅ¡kėlimu, elgėsi pasyviai, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nutartyje akcentuotas svarbias aplinkybes; juolab, kad jis neteikė jokių raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ar įrodymų sprendžiant dėl jo pareiÅ¡kimo pagrįstumo.

30. Pareiga atskleisti visÄ informacijÄ teikiant pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kitų aplinkybių, proceso dalyviams kyla iÅ¡ CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABÄ® 5 straipsnio 1 dalis).

31. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendradarbiavimo principo taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡is principas reiÅ¡kia, jog tiek teismas, tiek Å¡alys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; Å¡alių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiÅ¡kia, kad Å¡alys privalo sÄ Å¾iningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rÅ«pestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

IÅ¡ esmės tai reiÅ¡kia aktyvų Å¡alių ir bylÄ nagrinėjančio teismo bendradarbiavimÄ , todėl net ir tais atvejais, kai teismui tenka pareiga byloje ex officio (pagal pareigas) nustatyti tam tikras aplinkybes, tai nepaneigia bylos dalyvių pareigos netrukdyti teismui tinkamai organizuoti procesÄ ir atvirai bendradarbiaujant prisidėti prie bylai reikÅ¡mingų faktų tyrimo.

32. Sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ tai svarbu dar ir dėl to, kad asmens sÄ Å¾iningumo kategorija FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme didele dalimi apibÅ«dinama pagal subjektyviuosius asmens elgesį charakterizuojančius kriterijus, kuriems tinkamai nustatyti bÅ«tinas asmens, kurio sÄ Å¾iningumas vertinamas, aktyvus, bendradarbiavimu pagrįstas dalyvavimas. Dėl to sÄ moningas vengimas atskleisti teismui tikrÄ jÄ reikalų padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrÄ jÄ faktinę situacijÄ , neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta keliÄ teisingam teisiniam kvalifikavimui.

Taigi asmeniui nevykdant pareigos bendradarbiauti, teismas remiasi esama bylos medžiaga ir gali atsirasti pagrindas pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remdamasis asmuo praÅ¡o iÅ¡kelti bankroto bylÄ (CPK 185 straipsnis).

33. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl fizinių asmenų sÄ Å¾iningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad bÅ«tina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sÄ Å¾iningumo kriterijų. NesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslÄ ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus.

Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant įstatymÄ , pripažintinas nesÄ Å¾iningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ tik tuo atveju, kai jis turėjo reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ asmens nemokumui, t. y. turi bÅ«ti konstatuotas asmens nesÄ Å¾iningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-434-421/2017).

34. Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas neiÅ¡naudoja savo darbo patirties, kad gautų didesnes pajamas, nededa pastangų turėti geriau apmokamÄ darbÄ ir pagerinti savo mokumÄ , bent kiek atsiskaityti su kreditoriais. Tokį jo elgesį pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip nesÄ Å¾iningÄ , neatitinkantį reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iÅ¡kėlimo.

35. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesÄ Å¾iningu pareiÅ¡kėjas gali bÅ«ti pripažintas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindÄ , skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad jis sÄ moningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuraÅ¡yti, ar kitais bÅ«dais elgėsi itin nerÅ«pestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslÄ ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus.

Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sÄ Å¾iningai pateikė visÄ informacijÄ , antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sÄ Å¾iningai Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant FABÄ®, gali bÅ«ti pripažįstamas nesÄ Å¾iningu, tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti).

Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesÄ Å¾iningas elgesys, kai asmuo, jau bÅ«damas nemokus, reikÅ¡mingai padidina savo nemokumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiÅ¡kėjas yra nesÄ Å¾iningas, be to, pareiÅ¡kėjas tuo pačiu nenurodė visų su nagrinėjama byla susijusių aplinkybių, neatskleidė realios savo turtinės padėties, nepaneigė byloje dalyvaujančių asmenų nurodomų aplinkybių, jog pareiÅ¡kėjas taip pat gauna papildomas pajamas; taip pat pastarasis nepagrindė aplinkybių, susijusių su pragyvenimu PrancÅ«zijoje, t. y. kokiÄ veiklÄ jis vykdė, apie jo motinos teiktas ženklias pinigų sumas jo pragyvenimui, iÅ¡laikymo formos savo nepilnamečiui vaikui, taip pat, jog siekė bent iÅ¡ dalies padengti turimus turtinius įsipareigojimus kreditoriams iÅ¡ gaunamų pajamų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis sutinka.

37. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, taikytinus visiems civilinių teisinių santykių subjektams. Taigi, kiekvienas protingas, sÄ Å¾iningas asmuo, siekdamas apginti pažeistas teises neturi vengti atskleisti visos informacijos arba turi nurodyti priežastis kodėl to negali padaryti, nes tik tokiu atveju gali bÅ«ti visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos visos svarbios bylai aplinkybes. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti jÄ ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

38. Pirmosios instancijos teismas, byloje esančių įrodymų pagrindu, pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas L. V. anksčiau gaudavęs ženkliai didesnes pajamas, bÅ«damas darbingo amžiaus, sveikas, per paskutinius trejus metus objektyviai turėjo galimybę gauti didesnį darbo užmokestį, kitas pajamas, taip pat galėjo dėti pastangas ir imtis visų įmanomų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį bei kaip įmanoma daugiau užtikrinti turimų itin didelės vertės kreditorinių įsiskolinimų patenkinimÄ .

Be to, pareiÅ¡kėjas neteikė naujų įrodymų, neinformavo teismo apie tai, kad didėja jo neįvykdytų įsipareigojimų apimtis (UAB „Vilniaus vandenys“ iÅ¡duotas teismo įsakymas), kad turi naujÄ kreditorių UAB „Aksvelus“, dėl ko kartÄ buvo atidėtas teismo posėdis. Nurodytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas yra nesÄ Å¾iningas, pareiÅ¡kėjo elgesys laikytinas sÄ moningu neveikimu, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, todėl, atsižvelgiant į FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, taip pat į tai, kad FABÄ® tikslas yra atkurti tik sÄ Å¾iningo asmens mokumÄ , pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas iÅ¡kelti jam fizinio asmens bankroto bylÄ turėjo bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.

39. PareiÅ¡kėjas atskirajame skunde Å¡ias aplinkybes bando paneigti nurodydamas, kad Å¡ios faktinės aplinkybės nepatenka į FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ . Apeliacinės instancijos teismas Å¡iame kontekste pažymi, kad nors pareiÅ¡kėjas ir neigia, tačiau prieÅ¡ingų duomenų teismui nepateikia (CPK 178 straipsnis). Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas vengė teikti papildomus įrodymus, neatskleidė realios savo turtinės padėties, nepaneigė aplinkybių, jog pareiÅ¡kėjas taip pat gauna papildomas pajamas; nepagrindė aplinkybių, susijusių su pragyvenimu PrancÅ«zijoje, t. y. kokiÄ veiklÄ jis vykdė, apie jo motinos teiktas ženklias pinigų sumas jo pragyvenimui, iÅ¡laikymo formos savo nepilnamečiui vaikui, taip pat, jog siekė bent iÅ¡ dalies padengti turimus turtinius įsipareigojimus kreditoriams iÅ¡ gaunamų pajamų.

Be to, anksčiau gaudavęs ženkliai didesnes pajamas, bÅ«damas darbingo amžiaus, sveikas, per paskutinius trejus metus objektyviai turėjo galimybę gauti didesnį darbo užmokestį, nei dabar nurodomÄ 444,00 EUR darbo užmokestį, taip pat galėjo dėti pastangas ir imtis visų įmanomų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį bei kaip įmanoma daugiau užtikrinti turimų itin didelės vertės kreditorinių įsiskolinimų patenkinimÄ . Dėl to konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas sÄ moningai veikė, siekdamas iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, kas reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjo veiksmai atitinka FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, sudarančias pagrindÄ atsisakyti iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ .

Pabrėžtina, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijoje pareiÅ¡kėjui privaloma pateikti FABÄ® 4 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ informacijÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-561/2014). Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadas dėl pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo, įsigilino į tikrÄ sias pareiÅ¡kėjo nemokumo priežastis, faktinių aplinkybių visumÄ ir ir visiÅ¡kai pagrįstai atsisakė iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ .

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad toks nesÄ Å¾iningumas yra pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nes jis turėjo reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ asmens nemokumui, t. y. tarp pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo ir jo nemokumo yra priežastinis ryÅ¡ys (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015, ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , 2016 m. kovo 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-313/2016).

40. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡nagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties 41. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas iÅ¡vadas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bankroto bylos iÅ¡kėlimas pareiÅ¡kėjui L. V. prieÅ¡tarautų FABÄ® tikslui - atkurti sÄ Å¾iningo asmens mokumÄ , užtikrinant subalansuotÄ kreditorių reikalavimų tenkinimÄ , siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui bankroto bylÄ , tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį.

PareiÅ¡kėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 42. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsižvelgus į tai, kad Å¡iuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, suinteresuoti asmenys turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo atskirojo skundÄ parengimÄ .

Tokių įrodymų, suinteresuoti asmenys, pagrindžiančių jo apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas, nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, n u t a r i a: atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas