2021-04-28 Nr. AB-9073-3-61-3-00052-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1552-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00052-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.2.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija) dėl atrankos išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Raguvilė“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2019 m. gruodžio 4 d. atrankos išvadą dėl UAB „Raguvilė“ planuojamos ūkinės veiklos – nepavojingųjų atliekų tvarkymo (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir Atrankos išvada); 2) įpareigoti Agentūrą priimti naują atrankos išvadą dėl UAB „Raguvilė“ planuojamos ūkinės veiklos – nepavojingųjų atliekų tvarkymo, (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo, nustatant, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog UAB „Raguvilė“ atstovas mažoji bendrija „Ekuvos projektai“, siekdamas gauti numatytai veiklai taršos leidimą, 2019 m. kovo 25 d. raštu Nr. 1 pateikė Agentūrai informaciją dėl planuojamos ūkinės veiklos (toliau – ir PŪV) poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados gavimo. Praėjus 30 darbo dienų nuo rašto pateikimo, Agentūra 2019 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (30.4)-A4 pateikė pastabas, į kurias atsižvelgiant informacija pakartotinai Agentūrai pateikta 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. 2. Pastabos pateiktai informacijai (pakartotinai) gautos iš Agentūros 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. (N30R.4)-A4E, t. y. po 23 darbo dienų. Trečią kartą papildyta informacija Agentūrai pateikta 2019 m. spalio 19 d. raštu Nr. 3, tačiau Atrankos išvada su pastabomis pateikta po 31 darbo dienos, nors pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas, PAV įstatymas) nustatytus terminus atsakymas ir / ar išvada turėjo būti pateikti per 10 darbo dienų.

3. Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. gruodžio 4 d. Atrankos išvadoje nurodoma, jog UAB „Raguvilė“ PŪV privalo atlikti poveikio aplinkai vertinimą (toliau – ir PAV). Pareiškėjas, siekdamas vykdyti nepavojingųjų atliekų tvarkymo veiklą, Įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į Agentūrą dėl atrankos išvados pateikimo. Agentūros pastabos ir reikalavimai dėl papildomos informacijos pareiškėjui buvo pateikti 3 kartus ir nuolatos praleidžiant Įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatytus terminus. Be to, pirmajame pateikimo dokumente Agentūros pastabos buvo vienokio pobūdžio, o pateikus trečiąjį dokumentą, pastabos buvo papildytos ir atsirado nauji reikalavimai, kurie jau buvo suderinti pirmuose dokumentuose, pavyzdžiui: i) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pateiktus dokumentus buvo išnagrinėjusi ir per nustatytą terminą nepateikė jokių reikalavimų ir / ar pastabų, tačiau gautoje Atrankos išvadoje numatytas reikalavimas – Departamento Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba prašo išnagrinėti rizikos ekstremaliųjų situacijų atsiradimo tikimybes ir numatyti prevencines ir likvidavimo priemones; ii) Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pirmajame dokumente pateikė pastabas, kurios buvo ištaisytos, tačiau pateikiant Atrankos išvadą atsirado Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos prašymas nagrinėti vietos ir technologines alternatyvas. Pareiškėjo teigimu, Agentūra pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nustatytą draudimą reikalauti informacijos ir (ar) duomenų, kurių nenurodė pirmą kartą nagrinėdama atrankos informaciją, tačiau galėjo jų pareikalauti.

4. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas ir privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje nustatytais viešojo administravimo principais, o priimami sprendimai turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Klaipėdos departamentas išnagrinėjo, įvertino atrankos informaciją bei motyvus ir pateikė siūlymą poveikio aplinkai vertinimo neatlikti. Be to, per visą atrankos informacijos nagrinėjimo laikotarpį nebuvo gautas nė vienas visuomenės kreipimasis dėl informacijos patikslinimo ar paaiškinimo, kas paneigia Agentūros motyvus dėl visuomenės nepasitenkinimo.

5. Pareiškėjas pabrėžė, jog planuojama vykdyti veikla nesusijusi su kvapų susidarymu, t. y. nebus tvarkomos biodegraduojančios ar kitos atliekos, galinčios lemti kvapų susidarymą, todėl Atrankos išvados 7.4 punkte nurodytas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2018 m. rugsėjo 19 d. pavedimas Nr. S-3157 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. D1-851 negali būti pagrindas nurodyti atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Be to, reikalavimas atlikti poveikio aplinkai vertinimą yra nepagrįstas dėl pateiktoje Išvadoje nenurodyto reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, pareiškėjas negali gauti reikalingo taršos leidimo ir patiria nuostolius.

6. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Agentūra nurodė, kad išnagrinėjusi atrankos informaciją ir, nors negavusi Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pastabų, 2019 m. gegužės 8 dienos rašte Nr. (30.4)-A4E-1248 paprašė papildyti atrankos informaciją pagal Agentūros bei poveikio aplinkai vertinimo subjektų (toliau – ir PAV subjektai) pateiktas pastabas. Šio rašto 7 punkte nurodyta, kad dokumentų rengėjas papildytų informaciją apie ekstremaliųjų įvykių ir situacijų susidarymo tikimybę ir prevenciją bei valdymą, įvykus incidentui.

Vertinant planuojamos ūkinės veiklos ekstremaliųjų įvykių riziką taip pat buvo prašoma išnagrinėti atliekų griūties ir kitus atvejus. Į šias pastabas pareiškėjas atsižvelgė ir pateikė patikslintą informaciją. Tačiau vėlesniuose etapuose vertinant pateiktus dokumentus bei 2019 m. spalio 16 d. įvykus rezonansiniam gaisrui įmonėje, kuri užsiima analogiška veikla kaip ir planuoja užsiimti pareiškėjas, bei įvertinusi tai, kad valstybei, t. y. jos aplinkai, galbūt buvo padaryta itin didelė žala įskaitant ir visuomenę, bei įvertinusi tai, kad Agentūra neturi kompetencijos visiškai įvertinti gaisrinės saugos reikalavimų planuojamos ūkinės veiklos objekte, vadovaudamasi VAĮ 37 straipsnio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 16 d.

įsakymu Nr. D1-845 patvirtinto Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Atrankos tvarkos aprašas) 4 punkto nuostatomis, pakartotinai paprašė Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos suteikti tarnybinę pagalbą ir pagal kompetenciją per 5 darbo dienas pateikti išvadas, motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, t. y. Agentūra siekė maksimaliai įsitikinti, ar dokumentų rengėjo patikslinta informacija gali būti pakankama ir tiksli vertinant galimų ekstremaliųjų situacijų atveju.

Departamento Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2019 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 9.4-3-1823 (toliau – ir 2019 m. lapkričio 8 d. raštas) nurodė, kokių duomenų trūksta patikslintoje paraiškoje, pateikė siūlymą išnagrinėti galimą reikšmingą poveikį dėl PŪV pažeidžiamumo rizikos ekstremaliųjų situacijų (gaisro) atsiradimo tikimybės ir šios situacijos likvidavimo bei nurodė, kad poveikio aplinkai vertinimo metu būtų išnagrinėtos ekstremaliųjų situacijų atsiradimo rizikos tikimybės, numatytos prevencinės ir likvidavimo priemonės. PAV subjektas iš esmės nurodė, kad PŪV reikalinga atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Departamento Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba anksčiau nebuvo suformulavusi jokių pastabų ir pasiūlymų, todėl šio PAV subjekto 2019 m. lapkričio 8 d. raštas negali būti vertinamas kaip pakartotinis Įstatymo 6 straipsnio 7 dalies prasme.

8. Dėl pareiškėjo argumento, kad NVSC Klaipėdos departamentas pateikė siūlymą neatlikti poveikio aplinkai vertinimo, o iš visuomenės nebuvo gautas nė vienas kreipimasis dėl informacijos paaiškinimo ir / ar patikslinimo, Agentūra pabrėžė, kad būtent jai Įstatymu nustatyta kompetencija nagrinėti atrankos informaciją ir priimti atrankos išvadą dėl PAV. Šiuo atveju Agentūra įvertino ne tik NVSC Klaipėdos departamento pateiktą siūlymą, bet ir Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos motyvuotas išvadas, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2018 m. rugsėjo 19 d. pavedimu S-3157 aplinkos ministro 2018 m. rugsėjo 25 dienos įsakymu Nr. D1-851 sudarytos komisijos pažymą. Šių subjektų pateiktų motyvų Agentūrai pakako, kad Agentūra galėtų priimti Atrankos išvadą, jog pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai PAV yra privalomas.

9. Atsakovo teigimu, jo vertinimas poveikio aplinkai aspektu atsispindi pareiškėjo PŪV įvertinime pagal atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo kriterijus (Atrankos tvarkos aprašo 1 priedas) (toliau – ir Kriterijų vertinimo lentelė), šios lentelės dalyje „Galimo poveikio rūšis ir apibūdinimas“. Iš Kriterijų vertinimo lentelės matyti, kad kaip reikšmingi yra įvertinti net 15 iš 31 kriterijaus, kas iš esmės reiškia, kad nepavojingųjų atliekų tvarkymo veikla, atsižvelgiant į veiklos teritoriją, tikėtina, darys reikšmingą poveikį aplinkai ir turi būti atliekamas tokios PŪV poveikio aplinkai vertinimas ir pasiekiami Įstatymo 4 straipsnio tikslai.

10. Agentūra atkreipė dėmesį, kad laikėsi atsakomybės už priimamus sprendimus principo, ir atsižvelgdama į tai, kad turi įvertinti įvairią ir reikšmingą informaciją, negali priimti skubotų, formalių sprendimų, nes tai pažeis visuomenės interesą į švarią gamtą, kuris, Agentūros vertinimu, yra reikšmingesnis nei ūkio subjekto privatus interesas. Atrankos išvada yra aiški, teisėta ir pagrįsta, atitinka teisės aktų reikalavimus ir priimta laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų, siekiant maksimaliai apsaugoti aplinką.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė teismo ginčą spręsti savo nuožiūra.

12. NVSC pažymėjo, kad jis yra vienas iš poveikio aplinkai vertinimo subjektų, numatytų Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą NVSC Klaipėdos departamentas teikia išvadas dėl planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, galimo poveikio visuomenės sveikatai. Pagal atrankos informacijoje pateiktus duomenis pareiškėjo planuojama ūkinė veikla nėra susijusi su kvapų susidarymu, nes nebus tvarkomos biologinės ar kitos atliekos, nebus naudojamos cheminės medžiagos, skleidžiančios kvapus. Atsižvelgęs į tai, NVSC Klaipėdos departamentas teikė siūlymą neatlikti poveikio aplinkai vertinimo. Visi NVSC Klaipėdos departamento teikti siūlymai buvo pateikti argumentuoti su nuorodomis į konkrečius teisės aktus ir jų punktus.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija paaiškino, kad palaiko Agentūros atsiliepimo į skundą argumentus, nurodė, jog net ir tenkinus pareiškėjo pirmąjį skundo reikalavimą panaikinti Atrankos išvadą, antrasis reikalavimas negalėtų būti tenkinamas, kadangi administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualiųjų administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, o materialiosios teisės normas taiko viešojo administravimo subjektai.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra

16. Departamentas paaiškino, kad pagal Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktą Departamentas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvauja tik kaip subjektas, pagal kompetenciją teikiantis išvadas dėl planuojamos ūkinės veiklos vykdymo metu galimų įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų, numatomų priemonių joms išvengti ar sušvelninti ir padariniams likviduoti. Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pagal kompetenciją įvertinusi Agentūros pateiktus UAB „Raguvilė“ PŪV poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, 2019 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 94-3-710 informavo Agentūrą, kad pateiktuose poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose neįvertinti bei nenurodyti sprendimai dėl minimalaus vandens kieko gaisrų gesinimui, privažiavimo vietos prie vandens telkinio, jo ženklinimo, bei atstumo iki tolimiausios gesinimo vietos pagal ugniagesių tiesiamą liniją.

17. Departamentas nurodė, jog Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pagal kompetenciją įvertinusi patikslintą atrankos informaciją dėl UAB „Raguvilė“ PŪV Agentūros Taršos prevencijos departamentui pasiūlė išnagrinėti galimą reikšmingą poveikį dėl planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizikos ekstremaliųjų situacijų (gaisro) atsiradimo tikimybės ir šios situacijos likvidavimo. Atrankos informacijoje nebuvo nurodyta, ar užtikrinamas reikiamas vandens kiekis gaisrų gesinimui planuojamame vandens telkinyje, ar prie šio vandens telkinio užtikrinamas tiesioginis vandens paėmimas automobiliniais siurbliais, ar prie vandens telkinio įrengiami tinkami privažiavimo keliai gaisrų gesinimo automobiliams, kaip numatoma papildyti vandens atsargas, reikalingas gaisrų gesinimui, taip pat nėra užsiminta apie alternatyvias gesinimo priemones (smėlis, putokšlis ar kitos tinkamos priemonės) laikomų atliekų gaisrų gesinimui.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Aplinkos ministerija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

19. Aplinkos ministerija, analizuodama Įstatymo nuostatas, reglamentuojančias poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, tvirtino, kad Atrankos išvada yra pagrįsta ir pareiškėjas privalo atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

20. Atkreipdama dėmesį į pareiškėjo PŪV pobūdį ir mastą, Aplinkos ministerija pažymėjo, kad poveikio aplinkai vertinimo metu būtina metodiškai įvertinti planuojamos ūkinės veiklos ir planuojamos ūkinės veiklos teritorijos gretimybėse vykdomų veiklų suminį neigiamą poveikį aplinkai, o per tai ir galimą poveikį visuomenės sveikatai, užtikrinti visuomenės įtraukimą (dalyvavimą) į planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, išanalizuoti veiklos vietos ir technologijų alternatyvas, išnagrinėti galimą reikšmingą poveikį dėl planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizikos ekstremaliųjų situacijų atsiradimo tikimybės ir šios situacijos likvidavimo, nustatyti sąlygas, kuriomis veikla darytų mažiausią poveikį aplinkai.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Raguvilė“ skundą atmetė.

22. Teismas nurodė, kad pagrindiniai atrankos, kuri atliekama planuojamai ūkinei veiklai, reikalavimai nustatyti Įstatymo 7 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 patvirtintuose Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose (toliau – ir Metodiniai nurodymai).

23. Teismas apžvelgė Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, taip pat nurodė, kad pagal šio įstatymo 1 ir 2 prieduose yra nustatytas planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašas, pagal kurį privalo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo.

24. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju atranka dėl PAV pradėta vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi ir Įstatymo 2 priedo 11.5 punktu – nepavojingųjų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti, išskyrus paruošimą naudoti pakartotinai, arba šalinti, kai vienu metu laikoma 100 ar daugiau tonų atliekų.

25. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad atsakovas pažeidė procedūrinius terminus pastaboms pateikti, teismas vadovavosi Įstatymo 7 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-311 patvirtinto Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo (toliau – ir Dokumentų nagrinėjimo tvarkos aprašas) 6 ir 7 punktais, taip pat šio tvarkos aprašo 2 priedu. Įvertinęs paminėtą teisinį reguliavimą ir pareiškėjo pateiktus įrodymus, teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, jog Agentūra, priimdama Atrankos išvadą, padarė procedūrinius pažeidimus, praleisdama įstatymo nustatytus terminus atrankos išvadai pateikti, arba nustatytus terminus pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti. Tačiau teismas pažymėjo, kad ne visi procedūriniai pažeidimai vertinami kaip lemiantys skundžiamo administracinio akto neteisėtumą. Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo teiktos informacijos ir atsakovo teiktų pastabų, Atrankos išvados pateikimo datomis, teismas darė išvadą, kad nurodyti procedūriniai pažeidimai, t. y. pastabų ir Atrankos išvados pateikimas praleidus Įstatymo nustatytą terminą iki 21 darbo dienos, negali būti traktuojami kaip reikšmingai pažeidžiantys pareiškėjo teises ar lemiantys skundžiamo sprendimo nepagrįstumą.

26. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Agentūra pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 7 dalį, kadangi reikalavo papildomos informacijos, kurios nenurodė pirmą kartą nagrinėdama atrankos informaciją, teismas nurodė, kad minėta teisės norma iš esmės Agentūrai ar PAV subjektui draudžia reikalauti informacijos ir (ar) dokumentų, kurių jis nenurodė pirmą kartą nagrinėdamas atrankos informaciją. Tačiau ši teisės norma suformuota taip, kad PAV subjektas negali teikti pakartotinio prašymo (pastabų), jei jis jau buvo suformavęs savo poziciją ir pastabas.

27. Teismas pažymėjo, kad Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2019 m. balandžio 24 d. rašte Nr. 94-3-710 nurodyta, jog pateiktuose poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose neįvertinti bei nenurodyti sprendimai dėl minimalaus vandens kiekio gaisrų gesinimui, privažiavimo vietos prie vandens telkinio, jo ženklinimo, bei atstumo iki tolimiausios gesinimo vietos pagal ugniagesių tiesiamą liniją. Tačiau jame, teismo vertinimu, nėra išdėstoma aiški PAV subjekto pozicija dėl aplinkos poveikio vertinimo reikalingumo, taip pat nenurodomos išvados ar motyvuotas PAV situacijos vertinimas. Teismas analizavo Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2019 m. lapkričio 8 d. rašto turinį ir pažymėjo, kad PAV subjektas šiame rašte iš esmės nurodė, kad PŪV reikalinga atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Teismo vertinimu, abiejuose minėtuose raštuose yra nurodytos aplinkybės dėl PŪV rizikos gaisro atveju ir jo likvidavimo, tačiau tik 2019 m. lapkričio 8 d. rašte ne tik nurodytos aplinkybės dėl PŪV rizikos gaisro atveju ir jo likvidavimo, tačiau ir nurodyta, jog PŪV reikalinga atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Teismas darė išvadą, kad Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2019 m. lapkričio 8 d. raštas negali būti traktuojamas kaip reikalaujantis naujos informacijos ir (ar) duomenų, kurių galėjo pareikalauti anksčiau, ir tuo pažeidžiantis Įstatymo 6 straipsnio 7 dalį.

28. Susipažinęs su Kriterijų vertinimo lentele, teismas pažymėjo, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pirmajame dokumente pateiktos pastabos, kuriose nurodyta, jog PAV atrankos dokumente nurodyta atliekų laikymo 2A zona pagal detalųjį planą yra numatyta želdiniams, o jeigu pasirinkta vieta planuojama kaip atliekų laikymo zona, turi būti koreguojami detaliojo plano sprendiniai, nebuvo ištaisytos. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 15 d. rašte Nr. (5.1.42E)A5-508 pateiktas siūlymas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2018 m. rugsėjo 19 d. pavedimu Nr. S-3157 aplinkos ministro 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. D1-851 sudarytos komisijos pažymoje 2018 m. lapkričio 7 d. pateiktą rekomendaciją Klaipėdos rajono savivaldybei ir Klaipėdos miesto savivaldybei nebeplanuoti teritorijų planavimo procese įmonių, kurių veikloje gali kilti nemalonūs kvapai, turintys neigiamą poveikį visuomenės sveikatai, atlikti PAV, kurio metu būtų įvertintas suminis planuojamos ūkinės veiklos ir planuojamojoje teritorijoje esamų įmonių poveikis aplinkos komponentams bei visuomenės sveikata, vertintinas kaip pažeidžiantis Įstatymo 6 straipsnio 7 dalį.

29. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog pirmajame pateikimo dokumente atsakovo pastabos buvo vienokio pobūdžio, o pateikus trečiąjį dokumentą, pastabų padaugėjo ir atsirado nauji reikalavimai. Įvertinęs Agentūros 2019 m. gegužės 8 d. rašte Nr. (30.4)-A4 pateiktas pastabas, teismas nurodė, kad jau pirmą kartą Agentūrai teikiant pastabas dėl atrankos informacijos, rašto 7 punkte pareiškėjui buvo pasiūlyta papildyti informaciją apie ekstremaliųjų įvykių ir situacijų susidarymo tikimybę ir prevenciją bei valdymą įvykus incidentui; vertinant planuojamos ūkinės veiklos ekstremaliųjų įvykių riziką taip pat paprašyta išnagrinėti atliekų griūties ir kt. atvejus, šio rašto 13 punkte buvo nurodyta, atsižvelgiant į tai, kad veikla planuojama šalia kitų pramonės, komercijos ir atliekų tvarkymo veikla užsiimančių įmonių, patikslinti informaciją apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai sąveiką su šių įmonių keliamu poveikiu aplinkai. Teismas darė išvadą, kad jau pirminėse Agentūros pastabose dėl atrankos informacijos buvo keliamas reikalavimas įvertinti ekstremaliųjų situacijų atsiradimo tikimybes, numatyti jų prevencines ir likvidavimo priemones bei įvertinti suminį planuojamos ūkinės veiklos ir planuojamojoje teritorijoje esamų įmonių poveikį aplinkai.

30. Teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų, jog Atrankos išvadoje nenustatytas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, NVSC Klaipėdos departamentas pateikė siūlymą PAV neatlikti, visuomenė nesikreipė dėl nagrinėjamos PAV atrankos informacijos. Teismas apžvelgė Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytas Agentūros ir PAV subjektų funkcijas ir nurodė, jog PAV subjektų veikla atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese yra labiau patariamoji, tačiau sprendimo teisė dėl atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo yra suteikta Agentūrai, kuri sprendimą priima įvertinusi PAV subjektų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo atlikimo.

31. Teismo vertinimu, Atrankos išvados turinys patvirtino, kad Agentūra laikėsi teisės aktų reikalavimų ir įvertino PAV subjektų pateiktas išvadas. Nors NVSC struktūrinis padalinys nurodė, jog PAV nėra būtinas, tačiau teismas pažymėjo, kad Agentūrai priimant sprendimą, ar PŪV yra privalomas poveikio aplinkai vertinimas, ypatingą reikšmę turi atrankos kriterijų dėl poveikio aplinkai vertinimo reikšmingumo įvertinimas. Iš Kriterijų vertinimo lentelės buvo nustatyta, kad, kaip reikšmingi yra įvertinti net 15 iš 31 kriterijaus. Teismo vertinimu, nustatyti atrankos kriterijai dėl planuojamo ūkinės veiklos, kaip, pavyzdžiui, 2 punkte, kad pareiškėjas planuoja vykdyti PŪV teritorijoje, kurios gretimybėje yra didelis atliekų tvarkymo ir pramonės įmonių susitelkimas (UAB „Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras“, UAB „Branda LT“, akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Grigeo Klaipėda“ nuotekų valymo įrenginiai, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Toksika“ ir kt.), todėl galimas akumuliuojantis poveikis aplinkai, kurį PŪV gali sukelti kartu su kitomis planuojamos teritorijos gretimybėse jau vykdomomis bei numatomomis vykdyti veiklomis, taip pat 8 punkte, kuriame numatyta pareiškėjo PŪV pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų įvykių; taip pat nustatyti kriterijai dėl PŪV vietos, kaip, pavyzdžiui, 2 punkte, kad PŪV sklypas patenka į gamtinį karkasą, todėl mažiausias priklausomųjų želdynų plotas privalo būti 50 proc. nuo viso sklypo ploto, t. y. 20 011 kv. m, o pagal pateiktą informaciją planuojama, kad šioje sklypo dalyje bus laikomi konteineriai su planuojama pagaminti produkcija, tuo neužtikrinant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 patvirtintų Gamtinio karkaso nuostatų (toliau – ir Gamtinio karkaso nuostatai) reikalavimų, 3 punkte, kad gretimybėse (už 50 m) yra gyvenamoji aplinka ir kad PŪV, tikėtina, lems transporto padidėjimą, triukšmo, oro taršos padidėjimą, vizualinę taršą bei neigiamą psichoemocinį poveikį visuomenei. Teismo vertinimu, šie duomenys pakankami išvadai, kad planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai.

32. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal pareiškėjo pateiktą informaciją planuojamas pareiškėjos laikyti vienu metu atliekų kiekis – 5 300 tonų, t. y. 53 kartus viršijantis PŪVPAVĮ nustatytą mažiausią ribinį dydį, be to, per metus planuojama pagaminti iki 20 000 t gumos smulkinių, kurių laikymo terminas nereglamentuojamas, o produktui neatitikus reikalavimų, jis priskiriamas atliekoms. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sutiko su Agentūros pozicija, jog pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos mastas yra labai didelis, o vien tai jau leidžia daryti preliminarią išvadą, jog PAV atlikti reikalinga dėl galimos rizikos, galimo reikšmingo poveikio aplinkos elementams, o per juos ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, o toks vertinimas atrankos dėl PAV procese neatliekamas.

33. Teismas atkreipė dėmesį, jog privalomas poveikio aplinkai vertinimas nereiškia, kad veikla toje vietoje bus draudžiama, tai reiškia, kad reikalingas tik išsamesnis tiesioginio ar netiesioginio planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, kraštovaizdžiui, nagrinėjimas ir vertinimas.

34. Teismas konstatavo, jog Atrankos išvada, kad pareiškėjo PŪV atsižvelgiant į veiklos pobūdį, veiklos teritoriją ir veiklos mastą, tikėtina, darys reikšmingą poveikį aplinkai, todėl turi būti atliekamas tokios PŪV poveikio aplinkai vertinimas, yra teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą – įpareigoti Agentūrą priimti naują atrankos išvadą dėl pareiškėjo PŪV.

III. 35. Pareiškėjas UAB „Raguvilė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

36. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konstatuoti atsakovo padaryti procedūriniai pažeidimai, t. y. pastabų ir Atrankos išvados pateikimas praleidus Įstatymo nustatytą terminą iki 21 darbo dienos, negali būti vertinami kaip reikšmingai pažeidžiantys pareiškėjo teises ar lemiantys Atrankos išvados nepagrįstumą. Atsakovo pažeidimai buvo nuolatinio pobūdžio ir truko net 31 darbo dieną (ne 21 darbo dieną, kaip nurodė teismas). Šie veiksmai, neapibrėžtumas turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjo veiklos planavimui, finansinių bei laiko resursų eikvojimui, o vėliau ir bylinėjimosi išlaidų patyrimui. Pareiškėjas nurodo, kad sprendimo (Atrankos išvados) priėmimas truko 9 mėnesius, kai tokio pobūdžio dokumentas turėjo būti priimtas per 10 darbo dienų nuo informacijos pateikimo. Tokie Agentūros veiksmai traktuotini kaip reikšmingai pažeidžiantys pareiškėjo teises ir nesuderinami su konstituciniu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Pareiškėjo teigimu, ginčo šalims taikomi dvigubi standartai ir pateisinamas pranašesnės šalies delsimas.

37. Pareiškėjas, pabrėždamas, kad Įstatymas draudžia Agentūrai ar PAV subjektui reikalauti informacijos ir (ar) dokumentų, kurių jis nenurodė pirmą kartą nagrinėdamas atrankos informaciją, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, jog minėta teisės norma suformuota taip, kad PAV subjektas negali teikti pakartotinio prašymo (pastabų), jei jis jau buvo suformavęs savo poziciją ir pastabas. Tokia teismo nuostata formuoja ydingą praktiką, nes Agentūra nuolat ir nenurodant priežasties gali teikti naujus reikalavimus, nurodymus tikslinti informaciją ir pan. Šių Įstatymo imperatyviųjų nuostatų negalima aiškinti kitaip.

38. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Aplinkos ministerijos paskelbtame tos pačios veiklos srities įmonių sąraše nei vienai iš įmonių nėra keltas reikalavimas dėl viso PAV atlikimo, tačiau pareiškėjui nurodoma išpildyti reikalavimus dėl išsamesnio tiesioginio ar netiesioginio planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, kraštovaizdžiui, nagrinėjimo ir vertinimo, nors nei viena institucija nėra konstatavusi fakto, kad planuojama veikla turės ženklų neigiamą ūkinės veiklos poveikį aplinkai bei gyventojams. Išanalizuotas poveikis minimalus, veikla nėra tarši, cheminės medžiagos nėra naudojamos, nuotekos išvalytos, pareiškėjas nenaudoja jokių gamtos išteklių, o visuomenė per 9 mėnesius nuo atrankos dokumentų pateikimo nepareiškė nei vienos pastabos dėl planuojamos vykdyti veiklos.

39. Pareiškėjo teigimu, per visą atrankos nagrinėjimo laikotarpį jis yra ištaisęs daugiau kaip pusę pateiktų pastabų ir Atrankos išvadoje nurodyti kriterijai, kurių pareiškėjas neva neištaisė, yra iš esmės nereikšmingi, kai kurie kartojasi, nors jau yra ištaisyti ir pan.

40. Pakartodamas su Agentūros ir Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos keitimosi informacija dėl pareiškėjo dokumentų vertinimo aplinkybes, pareiškėjas atkreipia dėmesį į Agentūros užklausimų pateikimo terminus ir pažymi, kad Departamento Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2019 m. lapkričio 8 d. rašte pateikė siūlymą (ne reikalavimą) išnagrinėti galimą reikšmingą poveikį dėl planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizikos ekstremaliųjų situacijų (gaisro) atsiradimo tikimybės ir šios situacijos likvidavimo. Ekstremaliųjų situacijų planas, apie kurį kalbama ir kurį su priešgaisrine gelbėjimo valdyba reikia suderinti, atliekamas tik tada, kai jau turimas leidimas planuojamai ūkinei veiklai plėtoti, tačiau Agentūra, išduodama tokius leidimus, šio plano reikalauja jau ankstesniame etape, ko įgyvendinti neįmanoma.

41. Pareiškėjui nebuvo žinomas faktas apie Agentūros pakartotinį kreipimąsi į Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybą (po 6 mėnesių), turint tikslą maksimaliai įsitikinti, ar pareiškėjo patikslinta informacija gali būti pakankama ir tiksli vertinant galimų ekstremaliųjų situacijų atveju. Taip pat pareiškėjui nebuvo pateikti Agentūros iš Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos gauti siūlymai bei nesudaryta galimybė į juos atsižvelgti ar ginčyti. Ši situacija rodo, kad Agentūra elgiasi neapdairiai, pažeidinėja procedūrinius terminus, vienašališkai priiminėja sprendimus, kurie turi įtakos Pareiškėjo teisėms, dirbtinai sukuriama (modeliuojama) situaciją dėl įvykusių įvykių Alytuje.

42. Pareiškėjo teigimu, teismas neteisingai vertino aplinkybę, kad iš Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos gautas 2019 m. lapkričio 8 d. raštas negali būti traktuotinas kaip reikalaujantis naujos informacijos ir (ar) duomenų, kurių galėjo pareikalauti anksčiau, ir tuo nepažeidžiantis Įstatymo 6 straipsnio 7 dalies. Pirmajame Agentūros pateikimo dokumente pastabos buvo vienokio pobūdžio o pateikus trečiąjį dokumentą, pastabos papildytos (jos buvo nežinomos informacijos tikslinimo metu), atsirado ir nauji reikalavimai, ir tie, kurie jau buvo pirmuosiuose dokumentuose, suderinti.

43. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir dėl akumuliuojančio poveikio. Agentūros reikalavimus dėl foninio aplinkos oro užterštumo (2019 m. sausio 29 d. raštas Nr.(30.3)-A4-708) pareiškėjas buvo įgyvendinęs ir atlikęs dokumentų patikslinimą pagal pateiktus reikalavimus, kartu įvertindamas aplink PŪV teritoriją 2 km atstumu esančių įmonių taršą į atmosferą. NVSC, išanalizavęs pateiktus patikslinimus, teikė Agentūrai siūlymą neatlikti poveikio aplinkai vertinimo, o tai reiškia, kad rizika dėl visuomenės sveikatos buvo nustatyta minimali. Šio argumento nevertino nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas.

44. Pareiškėjas nurodo, kad Atrankos išvados 7.12 punkte nurodytas motyvas, jog mažiausias priklausomųjų želdynų plotas privalo būti 50 proc. nuo viso sklypo ploto, yra pateiktas nepagrįstai, nes pareiškėjas šį reikalavimą buvo įvykdęs paskutiniame atrankos informacijos patikslinime, kuriame buvo nurodyta, kad planuojama teritorija patenka į gamtinį karkasą, todėl mažiausias priklausomųjų želdynų plotas privalo būti 50 proc. nuo viso sklypo ploto, t. y. 2 011 kv. m, todėl likusi žemės sklypo dalis bus skirta priklausomiesiems želdiniams. Tačiau šis motyvas vėl pateikiamas kaip neįvykdytas ir / ar nenumatytas.

45. Pareiškėjas akcentuoja, kad Alytaus įmonės precedentas negali būti pretekstas taikyti didesnę atsakomybę bei pareigas, nei buvo įprasta praktikoje, t. y. vykdyti perteklinį reikalavimą atlikti PAV. Pareiškėjui neaišku, kodėl ir kokiu pagrindu Agentūra kreipėsi tik į Departamento Klaipėdos priešgaisrinę gelbėjimo valdybą dėl pakartotinio nagrinėjimo, o į kitas institucijas nesikreipė. Pareiškėjas kritikuoja ir Aplinkos ministerijos atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius su planuojamos ūkinės veiklos teritorijos gretimybėse vykdomų veiklų suminio neigiamo poveikio aplinkai įvertinimo.

46. Pareiškėjo vertinimu, nepagrįsta teismo išvada, kad PAV subjektų veikla atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese yra labiau patariamoji, o sprendimo teisė yra suteikta Agentūrai. Jei minėtos institucijos yra tik patariamieji subjektai ir jų nuomonė nėra traktuojama kaip svari priimant sprendimus, nėra aišku, kodėl Atrankos išvadą atsakovas grindžia būtent šių patariamųjų subjektų nuomonėmis. Manytina, kad teismas neteisingai vertino šių subjektų reikšmę bei įtaką priimant sprendimus.

47. Akcentuodamas teisėtumo principo svarbą viešojo administravimo subjektų veikloje, pareiškėjas nurodo, kad skundas buvo nagrinėjamas formaliai, suteikiant pranašumą Agentūrai bet nevertinant aplinkybių ir įrodymų visumos. Pareiškėjas pateko į dviprasmišką situaciją ir nėra aišku, kodėl teismo sprendime nurodytas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 15 d. raštas Nr. (5.1.42E)A5-508 teismo yra vertintinas kaip pažeidžiantis Įstatymo 6 straipsnio 7 dalį, tačiau šiuo raštu paremta Atrankos išvada nėra pripažįstama kaip pažeidžianti įstatymą, t. y. Atrankos išvados pagrindimas negali būti laikomas teisėtu.

48. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

49. Agentūra akcentuoja, kad pareiškėjui antrą kartą patikslinus atrankos dėl PAV informaciją, iš esmės pasikeitė joje nurodomas planuojamos ūkinės veiklos mastas, be to, antrą kartą patikslintoje informacijoje atrankai dėl PAV pareiškėjas pateikė papildomą detalesnę informaciją, susijusią su atliekų laikymu (zonavimas, praėjimai ir kt.), t. y. pasikeitė planuojamos ūkinės veiklos parametrai, todėl Agentūra papildomai kreipėsi į PAV subjektus, kurie pateikė savo išvadas, atsižvelgdami į informacijos atrankai pakeitimus ir papildymus. Po pakartotino Agentūros kreipimosi Departamento Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba paprašė išnagrinėti rizikos ekstremaliųjų situacijų atsiradimo tikimybes ir numatyti prevencines ir likvidavimo priemones (ne planą, kaip teigia pareiškėjas), o šie faktoriai vertintini PAV proceso metu.

50. Agentūra atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo PŪV mastas yra labai didelis, todėl jau vien planuojamos ūkinės veiklos mastas, atsižvelgiant į atrankos dėl PAV proceso tikslus, leidžia daryti preliminarią išvadą, jog PAV atlikti reikalinga dėl galimos rizikos, galimo reikšmingo poveikio aplinkos elementams, o per juos ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, o toks vertinimas atrankos dėl PAV procese neatliekamas. Be to, pareiškėjas planuoja vykdyti ūkinę veiklą teritorijoje, kurios gretimybėje yra didelis atliekų tvarkymo ir pramonės įmonių susitelkimas, todėl privalo būti vertinama sąveika su kita vykdoma ūkine veikla.

51. Agentūra nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog Agentūros reikalavimai pareiškėjui yra pertekliniai, o pirmosios instancijos teismas vertino situaciją formaliai ir palankiai Agentūrai. Agentūra pažymi, kad pareiškėjas jau kreipęsis su skundu į pirmosios instancijos teismą organizavo susitikimą su visuomene ir į susirinkimą atėję bendruomenės nariai griežtai pasisakė prieš šios PŪV atsiradimą nurodytoje vietovėje, nurodo, kad prideda interneto tinklalapyje atviraklaipeda.lt publikuotą M. V. straipsnį „Verslininkai kapituliuoja: padangų Dumpiuose neperdirbinės“. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė įrodymus, vertino aplinkybių ir pateiktų motyvų visumą teisingai ir priėmė pagrįstą, motyvuotą ir teisėtą sprendimą.

52. Pasisakydama dėl procedūrinių terminų laikymosi ,Agentūra pakartoja pirmosios instancijos teismui teikto atsiliepimo į skundą argumentus, kad saugi aplinka ir visuomenės teisė į švarią gamtą yra prioritetinis interesas lyginant su ūkio subjekto privačiu interesu ir skubotų sprendimų priėmimas nesuderinamas su tinkama minėtų interesų apsauga. Agentūra atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2020 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą Nr. T11-92 „Dėl nepritarimo UAB „Raguvilė“ planuojamos ūkinės veiklos galimybėms Dumpių kaime“, todėl pareiškėjo veikla nurodytoje vietoje neleistina. Agentūros žiniomis, šį sprendimą pareiškėjas apskundė teismui.

53. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuris priimtas tinkamai pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini.

54. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

55. Trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2019 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 94-3-710 ir Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2019 m. lapkričio 8 d. raštu Agentūrai teiktų pastabų turinys iš esmės nesiskiria, nes bendrai minimi reikalavimai dėl išorės gaisrų gesinimui skirtų priemonių.

56. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

57. Aplinkos ministerija sutinka su pirmosios instancijos teismo teismo išvada dėl atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų Atrankos išvados priėmimo metu ir pastarųjų įtakos pareiškėjo teisėms, nurodo, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų matyti, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir objektyviai vertino Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2019 m. lapkričio 8 d. rašto turinį ir pagrįstai sprendė, kad juo nereikalauta naujos informacijos ir (ar) duomenų, kurių buvo galima pareikalauti anksčiau.

58. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į Įstatyme įtvirtintą atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tikslą, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo PŪV akumuliuojantį poveikį, kadangi atrankos metu pakanka pagrįstų prielaidų, kad toks poveikis gali būti. Aplinkos ministerijos nuomone, pareiškėjas apeliaciniame skunde netinkamai interpretuoja PAV subjektų patariamąjį vaidmenį. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos faktines aplinkybes, jas išanalizavo bei savo vertinimą grindė reglamentuojančiomis teisės normomis ir susijusia teismų praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 59. Bylos dalykas – atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. gruodžio 4 d. atrankos išvados, kuria konstatuota, jog pagal atrankos išvadai pateiktą informaciją pareiškėjo UAB „Raguvilė“ planuojamai ūkinei veiklai – nepavojingųjų atliekų tvarkymui – kuri bus vykdoma žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), privalomas poveikio aplinkai vertinimas, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas yra pareiškęs ir reikalavimą įpareigoti Agentūrą priimti naują atrankos išvadą dėl pareiškėjo PŪV, nes laikosi pozicijos, kad jo PŪV vykdyti nėra reikalingas privalomas poveikio aplinkai vertinimas.

60. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes (skundo pagrindas), atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų išsakytus argumentus dėl ginčo esmės, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog atsakovo išvada, kad pareiškėjo PŪV atsižvelgiant į veiklos pobūdį, veiklos teritoriją ir veiklos mastą, galbūt darys reikšmingą poveikį aplinkai, todėl turi būti atliekamas tokios PŪV poveikio aplinkai vertinimas, yra pagrįsta ir teisėta.

61. Pirmosios instancijos teismas išvadą grindė Kriterijų vertinimo lentelės duomenimis ir nurodė, jog nustatyti atrankos kriterijai dėl planuojamo ūkinės veiklos, kaip pavyzdžiui 2 punkte, kad pareiškėjas planuoja vykdyti ūkinę veiklą teritorijoje, kurios gretimybėje yra didelis atliekų tvarkymo ir pramonės įmonių susitelkimas (UAB „Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras“, UAB „Branda LT“, AB „Grigeo Klaipėda“ nuotekų valymo įrenginiai, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Toksika“ ir kt.), todėl galimas akumuliuojantis poveikis aplinkai, kurį PŪV gali sukelti kartu su kitomis planuojamos teritorijos gretimybėse jau vykdomomis bei numatomomis vykdyti veiklomis, taip pat 8 punkte, kuriame numatyta pareiškėjo PŪV pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų įvykių; taip pat nustatyti kriterijai dėl PŪV vietos, kaip pavyzdžiui 2 punkte, kad PŪV sklypas patenka į gamtinį karkasą, todėl mažiausias priklausomųjų želdynų plotas privalo būti 50 proc. nuo viso sklypo ploto, t. y. 20 011 kv. m, o pagal pateiktą informaciją planuojama, kad šioje sklypo dalyje bus laikomi konteineriai su planuojama pagaminti produkcija, tuo neužtikrinant Gamtinio karkaso nuostatų reikalavimų įgyvendinimo, bei 3 punkte, kad gretimybėse (už 50 m) yra gyvenamoji aplinka ir kad PŪV galbūt turės įtaką transporto padidėjimui, triukšmui ir oro taršos padidėjimui, vizualinei taršai bei neigiamam psichoemociniam poveikiui visuomenei, yra pakankami išvadai, kad PŪV gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai.

62. Pirmosios instancijos teismas, kaip ir atsakovas, įvertino pareiškėjo pateiktą informaciją, kad planuojamas pareiškėjo laikyti vienu metu atliekų kiekis – 5 300 tonų, t. y. 53 kartus viršijantis PAV įstatymo nustatytą mažiausią ribinį dydį, kad per metus planuojama pagaminti iki 20 000 t gumos smulkinių, kurių laikymo terminas nereglamentuojamas, o produktui neatitikus reikalavimų, jis priskiriamas atliekoms, ir darė išvadą, jog pareiškėjo PŪV mastas yra labai didelis, o vien tai jau leidžia daryti preliminarią išvadą, jog PAV atlikti reikalinga dėl galimos rizikos, galimo reikšmingo poveikio aplinkos elementams, o per juos ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, o toks vertinimas atrankos dėl PAV procese neatliekamas.

63. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog Atrankos išvada yra pagrįsta ir teisėta, nurodydamas iš esmės tas pačias aplinkybes, kurias buvo nurodęs skunde, ir laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo argumentus, susijusius su tuo, kad atsakovas nesilaikė procedūrinių terminų ir viešojo administravimo principo, jam (pareiškėjui) nepagrįstai buvo keliami nauji reikalavimai, neatsižvelgta į tai, kad jis (pareiškėjas) per visą atrankos nagrinėjimo laikotarpį yra ištaisęs daugiau kaip 50 proc. pateiktų pastabų, o Atrankos išvadoje nurodyti kriterijai, kurių pareiškėjas neva neištaisė, yra didesne dalimi nereikšmingi, kai kurie kartojasi, nors jau yra ištaisyti ir pan. Atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į apeliacinį skundą laikosi priešingos pozicijos ir teigia, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti Atrankos išvadą, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

64. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

65. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus ir Atrankos išvadoje nurodytus motyvus, dėl kurių pareiškėjo PŪV – nepavojingųjų atliekų tvarkymui nustatytas privalomas poveikio aplinkai vertinimas, akcentuotina, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. lapkričio 19 d. direktyvoje 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančioje kai kurias direktyvas nustatyta, jog valstybių pareiga imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekų tvarkymas būtų atliekamas nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nepakenkiant aplinkai (13 str.).

66. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2019 m. sausio 24 d. sprendime byloje Cordella ir kt. prieš Italiją, pareiškimo Nr. 54414/13 ir 54264/15, pažymėta, kad valstybės turi pozityvią pareigą, ypač pavojingos veiklos atveju, nustatyti reglamentavimą, pritaikytą prie konkrečios veiklos ypatumų, ypatingai atsižvelgiant į galinčios kilti rizikos lygį. Šiame reglamentavime privalo būti nustatyti reikalavimai konkrečios veiklos leidimų išdavimui, įrengimui, valdymui, saugumui ir kontrolei, ir jis privalo nustatyti pareigas atitinkamiems asmenims imtis realių priemonių, kad būtų užtikrinta veiksminga apsauga piliečių, kurių gyvybėms gali kilti pavojus dėl slypinčios rizikos (žr., pvz., EŽTT 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimą byloje Oneryildiz prieš Turkiją, [DK], pareiškimo Nr. 48939/99; 2014 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Brincat ir kt. prieš Maltą, pareiškimo Nr. 60908/11).

67. Veiksmingas naudojimasis teise į pagarbą savo namams reikalauja, kad valstybė imtųsi visų pagrįstų ir tinkamų priemonių, reikalingų apsaugoti asmenis nuo didelės žalos jų aplinkai (EŽTT 2009 m. sausio 27 d. sprendimas byloje Tătar prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 67021/01), o tai reiškia, kad reikia sukurti teisinę ir administracinę sistemą, kad būtų išvengta tokios žalos, atsižvelgiant į svarbų kontekstą (2019 m. birželio 4 d. sprendimas byloje Tolić ir kiti prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 13482/15).

68. PAV įstatymo (byloje taikoma redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo – procesas, kuris apima: 1) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo informacijos, pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (toliau – atrankos informacija), parengimą; 2) atrankos informacijos nagrinėjimą atsakingojoje institucijoje, siekiant nustatyti, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, konsultacijas su poveikio aplinkai vertinimo subjektais ir suinteresuota visuomene, motyvuotos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados (toliau – atrankos išvada) priėmimą ir jos viešinimą (PAV įstatymo 2 str. 5 d.).

69. Poveikio aplinkai vertinimo tikslai: 1) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį šiems aplinkos elementams: dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai; 2) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikį visuomenės sveikatai, taip pat aplinkos elementų ir visuomenės sveikatos tarpusavio sąveikai; 3) nustatyti galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį šio straipsnio 1 punkte nurodytiems aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai dėl planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizikos dėl ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų; 4) nustatyti priemones, kurių numatoma imtis siekiant išvengti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, jį sumažinti ar, jeigu įmanoma, jį kompensuoti; 5) nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus (PAV įstatymo 4 str.).

70. PAV įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (šio įstatymo 2 priedas). Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti rengia vadovaudamasis Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniais nurodymais (toliau – Atrankos metodiniai nurodymai), kuriuos tvirtina aplinkos ministras (PAV įstatymo 7 str. 4 d.). Atsakingoji institucija atlieka atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo įvertindama planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pagal Atrankos metodinių nurodymų reikalavimus parengtą ir jai pateiktą atrankos informaciją ir atsižvelgdama į:

1) planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį, jos sąveiką su kita vykdoma ūkine veikla ir (ar) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimose teritorijose; gamtos išteklių, tokių kaip vandens, žemės (jos paviršiaus ir gelmių), dirvožemio ir biologinės įvairovės, naudojimą; atliekų susidarymą; galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skirdama Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai; galimą planuojamos ūkinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikį visuomenės sveikatai ir ekstremaliųjų įvykių ir (ar) ekstremaliųjų situacijų riziką;

2) vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, žemės naudmenų pobūdį, vietovėje esančius gamtinius ir žemės gelmių išteklius, jų gausumą, kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes; natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai gyvenamas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugos zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu ar archeologiniu aspektu;

3) planuojamos ūkinės veiklos poveikio dydį ir erdvinį mastą, jo tikimybę ir pobūdį, intensyvumą, sudėtingumą, trukmę, dažnumą, grįžtamumą, tarpvalstybinį poveikį, suminį poveikį su toje vietoje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkine veikla ir galimybes išvengti poveikio ar užkirsti jam kelią (PAV įstatymo 7 str. 5 d.).

71. Pagal PAV įstatymo 7 straipsnio 7 dalį, atsakingoji institucija, išnagrinėjusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą atrankos informaciją, poveikio aplinkai vertinimo subjektų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir remdamasi šio straipsnio 5 dalyje nustatytais reikalavimais, per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos atrankai atlikti gavimo dienos priima atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, ir raštu ją pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams arba gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti. Tokiais atvejais planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildo informaciją atrankai atlikti ir pakartotinai teikia ją atsakingajai institucijai, kuri per 10 darbo dienų nuo papildytos atrankos informacijos gavimo dienos priima atrankos išvadą. Atrankos išvados turinį nustato aplinkos ministras.

72. Pagal Metodinių nurodymų 11 punktą, atsakingoji institucija, remdamasi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija, 2 priede pateikta informacija, argumentais, priima atrankos išvadą, ar privaloma atlikti konkrečios veiklos poveikio aplinkai vertinimą, ir nurodo pagrindinius motyvus, kuriais buvo remiamasi priimant šią išvadą. Pagal Dokumentų nagrinėjimo tvarkos aprašo 6 punktą, atsakingoji institucija, priimdama atrankos išvadą, turi nurodyti pagrindinius motyvus. Pagal šio aprašo 6 punktą, atsakingoji institucija, vadovaudamasi Metodiniais nurodymais, per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos raštu turi pateikti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ar PAV dokumentų rengėjui ir PAV subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti PAV (2 priedas).

73. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis aptartomis teisės aktų nuostatomis, taip pat ir 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo nuostatomis, apibendrinęs šiuo klausimu aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, yra nurodęs, kad būtent atsakingajai institucijai yra nustatyta pareiga priimti motyvuotą galutinę atrankos išvadą, atsakingoji institucija, gavusi PAV subjektų pasiūlymus, turi juos įvertinti ir nuspręsti, ar juose nurodytai argumentai yra pagrįsti ir sudaro pagrindą teigti, kad konkrečiu atveju turi būti atliekamas PAV (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3138-822/2019 ir joje nurodytą teismų praktiką).

74. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, jog PAV ataskaitoje turi būti tokie planuojamos veiklos aprašymai bei argumentai, kurie leistų atsakovui spręsti dėl to, kad planuojama veikla nedarys neigiamo poveikio aplinkai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-289-822/2019).

75. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo ginčijamos Atrankos išvados turinį, atsakovo nurodytus argumentus, dėl kurių nuspręsta, jog pareiškėjo planuojama PŪV galbūt darys reikšmingą poveikį aplinkai ir visuomenei, atsižvelgiant į veiklos į pobūdį, veiklos teritoriją ir veiklos mastą, konstatuotina, kad atsakovas teisingai sprendė, jog reikalinga atlikti PAV. Pripažintini pagrįstais atsakovo Atrankos išvados argumentai, jog toje teritorijoje, kurioje pareiškėjas planuoja didelio masto PŪV, galimas akumuliuojantis poveikis aplinkai, nes gretimybėje yra didelis atliekų tvarkymo ir pramonės objektų susitelkimas, o gyvenamoji aplinka yra už 50 metrų. Sutiktina su atsakovo išvada, jog siekiant išvengti esamos ekologinės situacijos blogėjimo, reikalinga atlikti PAV, kurios metu būtų įvertintas suminis esamų ir PŪV poveikis aplinkos komponentams (požeminiam ir paviršiniam vandeniui, aplinkos orui, dirvožemiui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei ir kt.), bei visuomenės sveikatai, numatytos priemonės šiam poveikiui sumažinti ir išvengti, o PAV vertinimo metu būtų išnagrinėtos PŪV technologinės ir vietos alternatyvos. Atsakovas taip pat tinkamai išnagrinėjo ir įvertino aplinkybes, susijusias su tuo, kad PAV metu turi būti išnagrinėtos ekstremaliųjų situacijų atsiradimo rizikos tikimybės, numatytos prevencinės ir likvidavimo priemonės, nes šis faktorius yra ypač reikšmingas tiek gamtos apsaugai, tiek visuomenės sveikatos ir gyvenamosios aplinkos apsaugai. Atsakovas pagrįstai įvertino ir aplinkybę dėl pareiškėjo siekiamo gaminti produkto galimybės virsti atlieka ir tai, kad būtina išvengti neplanuoto / nenumatyto atliekų (produkto) sutvarkymo.

76. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu atsakovo Atrankos išvadoje nurodytas reikšmingų kriterijų vertinimas. Pareiškėjo bendro pobūdžio argumentai, kad kitoms tos pačios veiklos srities įmonėms nebuvo keltas reikalavimas dėl viso PAV atlikimo, pareiškėjo veikla nėra tarši, pareiškėjas nenaudoja gamtos išteklių, o visuomenė per 9 mėnesius nuo atrankos dokumentų pateikimo nepareiškė nei vienos pastabos dėl PŪV, kad atsakovas priiminėja sprendimus, kurie daro įtaką pareiškėjo teisėms, dirbtinai sukurdamas ir / ar modeliuodamas situaciją dėl galimai įvykusių įvykių Alytuje, nekeičia reikalo esmės, nes šie pareiškėjo argumentai nepaneigia Atrankos išvados pagrįstumo ir teisėtumo. Be to, iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos viešai prieinamos informacijos apie pareiškėjo organizuotą susitikimą su vietos gyventojais matyti, kad gyventojai aktyviai prieštaravo pareiškėjo PŪV, įvardijo turimas problemas su Atrankos išvadoje nurodytomis veikiančiomis toje vietovėje įmonėmis, bei nurodė, kad dar kyla ir krematoriumas.

77. Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatant šiai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

78. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas neteisingas išvadas dėl ginčo esmės.

79. Dėl pareiškėjo nurodomų akcentuojamų procedūrinių pažeidimų pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog atsakovas, priimdamas Atrankos išvadą, nesilaikė teisės aktuose nustatytų terminų, tačiau šis atsakovo padarytas pažeidimas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl šio pažeidimo buvo priimta nepagrįsta ir neteisėta Atrankos išvada, Atrankos išvada turėjo būti panaikinta ir priimtas sprendimas, kad pareiškėjo PŪV nereikalingas PAV.

80. Primintina, kad ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, jog ši nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016; 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014; kt.).

81. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog procedūriniai terminai sprendimui priimti yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestas kompetencijas (žr., pvz., 2013 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013). Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą, su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti (šiais aspektais žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012; 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; kt.).

82. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog pirmiau aptartuose šiai bylai aktualiuose teisės aktuose yra nustatyti procedūrinio pobūdžio nurodymai Agentūrai, kaip veikti, kad būtų efektyviai įgyvendintos funkcijos. Terminas, per kurį Agentūra turi priimti atrankos išvadą, taip pat atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, skirtas valstybės institucijos funkcijoms įgyvendinti. Pažymėtina, kad netoleruotina situacija, kai procedūra vyksta ilgą laiką, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovo atliktų veiksmų pavėlavimas nevertintinas kaip esminis procedūros pažeidimas, turintis įtakos atsakovo priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

83. Pareiškėjas nurodo, kad Agentūra pažeidė PAV įstatymo 6 straipsnio 7 dalį, o pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybę, jog Departamento 2019 m. lapkričio 8 d. raštas Nr. 9.4-3-1823 negali būti traktuotinas kaip reikalaujantis naujos informacijos ir (ar) duomenų, kurių galėjo pareikalauti anksčiau.

84. PAV įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad atsakingoji institucija, nagrinėdama pagal jos motyvuotus reikalavimus pataisytus ir (ar) papildytus atrankos informacijos ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, poveikio aplinkai vertinimo subjektai, nagrinėdami pagal jų motyvuotus reikalavimus pataisytus ir (ar) papildytus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, negali reikalauti informacijos ir (ar) duomenų, kurių nenurodė pirmą kartą nagrinėdami atrankos informaciją ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, tačiau galėjo jų pareikalauti.

85. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo išsakytus argumentus, susijusius su šios teisės normos taikymu nagrinėjamu atveju, aptartus duomenis, nurodytus Departamento 2019 m. balandžio 24 d. rašte Nr. 9.4.-710 bei 2019 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. 9.4-3-1823, konstatuoja, kad pagrįstai nustatyta, jog Departamento 2019 m. lapkričio 8 d. raštas Nr. 9.4-3-1823 negali būti traktuotinas kaip reikalaujantis naujos informacijos ir (ar) duomenų, kurių galėjo pareikalauti anksčiau, ir tuo pažeidžiantis PAV įstatymo 6 straipsnio 7 dalį.

86. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

87. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė