2023-11-22 Nr. AB-20552-3-61-3-08233-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-657-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08233-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Jolantos Malijauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos ir Vokietijos uždaroji akcinė bendrovė „Tuvlita“) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas D. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) išreikalauti atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Administracija) pateikti jo komisijos, sudarytos Administracijos direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 2BE-204 transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros metu iškilusiems ginčytiniems klausimams, nurodytiems prašyme, spręsti, 2023 m. rugsėjo 5 d. protokolo 2 punkte minimą informacinį dokumentą, kuriame aprašomas automobilio tipas; 2) pripažinti negaliojančiu 2023 m. rugsėjo 5 d. atsakovo raštu priimtą sprendimą palikti galioti 2023 m. rugpjūčio 16 d. techninės apžiūros sprendimą, kuriuo automobilis pripažintas neatitinkantis techninių reikalavimų, bei įpareigoti atsakovą pripažinti automobilį atitinkančiu techninius reikalavimus; 3) pripažinti negaliojančiais atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 2BE-260 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtinto Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašą (toliau – ir Vertinimo kriterijų sąrašo) 8.2.2.1 punkto a) papunkčio reikalavimą, susijusį su žodžiu „pažeista“, taip pat šiam kriterijui taikomos Vertinimo kriterijų sąrašo 3 pastabos nuostatą dėl šio punkto reikalavimų taikymo pradžios datos arba šių normų netaikyti priimant sprendimą šioje byloje; 3) priteisti iš atsakovo 5 000 Eur patirtą neturtinę žalą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 14 kalendorinių dienų terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimus.

2023 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame jis prašė: 1) panaikinti 2023 m. rugsėjo 5 d. atsakovo raštu priimtą sprendimą palikti galioti 2023 m. rugpjūčio 16 d. (pakartotinai UAB „Tuvlita“ patvirtintą 2023 m. rugpjūčio 22 d.) UAB „Tuvlita“ privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriaus J. D. sprendimą pripažinti automobilį neatitinkančiu techninių reikalavimų ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 22 d. prašymą (pakeisti kontrolieriaus J. D. sprendimą) išnagrinėti iš naujo; 2) patenkinti skundą ir panaikinti atsakovo Įsakymu patvirtinto Vertinimo kriterijų sąrašo 8.2.2.1 punkto a) papunkčio nuostatą, leidžiančią išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangą vertinti vien vizualia apžiūra ir jo 3 pastabos (c) nuostatą dėl šio punkto reikalavimų taikymo pradžios datos, siejamos su pirmąja automobilio techninės apžiūros data (po 2013 m. kovo 1 d.); 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki a. b. Nr. eI2-11684-872/2023 išnagrinėjimo sustabdyti atsakovo sprendimo, pripažįstančio automobilį neatitinkančiu techninių reikalavimų, galiojimą ir leisti automobiliui (Dacia Duster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyvauti eisme; 4) priteisti iš atsakovo 5 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartimi priėmė patikslinto skundo dalį dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo, bet atsisakė priimti patikslinto skundo antrąjį reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo ir netenkino pareiškėjo D. P. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas nustatė, kad ginčijamu Įsakymu patvirtinta Vertinimo kriterijų sąrašo 8.2.2.1 punkto a) papunkčio nuostata, leidžianti išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangą vertinti vien vizualia apžiūra ir jo 3 pastabos (c) nuostatą dėl šio punkto reikalavimų taikymo pradžios datos, siejamos su pirmąja automobilio techninės apžiūros data (po 2013 m. kovo 1 d.). Iš skundžiamo Įsakymo turinio matyti, kad juo sukuriamos elgesio taisyklės – teisės normos plačiam subjektų ratui, t. y. Įsakymu patvirtintas Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų aprašas nustato reikalavimus, kuriuo turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai transporto priemonių techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės ir jų priekabos. Šis aprašas taip pat nustato techninės apžiūros ir techninio patikrinimo kelyje metu tikrinamas pozicijas, tikrinimo būdus, trūkumų vertinimo kriterijus. Teismas pažymėjo, jog skundžiamas aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų ir yra visuotinais privalomas. Be to, aktas paskelbtas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog toks teisės aktas laikytinas norminiu administraciniu aktu ir dėl jo teisėtumo ištyrimo yra kompetentingas spręsti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl pareiškėjo skundo dalį dėl antrojo reikalavimo atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vertindamas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teismas nurodė, kad pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nenurodė ir nepagrindė rašytiniais įrodymais, kokią neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą patirs tuo atveju, jeigu teismas netaikys reikalavimo užtikrinimo priemonės. Be to, pareiškėjas nenurodė argumentų apie tai, ką jam galbūt reikės daryti, jeigu nebus pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė. Pareiškėjo pateikti argumentai dėl galbūt patiriamų apsunkinimų, teismo vertinimu, nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Atsižvelgęs į tai, teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas D. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį, kuriuo atsisakyta priimti jo patikslinto skundo dalį dėl antrojo reikalavimo, ir prašo pripažinti atsakovo Įsakymu patvirtinto Vertinimo kriterijų sąrašo 8.2.2.1 punkto a) papunkčio nuostatą, leidžiančią išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangą vertinti vien vizualia apžiūra nustatant, kad „Gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos nėra, pakeista jos konstrukcija, ji pažeista ar neveiksminga“ negaliojančia bei Įsakymu patvirtinto Vertinimo kriterijų sąrašo 8.2.2.1 punkto a) papunkčio 3 pastabos (c) nuostatą dėl šio punkto reikalavimų taikymo pradžios datos, siejamos su pirmąja automobilio techninės apžiūros data (po 2023 m. kovo 1 d.).

Pareiškėjas teigia, kad yra ydingai suformuluotos dvi minėtos teisės normos frazės nuostatos: 1) nuostata „pažeista“, nenurodant kokie tai turėtų būti konkretūs pažeidimai, leidžia privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriams piktnaudžiauti, įvairiai, pagal savo norą ar įsivaizdavimą aiškinti gedimus pripažįstant automobilių katalizatorių netinkamu dėl kosmetinių detalių; 2) nuostata, kad išmetamųjų dujų neutralizavimo įranga „neveiksminga“ nustatoma vien tik vizualia apžiūra, CO dujų išmetamą kiekį vertinant vien tik vizualia apžiūra.

Pareiškėjo nuomone, Vertinimo kriterijų sąrašo 8.2.2.1 punkto a) papunkčio nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – ir Teisėkūros pagrindų įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimams, nurodantiems, kad teisės norma turi būti aiški, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatoms, nurodančioms, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ar kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.

Pareiškėjo įsitikinimu, Vertinimo kriterijų sąrašo 8.2.2.1 punkto a) papunkčio 3 pastabos (c) reikalavimas yra diskriminacinis, pažeidžiantis proporcingumo principą, be to, taikomas atgaline data. Iki 2022 m. nebuvo reikalavimo vertinti automobilio katalizatorių. Taip pat Vertinimo kriterijų sąrašo 8.2.2.1 punkto a) papunkčio 3 pastabos teisės norma prieštarauja Įsakymu patvirtinto Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) 12 punkto nuostatai (ji turėjo būti taikoma automobilio techninių apžiūrų metu ir Komisijos apžiūros metu), nurodančiai, kad automobilio neatitikimai yra leistini atsižvelgiant į automobilio pirmo registravimo arba eksploatacijos pradžios datą, t. y. nesietini su pirmosios techninės apžiūros terminu. Be to, Vertinimo kriterijų sąrašo 8.2.2.1 punkto a) papunkčio 3 pastabos teisės norma prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimams, nurodantiems, kad teisės norma turi būti aiški, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.

Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovo vertinimu, Vertinimo kriterijų sąrašo 8.2.2.1 papunkčio vertinimo kriterijaus a) pastaba „c“: „Pastabos: <...> 3. „(c)“ reiškia, kad tam tikras reikalavimas taikomas motorinėms transporto priemonėms ir jų priekaboms, kurios pirmą kartą įregistruotos po 2004 m. sausio 1 d. (arba jų modelio metai yra 2004 m. ir vėlesni) ir privalomajai techninei apžiūrai Lietuvos Respublikoje pirmą kartą pateiktos po 2013 m. kovo 1 d.“ yra teisėta ir pagrįsta, dėl to pareiškėjo reikalavimas „pripažinti Atsakovės Įsakymu patvirtinto Vertinimo kriterijų sąrašo 8.2.2.1 p. a) pap. 3 pastabos (c) nuostatą dėl šio punkto reikalavimų taikymo pradžios datos, siejamos su pirmąja Automobilio techninės apžiūros data (po 2013 m. kovo 1 d.) negaliojančia“ yra atmestinas.

Atsakovas pažymi, jog Vertinimo kriterijų sąrašo 8.2.2.1 papunktyje nurodyta pozicija, trūkumo aprašymas ir vertinimo kriterijus yra perkelti iš 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB, kuri yra privaloma visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms visa apimtimi.

Administracija paaiškina, kad apie neveiksmingą (sugedusią) išmetamųjų dujų neutralizavimo (toksiškumo mažinimo) įrangą, kaip ir apie kitą transporto priemonėje gamintojo sumontuotą įrangą (įtaisą), praneša transporto priemonės prietaisų skydelyje užsidegusi signalinė lemputė: „Signalinė lemputė – vaizdo signalas, kuris įsižiebęs, rodo, ar įtaisas yra įjungtas, ar jis veikia tinkamai, ar jo būsena arba veikimas yra sutrikęs, ar jis yra sugedęs.“ Taigi išmetamųjų dujų neutralizavimo (toksiškumo mažinimo) įrangos neveiksmingumas nustatomas pagal transporto priemonės prietaisų skydelyje įsižiebusiais signalines lemputes ir tam visiškai pakanka vizualios apžiūros, o transporto priemonės išmetamųjų dujų (teršalų) kiekis matuojamas vadovaujantis Vertinimo kriterijų sąrašo 8.2.2.2 papunktyje nurodytu tikrinimo būdu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl antrojo reikalavimo (panaikinti atsakovo Įsakymu patvirtinto Vertinimo kriterijų sąrašo 8.2.2.1 punkto a) papunkčio nuostatą, leidžiančią išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangą vertinti vien vizualia apžiūra ir jo 3 pastabos (c) nuostatą dėl šio punkto reikalavimų taikymo pradžios datos, siejamos su pirmąja automobilio techninės apžiūros data (po 2013 m. kovo 1 d.)), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas teisės aktas laikytinas norminiu administraciniu aktu ir dėl jo teisėtumo ištyrimo yra kompetentingas spręsti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl atsisakė priimti patikslinto skundo dalį kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.). Pareiškėjas atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir prašo pripažinti atsakovo Įsakymu patvirtinto Vertinimo kriterijų sąrašo 8.2.2.1 punkto a) papunkčio nuostatą, leidžiančią išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangą vertinti vien vizualia apžiūra nustatant, kad „Gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos nėra, pakeista jos konstrukcija, ji pažeista ar neveiksminga“ negaliojančia bei Įsakymu patvirtinto Vertinimo kriterijų sąrašo 8.2.2.1 punkto a) papunkčio 3 pastabos (c) nuostatą dėl šio punkto reikalavimų taikymo pradžios datos, siejamos su pirmąja automobilio techninės apžiūros data (po 2023 m. kovo 1 d.).

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), todėl jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi, prašydamas panaikinti Įsakymu patvirtinto Vertinimo kriterijų sąrašo 8.2.2.1 punkto a) papunkčio nuostatą, leidžiančią išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangą vertinti vien vizualia apžiūra ir jo 3 pastabos (c) nuostatą dėl šio punkto reikalavimų taikymo pradžios datos, siejamos su pirmąja automobilio techninės apžiūros data (po 2013 m. kovo 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama, ar atsisakydamas priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo skundžiamas Įsakymas laikytinas norminiu, pažymi, jog teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų, kurios orientuojamos į ateitį ir numatytos taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-63/2003; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-686-629/2019).

Atribojant norminį administracinį aktą nuo administracinio sprendimo, atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, pagal kurią administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Administracinis sprendimas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad šis aktas turi būti pagrįstas, be kita ko, teisės aktų normomis, o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatoma atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-539-552/2016; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-298-789/2021; kt.).

Administracija Įsakymu patvirtino Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų aprašą, kuris nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai transporto priemonių techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės ir jų priekabos. Reikalavimų aprašas taip pat nustato techninės apžiūros ir techninio patikrinimo kelyje metu tikrinamas pozicijas, tikrinimo būdus, trūkumų vertinimo kriterijus. Įvertinus Įsakymo pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas aktas yra norminis aktas, kadangi juo sukuriama elgesio taisyklė, orientuota į ateitį, taip pat skirta taikyti daug kartu ir yra visuotinai privaloma.

Įvertinus pareiškėjo patikslintą skundą bei atskirąjį skundą, matyti, jog pareiškėjas siekia inicijuoti norminę bylą dėl Įsakymu patvirtinto Vertinimo kriterijų sąrašo 8.2.2.1 punkto a) papunkčio bei Vertinimo kriterijų sąrašo 8.2.2.1 punkto a) papunkčio 3 pastabos (c) nuostatos, kuria nustatyta šio punkto reikalavimų taikymo pradžios data, siejama su pirmąja automobilio techninės apžiūros data (po 2023 m. kovo 1 d.) teisėtumo kartu reikšdamas reikalavimą panaikinti Administracijos 2023 m. rugsėjo 5 d. raštą bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 22 d. prašymą. Pažymėtina, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.). Taigi pirmosios instancijos teismas, 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatydamas pareiškėjo skundo trūkumus, turėjo būti aktyvus ir aiškiai nurodyti tvarką, pagal kurią pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl norminės bylos iškėlimo.

Pagal ABTĮ 113 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Kai nėra pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualiosios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti tyrimą. Kitais atvejais taikomas šio įstatymo 114 straipsnis (ABTĮ 113 str. 3 d.).

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei aktualų teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo priimti pareiškėjo skundą, nurodydamas teisinius argumentus dėl antrojo reikalavimo vertinimo kaip pareiškėjo prašymo pradėti tyrimą dėl norminio akto teisėtumo, o ne atsisakyti priimti pareiškėjo patikslinto skundo antrąjį reikalavimą. Todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama. Pareiškėjo prašymas pradėti tyrimą dėl norminio akto teisėtumo turi būti sprendžiamas ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. P. patikslinto skundo dalį dėl antrojo reikalavimo, panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Jolanta Malijauskienė