2013-05-16 Nr. AB-1853-3-65-3-00131-2010-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-466/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00131-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Juntė“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Juntė“ skundą atsakovui Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl negautų pajamų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Juntė“ skundą atsakovui Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl negautų pajamų priteisimo, neatnaujinęs praleisto termino paduoti skundą. Pareiškėjas 2013 m. kovo 7 d. (pašto spaudas ant voko) padavė atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti, nes skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti.

Pareiškėjas 2013 m. balandžio 5 d. (pašto spaudas ant voko) pateikė prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Nurodė, kad ginčas kilo dėl negautų pajamų, kurios priskiriamos nuosavybei, o nuosavybei, panaudotai valstybės reikmėms, senaties terminas netaikomas. Pažymėjo, kad terminas paduoti atskirąjį skundą buvo praleistas dėl pareiškėjo sveikatos sutrikimų, atsiradusių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir akivaizdžiai neteisingo teismo sprendimo priėmimo.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas atskirąjį skundą padavė, praėjus beveik 3 metams nuo skundžiamos nutarties priėmimo. Prašyme nurodytai aplinkybei dėl sveikatos sutrikimo pagrįsti jis nepateikė jokių įrodymų. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad po skundžiamos nutarties priėmimo pareiškėjas dar 3 kartus kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, gindamas savo, jo nuomone, pažeistus interesus, ne vieną kartą dalyvavo teismo posėdžiuose. Tai paneigia jo nurodytą aplinkybę, kad atskirąjį skundą laiku paduoti sutrukdė jo sveikatos būklė. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, taip pat į tai, kad pareiškėjas terminą praleido net 33 mėnesiais, teismas sprendė, kad toks terminas atskirajam skundui paduoti yra nepateisinamai per ilgas, laikė, kad terminas praleistas be svarbių priežasčių, todėl neatnaujintinas. Neatnaujinus termino UAB „Juntė“ atskirajam skundui paduoti, atskirąjį skundą atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 159–160), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį ir skundą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teigia, kad teismas priimdamas 2010 m. gegužės 20 d. nutartį nepagrįstai terminą skundui paduoti skaičiavo nuo atsakovo rašto parašymo, o ne nuo bylos persiuntimo Panevėžio apygardos administraciniam teismui dienos, specialiajai teisėjų kolegijai priėmus sprendimą dėl bylos teismingumo. Gavęs minėtą nutartį pareiškėjas buvo priblokštas, tik vėliau per kvalifikuotus teisininkus išsiaiškino, kad negautos pajamos yra nuosavybė, paimta visuomenės reikmėms ir jai netaikoma senatis. Pažymi, kad jo 2013 m. balandžio 12 d. prašymą dėl termino atnaujinimo nagrinėjo ta pati teisėja, kuri 2010 m. gegužės 20 d. vadovavo teisėjų kolegijai, priėmusiai pareiškėjui nepalankią nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data).

Nustatyta, kad pareiškėjo atskirasis skundas paduotas dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria byla nutraukta, neatnaujinus praleisto skundo padavimo termino.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 149 straipsnio 2 dalimi, atskirieji skundai paduodami ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo, o jeigu skundžiama nutartis priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, septynių dienų terminas skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo dienos.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis priimta viešame teismo posėdyje išnagrinėjus bylą pareiškėjo atstovai teismo posėdyje dalyvavo, taigi įstatymo nustatytas apskundimo terminas suėjo 2010 m. gegužės 27 d. Pareiškėjas termino praleidimo fakto neginčijo ir prašė jį atnaujinti.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Kaip nurodoma skunde, pareiškėjas jį išsiuntė kitą dieną, gavęs skundo ir su juo siunčiamų dokumentų kopijas, taigi nepagrįstai neuždelsdamas.

Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įstatyme nesant nustatyto naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas, asmenys gali kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais daug kartų, tačiau teismas, nagrinėdamas termino atnaujinimo klausimą, turi termino atnaujinimo teisės normas taikyti tokiu būdu, kad nebūtų paneigtas proceso ekonomiškumo principas bei teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas (LVAT 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-90/2012).

Kaip minėta, pareiškėjas nurodo, kad terminą praleido dėl sveikatos sutrikimų, atsiradusių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir akivaizdžiai neteisingo teismo sprendimo priėmimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-171/2011, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011, 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teiginys dėl sveikatos sutrikimų, kuris nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, negali būti vertinamas kaip objektyvi aplinkybė termino atnaujinimo prasme.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, kad jo 2013 m. balandžio 12 d. prašymą dėl termino atnaujinimo nagrinėjo ta pati teisėja (I. V.), kuri 2010 m. gegužės 20 d. vadovavo teisėjų kolegijai, priėmusiai pareiškėjui nepalankią nutartį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta aplinkybė savaime nesudaro pagrindo teigti, kad teismas buvo šališkas. Teismų praktikoje yra nustatyta, jog teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2012 ir kt.). Pareiškėjas, gavęs 2013 m. balandžio 2 d. nutartį, pasirašytą teisėjos I. V., ir pateikdamas parašymą dėl termino atnaujinimo, nekėlė abejonių dėl jos šališkumo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisinių pagrindų, nurodytų ABTĮ 47 straipsnyje teisėjai nusišalinti, o taip pat ir abejoti jos nešališkumu, dėl ko nutartis turėtų būti naikinama, byloje nenustatyta.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties, pagrindų, dėl kurių skundžiama 2013 m. balandžio 12 d. nutartis turėtų būti panaikinta, nenustatyta, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Juntė“ atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė