2023-02-01 Nr. AB-2706-3-61-3-01827-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-94-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01827-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos 7.9; 25.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Valstybiniam studijų fondui, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos valstybės atstovams Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl sprendimų panaikinimo, žalos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, 8 dalis, 12 dalis, 13 dalis, 78 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 5 dalis, 79 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 2 dalis, 821 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) ar Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 77 straipsnio 3 dalis, 8 dalis, 12 dalis, 13 dalis, 78 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 5 dalis, 79 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 2 dalis, 821 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 1 punktas neprieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių Chartijos preambulės 2 punktui, 6 punktui, 1 straipsniui, 2 straipsnio 1 daliai, 4 straipsniui, 7 ir 9 straipsniams, 14 straipsniui, 20 straipsniui, 21 straipsniui, 33 straipsnio 2 daliai, 35 straipsniui, 52 straipsniui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnio 1 daliai, 3 straipsniui; 3) panaikinti Valstybinio studijų fondo (toliau – ir Fondas) direktoriaus 2021 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. V1-8 „Dėl Socialinių stipendijų skyrimo aukštųjų mokyklų studentams, pateikusiems paraiškas socialinei stipendijai gauti 2021 m. pavasario semestro pagrindinio paraiškų priėmimo metu“ (toliau – ir Įsakymas); 4) panaikinti Fondo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. ES4-22 (toliau – ir Sprendimas); 5) priimti naują sprendimą: įpareigoti Fondą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paraišką dėl socialinės stipendijos gavimo nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. (toliau – ir Paraiška); 6) priteisti iš Kauno miesto savivaldybės pareiškėjui 1 300 Eur turtinę žalą ir nuostolius; 7) priteisti solidariai iš Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 10 000 Eur neturtinės žalos; 8) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė esantis (duomenys neskelbtini) studentas.

3. Pareiškėjas Fondui 2021 m. sausio 26 d. pateikė prašymą pavasario semestro laikotarpiui (nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) skirti socialinę stipendiją. Fondas 2021 m. sausio 27 d. per sistemą pranešė, kad nėra sutvarkyti ir suvesti duomenys apie tai, kad pareiškėjas yra socialinės pašalpos gavėjas. Pareiškėjas 2021 m. sausio 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) išsiuntė laišką, kuriame prašė nedelsiant sutvarkyti ir suvesti duomenis apie tai, kad pareiškėjas yra socialinės pašalpos gavėjas ir kad Fondas galėtų toliau nuo 2021 m. vasario 1 d. mokėti pareiškėjui socialinę stipendiją. Pareiškėjas 2021 m. vasario 1 d. per elektroninę sistemą gavo Fondo pranešimą, kuriame nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra baigęs antrosios pakopos studijas ir įgijęs daugiau nei pusę tos studijų programos kreditų valstybės lėšomis (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsniu pakartotinai studijuodamas tos pačios pakopos studijose valstybės finansavimo studijoms, taigi ir socialinės stipendijos, negali gauti. Tuo pačiu buvo pranešta, kad pareiškėjo paraiška negali būti priimta. Pareiškėjas 2021 m. kovo 7 d. gavo Fondo pranešimą, kad Fondo Įsakymu pareiškėjui socialinė stipendija neskirta. Nesutikdamas su Fondo Įsakymu, pareiškėjas 2021 m. kovo 31 d. pateikė skundą Fondui dėl Įsakymo panaikinimo, tačiau Fondo direktorius Sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

4. Pareiškėjas teigė, jog jam sunku suprasti, kodėl socialinė stipendija nebuvos skirta – ar dėl to, kad jis mokosi antroje magistratūroje (duomenys neskelbtini), ar dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą jis nėra laikomas socialiai remtinu asmeniu. Pareiškėjas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. KT41-N12/2019 teigė, kad aplinkybės, jog jis mokosi antroje magistratūroje, negali būti kliūtis gauti socialinę paramą. Pastaruosius kelerius metus pareiškėjas ir abu jo vaikai G. S., gim, (duomenys neskelbtini) ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini) buvo ir yra nepasiturintys ir valstybės socialiai remiami asmenys (dėl Kauno savivaldybės atsisakymų mokėti socialinę pašalpą tebevyksta 5 bylos Lietuvos administraciniuose teismuose: žr., Nr. eA-3971-624/2020, Nr. eA-4579-756/2020, Nr. eA-4658-502/2020, Nr. eI2-4836-281/2020, Nr. eI2-9096-428/2020 ir kt.).

5. Savivaldybės duomenys yra neteisingi, dėl ko administraciniuose teismuose jau antri metai su Kauno miesto savivaldybe tebevyksta net kelios administracinė bylos: Nr. eA-3971-624/2020, Nr. eA-4579-756/2020, Nr. eA-4658-502/2020, Nr. eI2-4836-281/2020, Nr. eI2-9096-428/2020, Nr. eI2-5576-860 / 2020 kartu su Nr. eAS-6-968/2021 ir kt. Dėl 2021 m. sausio, vasario ir kovo mėn. neskirtos socialinės pašalpos su Kauno miesto savivaldybe šiuo metu vyksta administracinė byla Panevėžio rūmų administraciniame teisme, bylos Nr. eI3-3816-279/2021.

6. Fondas nepagrįstai nesivadovavo Užimtumo tarnybos ar SODROS duomenimis, kurie yra teisingi ir tikslūs, tačiau Fondas remiasi išimtinai Kauno miesto savivaldybės duomenimis, kuri savavališkai atsisakė pareiškėją įrašyti į socialiai remtinų asmenų sąrašą, skirti ir išmokėti jam kasmėnesines socialines išmokas, melagingai argumentuodama, kad pareiškėjas nepateikė reikalingų duomenų ir dokumentų. Teigė, kad dėl to nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI2-4836-281/2020 dėl Kauno miesto savivaldybės neskirtos socialinės pašalpos 2020 m. liepos mėn., rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn.), Nr. eI2-5576-860/2020 kartu su Nr. eAS-6-968/2021 dėl Kauno miesto savivaldybės neskirtos socialinės pašalpos 2020 m. spalio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn.).

7. Nors pareiškėjas 2021 m. sausio 27 d. prašė Kauno miesto savivaldybės administraciją suvesti pareiškėjo, kaip socialinės paramos gavėjo, duomenis, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracija to nepadarė.

8. Kauno miesto savivaldybė nuo 2019 m. gruodžio mėn. atgaline data nutraukė pareiškėjui ir 125,00 Eur kasmėnesinės socialinės išmokos sumoje mokėjimą, dėl ko vyksta 5 teisminiai ginčai.

9. Dėl Fondo nesumokėtos socialinės stipendijos taip pat nagrinėjamos dvi administracinės bylos – žr., Nr. eI2-1713-872/2021 ir Nr. eI2-593-426/2021 (byla sustabdyta).

10. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų nepriteisti iš Fondo mokėti pareiškėjui socialinę stipendiją nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. ar laikytųsi pozicijos, kad pagal Kauno miesto savivaldybės tuo metu pateiktus oficialioje elektroninėje ar kitoje sistemoje ar viešajame registre duomenis Fondas neturėjo pareigos paskirti ir / ar mokėti pareiškėjui socialinę stipendiją, prašo priteisti šias pareiškėjo negautas lėšas už penkis kalendorinius mėnesius – 1 300 Eur iš Kauno miesto savivaldybės, šios teismo dalies sprendimą nukreipiant vykdyti skubiai. Pareiškėjo vertinimu, šią sumą sudaro 260 Eur per mėnesį nustatytas socialinės stipendijos dydis (40 Eur x 6,50) x 5 mėn.

11. Pareiškėjas vadovaudamasis Konstitucinio Teismo nutarimais teigė, kad Mokslo ir studijų įstatymas aiškiai nenustato ir / ar neaptaria valstybės pareigos finansuoti magistratūros studijų (taip vadinamosios antrosios studijų pakopos) apskritai net ir puikiai besimokančiam studentui, kuris esant atitinkamoms aplinkybėms net neturi galimybės pats susimokėti ar gauti lėšų susimokėti už tokias magistratūros studijas, bei tuo pačiu metu gauti ir socialinę stipendiją. Tuo pačiu pažymi, kad šio įstatymo normose nereglamentuojama situaciją, kai asmuo, kaip šiuo atveju pareiškėjas, studijuoja tos pačios pakopos, bet skirtingų studijų krypčių programose.

12. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Valstybės tarnybos įstatyme, Valstybės ir savivaldybės įmonių ir įstaigų įstatyme nustatyti privalomi reikalavimai siekiantiems užimti pareigas valstybės tarnybos pareigūnams ir valstybės ir savivaldybės vadovams bei padalinių vadovams, taip pat asmenims, norintiems dirbti darbą mokslo įstaigoje ar institucijoje, turėti magistro laipsnį, kas, pareiškėjo manymu, sąlygoja, kad, norėdamas gauti darbą ir pragyventi, asmuo neišvengiamai privalo turėti magistro laipsnį, dėl ko magistro diplomas yra ne prabanga, o beveik neišvengiama būtinybė.

13. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimas priėmė skunde nurodytus konkrečius teisės aktus, akivaizdžiai prieštaraujančius tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek ir tarptautiniams teisės aktams, bei grubiai pažeidžiančius prigimtines žmogaus teises (tiek teisę į mokslą, tiek ir į socialinę apsaugą). Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiuos akivaizdžiai neteisėtus teisės aktus daugelį metų vykdė ir nesiėmė iniciatyvos ir tinkamų priemonių juos pakeisti ir pašalinti iš teisinės apyvartos, dėl ko nukentėjo ne tik pareiškėjas, bet ir keli šimtai kitų studentų.

14. Reikalavimą dėl neturtinės žalos pareiškėjas nurodė kildinantis iš dėl ydingo teisinio reguliavimo – institucijų neveikimo ir piktnaudžiavimo, nesureguliavimo nacionalinių teisės aktų pagal Konstituciją, privalomus tarptautinius teisės aktus, įskaitant ir Europos Sąjungos teisę. Manė, kad Fondas yra Seimo ir Vyriausybės savotišku „įkaitu“, kadangi privalo vykdyti galiojančius ydingus teisės aktus, kurių neturi teisinių galių panaikinti.

15. Pažymėjo, kad solidarus reikalavimas Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei kildinamas ir iš Europos Sąjungos teisės normų, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, kurie yra ir tiesioginio taikymo teisės aktai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, o kadangi dėl atsakovų netinkamo veikimo ir neveikimo, nebuvo galima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina kiekvienam iš atsakovų, todėl manė, kad deliktinė prievolė yra solidari.

16. Atsakovas Fondas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

17. Fondas teigė, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 26 d. per IS Parama pateikė prašymą skirti socialinę stipendiją 2021 m. pavasario semestrui, kuriame nurodė turintis teisę gauti socialinę stipendiją pagal Įstatymo 821 straipsnio 2 dalies 1 punktą (toliau – ir Prašymas).

18. Tikrinant pareiškėjo Prašymą, SPIS nebuvo duomenų apie pareiškėjui paskirtą socialinę pašalpą, todėl 2021 m. sausio 27 d. per IS Parama pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas.

19. Pagrindinis 2021 m. pavasario semestro prašymų priėmimas vyko sausio 20 d. – vasario 20 d., tačiau iki prašymų skirti socialinę stipendiją pateikimo pabaigos Fondas negavo duomenų, kad pareiškėjui buvo paskirta socialinė pašalpa už ginčo laikotarpį.

20. Fondui įstatymais ar kitais teisės aktais nėra suteikta teisė vertinti asmenų atitiktį Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatytoms sąlygoms ir kriterijams socialinei paramai gauti, nes tai, vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, vykdo savivaldybės, kurių duomenimis turi teisę vadovautis Fondas. Fondas nėra įgaliotas ir neturi teisės gauti duomenų iš Užimtumo tarnybos ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA) apie asmenis, pretenduojančius gauti socialinę stipendiją.

21. Fondas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu (2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1037 redakcija) patvirtinto Socialinių stipendijų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 16.3 papunkčiu ir 17 punktu teigė, kad SPIS nebuvo duomenų apie pareiškėjui skirtą socialinę pašalpą, taip pat tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas.

22. Vertinant pareiškėjo Prašymą, iš Studentų registro buvo gauta informacija apie tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) studijuoja antrosios pakopos studijų programoje ir kad jis valstybės lėšomis 2020 m. birželio 30 d. baigė antrosios pakopos studijas (duomenys neskelbtini), t. y. valstybės lėšomis įgijo visus 120 (duomenys neskelbtini) kreditų. Atsižvelgiant į tai, buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 80 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą sąlygą ir neturi teisės gauti socialinės stipendijos Įstatymo 821 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

23. Atsižvelgiant į tai, Įsakymu tvirtinant studentų, kuriems skiriamos socialinės stipendijos, sąrašą, pareiškėjui socialinė stipendija negalėjo būti paskirta, kadangi jis atitiko Įstatymo 821 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą sąlygą ir neatitiko Įstatymo 821 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto kriterijaus. Todėl šiais dviem pagrindais buvo priimtas sprendimas neskirti pareiškėjui socialinės stipendijos ir jis buvo įtrauktas į 2021 m. pavasario semestro pagrindinio paraiškų priėmimo laikotarpiu paraiškas socialinei stipendijai gauti pateikusių studentų, kuriems neskiriama socialinė stipendija, sąrašą.

24. Fondo nuomone, šiuo atveju pareiškėjas nepatiria turtinės žalos nei dėl Fondo veiksmų, nei dėl Administracijos veiksmų. Teigė, kad Administracijos sprendimas skirti arba neskirti pareiškėjui socialinę pašalpą nebeturi įtakos sprendimui dėl socialinės stipendijos skyrimo, nes socialinė stipendija pareiškėjui nebegali būti skiriama vadovaujantis Įstatymo 821 straipsnio 3 dalies 1 punktu.

25. Valstybė pareiškėjo atžvilgiu neteisėtų veiksmų neatliko, nes pareiškėjas gavo valstybės finansavimą pirmųjų studijų metu. Valstybė finansinės paramos neteikia antrosioms ir paskesnėms studijoms toje pačioje pakopoje, kartu sudarydama sąlygas valstybės lėšomis studijuoti asmenims, kurie aukštojo išsilavinimo valstybės lėšomis dar nėra įgiję.

26. Atsakovas Lietuvos valstybės atstovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

27. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 27 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas nedelsiant sutvarkyti duomenis apie tai, kad jis yra socialinės pašalpos gavėjas tam, kad Fondas nuo 2021 m. vasario 1 d. pradėtų mokėti pareiškėjui socialinę stipendiją. Administracijos Socialinės paramos skyrius 2021 m. vasario 18 d. rašte Nr. 62-5-300 nurodė pareiškėjui, kad Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 3338 pareiškėjui neskirta socialinė pašalpa. Priėmus minėtą sprendimą, nebuvo pagrindo į SPIS suvesti kitokius duomenis, nes duomenų suvedimas yra išvestinis veiksmas, kylantis iš sprendimo neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos.

28. Dėl socialinės pašalpos neskyrimo pareiškėjui vyksta teisminiai ginčai: dėl nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. neskirtos socialinės pašalpos Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-3816-279/2021; dėl nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. neskirtos socialinės pašalpos – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-6964-644/2021.

29. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Kauno miesto savivaldybės prašomą turtinę žalą nepagrįstas, kadangi nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nekyla pareiga atlyginti pareiškėjui turtinę žalą.

30. Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pašalinti iš proceso dalyvių valstybės atstovą Seimą, o pareiškėjo reikalavimus, susijusius su neturtinės žalos priteisimu dėl Seimo priimtų teisės aktų atmesti kaip nepagrįstus.

31. Atsakovo atstovas nurodė, kad Seimas nėra ir negali būti laikomas tinkamu valstybės atstovu bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, kadangi CK 6.273 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą atlyginti privalo valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota kompetentinga valstybės institucija ar įstaiga, atsižvelgiant į ilgametę atstovavimo valstybei teismuose praktiką ir patirtį, gali būti laikoma tinkama tinkamai ir efektyviai užtikrinti valstybės interesų gynimą teismuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kaip tinkamo Lietuvos valstybės atstovo teismuose statusą patvirtina ir konstitucinių Vyriausybės funkcijų prigimtis bei pobūdis. Seimas negali būti atsakovu ar laikomas tinkamu Lietuvos valstybės atstovu šioje byloje.

32. Pareiškėjo ginčijami teisės aktai buvo priimti ir įsigaliojo laikantis visų Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatytų teisės aktų svarstymo Seime stadijų procedūrų bei Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo reikalavimų. Seimas, priimdamas aukščiau paminėtus teisės aktus, įgyvendino jam Konstitucijos deleguotą diskrecinę valstybės valdžios įgyvendinimo funkciją. Svarstant ir priimant šiuos teisės aktus buvo laikomasi visų projekto svarstymo Seime stadijų procedūrų ir terminų, kurių paskirtis yra užtikrinti priimamo teisės akto pagrįstumą, proporcingumą ir reikalingumą reguliuojamų visuomeninių teisinių santykių požiūriu. Seimas kaip ir bet kuri kita valdžios institucija, prieš priimdamas jo kompetencijai priklausančius sprendimus, svarsto keletą alternatyvų, atsižvelgia į daugybę įvairių socialinių, teisinių bei ekonominių faktorių ir nusprendžia, koks sprendimas yra geriausias. Seimas nepadarė neteisėtų veiksmų. Be to, nėra pagrindo manyti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai, todėl žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas yra betikslis. Be kita ko, joks įstatymas, Konstitucija nenustato, kad įstatymą ar kitą Seimo teisės aktą pripažinus prieštaraujančiu Konstitucijai, asmenims turėtų būti atlyginama neturtinė žala. Pareiškėjo reikalavimai, susiję su neturtinės žalos atlyginimu yra beprasmiai ir negali būti tenkinami.

II. 33. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

34. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Įsakymo ir Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, Fondo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paraišką nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. skirti socialinę stipendiją, 1 300,00 Eur turtinės ir 10 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo.

35. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. studijavo (duomenys neskelbtini) antrosios pakopos studijų (duomenys neskelbtini) ištęstine forma valstybės finansuojamoje vietoje. Studijų programos apimtis – 120 kreditų ir visus kreditus pareiškėjas įgijo valstybės biudžeto lėšomis. Pareiškėjas Fondui 2021 m. sausio 26 d. pateikė prašymą skirti socialinę stipendiją Nr. SS146077, kuriame nurodė studijuojantis (duomenys neskelbtini) 2 kurse, antrosios pakopos nuolatinėse studijose, tačiau nedirbantis.

Fondas 2021 m. sausio 27 d. pareiškėjui pranešė negavęs duomenų apie pareiškėjui ar jo šeimai skirtą socialinę pašalpą ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas ar jo šeima turi teisę gauti socialinę pašalpą, rekomendavo kreiptis į socialinės paramos skyrių ir užsitikrinti, kad duomenys būtų įvesti į SPIS. Tuo pačiu nurodė, kad neturint duomenų iš SPIS apie paraiškų teikimo metu skirtą socialinę pašalpą ir negavus tai įrodančios pažymos, nebus teisinio pagrindo skirti pareiškėjui socialinę stipendiją. Pareiškėjas 2021 m. sausio 27 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas nedelsiant sutvarkyti ir suvesti duomenis apie tai, kad pareiškėjas yra socialinės pašalpos gavėjas, kad Fondui nekiltų kliūčių nuo 2021 m. vasario 1 d. toliau mokėti pareiškėjui socialinę stipendiją.

Fondas 2021 m. vasario 1 d. pranešimu pranešė pareiškėjui, kad vadovaujantis Įstatymo 80 straipsniu, jis negali gauti socialinės stipendijos ir paraiška negali būti priimta, kadangi pareiškėjas yra baigęs antrosios pakopos studijas (duomenys neskelbtini) ir daugiau nei pusę studijų programos kreditų įgijęs valstybės lėšomis. Administracijos Socialinės paramos skyrius 2021 m. vasario 18 d. raštu Nr. 62-5-300 atsakė pareiškėjui į jo 2021 m. sausio 27 d. pareiškimą, nurodydamas, kad pareiškėjo prašymo suvesti duomenis į SPIS tenkinti negali, kadangi Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 3338 pareiškėjui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. socialinė pašalpa neskirta.

Skundžiamu Įsakymu, be kita ko, patvirtintas 2021 m. pavasario semestro pagrindinio paraiškų priėmimo laikotarpiu paraiškas socialinei stipendijai gauti pateikusių studentų, kuriems neskiriama socialinė stipendija, sąrašas (toliau – ir Sąrašas), kuriems socialinės stipendija neskiriama. Į Sąrašą įrašytas pareiškėjas, kaip neatitinkantis Įstatymo 821 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto kriterijaus, kadangi egzistuoja bent viena iš Įstatymo 821 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių arba pareiškėjas nėra paraiškoje nurodytos aukštosios mokyklos studentas.

Nesutikdamas su Įsakymu, pareiškėjas 2021 m. kovo 31 d. pateikė skundą Fondui, be kita ko, prašydamas panaikinti Įsakymą ir priimti naujas sprendimą, kuriuo pareiškėjui nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. būtų skirta socialinė stipendija. Skundžiamu Sprendimu Fondo direktorius pareiškėjo skundo netenkino dėl to, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 821 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto kriterijaus ir atitinka 821 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą sąlygą. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 1-asis skyriaus 2021 m. spalio 5 d. pažymoje „Dėl registravimo laikotarpių“ Nr. P19-2021-742 matyti, kad pareiškėjui nuo 2017 m. birželio 1 d. suteiktas bedarbio statusas.

36. Teismo vertinimu, byloje nebuvo ginčo dėl aplinkybės, kad Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 3338 pareiškėjui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. socialinės pašalpos neskyrė. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad Fondas pagrįstai šiuo pagrindu atsisakė skirti pareiškėjui socialinę stipendiją.

37. Taip pat nebuvo ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas yra baigęs (duomenys neskelbtini) ir visus kreditus pareiškėjas įgijo valstybės biudžeto lėšomis. Todėl pareiškėjas, studijuodamas (duomenys neskelbtini) 2 kurse antrosios pakopos nuolatinėse studijose, pagal Įstatymo 80 straipsnio 2 dalies 1 punktą neturėjo teisės į socialinę stipendiją, t. y. atitiko Įstatymo 821 straipsnio 3 dalyje 1 punktą. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad Fondas pagrįstai skundžiamu Įsakymu atsisakė skirti pareiškėjui socialinę stipendiją ir kaip pakartotinai studijavusiam pagal tos pačios pakopos studijų programą ir visus tos studijų programos kreditus įgijęs valstybės biudžeto lėšomis.

38. Pareiškėjo argumentai, kad Fondas turėjo atsižvelgti į Užimtumo tarnybos ar SODROS duomenis, teismo atmesti kaip nepagrįsti, kadangi iš teisės aktų buvo matyti, jog Fondui nėra suteikta teisė skiriant socialines stipendijas vadovautis Užimtumo tarnybos ar SODROS duomenimis.

39. Teismas sprendė, kad pareiškėjui neabejotinai buvo suprantamas Įsakymo turinys – jis nesutikimą su šiuo įsakymu grindžia aplinkybėmis, kad Administracija nepagrįstai į SPIS neįrašė duomenų apie pareiškėjui paskirtą socialinę pašalpą ir kad Įstatymas nepagrįstai riboja pareiškėjo teisę gauti socialinę stipendiją vien dėl to, kad jis jau yra baigęs kitą tos pačios pakopos studijų programą. Esant šioms aplinkybėms, Įsakymas, kuriuo pareiškėjui neskirta socialinė stipendija, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindų jo naikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais. Teismas konstatavęs skundžiamo Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendė, kad nėra pagrindų naikinti skundžiamo Sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Įsakymo, ir įpareigoti pareiškėjo Paraišką išnagrinėti iš naujo.

40. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 1 300 Eur turtinę žalą siejo su socialine stipendija, kurią jis būtų gavęs tuo atveju, jeigu Administracija viešajame registre būtų nurodžiusi duomenis apie pareiškėjui mokamą socialinę pašalpą. Teismas pažymėjo tai, kad šioje byloje Administracijos sprendimai, kuriais pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo skirta socialinė pašalpa nėra ginčijami. Administracija, priėmusi minėtus sprendimus, turėjo pareigą užtikrinti, kad SPIS duomenys atitinka jos tvarkomus registro duomenis, t. y., kad pareiškėjui neskirta socialinė pašalpa, ir neturėjo teisės SPIS pareiškėją nurodyti kaip gaunantį socialinę pašalpą, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti buvus neteisėtus Administracijos veiksmus.

41. Nagrinėjamuoju teismui atveju konstatavus, kad valstybės institucija, t. y. Administracija, iš kurios pareiškėjas reikalauja 1 300 Eur turtinės žalos atlyginimo, neteisėtų veiksmų neatliko, neteisėti šios institucijos veiksmai laikytini neįrodytais, todėl žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas yra betikslis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nesant neteisėtų veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Administracijos 1 300 Eur turtinę žalą laikytas nepagrįstu.

42. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo, Seimo narių ir Vyriausybės veiklos, konstatavo, kad neteisėti šių institucijų veiksmai laikytini neįrodytais, todėl žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas yra betikslis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nesant neteisėtų veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti solidariai iš Seimo ir Vyriausybės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą negali būti tenkinamas.

43. Nagrinėjamu atveju teismui nekilo abejonių dėl nurodytų Įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai, todėl, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

44. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo prašymas, susijęs su kreipimusi į ESTT, suformuluotas abstrakčiai ir nepagrįstas teisiniais argumentais, o teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjo nurodytų Įstatymo nuostatų atitikimo Europos Sąjungos pagrindinių teisių Chartijos preambulės ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms.

III. 45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą; panaikinti Valstybinio studijų fondo direktoriaus 2021 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. V1-8 „Dėl socialinių stipendijų skyrimo aukštųjų mokyklų studentams, pateikusiems paraiškas socialinei stipendijai gauti 2021 m. pavasario semestro pagrindinio paraiškų priėmimo metu“; panaikinti Valstybinio studijų fondo direktoriaus 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. ES4-22; priimti naują sprendimą – įpareigoti Valstybės studijų fondą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paraišką dėl socialinės stipendijos gavimo nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. (pavasario semestro laikotarpiui iki magistro studijų užbaigimo dienos (duomenys neskelbtini)). Šią sprendimo dalį nukreipti vykdyti skubiai. Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjui 1 300 Eur padarytos turtinės žalos ir nuostolių. Šią sprendimo dalį nukreipti vykdyti skubiai. Iš atsakovų Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės solidariai priteisti pareiškėjui 10 000 Eur neturtinės žalos už patirtus išgyvenimus, stresą, pažeminimą ir kt. Priteisti pareiškėjui solidariai iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.

46. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, 8 dalis, 12 dalis, 13 dalis, 78 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 5 dalis, 79 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 2 dalis, 821 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria neaptarta ir aiškiai nenustatyta pareigos valstybei, finansuoti magistratūros studijų (taip vadinamosios antrosios studijų pakopos) apskritai, pirma, net ir puikiai besimokančiam studentui, kuris esant atitinkamoms aplinkybėms net neturi galimybės pats susimokėti ar gauti lėšų susimokėti už tokias magistratūros studijas, antra, jeigu asmuo studijuoja tos pačios pakopos studijų programose (kaip yra šiuo atveju su pareiškėjo magistratūros studijomis), bet visiškai skirtingose studijų kryptyse, bei įstatyme (-uose) nustatytas draudimas tuo pačiu metu gauti ir socialinę stipendiją, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatai Lietuvos valstybės yra demokratinė respublika, 18 straipsnio nuostatai, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, 29 straipsnio nuostatai, draudžiančiai bet kokią diskriminaciją, 38 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatai, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, 39 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, 40 straipsnio 5 dalies nuostatai, kad valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą, 41 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus, gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą ir verslą, 52 straipsnio nuostatai, kurioje įtvirtinta asmens teisė gauti valstybės paramą įvairiais atvejais, 135 straipsnio 1 daliai, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda. konstituciniam teisingumo principui, konstituciniam proporcingumo principui, konstituciniam principui, kad Lietuvos valstybė yra demokratinė respublika, o pagal reguliavimo apimtį – neprieštarauja teisinės valstybės principui, Konstitucijos viršenybės principui, Konstitucijos 1 dalies nuostatai, kad Lietuvos valstybė – demokratinė respublika;

5) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, ar Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, 8 dalis, 12 dalis, 13 dalis, 78 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 5 dalis, 79 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 2 dalis, 821 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria neaptarta ir aiškiai nenustatyta pareigos valstybei, finansuoti magistratūros studijų (taip vadinamosios antrosios studijų pakopos) apskritai, pirma, net ir puikiai besimokančiam studentui, kuris esant atitinkamoms aplinkybėms net neturi galimybės pats susimokėti ar gauti lėšų susimokėti už tokias magistratūros studijas, antra, jeigu asmuo studijuoja tos pačios pakopos studijų programose (kaip yra šiuo atveju su pareiškėjo magistratūros studijomis), bet visiškai skirtingose studijų kryptyse, bei įstatyme (-uose) nustatytas draudimas tuo pačiu metu gauti ir socialinę stipendiją, neprieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių Chartijos preambulės 2 punktui, 6 punktui, 1 straipsniui (žmogaus orumas), 2 straipsnio 1 daliai (teisė į gyvybę), 4 straipsniui (apsauga nuo nežmoniško elgesio ir kankinimo), 7 ir 9 straipsniams (teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, bei teisė kurti šeimą), 14 straipsniui (teisė į mokslą), 20 straipsniui (lygybė prieš įstatymą), 21 straipsniui (apsauga nuo bet kokios formos diskriminacijos), 33 straipsnio 2 daliai (papildomai gina motinystę / tėvystę), 35 straipsniui (sveikatos apsauga), 52 straipsniui (EŽT konvencijos apsauga), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnio 1 daliai (teisė į gyvybę), 3 straipsniui (apsauga nuo nežmoniško elgesio ir kankinimo) ir kita.

47. Pareiškėjas nurodo, kad administracinėje byloje atsakovai atsikirtinėjo dviem pagrindais, t. y. pareiškėjui nebuvo / nebūtų skiriama socialinė stipendija – nes pareiškėjas baigė antrosios pakopos studijas valstybės lėšomis (duomenys neskelbtini), o šiuo metu studijuoja antrosios pakopos studijose (duomenys neskelbtini); pareiškėjui nebuvo / nebūtų skiriama socialinė stipendija – nes iki prašymų priėmimo pabaigos nebuvo gauti duomenys iš SPIS apie pareiškėjui paskirtą socialinę pašalpą. Pažymi, kad dėl pirmojo argumento ir dabar galiojančio antikonstitucinio nacionalinio teisinio reguliavimo buvo motyvuotai prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, tačiau pirmosios instancijos teismas tai nemotyvuotai atsisakė atlikti, dėl ko byloje buvo priimtas akivaizdžiai antikonstitucinis sprendimas, kuris privalo būti panaikintas. Dėl antrojo atsakovų argumento buvo prašoma sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėtas priimtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eI2-2182-815/2020 bei apeliacine tvarka bus išnagrinėtos ir įsiteisės sprendimai dviejose susijusiose administracinėse bylose: Nr. eI3-3816-279/2021 (apskųsta apeliacine tvarka) ir Nr. eI2-6964-644/2021 (irgi apskųsta apeliacine tvarka). Tačiau pirmosios instancijos teismas būtent šioje byloje atsisakė tai atlikti, nors kitos dvi teisėjų kolegijos identiškoje situacijoje pasielgė visiškai kitaip: administracinė byla Nr. eI2-593-426/2021 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi yra sustabdyta, o administracinė byla Nr. eI2-1713-872/2021 yra atidėta iki 2022 m. sausio 26 d. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismui atsisakius sustabdyti šią bylą, buvo priimtas skubotas ir nepagrįstas sprendimas, kuris yra naikintinas.

48. Pirmosios instancijos teismas apskritai ignoravo reikšmingus klausimus. Byloje nėra atliktas išsamus patikrinimas, ar išlaikyta tinkama pusiausvyra tarp įvairių atitinkamu atveju nagrinėjamų interesų, bei proporcingumo, kaip tai yra pabrėžiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje. Byloje pateikiamas situacijos vertinimas rodo fragmentišką ir formalų požiūrį į kriterijus, pagal kuriuos pareiškėjo sutuoktinę nurodytose susijusiose bylose buvo bandyta priskirti viešiesiems asmenims. Byloje neatsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo precedentuose suformuluotus kriterijus bei tarptautinių teismų praktiką, kuriais remiantis yra aiškinama įstatymuose įtvirtinta privataus fizinio asmens sąvoka ir privataus gyvenimo neliečiamumas. Byloje nevertinta ir neatsižvelgta į tai, kaip tai turėtų būti aiškinama, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją. Skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatliko išsamios patikros, ar nėra pažeidžiama Konstitucijoje įtvirtinta informacijos laisvės, teisės į mokslą, teisės į valstybės socialinę paramą ir pagalbą studentams ir kitų konstitucinių vertybių (privataus gyvenimo neliečiamumas) pusiausvyra. Minėtos išsamios patikros nebuvimas apima ir būtinumą papildomai išnagrinėti klausimus, ar nėra pažeidžiama minėtų vertybių, kaip jos yra apibrėžiamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kaip antai teisės į privatų gyvenimą, teisės į privataus fizinio asmens duomenų apsaugą, teisės į nuosavybės neliečiamumą ir laisvą asmenų judėjimą, pusiausvyra. Tinkamai neišnagrinėtas reikalavimas iš atsakovų – Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės solidariai priteisti pareiškėjui 10 000 Eur neturtinės žalos už patirtus išgyvenimus, stresą, pažeminimą ir kt.

49. Pirmosios instancijos teismas sprendime apsiribojęs klaidingų teisinių išvadų pateikimu, kad ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų formaliai konstatavo, kad atsižvelgiant į šias nuostatas, pagal kurias administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo, Seimo narių ir Vyriausybės veiklos, konstatuotina, kad neteisėti šių institucijų veiksmai laikytini neįrodytais, todėl žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas yra betikslis, tuo grubiai nukrypdamas ir nuo teismų praktikos.

50. Kauno miesto savivaldybei dar nuo 2020 m. pradžios tyčia registruose nenurodant pareiškėjo kaip socialiai remtino asmens, pareiškėjas nuo 2020 m. pradžios negauna ir kasmėnesinės socialinės studento stipendijos iš Fondo, dėl ko patyrė dar ir turtinės žalos.

51. Pareiškėjas darė išvadą, kad šioje administracinėje byloje yra faktinis ir teisinis pagrindas kreiptis tiek į Konstitucinį Teismą, tiek ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

52. Pareiškėjo vertinimu, Seimas, kaip aukščiausia įstatymų leidžiamoji ir tarptautinius dokumentus ratifikuojanti institucija, priėmė skunde nurodytus konkrečius teisės aktus, akivaizdžiai prieštaraujančius tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek ir tarptautiniams teisės aktams, bei grubiai pažeidžiančius prigimtines žmogaus teises (tiek teisę į mokslą, tiek ir į socialinę apsaugą). Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiuos akivaizdžiai neteisėtus teisės aktus daugelį metų vykdė ir nesiėmė iniciatyvos ir tinkamų priemonių juos pakeisti ir pašalinti iš teisinės apyvartos.

53. Reikalavimas dėl neturtinės žalos yra kildinamas ir dėl ydingo teisinio reguliavimo: dėl institucijų neveikimo ir piktnaudžiavimo, nesureguliavimo nacionalinių teisės aktų pagal Konstituciją, privalomus tarptautinius teisės aktus, įskaitant ir Europos Sąjungos teisę. Aptartas teisinis reguliavimas lemia, kad pareiškėjas turi teisę iš suinteresuotų asmenų (atsakovų) Seimo ir Vyriausybės reikalauti padarytos ir neturtinės žalos atlyginimo. Solidarus reikalavimas Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei yra kildinamas ir iš Europos Sąjungos teisės normų (tarp jų ir tiesioginio taikymo, ir tiesioginio veikimo), bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, kurie yra ir tiesioginio taikymo teisės aktai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Pareiškėjo teigimu, Valstybinis studijų fondas šiuo atveju nepagrįstai nesivadovavo, pavyzdžiui, Užimtumo tarnybos duomenimis ar SODROS duomenimis, kurie yra teisingi ir tikslūs.

54. Atsakovo atstovas Fonas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą; atmesti pareiškėjo reikalavimą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

55. Fonas nurodo, kad teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog ginčo dėl Administracijos sprendimo skirti ar neskirti pareiškėjui socialinę pašalpą šioje byloje nėra, taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas jau yra valstybės lėšomis baigęs antrosios pakopos studijas ir įgijęs magistro laipsnį. Todėl atsakovas sutinka, kad esant šioms dviem aplinkybėms, sprendimas neskirti pareiškėjui socialinės stipendijos už 2021 m. pavasario semestrą yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovas mano, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiamas reikalavimas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą, Fondo direktoriaus 2021 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V18 dalį dėl socialinės stipendijos pareiškėjui neskyrimo, Fondo direktoriaus 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. ES422 ir įpareigoti Fondą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą skirti socialinę stipendiją yra nepagrįsti, nes net ir išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą skirti socialinę stipendiją už 2021 m. pavasario semestrą, Fondas privalėtų, laikydamasis galiojančių teisės aktų reikalavimų, priimti tokį patį sprendimą, t. y. neskirti pareiškėjui socialinės stipendijos 2021 m. pavasario semestre.

56. Fondas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinę žalą iš Kauno miesto savivaldybės administracijos bei neturtinę žalą solidariai iš Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Fondo nuomone, apeliaciniame skunde pareiškėjas papildomų argumentų ir įrodymų nepateikia, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas taip pat atmestinas.

57. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia nei tokių išlaidų dydžio, nei jų atsiradimo pagrindą įrodančių dokumentų. Todėl, Fondo nuomone, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas.

58. Atsakovo atstovas Seimas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pašalinti iš proceso dalyvių valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Seimo; pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimus, susijusius su Seimo priimtais teisės aktais bei dėl to tariamai kilusios neturtinės žalos atlyginimu, atmesti kaip nepagrįstus; atmesti visus kitus pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimus.

59. Seimas nurodo, kad visa apimtimi palaiko pirmosios instancijos teismo išdėstytus argumentus ir mano, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Papildomai atkreipia dėmesį, kad Seimo pozicija nesiskiria nuo pozicijos, teiktos pirmos instancijos teismui. Be to, pareiškėjo skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui vienu iš atsakovų nurodoma valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Tuo tarpu pareiškėjo apeliaciniame skunde jau nurodomi kiti atsakovai: Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taigi apeliaciniame skunde yra keliami reikalavimai kitiems atsakovams, nei buvo nurodyti pareiškėjo skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir buvo šiame teisme nagrinėjami. Seimas nėra ir negali būti laikomas tinkamu valstybės atstovu bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė.

60. Atsakovo atstovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

61. Administracija nurodo, kad pareiškėjui neįrodžius, jog jis atitinka Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatytus kriterijus socialinei pašalpai gauti, socialinė pašalpa už ginčo laikotarpį pareiškėjui nebuvo skirta. Pareiškėjas nebuvo socialinės pašalpos gavėjas, todėl Administracija neturėjo teisinio pagrindo įvesti pareiškėjo pageidaujamų duomenų į SPIS sistemą. Administracijos veiksmais ar neveikimu jokia žala padaryta nebuvo, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 1 300 Eur žalos priteisimo iš Administracijos negalėjo būti tenkintas.

62. Administracija mano, kad byloje nagrinėjamas ginčas išimtinai susijęs su nacionalinės teisės aktų nuostatų aiškinimu ir taikymu, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą pareiškėjo nurodytais klausimais. Pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra grindžiamas tokiais argumentais, kurie teismui sudarytų pakankamą pagrindą abejoti dėl byloje taikytų įstatymų nuostatų atitikties Konstitucijai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 63. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinio studijų fondo direktoriaus 2021 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V1-8 „Dėl Socialinių stipendijų skyrimo aukštųjų mokyklų studentams, pateikusiems paraiškas socialinei stipendijai gauti 2021 m. pavasario semestro pagrindinio paraiškų priėmimo metu“ ir Valstybinio studijų fondo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. ES4-22, teisėtumo ir pagrįstumo, Valstybinio studijų fondo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paraišką laikotarpyje nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. skirti socialinę stipendiją, 1 300 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo.

64. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, sprendė, kad nėra pagrindų naikinti skundžiamo Sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Įsakymo, ir įpareigoti pareiškėjo Paraišką išnagrinėti iš naujo. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo reikalavimus dėl žalos priteisimo. Teismui nekilo abejonių dėl Įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai, todėl sprendė, kad nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo prašymas, susijęs su kreipimusi į ESTT, suformuluotas abstrakčiai ir nepagrįstas teisiniais argumentais. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

65. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

66. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovų veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė.

67. Įstatymo 821 straipsnio 2 dalyje (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2991 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) nurodyta, kad socialinė stipendija skiriama, kai prašymų skirti socialinę stipendiją priėmimo metu studentas atitinka bent vieną iš kriterijų: 1) jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo, turintys teisę gauti arba gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą; 2) turi teisės aktų nustatyta tvarka nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį; 3) yra ne vyresnis kaip 25 metų ir jam iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jo abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę.

68. Socialinės stipendijos neturi teisės gauti šie studentai: 1) šio įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys; 2) išėję akademinių atostogų; 3) aukštosios mokyklos nustatyta tvarka turintys daugiau kaip 3 akademines skolas; 4) studentai, kurie įvykdė studijų programos reikalavimus, tačiau jiems atidėtas baigiamojo darbo gynimas ar baigiamojo egzamino laikymas (Įstatymo 821 str. 3 d.).

69. Įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisės į studijų kainos kompensavimą neturi: 1) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis; 2) asmenys, pakartotinai studijuojantys doktorantūroje, jeigu daugiau kaip pusę doktorantūros trukmės jie buvo studijavę valstybės biudžeto lėšomis; 3) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal profesinių studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis; 4) užsieniečiai, išskyrus šio įstatymo 82 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytus asmenis, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Siaurės Airijos Karalystės, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečius, dirbančius ir (arba) turinčius teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jų šeimos narius, kitų užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, turinčius teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar kituose teisės aktuose nenustatyta kitaip.

70. Nagrinėjamu atveju, Įsakymu, be kita ko, patvirtintas 2021 m. pavasario semestro pagrindinio paraiškų priėmimo laikotarpiu paraiškas socialinei stipendijai gauti pateikusių studentų, kuriems neskiriama socialinė stipendija, sąrašas, kuriems socialinės stipendija neskiriama. Į sąrašą įrašytas pareiškėjas, kaip neatitinkantis Įstatymo 821 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto kriterijaus, kadangi egzistuoja bent viena iš Įstatymo 821 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių arba pareiškėjas nėra paraiškoje nurodytos aukštosios mokyklos studentas. Nesutikdamas su Įsakymu, pareiškėjas 2021 m. kovo 31 d. pateikė skundą Fondui, be kita ko, prašydamas panaikinti Įsakymą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjui laikotarpyje nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. būtų skirta socialinė stipendija. Nesutikdamas su Įsakymu, pareiškėjas 2021 m. kovo 31 d. pateikė skundą Fondui, be kita ko, prašydamas panaikinti Įsakymą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjui nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. būtų skirta socialinė stipendija. Sprendimu Fondo direktorius pareiškėjo skundo netenkino.

71. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Fondui 2021 m. sausio 26 d. pateikė prašymą skirti socialinę stipendiją, kuriame nurodė studijuojantis (duomenys neskelbtini) 2 kurse, antrosios pakopos nuolatinėse studijose, tačiau nedirbantis. Fondas 2021 m. sausio 27 d. pareiškėjui pranešė negavęs duomenų apie pareiškėjui ar jo šeimai skirtą socialinę pašalpą ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas ar jo šeima turi teisę gauti socialinę pašalpą, rekomendavo kreiptis į socialinės paramos skyrių ir užsitikrinti, kad duomenys būtų įvesti į SPIS. Tuo pačiu nurodė, kad neturint duomenų iš SPIS apie paraiškų teikimo metu skirtą socialinę pašalpą ir negavus tai įrodančios pažymos, nebus teisinio pagrindo skirti pareiškėjui socialinę stipendiją. Pareiškėjas 2021 m. sausio 27 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas nedelsiant sutvarkyti ir suvesti duomenis apie tai, kad pareiškėjas yra socialinės pašalpos gavėjas, kad Fondui nekiltų kliūčių nuo 2021 m. vasario 1 d. toliau mokėti pareiškėjui socialinę stipendiją. Administracijos Socialinės paramos skyrius 2021 m. vasario 18 d. raštu Nr. 62-5-300 atsakė pareiškėjui į jo 2021 m. sausio 27 d. pareiškimą, nurodydamas, kad pareiškėjo prašymo suvesti duomenis į SPIS tenkinti negali, kadangi Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 3338 pareiškėjui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. socialinė pašalpa neskirta.

72. Taigi, Įsakymu pagrįstai pareiškėjui socialinė stipendija neskirta, kadangi jis neatitiko Įstatymo 821 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto kriterijaus, t. y. nebuvo asmuo, kuriam buvo mokama socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas Fondui nėra suteikta teisė skiriant socialines stipendijas vadovautis Užimtumo tarnybos ar SODROS duomenimis, todėl pareiškėjo argumentai, kad Fondas turėjo atsižvelgti į Užimtumo tarnybos ar SODROS duomenis, atmestini kaip nepagrįsti.

73. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra baigęs (duomenys neskelbtini) ir visus kreditus pareiškėjas įgijo valstybės biudžeto lėšomis. Todėl pareiškėjas, studijuodamas (duomenys neskelbtini) 2 kurse antrosios pakopos nuolatinėse studijose, pagal Įstatymo 80 straipsnio 2 dalies 1 punktą neturėjo teisės į socialinę stipendiją, t. y. atitiko Įstatymo 821 straipsnio 3 dalyje 1 punktą. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismas vertinimui, kad Fondas pagrįstai skundžiamu Įsakymu atsisakė skirti pareiškėjui socialinę stipendiją ir kaip pakartotinai studijavusiam pagal tos pačios pakopos studijų programą ir visus tos studijų programos kreditus įgijus valstybės biudžeto lėšomis.

74. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui atsisakius sustabdyti šią bylą, buvo priimtas skubotas ir nepagrįstas sprendimas, kuris yra naikintinas. Pareiškėjas prašė sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėtas priimtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eI2-2182-815/2020 bei apeliacine tvarka bus išnagrinėtos ir įsiteisės sprendimai dviejose susijusiose administracinėse bylose: Nr. eI3-3816-279/2021 (apskųsta apeliacine tvarka) ir Nr. eI2-6964-644/2021 (irgi apskųsta apeliacine tvarka). Tačiau pirmosios instancijos teismas būtent šioje byloje atsisakė tai atlikti, nors kitos dvi teisėjų kolegijos identiškoje situacijoje pasielgė visiškai kitaip: administracinė byla Nr. eI2-593-426/2021 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi yra sustabdyta, o administracinė byla Nr. eI2-1713-872/2021 yra atidėta iki 2022 m. sausio 26 d.

75. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą sustabdyti nagrinėjamą bylą išklausė proceso šalių pasisakymų ir teismo posėdžio metu nusprendė šio prašymo netenkinti, nes bylos nėra tiek susijusios, kad nebūtų galima nagrinėti šios bylos.

76. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 100 straipsnis pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai. Sprendžiant, ar egzistuoja bylos sustabdymo pagrindas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019). Vien ta aplinkybė, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo sustabdyti bylą, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-624/2012). Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai (ABTĮ 11 str.).

77. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nėra pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą. Vien tik prielaida, jog tam tikros faktinės aplinkybės gali būti nustatomos kitoje byloje, nėra pakankamas pagrindas stabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nepaisant to, kad jos gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje.

78. Pasisakant dėl turinės žalos priteisimo, teisėjų kolegija pažymi, pareiškėjas 1 300 Eur turtinę žalą sieja su socialine stipendija, kurią jis būtų gavęs tuo atveju, jeigu Administracija viešajame registre būtų nurodžiusi duomenis apie pareiškėjui mokamą socialinę pašalpą.

79. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

80. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013).

81. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

82. Teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šioje byloje minėti Administracijos sprendimai, kuriais pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo skirta socialinė pašalpa nėra ginčijami, taigi Administracija, turėjo pareigą užtikrinti, kad SPIS duomenys atitiktų jos tvarkomus registro duomenis, t. y. kad pareiškėjui neskirta socialinė pašalpa, ir neturėjo teisės SPIS pareiškėją nurodyti kaip gaunantį socialinę pašalpą, todėl nėra pagrindo konstatuoti buvus neteisėtus Administracijos veiksmus. Nesant neteisėtų veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų ir pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Administracijos 1 300 Eur turtinę žalą laikytinas nepagrįstu.

83. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos nurodo kildinantis iš ydingo Seimo ir Vyriausybės teisinio reguliavimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog nesant neteisėtų veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti solidariai iš Seimo ir Vyriausybės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą negali būti tenkinamas.

84. Pareiškėjas taip pat suformulavo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, 8 dalis, 12 dalis, 13 dalis, 78 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 5 dalis, 79 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 2 dalis, 821 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

85. ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

86. Taigi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės (pagrįstas manymas) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2320/2012, 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012). Taigi, ABTĮ 4 straipsnio 2 dalies taikymui svarbu tai, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla ar ne pagrįsta teisinė abejonė dėl atitinkamo įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) nesuderinamumo su Konstitucija.

87. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nenurodė pagrįstų teisinių argumentų, sudarančių pagrindą suabejoti byloje taikytinų Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų atitiktimi Konstitucijai ir joje įtvirtintiems principams. Pagrindo tuo suabejoti, įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir taikytinų teisės aktų nuostatas, nenustatė nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

88. Pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, bei apeliaciniame skunde tvirtina, jog yra faktinis ir teisinis tokio prašymo pagrindas.

89. Remiantis ABTĮ 4 straipsnio 3 dalimi, įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Pažymėtina, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2006 m. birželio 15 d. sprendimo Acereda Herrera, C–466/04, 47 p., taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-250/2012).

90. Kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pagrindas yra pagrįsta abejonė ne dėl bet kokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo, bet dėl tokios nuostatos ar nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą pareiškėjo prašymą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, suformuluotas abstrakčiai ir nepagrįstas teisiniais argumentais, taigi, teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl pareiškėjo nurodytų Įstatymo nuostatų atitikimo Europos Sąjungos pagrindinių teisių Chartijos preambulės ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms.

91. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinės instancijos teismas administracinėms byloms (ABTĮ 20 str.), todėl iškilus Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo klausimui, jis turi kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 3 dalis, Teismų įstatymo 401 str.).

92. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai nekyla pagrįsta abejonė dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo ar dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių ginčo teisinius santykius, prieštaravimo Europos Sąjungos teisei. Todėl pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo netenkintinas.

93. Dėl pareiškėjo teiginių, kad teismas nemotyvuotai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland; 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d.) taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009).

94. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktinės aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

95. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo tenkinti prašymo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Skirgailė Žalimienė