69b5a2e1-1d5c-4e83-8dbf-7e3401304f84 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-9-659/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12223-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 1.2.25.4.2.4.; 2.1.8.;2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 16 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, Livetai Balčiūnaitei, Linai Beniušienei, dalyvaujant prokurorams Jolantai Sarpalienei, Dariui Aleknai, kaltinamajai I.

U., kaltinamosios gynėjui advokatui Robertui Skėriui, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieÅ¡kovėms A. L., V. R.-D., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui G. T., ekspertams Diomenui Vitkui, Dariui TamaÅ¡auskui, Mykolui Ridikui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Teismas n u s t a t ė: I. U., vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t. y.: ji, 2019-03-24, apie 18.00 val., Taikos prospekte, ties Kairių gatve, Klaipėdoje, vairuodama automobilį „BMW 530D“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasi neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodama dviejų eismo juostų kelyje, kai jos važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, nevažiavo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, ignoruodama kelio ženklinimÄ - iÅ¡tisinę horizontalaus kelio ženklinimo linijÄ (KET 3 priedo 1.1 p.), skiriančiÄ prieÅ¡ingų krypčių eismo juostas, nevažiavo deÅ¡iniau nuo jos, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, t. y. vietovės reljefÄ - kelio vingyje, nesuvaldė vairuojamo automobilio, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė.

Eismo įvykio metu žuvo automobilio keleivis S. R.. Å iais veiksmais I. U. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio mėn. 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 117 p. (Jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti Å¡iomis juostomis. <...> Jeigu yra iÅ¡tisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti prieÅ¡ingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti deÅ¡iniau nuo jos.), 119 p. (Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to), 127 p. (<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), reikalavimus ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Kaltinamoji I. U. kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad prieÅ¡ pat įvykį nukentėjusysis S., su kuriuo ji buvo pora, trukdė jai vairuoti - norėjo ir apkabinti, ir pabučiuoti, ir dainas dainuoti. Ji suprato, jog nepadarė tam tikrų sprendimų - turėjo susivokti, kad turi sustoti ar kažko imtis, o ne važiuoti toliau.

TÄ dienÄ ji buvo pas nukentėjusįjį atvažiavusi į namus – jis jai sakė, kad gyvena vienas apie 8 mėnesius. Pas S. atvažiavo gerokai po pietų, gal 2-3 valandÄ . Atvykus pas jį (nukentėjusįjį) buvo kažkokia moteris, vardo nežino - stamboka, Å¡viesiais plaukais. S. sakė, jog tai iÅ¡ jo draugų - atvežė plovÄ . Bute sutiko tik Å¡iÄ moterį, kuri buvo gal 15 minučių, nelabai su ja kalbėjo, sėdėjo prie virtuvės stalo, nebandė klausti, kas ji tokia, ko atvyko.

Su kuo ta moteris atvažiavo ji taip pat nežino. Kai ta moteris išėjo, jie liko dviese bute, kitų asmenų nebuvo. Bute praleido gal dvi valandas. Nukentėjusysis ilgai kalbėjo telefonais, jam skambino sesuo. Per visÄ tÄ laikÄ ji iÅ¡gėrė taurę balto vyno. Namuose kitų alkoholinių gėrimų, nežino, ar buvo, matė tik tuščius butelius. Su ja S. gėrė vynÄ , bet jis nueidavo į balkonÄ ir dar iÅ¡gėrė ten trauktinės. Po to ji pirma išėjo, jis - iÅ¡ paskos. Ji norėjo važiuoti su savo maÅ¡ina, nes tÄ dienÄ S. buvo ganėtinai emocionalios bÅ«senos - buvo savaitę neišėjęs į darbÄ , buvo sudirgęs. Ä® nukentėjusiojo namus vyko, nes jis (nukentėjusysis) prašė atvažiuoti.

S. buvo girtas. Jie nesusitarė, jog iÅ¡eis kartu, nes turėjo ilgÄ pokalbį, kad taip negalima. S. matyt paskui sugalvojo, kad jam reikia eiti iÅ¡ paskos. Kieme jis nuėjo prie savo maÅ¡inos, o ji - prie savo. Planavo važiuoti su savo maÅ¡ina, bet S. neleido ir pasiÅ«lė važiuoti jo maÅ¡ina, tik jai liepė vairuoti. S. niekur nesiÅ«lė važiuoti, o ji turėjo važiuoti pasiimti katę iÅ¡ moters Mogiliovo gatvėje, bet prie BIG parduotuvės sankryžos, S. sakė jai važiuoti tiesiai - norėjo parodyti gražių vietų.

Nuo pusės kelio, sunku beatsiminti, nes nukentėjusysis automobilyje elgėsi labai emocionaliai, trukdė jai vairuoti ir ji jį prilaikydama stÅ«mė, o kai atsisuko normaliai į keliÄ - kelio jau nebematė, buvo pieva. S. maÅ¡ina buvo su automatine pavarų dėže, su ta transporto priemone važiavo pirmÄ kartÄ . Jos maÅ¡ina automatinė buvo taip pat, todėl nebuvo sunku valdyti nukentėjusiojo maÅ¡inos. Toliau nuo Taikos prospekto galo važiavo tiesiai, anksčiau nėra važiavusi tuo keliu. Nukentėjusįjį stÅ«mė pradėjus važiuoti toliau už Taikos prospekto.

Tas tarpas nuo stÅ«mimo ir atsidÅ«rimo pievoje - nebuvo ilgas laiko tarpas. Pasibaigus Taikos prospektui, nukentėjusysis pradėjo elgtis emocionaliai. Neprisimena tiksliai, kurioje kelio atkarpoje stÅ«mė jį, pirmÄ kartÄ važiavo tuo keliu. Ä® tÄ keliÄ tiek ir bespėjo žiÅ«rėti, kelias nelabai apÅ¡viestas, buvo ne prieblanda, bet kelias matėsi automobilio Å¡viesomis. Kai mėgino nustumti nukentėjusįjį, atsisukusi nebematė kelio, matė, kad pieva ir suprato, jog viskas, nesustabdys automobilio.

Nežino, kokiu greičiu važiavo. Atsibudus pievoje, mano, jog buvo praradus sÄ monę, buvo visiÅ¡kai tamsu, tik jautė žoles ir kad Å¡lapia. Jos (kaltinamosios) nebebuvo maÅ¡inoje, turbÅ«t iÅ¡krito, nes aplink save nematė nieko. Kad automobilyje atsegtas vairuotojo diržas, ji tikrai neatsimena. Kaip iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio – neatsimena, bet jei bÅ«tų lipus, tikrai atsimintų. Jai buvo absoliuti tamsa aplinkui, buvo ant žolės, automobilio nematė. IÅ¡ tos pievos pusiau Å¡liaužė, pusiau ėjo, nes sunku buvo paeiti su aukÅ¡takulniais, ėjo kur matė Å¡viesas, išėjo į keliÄ , nežino ar į tÄ patį, kur iÅ¡važiavo.

Ėjimo pačio neatsimena. Stabdė porÄ maÅ¡inų ir vėl atsijungė. MaÅ¡inos nestojo. Vėliau pamatė iÅ¡ virÅ¡aus moterį. Namų adresÄ pasakė instinktyviai. Ä® namus yra varteliai ir yra durys, varteliai atsirakina su kodu, turbÅ«t jį surinko - kodas yra toks dalykas automatinis, ten beveik tris metus gyveno. Patekimas į butÄ yra su vienu raktu, namie nieko nebuvo. Ji gyvena su sÅ«numi, bet sÅ«nus buvo pas tėvÄ . Ä®vykio vietoj rasti raktai su raudonu pakabuku yra nuo darbo, namų raktai buvo su ja.

Kokiu automobiliu jÄ parvežė namo, nežino, ar sutiktai moteriai sakė, kas atsitiko su ja, nepamena. Namų raktus visada laikė kiÅ¡enėje, mobilusis telefonas, kaip ir rankinukas, piniginė, dokumentai - liko maÅ¡inoje. Namie turėjo kitÄ mobilų telefonÄ , senÄ be kortelės, iÅ¡ jo skambino 112, nes galima be kortelės paskambinti, ir informavo, kad įvyko įvykis, ir kad ten liko žmogus, kad kažkaip jam padėtų. Pasisakė, kas yra, prisistatė pareigÅ«nai, gal po 15-20 minučių, sunku dabar beprisiminti.

Kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai, buvo kažkiek nusipraususi veidÄ , pasikeitė rÅ«bus. BÅ«dama namie vartojo vaistus nuo skausmo - gal ibuprofenÄ . Kai medikai atvažiavo, nesakė jiems, kad iÅ¡gėrė vaistų. Ä®vykio metu rasti vaistai buvo jos, ji juos vartojo vakarais, pagal gydytojo paskyrimÄ . Kad su Å¡iais vaistais negalimas vairavimas – neskaitė instrukcijos. Po Å¡io įvykio pati buvo iÅ¡vežta į reanimacijÄ . Jai buvo antro slankstelio lūžis dviejose vietose kakle, skilus kaukolė, hematomos, akis iÅ¡plėšta, žandas, rankos.

Kai atsibudo namie, tada susivokė, kas įvyko. Prisiminė, kad turėjo daiktai likti, kad su ja buvo žmogus. Kas tai buvo per moteris, kuri jai padėjo, nežino. Apie 18 val. įvykis galėjo bÅ«ti. Neprisimena, kÄ veikė namuose, net kaip duris atsirakino. Pradėjo prisiminti, kai koridoriuje atsibudo ant kilimo, pačio nukritimo nepamena. Kiek laiko užtruko nuo prabudimo iki kol paskambino 112, gal maksimaliai 20 minučių. Ta akimi nelabai matė, pajautė kaip viskas skauda, nes iki to laiko neskaudėjo, plovė akį ir mÄ stė, kas čia buvo, kÄ daryti, ar pas kaimynus eiti ir prisiminė, kad yra telefonas ir gali paskambinti.

Kad S. R. yra žuvęs, suprato ligoninėje reanimacijoje iÅ¡ sesučių pokalbių. Nukentėjusioji V. R.-D. parodė, kad žuvusysis buvo jos brolis. Ä®vykio metu jos Lietuvoje nebuvo. Kai jo brolis iÅ¡siskyrė su A., paprašė, kad atvažiuotų. Tai buvo gegužės mėnesį 2018 metais, jam reikėjo moralinės pagalbos, labai pergyveno. Skirtis jie kartu nusprendė. S. po to susipažino su jos drauge. TÄ Å¾inojo, nes jis (nukentėjusysis) papasakojo ir ji apsidžiaugė, galvojo, kad susitvarkys asmeninį gyvenimÄ .

Ä®sigijus naujÄ draugę, buvo depresuotos nuotaikos, tai geria, tai negeria. Jis (nukentėjusysis) buvo cholerikas. Depresija gali prasidėti bet kada - jei daug dirba, nėra kada pailsėti, o broliui buvo daug darbo. Bet sunku suprasti, ar tai buvo nuo darbo, ar Å¡eimos sugriuvimas. IÅ¡ pradžių susiradus draugę, jo nuotaikos pagerėjo, bet kai paskutinį kartÄ skambino, sakė, kad jis (nukentėjusysis) nemyli tos moters, ji jį dusina, pastoviai nori žinoti, kÄ jis daro, kur yra, o jis myli savo žmonÄ ir vaikÄ .

TÄ Ä¯vykio dienÄ tai ir buvo jų paskutinis pokalbis telefonu, po to jis pasakė, kad kažkas pas jį atėjo ir ji pagalvojo, kad tai ta moteris. Tai buvo apie 16 valandÄ . Kaip sesers ir brolio tarp jų buvo artimas ryÅ¡ys. Su A. nebuvo susituokę, susipažino 2011 metais. Jų santykiai buvo geri, gerai gyveno, A. mylėjo jos brolį. Brolio charakteris buvo sunkokas. A. išėjo, nes jis pradėjo gerti, ji palaikė A. pusę; gal dėl to brolis Å¡iek tiek nelabai jos (nukentėjusiosios) suprato. PagalbÄ bandė suteikti, norėdavo, kad jis pas jÄ atvažiuotų, bet broliui reikėjo laukti, pažadėjo, kai sukaks 40 metų, atvažiuos.

A. bandė sudaryti jam sÄ lygas, kad daugiau atsipalaiduotų, kad važiuotų į poilsio namus. Priklausomybę alkoholiui brolis slėpė nuo jos, bijojo, prisipažinti, jog yra alkoholikas ar turi tÄ problemÄ . Brolio pajamų ji nežino, bet finansinės pagalbos neprašė, vienÄ kartÄ ji tik pervedė broliui pinigų. Gyveno jos (nukentėjusiosios) bute, kurį paliko tėvai, savo nuosavo turto brolis nebuvo įsigijęs. Brolis dėl iÅ¡laikymo vaikui padėdavo – ji norėdavo, kad tai bÅ«tų oficialiai, neduotų pinigų į rankas bet ar taip darė, nežino.

PrieÅ¡ tÄ Ä¯vykį A. pasakė, jog brolis pradėjo gerti ir reikia jos (nukentėjusiosios) pagalbos, kad su broliu pakalbėtų. S. labai norėjo, kad ji (nukentėjusioji) juos sutaikytų, bet ji palaikydavo moters pozicijÄ - kai brolis mes gerti. A. bandė, bet brolis nesilaikė. Kai atgavo buto raktus, ten nuėjo kartu su draugų Å¡eima. Įėję į virtuvę rado neiÅ¡gertÄ balto vyno butelį bei taurę su raudonais lÅ«pdažiais, todėl nufotografavo tai, nes nežinojo, ar reikės pridėti prie bylos.

UAB „S.“ akcininkė yra ji (nukentėjusioji). Čia buvo brolio verslas, brolis paprašė tapti akcininke, o S. - buvo direktorius. Ä®monės veikla buvo krovos kompanija. Apie įmonės finansinę padėtį žinojo, kad labai pelninga, nes po brolio mirties buvo labai daug žmonių, kurie norėjo, kad parduotų firmos akcijas. Apie 50 tÅ«kst. sumos dividendų iÅ¡mokėjimÄ Å¾inojo. Dividendai buvo naudojami padėti broliui, jis atgal dėdavo į įmonę. Dabar dėl akcijų nieko nežino, toliau yra 100 proc. akcininkė, direktorė yra A.

L.. Koks atlyginimas broliui buvo mokamas, nežino. Dėl brolio finansų ji nieko nežino - butÄ turėjo, už jį mokėti nereikėjo, santaupų neturėjo. Su kaltinamÄ ja nėra pažįstamos. Brolis turto neturėjo, tik skolas. Nukentėjusioji A. L. parodė, kad su S. iÅ¡siskyrė 2018 m. gegužę dėl alkoholizmo. S. R. alkoholį pradėjo vartoti kažkur 2017 metais, dėl alkoholio ji (nukentėjusioji) pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas, iÅ¡kentėjo pusantrų metų ir teko iÅ¡sikraustyti.

Jie bendravo ir dirbo kartu, nukentėjusysis vaikÄ pasiimdavo. Pas medikus bandė S. vesti, bet jis nepripažino, kad geria. Kai išėjo, S. draugę susirado vasario mėnesį, iki žūties 5 savaitės tebuvo pažįstami. Kad susipažino su moterimi, sužinojo, kai buvo jo gimtadienis ir padovanojo jam „fiÅ¡kę“, nes jis su ta moterimi susipažino kazino. S. mokėdavo vaikui 300 eurų ir daugiau duodavo. Buvo labai geras tėtis. Mergaitės turtinę žalÄ iki 18 metų paskaičiavo. Vaikas dažnai pasigenda tėvo, kiekvienÄ dienÄ .

PraÅ¡omas sumas grindžia, nes ji (nukentėjusioji) su S. gerai gyveno. Dirbo toje pačioje bendrovėje - dabar direktorė, tada dirbo vadybininke, buvo fiksuota alga - atrodo 1000 eurų. Jis gaudavo minimaliai, nes turėjo antstolių, S. gyveno iÅ¡ dividendų – tai buvo jo pagrindinis pajamų Å¡altinis. Dukrai 300 eurų pervesdavo per bankÄ iÅ¡ tų pačių dividendų. Kaip direktorė į rankas 1500 eurų dabar gauna. Turtinė žala susideda iÅ¡ to, kÄ bÅ«tų gavusi ir užsidirbusi, jei S. bÅ«tų buvęs gyvas, kol Marijai sukaks 18 metų.

Gal ir bÅ«tų gyvenę kartu, nes S. pradėjo gydytis, buvo nuėjęs pas psichiatrÄ . S. prašė grįžti, ji (nukentėjusioji) atsakydavo, kai nustos gerti. Tėvo ir dukters santykiai buvo labai artimi. M. buvo ilgai lauktas vaikas, laukė 4 metus, kol pavyko. Mergaitei tėvas buvo viskas, jie labai vienas kitÄ mylėjo ir ji labai iÅ¡gyvena tėvo mirtį. S. su dukra bendraudavo kiekvienÄ dienÄ , susiskambindavo, raÅ¡ydavo žinutes. Vaikas labai sunkiai pergyvena, ji verkia, saugo daiktus, pasikvepina jo kvepalais, praÅ¡o neiÅ¡mesti meÅ¡kiuko.

Vaikui 5 metai ir beveik 4 mėnesiai. Ekspertas Diomenas Vitkus parodė, kad pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyr. tyrėjo A. A. paskirtÄ užduotį atliko ekspertizę. Pačios I. U. jis nematė, neapžiÅ«rėjo jos. IÅ¡vada suraÅ¡yta iÅ¡ pateiktų dokumentų, kas yra ydinga praktika, nes kitiems gydytojams nereikÅ¡mingi sužalojimai, jam yra labai vertingi. Kai negali apžiÅ«rėti žmogaus, tai jiems, ekspertams, nėra labai gerai.

Atkreipė teismo dėmesį, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nebuvo nustatytas I. U. nei pakauÅ¡kaulio lūžimas, nei kaklo slankstelių lūžiai - nebuvo nustatyti tie sužalojimai, trauminių pakitimų iÅ¡ viso nebuvo nustatyta. Vėliau, Respublikinėje ligoninėje, į kuriÄ kreipėsi I. U., papildomai iÅ¡tyrus, matėsi pakauÅ¡kaulio lūžis. Tai rodo, kad bÅ«ta stipraus galvos sumuÅ¡imo. Nuo nežymaus galvos sumuÅ¡imo tokie lūžiai neįvyksta. PakauÅ¡kaulis yra storiausias.

Pats lūžis neturi įtakos žmogaus atminčiai, o galvos smegenų trauma gali turėti įtakos. Objektyviai smegenų sukrėtimÄ tomografijos metu neįmanoma nustatyti. Požymių, kad lūžo pakauÅ¡kaulis ir kaklo slanksteliai, nebuvo. Smegenų sukrėtimas buvo nustatytas. Anksčiau smegenų sukrėtimai buvo skirstomi pagal laipsnius. Dabar – jau nebeskirstoma. Smegenų sukrėtimas lengviausia galvos trauma. Gali bÅ«ti galvos smegenų sukrėtimas - trumpalaikės sÄ monės atminties praradimas.

Tai gali tęstis iki kelių minučių. Klinikiniai požymiai: Nistagmas- akių virpami judesiai, koordinacijos, pusiausvyros praradimas. ŽiÅ«rima, kaip pusiausvyra apsunkinta, kai užsimerkiama, kaip iÅ¡laiko pusiausvyrÄ . Jei yra smegenų sukrėtimas, neurochirurgai nelabai skiria gydymÄ , yra bendras gydymas – dehidratacinis - bÅ«na smegenų pabrinkimas, skiriama, kad iÅ¡traukti iÅ¡ organizmo skysčius. Med. dokumentuose pas I. U. nėra pažymėta, kad buvo kažkoks smegenų pabrinkimas. Trauma- smegenų sukrėtimas nebuvo sunkus.

Stuburo kaklinės dalies antrojo slankstelio lūžis deÅ¡inėje, pagal taisykles, jeigu yra lūžis ar iÅ¡nirimas su nugaros smegenų pažeidimu, tai sunkus sužalojimas. Lūžis buvo be poslinkio, nugaros smegenų nespaudė. Nebuvo pažeistos nugaros smegenys. Jei bÅ«na pažeistos nugaros smegenys - iÅ¡sivysto parezija, paralyžius, dalinė parezija- bet tai nenustatyta. Buvo nustatytas 9-o Å¡onkaulio lūžis. Respublikinėje ligoninėje po kiek laiko atlikus echoskopinį tyrimÄ , matėsi, kad pilvas su kraujosruva, tai greičiausiai nuo diržų poveikio, nes vairo poveikis per žemai.

Kiek lūžių būna, žmogui svarbiau jo psichoemocinė būsena. Žmonės kartais neadekvačiai vertina. Paralelės ligos irgi turi įtakos, kaip anksčiau sirgta lengva depresija, širdies patologija, širdies ritmo sutrikimai. Kaltinamoji atvyko į ligoninę praėjus daug laiko. 6. 05 val. ji paguldyta į reanimacijos politrauminį skyrių. Tada jos širdies susitraukimas buvo 103 kartai, tai ženkliai per daug, pakilęs kraujospūdis. Būklė buvo vertinama kaip stresas. Ilgų kaulų lūžių nenustatyta.

Smegenų su sÄ monės netekimu retrograminė amnezija nebuvo užfiksuota. Kas objektyviai užfiksuota - tas ir yra dokumentuose. Amnezija reiÅ¡kia, kai neatsimena įvykio. Kartais atmintis atsistato iki 4 mėn. O bÅ«na, kad visÄ likusį gyvenimÄ Ä¯vykio žmogus ir neatsimena, iÅ¡krenta iÅ¡ atminties dėl tos smegenų traumos. Iki įvykio žmogus detalių neatsimena po tokios traumos. Smegenų sukrėtimas, anot prof. K., priklauso nuo sÄ monės netekimo trukmės. Kuo ilgiau buvo sÄ monės netekimas, tuo laikoma sunkesnė smegenų sukrėtimo forma.

Tik pagal paciento pasakojimus galima sužinoti, kiek jis neturėjo sÄ monės. Taurė vyno yra mažas kiekis. Per valandÄ sveiko žmogaus organizmas 0,15 promilių redukuojasi kraujyje. Taurė vyno dienos metu įtakos neturi. Galvos KT be pakitimų – reiÅ¡kia galvos kompiuterinės tomografijos tyrimas. Galvos KT apie galvai padarytÄ traumÄ yra objektyviausias tyrimas. Respublikinėje ligoninėje rado lūžius: 1-o, 2-o slankstelių lūžių aÅ¡is. Jis pats nematė ar žuvusiajam buvo saugos diržų poveikis.

Pagal kryptį buvo, o pas kaltinamÄ jÄ tik galimybė. Pagal pilvo sužalojimus, galėjo bÅ«ti diržų poveikis. Ultragarso tyrimo metu nebuvo užfiksuota. Buvo nurodyti pagrindiniai sužalojimai. IÅ¡kritus iÅ¡ automobilio, verčiantis automobiliui bÅ«na sunkesni sužalojimai. Ekspertų vizija - tokie I. U. sužalojimai - nuo kaklo staigaus atloÅ¡imo, staigaus perlinkimo į priekį ir supurtymas kaip spaudimas. IÅ¡kritimo atveju, kÅ«nas prispaudžiamas, bÅ«na daug sužalojimų. Kad I. U. bÅ«tų Å¡okas kliniÅ¡kai užfiksuotas, taip nėra, yra iÅ¡vesta diagnozė-gretutinė Å«minė reakcija.

Ūminei reakcijai yra bÅ«dinga. Bet tai teismo psichiatro kompetencija - tai nustatė psichiatras ir tai nevertinama kaip kÅ«no sužalojimai. Ne jo kompetencijai apibÅ«dinti Å«minę kaltinamosios reakcijÄ . BÅ«na, kad kartais patyrę Å¡okÄ Å¾monės neadekvačiai elgiasi, bet tai psichologo psichiatro kompetencija spręsti. Kaip gali jaustis žmogus, kai pamato daug kraujo, kai yra amputuotos smegenys - tai siaubas. Lauke nebuvo temperatÅ«ros skirtumas. Dėl ko I. U. elgėsi neadekvačiai, medicininiu požiÅ«riu paaiÅ¡kinti sunku.

Reikia klausti psichiatro, psichologo. Ne visada pasimato lūžiai, dažniausiai Å¡onkaulių lūžiai nesimato. Lūžiai iÅ¡ryÅ¡kėja po 7-9 dienų – tada galima tvirtai pasakyti yra lūžis, ar ne. Imituoti, simuliuoti KT neįmanoma. Tačiau ginčytinais atvejais vienas specialistas mato, kitas nemato sužalojimus. Å iuo atveju buvo padaryta minimumas - universitetinėje ligoninėje iÅ¡ viso nieko nenustatė. Respublikinėje ligoninėje nustatė. Paneigti duomenų negali. Ar kaltinamoji galėjo suteikti medicininę pagalbÄ Å¾uvusiajam?- trauma buvo mirtina, žmogus iÅ¡ karto mirė nuo traumos.

Galvos skliautas skilo, smegenys iÅ¡kritę. Ar bÅ«tų stengtasi teikti tÄ pagalbÄ , ar ne, dėl tokio sužalojimo iki Å¡iol niekas neiÅ¡gyveno. Ekspertas Darius TamaÅ¡auskas parodė, kad po ženklaus galvos smegenų sutrenkimo žmogus patiria vienokį ar kitokį skausmÄ , skausminį Å¡okÄ . Kilo klausimas, kur žmogus vaikščiojo 2 val. po įvykio. Per 2 valandas turėjo nueiti daugiau nei 2 km. Kur tas laikotarpis iÅ¡krenta, neaiÅ¡ku. VienareikÅ¡miÅ¡kai negali pasakyti, kad buvo sutrikusi sÄ monė, kad visiÅ¡kai žmogus nebÅ«tų galėjęs suprasti savo veiksmų.

SÄ monė galėjo bÅ«ti susiaurėjusi, bet kad visai nesuprato, kas vyksta, negalima pasakyti. Jis (ekspertas) neturi duomenų, kad žmogus visai neadekvačiai elgėsi po eismo įvykio. Gan adekvačiai buvo elgtasi. Kaip turi elgtis žmogus? - tai pirmiausia turi praneÅ¡ti apie eismo įvykį, bet visko pasitaiko gyvenime. Negali pasakyti iki kokio lygio susiaurėjo sÄ monė. Jam buvo įdomu, kad paimtas kraujo tyrimas buvo po visko. Kraujyje buvo rasta citramono ir lidokainas. Lidokainas namuose Å¡iaip nesimėto, jis bÅ«na specializuotose įstaigose.

Jei ligoninėje buvo paimtas kraujas, tai lidokainas galėjo bÅ«ti suleistas ligoninėje, jis yra nuskausminimui. Net jei bÅ«tų paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė Å¡ioje byloje, negalėtų kategoriÅ¡kai pasakyti, kažkuo vis tiek suabejotų. Kažkuriuo metu susiaurėja sÄ monė, yra ir skausminis elementas. Jei bÅ«tų visiÅ¡kai sutrikusi sÄ monė, bÅ«tų visai neatsiminusi ir visai nepaskambinusi tarnyboms ir po 10 valandų, vadinasi kaltinamoji kažkÄ atsiminė, fiksavo. Daug kÄ reiÅ¡kia skausmas, antro kaklo slankstelio lūžimas žmogui yra gan skausmingas, galėjo bÅ«ti protarpinių atminties sutrikimų.

Jei bÅ«tų paskirta ekspertizė, remtųsi kaltinamosios parodymais. Jei atsirastų kitų liudytojų, kÄ ji veikė 2 val. laikotarpyje po įvykio, tada kažkÄ bÅ«tų galima pasakyti kategoriÅ¡kai, dabar trÅ«ksta informacijos. Diržo atsisegimas po eismo įvykio ar yra sÄ moningas veiksmas, sunku pasakyti. Pirmas žmogaus instinktas yra gelbėtis, gelbėti gyvybę. Jei ji bÅ«tų pirma įjungusi avarinį ar signalizavusi, nulėkusi nuo Å¡laito, tada bÅ«tų galima sakyti, kad sÄ monė sutrikusi.

Medikų pagalbos atsisakymas yra daugiau sÄ moningas veiksmas. Vartelių kodo surinkimas, kad patektų į namus, negali atsakyti, ar sÄ moningas veiksmas. Juk sunkiame girtumo laipsnyje žmogus grįžta namo ir net nesuvokia kaip. Jau pats skambinimas pagalbos numeriu rodo, kad žmogus supranta apie įvykį. Pokalbio turinys daugiau turėtų reikÅ¡mės, nei emocijos, juk praneÅ¡ant apie įvyki turi nurodyti, kur tai įvyko, jei nurodo vietÄ , vadinasi žmogui ne visiÅ¡kai buvo sutrikusi sÄ monė. Mažai tikėtina, kad kaltinamoji grįžusi namo prarado sÄ monę aÅ¡tuonioms valandoms, žiÅ«rint kas ten įvyko lipant tais laiptais į namus.

Å iuose klausimuose yra labai daug nežinomųjų. Bet aÅ¡tuonias valandas prarasti sÄ monės negalėjo, galėjo gal užmigti, bet užmigti esant tokiam skausminiam sindromui yra sunku. Mano, kad kaltinamoji turėjo suvokti, kad reikia skambinti policijai. Negali pasakyti, kiek kaltinamoji galėjo iÅ¡bÅ«ti įvykio vietoje praradusi sÄ monę, čia diagnozė yra nustatyta remiantis paciento žodžiais. Pagal sužalojimų pobÅ«dį galėjo netekti sÄ monės ir galėjo bÅ«ti susiaurėjusi sÄ monė.

Nežino, kiek gali trukti sÄ monės netekimas, medicinoje nėra to paraÅ¡yta. Kad I. U. buvo praradusi sÄ monę, tai Å¡i iÅ¡vada daroma remiantis kaltinamosios žodžiais. SÄ monės netekti galima nuo 2 sekundžių iki viso likusio gyvenimo. Ūminė reakcija į stresÄ buvo raÅ¡oma, nes tuo metu, kai psichiatras konsultavo, o remiantis anamneziniais duomenimis ir remiantis žmogaus iÅ¡gyvenimais jau po to. Patikslina, jog neraÅ¡oma, kad visiÅ¡kai sutrinka sÄ monė, ji susiaurėja. Tai gali pasireikÅ¡ti, pavyzdžiui, pabėgimu iÅ¡ įvykio vietos.

SÄ monė gali trÅ«kinėti. NeraÅ¡oma kategoriÅ¡kai, kad bÅ«na visiÅ¡kas sÄ monės nutrÅ«kimas. Taip, simptomai ilgai nesitęsia, visko gali bÅ«ti, gali prarasti epizodais atmintį, bet nesako, kad taip ir buvo. Po įvykio žmogus gali bėgti, rėkti, kviečiasi pagalbos, tai iÅ¡gyvenimo instinktas. F43.0 - reiÅ¡kia Å«minė reakcija į stresÄ . Pagal funkcijas „F“ ženklu žymimas psichikos ir elgesio sutrikimai, tai gali įraÅ¡yti psichiatrai. Su tokiais sužalojimais užlipus į 3 aukÅ¡tÄ kaltinamoji galėjo prarasti sÄ monę, galėjo ir neprarasti, negali atsakyti kategoriÅ¡kai.

Jei atsirastų papildoma informacija, kad ji nugriuvo, ar alpo, bÅ«tų galima įvertinti tiksliau. SÄ monės susiaurėjimo laipsnis yra labai platus. I. U. skambina tikslingai be SIM kortelės į 112, vadinasi bent dalinai ji tÄ Ä¯vykį fiksavo. 2022-01-24 teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas Darius TamaÅ¡auskas parodė, kad ekspertizę atliko du ekspertai – jis ir M. Ridikas. Atliekant ekspertizės aktÄ , dalyvauja keli ekspertai, yra ir psichiatras, yra ir psichologas. Buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė, psichologas tyrė, atliko psichologinį vertinimÄ ir pateikė iÅ¡vadas.

Psichiatras yra jis – D. TamaÅ¡auskas. M. Ridikas yra psichologas. IÅ¡vadÄ gali teikti vienas iÅ¡ specialistų. Jam (D. TamaÅ¡auskui) reikėjo tiriamo asmens psichologinio įvertinimo. Jų psichologai yra aukÅ¡tos kvalifikacijos, buvo reikalinga to laikotarpio, kai įvyko avarija ir Å¡iuo metu tiriamo asmens bÅ«senos tyrimas. Ekspertui buvo užduoti klausimai, ar I. U. sugebėjo suvokti tinkamai situacijÄ . Papildomos I. U. apklausos nevykdė, kÄ papasakojo, tÄ . Kad atskirai fiksuoti jos pokalbio- tokio veiksmo nebuvo.

RaÅ¡omas aktas buvo, nebuvo jokio apklausos protokolo. Kai ekspertas atlieka tyrimÄ , jis turi savo metodikÄ , pagal jÄ atlieka tyrimÄ . Interviu metu kaltinamoji nurodė, kad ji gydėsi pas psichiatrÄ privačiai. I. U. nurodė, kad vartojo miegui koreguoti vaistus. Kadangi ji lankėsi privačiai pas psichiatrÄ , tai dokumentacijos neiÅ¡gausi. Tiksliai pas kÄ ji lankėsi- nesidomėjo. IÅ¡vadai suraÅ¡yti užteko, kÄ pateikė teismas. Pirminiai parodymai yra patys svarbiausi, todėl iÅ¡vadoje cituojami pirminiai I.

U. parodymai. Buvo vertinamos aplinkybės dėl prisegto saugaus eismo diržo, dėl vartelių atidarymo. Visos aplinkybės buvo vertinamos. Kaltinamosios bÅ«sena buvo prieblandinė bÅ«sena. Požymiai yra tokie: susiaurėjusi sÄ monė, tunelinis matymas, svarbiausias noras- iÅ¡sigelbėti. Buvo tunelinis matymas, ji atsisegė saugos dirÅ¾Ä , iÅ¡lipo, gelbėjo savo gyvybę. Nėra aiÅ¡ku, kur ji buvo, kÄ darė. Ėjo link PC „Big“, nes tai netolimas kelias. Ji pati nežino, kÄ darė. Sėdėdama taksi automobilyje, kai jos paklausė, ar vežti į ligoninę, ji įvertino bÅ«dama skausminiame Å¡oke, kad jai nereikia pagalbos.

Ji įvertino savo bÅ«senÄ pati. Tai įrodo, kad ji nebuvo pilnos sÄ monės, nes sakė, kad jai nereikia pas medikus. Grįžus namo ji turėjo įvesti durų kodÄ , tai ji padarė, nes tai- automatiniai veiksmai. Yra savisaugos instinktas, kuris ir suveikė. Pagalbos instinkto nėra. Prieblandinė bÅ«sena trunka nuo kelių sekundžių iki kelių dienų. Kiek ta bÅ«sena truko I. U., negali įvertinti. Kai kaltinamoji grįžo namo, ji neprarado sÄ monės, bet užmigo - taip pasitaiko. Ji galėjo užmigti.

Tai jau ne prieblandinė bÅ«sena. Daro prielaidÄ , kad ji užmigo. Kai žmogus pradeda ieÅ¡koti telefono, tada jis jau išėjęs iÅ¡ tos bÅ«senos. I. U. negalėjo suvokti savo veiksmų. I. U. nesuteikė visos informacijos, jai tuo metu buvo amnezija, nepasakė visų aplinkybių. Pirminiai apklausos parodymai buvo tiriami, galėjo juos panaudoti. Garso įrašų neklausė, pasikvietė I. U. interviu ir panaudojo, kÄ gavo iÅ¡ interviu. Nebuvo nustatyti piktumo požymiai. Po įvykio kaltinamajai buvo nustatytas nuotaikos sutrikimas, bloga nuotaika, savęs kaltinimas.

Automobilio vairuotoja matė, kaip neadekvačiai keliu ėjo kaltinamoji po įvykio - tai sutrikimas. Sutrikimo laipsnio niekas nenustato. Kaltinamoji sÄ moningai ėjo namų link. IÅ¡ vairuotojos parodymų nusprendė, kad kaltinamajai buvo prieblandinė bÅ«sena. Garso įrašų neklausė, pasikvietė I. U. interviu. Tokia tyrimo metodika. Vertino parodymus retrospektyva. Ekspertas Mykolas Ridikas parodė, kad yra teismo psichologas. I. U. buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė. Kaltinamoji buvo pakviesta atvykti.

Jam svarbiausia buvo įsivertinti tuometinę I. U. bÅ«senÄ , taip padarant iÅ¡vadas, ar asmuo gali Å¡iuo metu bÅ«ti apklausiamas, kokia jo emocinė bÅ«sena, kokia jo psichinė bÅ«sena. Psichologas dalyvauja visose apklausose, nesvarbu, ar tai kompleksinė ar ne. Jei psichiatrinė apklausa padeda įvertinti žmogaus bÅ«senÄ , visÄ Å¾mogaus bÅ«senÄ reikia įsivertinti tyrimo metu. VirÅ¡ininkė paskyrė ir jį (M. RidikÄ ), ir psichiatrÄ , kad įvertinti I. U. bÅ«senÄ . Kokie bus atliekami tyrimai sprendžia su psichiatru konkrečiai tam žmogui.

Žmogus, kuris atvyko interviu, t.y. U., jie atliko psichologinius tyrimus ir įvertino jos bÅ«senÄ . Jis įvertino jos bÅ«senÄ Å¡iuo metu. IÅ¡ pricipo galima žmogų apklausinėti, bet jei jis yra emocinėje bÅ«senoje, reikia atidėti, palaukti, kol pasikeis ta bÅ«sena. 2019 m. kovo 24-25 dienomis buvo įvykis. Jie aptarinėjo, kaip tai galėjo bÅ«ti, kokiais parodymais reikia daugiau vadovautis, į kuriuos daugiau atsižvelgti. Atmintis keistas darinys - rekonstrukcinė ir konstrukcinė atmintis yra pas žmogų.

Apie kažkokį įvykį žmogus gali pasakoti ne iÅ¡ savo atminties, tačiau gali papasakoti, kÄ iÅ¡girdo iÅ¡ kitų žmonių ir susidaryti savo vaizdÄ . Žmogaus psichikai bÅ«dingas visabuviÅ¡kumas. Dažniausiai reikia remtis pirminiais parodymais. Čia žmogaus psichika taip sudėlioja. Psichikos savybė yra ta, kad ji linkusi atkurti įvykius. Savisaugos instinktas yra - tai noras iÅ¡sigelbėti iÅ¡ padėties. SÄ moninga veikla skirtinga, nei savisaugos instinktas. Žmogui bÅ«dinga meluoti.

Liudytoja V. P. J. parodė, kad dirba taksiste. Važiavo po darbo JÅ«rininkų pr. Norėjo sukti į Taikos pr. ir pamatė, kaip moteris ėjo per sankryÅ¾Ä . Vyko kelio darbai. Moteris jai pasirodė įtartina. Ji (moteris) buvo apsirengusi keistais rÅ«bais, aukÅ¡takulniais, matė kaip sunkiai ji ėjo. Pamanė, kad gal moteris neblaivi. Nuojauta buvo, kad moteris neblaivi. Kai moteris perėjo gatvę, įsijungė žalias Å¡viesoforo signalas, pravažiavo, skubėjo į degalinę, nes po to turėjo vaikÄ paimti.

Matė, kaip ta moteris ėjo kelio dalimi. Apie 10 val. vakaro ji atvažiavo į degalinę prie Bigo. Nuvažiavo į degalinę, užsipylė kuro ir pamatė, kaip ta moteris nukrito, gal kojÄ nykstelėjo. Negalėjo jos palikti, nuėjo prie jos, paklausė, ar viskas gerai? Moteris pasakė ‚,ne, blogai“. Moteris buvo visa žemėse. Ji (liudytoja) paklausė, gal greitÄ jÄ iÅ¡kviesti. Moteris pasakė, kad nereikia greitosios, norinti namo. Pagal drabužius suprato, kad tai tvarkinga moteris, tačiau buvo labai susijaudinusi, žemina.

Pagalvojo, gal išžagino jÄ kas, ar apiplėšė. Padėjo moteriai nueiti iki maÅ¡inos. Moteris sėdėjo galinėje sėdynėje. JÄ parvežė namo prie (duomenys neskelbtini). Vežė moterį savo maÅ¡ina. Matė, kad moteris buvo Å¡oko bÅ«senoje, buvo susiėmusi už pilvo ir vis kartojo ,, Noriu namo“. Moteris kalbėjo su dievais, vis kartojo „ Jėzau, Jėzau“ - moteris buvo visiÅ¡kame Å¡oke. Jei ji (liudytoja) bÅ«tų kitoks žmogus, bÅ«tų iÅ¡klausinėjusi, kas nutiko.

Dirba taksi vairuotoja, žmonių neklausinėja, veža ir nekalba. Per visÄ miestÄ važiavo. Kai veža klientus, ir jei girti bÅ«na, jaučia kvapÄ , bet kai tÄ moterį pakėlė, jokio kvapo nebuvo. Kai žmogus neblaivus, iÅ¡ karto įsijungia „Facecontrol“. Matai iÅ¡ iÅ¡raiÅ¡kos, kai jis bÅ«na pavartojęs alkoholį, iÅ¡duoda eisena. Kai moteris ėjo, pamanė, kad gal neblaivi, bet kai moteris nukrito, priėjusi suprato, kad moteris blaivi, bet kažkas su ja negerai. Be rankinės moteris buvo.

Toje vietoje, iÅ¡ kur atėjo moteris, nėra gyvenamųjų namų, moteris atėjo iÅ¡ laukų, nuo avarijos vietos, kaip dabar supranta. RÅ«bai buvo - suknutė, ilgas apsiaustas kaip megztinukas. Ji buvo pasipuoÅ¡usi moteris, keista, kad ėjo iÅ¡ tokios vietos. Moteris ėjo per sankryÅ¾Ä teisingai. Perlipo per „bordiuriukus“, nuėjo link iÅ¡sukimo. Ne prieÅ¡ automobilių eismÄ moteris ėjo, o lygiagrečiai. Moteris nukrito 100 metrų atstumu nuo jos. Ji (liudytoja) įjungė avarinį signalÄ ir priėjo.

Moteris buvo visiÅ¡kai sÄ moninga. Moteris tiksliai nurodė savo adresÄ , matė, kad ji (liudytoja) yra su taksi maÅ¡ina. Nepamena, kada buvo apklausta, bet atsimena, kad sekančiÄ dienÄ po įvykio socialiniame tinkle „Facebook“ pamatė įraÅ¡Ä apie įvykį. Rašė, kad moteris greičiausiai buvo neblaivi. Tada jai iÅ¡kilo pareiga moterį apginti ir ji nuėjusi į policijÄ , pasakė, kad buvo tas žmogus, kuris parvežė tÄ moterį namo. Parodymus davė tÄ pačiÄ dienÄ , kai nuėjo į policijÄ , priesaikÄ pasirašė, perskaitė apklausos protokolÄ ir patvirtino jį savo paraÅ¡u.

Daugiau nebematė tų parodymų. Nevežė moters nei į ligoninę, nei į policijÄ , matė, kad jai blogai, gal ji iÅ¡prievartauta, apiplėšta. Kai parvežė moterį į namus, palaukė, kol ji praeis vartelius. Moteris padėkojo ir iÅ¡lipo. Moters ėjimas buvo stabilesnis. Moteris buvo Å¡oke - nesusigaudė vietoje, ėjo važiuojamojoje kelio dalyje. Kad ji buvo Å¡oke, rodė jos nesigaudymas, kad ji yra sužeista. Tuo metu ji nežinojo, kad moteris po avarijos. Kai vežė jÄ namo, visÄ keliÄ moteris buvo tokios pat bÅ«senos.

Dėl laiko nepamena tiksliai - 20:20 val. ko gero tas laikas tikslesnis. Po to, kai parvežė moterį, apžiÅ«rėjo salonÄ , purvo, kraujo nebuvo likę. Liudytojas G. M., parodė, kad vairavo vilkikÄ , baiginėjo darbÄ . Grįždamas iÅ¡ konteinerių terminalo pelkėtoje pievoje, kur buvo krÅ«mai, matė raudonas vertikalias Å¡viesas. Ten anksčiau yra matęs važinėjančius keturračius, pravažiavo. Ant viaduko negalėjo sustoti, todėl pravažiavo. IÅ¡ ryto perskaitė, kas įvyko.

Baigėsi darbo diena buvo apie 12 val. ar 1 val. nakties. Kai perskaitė iÅ¡ ryto straipsnį, paskambino policijai ir davė parodymus. Žibintus pamatė į miesto pusę nuo terminalo. Å alikelėje nematė nieko einančio. Liudytojas R. Ž. parodė, kad kiek pamena buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad įvyko auto įvykis prie viaduko, laiko tikslaus nepamena, buvo tamsu dar, paryčiais. Važiuojant ant viaduko nieko nematė, ant posÅ«kio vienas ugniagesys pamatė krÅ«muose raudonÄ Å¾ibintÄ . Per krÅ«mus nusigavo iki automobilio, pamatė, kad automobilis įstrigęs tarp medžių ir guli ant kairiojo Å¡ono.

ApžiÅ«rėjus automobilį, pamatė, kad keleivio vietoje yra nukentėjęs žmogus. Kolegos nešėsi gelbėjimo įrangÄ . Pamatė, kad žmogus nebegyvas, nes buvo sunkiai sužeista galva. Specialiu peiliuku nupjovė saugos dirÅ¾Ä ir iÅ¡traukę žmogų, paguldė jį ant žemės. Tuo metu jau buvo ir policijos pareigÅ«nai atvykę. Aplinkui apžiÅ«rėję daugiau nieko nerado. Susirinko gelbėjimo įrangÄ ir paliko įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nams. Automobilio salono nežiÅ«rėjo.

Kiek pamena, vienas iÅ¡ ugniagesių pastebėjo krÅ«muose raudonÄ Å¾ibinto Å¡viesÄ . Tik dėl to, kad degė Å¡viesa pamatė tÄ automobilį. Žuvęs asmuo buvo keleivio vietoje prisisegęs saugos dirÅ¾Ä , automobilis gulėjo ant kairiojo Å¡ono. Žuvusysis buvo virÅ¡uje lyginant su vairuotoju. Buvo visiÅ¡kai iÅ¡daužtas priekinis stiklas. Nematė, koks buvo vairuotojo diržas. Negali pasakyti, kaip vairuotojas pasiÅ¡alino iÅ¡ automobilio. Automobilis nebuvo užvestas, užgesęs buvo. Nepasakys, ar rakteliai buvo spynelėje, nežiÅ«rėjo.

Galinis žibintas degė, ar panelė degė, nepamena. Negali pasakyti, ar vairuotojas buvo išėmęs raktelius iÅ¡ spynos. Atvykę į įvykio vietÄ pirmiausia apžiÅ«ri žmones. ApieÅ¡kojo teritorijÄ aplink automobilį ir iki kelio. Taip, kilo klausimas dėl vairuotojo. Neįsivaizduoja, ar galėjo vairuotojas iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. Automobilis gulėjo ant Å¡ono įstrigęs tarp medžių, automobilis buvo aplamdytas. Automobilis visiÅ¡kai gulėjo ant kairės pusės, mano, buvo vienas kelias iÅ¡lipti - pro priekinį stiklÄ .

Liudytoja R. V. parodė, kad su I. U. pažįstamos nuo vaikystės, bendrauja apie 40 metų, yra draugės. Apie tÄ Ä¯vykį I. papasakojo, kai ji (kaltinamoji) buvo ligoninėje. Nuo įvykio iki aplankymo, kiek praėjo laiko nepamena, bet tai buvo maždaug po 2-3 dienų. Grįžusi iÅ¡ komandiruotės iÅ¡ karto važiavo pas I. U. į ligoninę. Apie alkoholį I. nepasakojo, ji (liudytoja) neklausė, ar I. vartojo. I. niekada gyvenime nėra sėdusi už vairo iÅ¡gėrusi, todėl tokios temos net ir nebuvo.

I. pasakojo, kad turi draugÄ . I. buvo Å¡oke, sakė, kad nieko neprisimena, pasakojo, kas nutiko, kad važiavo su draugu, atsitiko avarija, kad kažkokiu bÅ«du atsirado namuose, kad skambino į greitÄ jÄ . Jos pasakojimas buvo miglotas, detalių nebuvo. Jai yra žinomos laiduotojos pareigos ir atsakomybės. Ji (liudytoja) dirba su žmonėmis, yra pedagogė. Pažįsta I., ji niekada nėra padariusi nusikalstamos veikos. Ji (liudytoja) turi ir psichologinių žinių, todėl palaikė I. U. kiek įmanoma.

Tikrai turi teigiamos įtakos I. Gali bÅ«ti, kad turėjo baudÄ už parkavimÄ per tuos du metus, bet tikrai nebuvo teista. Turi butÄ , maÅ¡inÄ , pajamos siekia iki 1500 eurų per mėnesį. 2019-03-25 Eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko kelio vingyje, Taikos prospekte, ties Kairių gatve, Klaipėdoje. Kelio važiuojamoji dalis sudaryta iÅ¡ dviejų, prieÅ¡ingų krypčių, eismo juostų, kurios atskiros iÅ¡tisine kelio ženklinimo linija (KET 3 priedo 1.1 p.).

Automobilis „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra kairėje pusėje, nuvažiavęs nuo kelio, apvirtęs ant kairiojo šono. Priekinė automobilio dalis nukreipta Taikos pr. link, o galinė į laukus. Nuo automobilio priekinio kairiojo rato ašies iki kelio važiuojamosios dalies kairiojo krašto yra 25,50 m atstumas. Prie automobilio priekinės dalies, kairėje pusėje, yra S. R. lavonas, kurį ištraukė iš automobilio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai. Kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje yra automobilio ratų padangų pėdsakai (slydimo žymės), kurių ilgis 13,10 m.

Prie automobilio galinės dalies, dešinėje pusėje, rasta ir paimta moteriška piniginė (I. U.). (1 t., b. l. 11-17) 2019-03-25 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, kad automobiliui „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinta: priekiniai kairės ir dešinės pusės žibintai, priekinis buferis, priekinis stiklas, variklio dangtis, priekinis kairės ir dešinės pusės sparnas, priekinės kairės pusės durelės, galinės kairės pusės durelės, galinis kairės pusės sparnas, bagažinės dangtis, užpakalinis buferis, galinis stiklas, galinis dešinės pusės sparnas, priekinės ir galinės dešinės pusės durelės, stogas, galiniai žibintai. (1 t., b. l. 18-21) 2019-03-25 Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) ROIK 0119000144144 užfiksuota, kad 2019-03-25, apie 05 val. 33 min., gautas pranešimas, kad I.

U. paskambinusi į BendrÄ jį pagalbos centrÄ pranešė apie eismo įvykį, kuris įvyko pravažiavus prekybos centrÄ â€žBIG“, už viaduko. I. U. nurodė, kad važiavo su draugu, kuris liko automobilyje. (1 t., b. l. 27-32) 2019-04-04 apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad eismo įvykio metu sugadintas automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulas, sugadinimų susidarymo pobÅ«dis bÅ«dingas vertimuisi. Priekiniai stogo statramsčiai ir už priekinių durų esantys statramsčiai nulenkti nuo priekio link galo.

Šoninių ir galinio lango stiklas sudužę. Priekinio lango stiklas sueižėjęs. Išsiskleidusios priekinės, šoninės ir stogo oro pagalvės. Vairuotojo saugos diržas ištrauktas ir užstrigęs, jis atsegtas. Priekinio keleivio saugos diržo užraktas užsegtas, o diržas perpjautas. Ant variklio dangčio, šonų, stogo yra slystamo kontakto pėdsakų trasos, jos pavienės, vyraujanti kryptis automobilio išilginės ašies kryptimi. Automobilio padangų protektoriaus rašto gylis apie 8 mm, protektorius- žieminis, padangos nedygliuotos.

Automobilio vairo ratas neužrakintas, sukant jį, judesys į vairuojamuosius ratus persiduoda tiek kiek leidžia sugadinimai, vairuojamieji ratai į abi puses išsisuka. Automobilio salone (be kitų daiktų) rasta ir paimta moteriška rankinė „D. D.“, kurioje yra I. U. darbo pažymėjimas. (1 t., b. l. 35-38) 2019-09-09 apžiūros protokole fiksuotas įtariamosios I. U. ir Bendrojo pagalbos centro operatorės pokalbis, įvykęs 2019-03-25 05.16 val. Garso trukmė 06 min. 04 sec. (1 t., b. l. 72-75) Iš 2019-04-12 teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. M 181/2019 (03) matyti, kad: - S. R. mirė nuo galvos sutraiškymo su kaukolės skliauto amputacija ir galvos smegenų iškritimu. - S. R. mirė 2019 m. kovo mėn. naktį iš 24 d.

į 25 d. tuoj pat po eismo įvykio metu patirtos kaukolės skliauto amputacijos. - Žuvusiojo kraujyje ir Å¡lapime rasta atitinkamai 2,48 prom. ir 3,21 prom. etilo alkoholio, kas rodo, kad eismo įvykio metu S. R. buvo girtas – nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje atitinka sunkaus ir vidutinio neblaivumo ribÄ . - IÅ¡tyrus žuvusiojo S. R. kÅ«nÄ , rasti sužalojimai. Pagrindiniai sužalojimai: galvos sutraiÅ¡kymas su kaukolės skliauto amputacija, galvos smegenų iÅ¡kritimu ir dauginiai skeveldriniais kaukolės pamato bei vidinės dalies kaulų lūžiais.

Kiti sužalojimai: deÅ¡inės rankos alkÅ«nės ir dilbio muÅ¡tinės žaizdos, deÅ¡inio žastikaulio ir atviri deÅ¡inioji dilbio kaulų skeveldriniai lūžiai, deÅ¡inės pusės I, II, III, IV, Å¡onkaulių lūžiai, kraujosruvos kaklo deÅ¡inės pusės raumenyse. PavirÅ¡iniai sužalojimai: smulkÅ«s nubrozdinimai įdrėskimai ir kraujosruvos kaklo deÅ¡inės pusės odoje, kraujosruvos krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės odoje, smulkÅ«s odos nubrozdinimai – įdrėskimai ir poodinės kraujosruvos kairės plaÅ¡takos II, III, IV, V, pirÅ¡tų nugariniame pavirÅ¡iuje, smulkÅ«s pavirÅ¡iniai odos nubrozdinimai deÅ¡inio kelio sÄ nario ir kairės blauzdos priekiniame pavirÅ¡iuje.

Visi sužalojimai padaryti eismo įvykio metu buka jėga per trumpÄ laikÄ , tikėtina sužalojimų seka – krÅ«tinė, kairė plaÅ¡taka, deÅ¡inė ranka, galva. Galvos sužalojimas su kaukolės skliauto amputacija buvo mirtinas. - Eismo įvykio metu S. R. sėdėjo automobilyje, prisisegęs saugos diržais, į kÄ rodo saugos diržų žymės krÅ«tinės lÄ stoje. (1 t., b. l. 79-88) IÅ¡ 2019-04-30 teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vados Nr. G 700/2019(03) matyti, kad: - I. U. nustatyti sužalojimai: pakauÅ¡kaulio deÅ¡iniojo krumplio lūžis ir antrojo kaklo slankstelio lūžis deÅ¡inėje, galvos smegenų sukrėtimas, galvos skliauto ir veido kairės pusės kraujosrÅ«vos, kairės akies junginės sužalojimas ir ragenos nubrozdinimas, pilvo sienos kraujosruvos bei kairės plaÅ¡takos žaizdos.

Be to, įtartas deÅ¡inės pusės IX Å¡onkaulio lūžimas. - Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytÄ eismo įvykio laikÄ ir aplinkybes, gavosi nuo sumuÅ¡imo- atsitrenkimo į automobilio vidaus įrangos dalis. Stuburo kaklinės dalies trauma paaiÅ¡kinama staigiu galvos atloÅ¡imu, kaklo sulenkimu bei sudurdymu. Kairės plaÅ¡takos žaizdas galėjo padaryti automobilio skardos, plastmasinių dalių skeveldros bei langų Å¡ukės. Pilvo sienos kraujosruvos ir galimai deÅ¡inės pusės IX Å¡onkaulio lūžis galėjo atsirasti nuo saugos diržo poveikio. - Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 7.1, I.

U. sužalojimai priskiriami sužalojimams, sukėlusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . (2t., b. l. 72-73) IÅ¡ 2019-06-14 teismo medicinos tarnybos iÅ¡vados Nr. T-N 902/2019(01) matyti, kad I. U. kraujyje rasta pėdsakų paracetamolio. Å lapime rasta paracetamolio, lidokaino, petidino. Kraujyje amfetaminų, kokaino, kokaino metabolitų, lidokaino, opiatų, petidino, etilo alkoholio nerasta. Å lapime amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis Å¡lapime opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties nerasta. (2t., b. l.

75) IÅ¡ 2019-06-25 praÅ¡ymo matyti, kad R. V. pateikė praÅ¡ymÄ dėl laidavimo ir laiduotojÄ charakterizuojančiÄ medžiagÄ (t. 2 b. l. 78-85). 2021 m. birželio 15-rugsėjo 13 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-126/2021 nustatyta, kad po eismo įvykio – 2019-03-24 d., 18.30 val. iki praneÅ¡imo apie įvykį policijai 2019-03-25 d. 05.16 val. – I. U. buvo laikino psichikos sutrikimo – Å«minės reakcijos į stresÄ â€“ bÅ«senoje. Dėl susiaurėjusios sÄ monės ji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir prasmės (arba aplinkos ir savo veiksmų) ir jų valdyti; nurodyta bÅ«klė galėjo paveikti I.

U. sÄ monę ir veiksmus; remiantis medicininiais dokumentais, I. U. galėjo bÅ«ti praradusi sÄ monę. Tikslai atsakyti, kiek tai truko, negali; Å«minės reakcijos į stresÄ požymiai iÅ¡dėstyti teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vadoje; įvertinus teismo medicinos ekspertizės akte nurodytus I. U. sužalojimus ir nustatytÄ psichiatro diagnozę (Å«minė reakcija į stresÄ ) I. U. įvykio vietoje negalėjo adekvačiai suprasti įvykio aplinkybes, negebėjo suvokti aplinkÄ ir priimti valinius sprendimus (t. 3 b. l. 151-156).

Teismas k o n s t a t u o j a: BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Ši teisės norma blanketinė, t.y. ji nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje teisės normoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse.

Kelių eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles reglamentuoja LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintos Kelių eismo taisyklės. Ä®vykio metu galiojo Kelių eismo taisyklių 2018 m. spalio 3 d. redakcija, patvirtinta LR Vyriausybės nutarimu Nr. 989, todėl bÅ«tent Å¡ios redakcijos taisyklės žemiau bus aptariamos. IÅ¡ pareikÅ¡to kaltinimo matyti, kad I. U. kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 117, 119, 127 punktų reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad bÅ«damas eismo dalyviu asmuo privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET „Bendros eismo dalyvių pareigos“ 9 p.), jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti Å¡iomis juostomis.<...> Jeigu yra iÅ¡tisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti prieÅ¡ingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti deÅ¡iniau nuo jos (KET „Transporto priemonių iÅ¡sidėstymas kelyje 117 p.), vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to (KET „Transporto priemonių iÅ¡sidėstymas kelyje“ 119 p.)<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (KET „Važiavimo greitis“). I. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltę pripažino visiÅ¡kai. Kaltinamoji parodė, kad Taikos pr., ties Kairių g. važiavo pirmÄ kartÄ , Å¡is kelias jai iki įvykio nebuvo žinomas, be to, nukentėjusysis (žuvęs automobilio keleivis) trukdė jai vairuoti: norėjo apkabinti, bandė pabučiuoti, blaÅ¡kė jos dėmesį, atitraukdamas žvilgsnį nuo kelio.

Tačiau dėl tokio keleivio elgesio I. U. nesiėmė atsargumo priemonių, t.y. nepasirinko saugaus automobilio greičio, nesustojo, ko pasėkoje nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Ä®vykio vietoje žuvo S. R.. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę patvirtina aukščiau apraÅ¡ytų įrodymų visuma, tai yra, liudytojų V. P. J., R. Ž. parodymai, eismo įvykio vietos, automobilio apžiÅ«rų protokolai, bendrojo pagalbos centro iÅ¡klotinė, specialisto iÅ¡vada, kuri patvirtina, kad visi S. R. fiksuoti sužalojimai buvo padaryti eismo įvykio metu buka jėga per trumpÄ laikÄ , o galvos sužalojimas su kaukolės skliauto amputacija buvo mirtinas (t. 1 b. l. 79-88).

Byloje nustatyta, kad I. U. pažeidė KET 9, 117, 119, 127 punktų reikalavimus ir tai tapo eismo įvykio kilimo priežastimi. I. U. KET pažeidžiantys veiksmai buvo bÅ«tina kilusių padarinių sÄ lyga ir Å¡ių padarinių priežastis. Taigi eismo saugumo taisykles pažeidžiantys kaltinamosios veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. I. U. padarytas nusikaltimas neatsargus. Kaltinamoji, vairuodama padidinto pavojaus Å¡altinį – lengvÄ jį automobilį, turėjo pareigÄ Ä¯sitikinti eismo saugumu ir pagal savo asmenines savybes (amžių, vairavimo ir gyvenimiÅ¡kÄ patirtį) turėjo ir galėjo tai padaryti, todėl darytina iÅ¡vada, kad nusikaltimÄ I.

U. padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas baigtas, nes atsirado inkriminuojamo straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai – žuvo žmogus. Kadangi tarp kaltinamosios veikos ir kilusių pasekmių įrodytas priežastinis ryÅ¡ys, teismas konstatuoja, kad I. U. kaltė įrodyta, jos padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje sudėties požymius, todėl kvalifikuota tinkamai. Nors byloje nukentėjusiųjų atstovas Raimondas Kivylius nesutiko su tokia veikos kvalifikacija, keldamas klausimÄ dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 6 dalyje ir BK 144 straipsnio, I.

U. inkriminavimo, tačiau teismas, iÅ¡analizavęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , t.y. pačios kaltinamosios parodymus, 2019-06-14 teismo medicinos tarnybos iÅ¡vadÄ Nr. T-N 902/2019(01), teismo medicinos eksperto D. TamaÅ¡ausko parodymus bei teismo psichiatrijos ekspertizės aktÄ , kuriame konstatuota, kad po įvykio I. U. įvykio vietoje negalėjo adekvačiai suprasti įvykio aplinkybes, negebėjo suvokti aplinkÄ ir priimti valinius sprendimus, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju I. U. pagrįstai nebuvo inkriminuoti minėti BK straipsniai.

Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamoji I. U. prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir iÅ¡reiÅ¡kė nuoÅ¡irdžiÄ atgailÄ . I. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Byloje R. V. pateikė praÅ¡ymÄ atleisti I. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (t. 2 b. l. 78-85). BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu nustatomos visos Å¡ios sÄ lygos:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ , priimti bÅ«tent tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Sprendžiant šį klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama ne vien į formaliÄ sias teisines sÄ lygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes.

Sprendimo motyvai privalo bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, iÅ¡dėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (Kasacinio teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010; Nr. 2K-67-511/2017). Be to, pagal BK 40 str. 1 ir 3 d. laiduotoju gali bÅ«ti tik teismo pasitikėjimo verti asmenys, pagal savo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį turintys galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Pagal teismų praktikÄ iÅ¡vadas apie laiduotojo tinkamumÄ teismas gali daryti įvertinęs laiduotojÄ apibÅ«dinančių savybių visumÄ : jo asmenines savybes, veiklos pobÅ«dį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar administracinių baustumų atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, kad Å¡is ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011, 2K–86-895/2015).

IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. V. neteista, jos atžvilgiu nėra pradėta ikiteisminių tyrimų, eina vadovaujančias pareigas, jos darbas įvertintas padėkos raÅ¡tais (t. 2 b. l. 80-85), tačiau iÅ¡ pažymos apie administracinius baustumus matyti, kad R. V. bausta net 16 kartų, paskutinį kartÄ 2022-01-05, dauguma nuobaudų paskirta už KET pažeidimus (greičio virÅ¡ijimÄ , kelio ženklų nepaisymÄ , pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti transporto priemonės nevykdymÄ ir tokios priemonės vairavimÄ ).

Nagrinėjamu atveju I. U. vairuodama transporto priemonę padarė neatsargų nusikaltimÄ nusikalstamo nerÅ«pestingumo kaltės forma, todėl akivaizdu, jog tinkamu ir galinčiu daryti teigiamÄ poveikį kaltinamajai laikytinas toks laiduotojas, kuris pats bÅ«tų itin rÅ«pestingas ir atidus, laikytųsi teisės reglamentuojamų ir visuomenėje priimtų taisyklių, t. y. rodytų tinkamÄ pavyzdį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui. Duomenys apie baustumus atskleidžia, kad R. V. sistemingai pažeidinėja KET, todėl pati nėra pakankamai atsakinga ir apdairi.

Nors R. V. tvirtina, kad jÄ ir I. U. sieja artimi santykiai, yra geros draugės, laisvalaikį dažnai leidžia kartu, ir ji gali užtikrinti, kad I. U. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, tačiau R. V. charakterizuojantys duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, jog ji, pasinaudodama savo autoritetu, savo pavyzdingu elgesiu galėtų teigiamai paveikti I. U.. Akivaizdu, jog R. V. demonstruojamas atsainus požiÅ«ris į eismo saugÄ , į KET laikymÄ si rodo, kad dėl tokių asmeninių savybių ji negalės daryti teigiamos įtakos nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui taip, kad Å¡is ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Taigi iÅ¡ to, kas iÅ¡vardyta, matyti, jog byloje nenustatyta, kad R. V. galėtų bÅ«ti laikoma teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, kuris pagal savo asmenines savybes turi galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, todėl darytina iÅ¡vada, jog nenustatyta BK 40 str. 1 ir 3 d. numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga. Nenustatęs BK 40 str. 1 d. ir 3 d. numatytos sÄ lygos, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad I. U. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 40 str. nuostatų ir jÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Dėl bausmės Skiriant bausmę kaltinamajai vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, t.y. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, į kitas bylos aplinkybes. I. U. padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, padarytas nusikalstamo nerÅ«pestingumo kaltės forma. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji dirba, neteista, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas: už greičio virÅ¡ijimÄ , kelio ženklo nesilaikymÄ , už automobilio stovėjimo nesumokėjimÄ (t. 2 b. l. 93-96), į vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, I. U. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis, esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytinas mažesnis, nei įstatyme už neatsargius nusikaltimus numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, t.y. 2 (dveji) metai. Kaltinamoji nuo nusikalstamos veikos padarymo daugiau nusikalstamų veikų nepadarė, dirba, todėl teismas turi pagrindÄ manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir todėl I.

U. skirtinos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas, taikant BK 75 str. (2017-10-06 straipsnio redakcija) atidėtinas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistÄ jÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ . BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 3 metų (2011-07-05 straipsnio redakcija).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ . Nagrinėjamu atveju, teismas įvertina kaltinamosios I. U. padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ â€“ kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimÄ , susijusį su Å¡iurkščiu KET reikalavimų pažeidimu, dėl ko mirė žmogus.

Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad I. U. anksčiau neteista, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo tris galiojančias nuobaudas, iÅ¡ kurių dvi už smulkius KET pažeidimus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio metu kaltinamoji I. U. vairavo automobilį blaivi, kaltę nuo pat tyrimo pradžios pripažino ir nuoÅ¡irdžiai dėl įvykio apgailestauja, iÅ¡gyvena dėl Å¡io įvykio pasekmių. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė iki 2, 5 metų, todėl nesant duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad Å¡is kaltinamosios padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, bet dėsningas atvejis jos gyvenime, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajai nėra bÅ«tina ir tikslinga, ypač po tiek laiko, skirti baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

Dėl civilinių ieškinių Byloje nukentėjusiosios A. L., M. R., V. R. – D. pareiškė I. U. ir AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – atsakovai) civilinį ieškinį, prašydamos iš atsakovų priteisti M. R. 198 000 Eur turtinės ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, A. L. – 243 950 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, V. R. – D. - 45 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Iš civilinio ieškinio matyti, kad ieškinys dėl M.

R. padarytos turtinės ir neturtinės žalos grindžiamas tuo, kad S. R. dirbo UAB „S.“ direktoriaus pareigose. Per paskutinius 12 mėnesių su darbo teisiniais santykiais gautų pajamų vidurkis buvo 290,89 Eur, papildomai UAB „S.“ akcininkai kasmet išsimokėdavo 50 000 Eur dividendų, iš kurių 30 000 Eur padovanodavo žuvusiajam, t.y. S. R., A. L. ir M. R. šeimai. Todėl S. R. metinės pajamos sudarydavo 2524,24 Eur. Atitinkamai A. L. ir M. R. turėjo teisę proporcingai po 850 Eur, todėl skaičiuoja, kad nepilnametei dukrai priklauso 198 900 Eur, o A.

L. - 243 950 Eur negautų pajamų. Neturtinė žala grindžiama tuo, kad po S. R. žūties keturmetė duktė liko be tėvo, tapo liÅ«dna, nerami, mažai bendraujanti. Staigi tėvo žūtis turėjo didelę įtakÄ M. R. ankstyvajai raidai, sutrikdė visavertę emocinę ir socialinę raidÄ , saugumÄ . DukrÄ su tėvu siejo glaudus ryÅ¡ys, kartu leisdavo laisvalaikį, S. R. jÄ iÅ¡laikė, auklėjo, skirdavo daug dėmesio. A. L. 50 000 Eur neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad dėl netikėtos sugyventinio žūties patyrė neapsakomÄ ir nepamatuojamÄ dvasinį skausmÄ , nors laikinai kartu negyveno, palaikė labai Å¡iltus ir glaudžius santykius.

Å i netektis sukėlė itin skaudžius ir ilgalaikius iÅ¡gyvenimus, neigiamai paveikė jos tolesnį gyvenimÄ , sugriovė jos planus ir svajones, pergyvena dėl savo ir mažametės dukters ateities. V. R. – D. patirtÄ 45 000 Eur (neįskaitant 5 000 Eur, kuriuos atlygino draudimo bendrovė) neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad dėl ankstyvos brolio žūties patyrė sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, didelį emocinį Å¡okÄ ir skausmÄ , iki Å¡iol kamuoja nemiga, depresija. Žuvusysis dirbo įmonėje, kurios vienintelė akcininkė yra ieÅ¡kovė, rÅ«pinosi verslu, kuriame tiesiogiai pati negali dalyvauti, nes gyvena kitoje valstybėje, todėl ieÅ¡kovę kankina nerimas dėl verslo ateities, ar naujasis direktorius sugebės sėkmingai plėtoti verslÄ (t. 1 b. l. 145-148) Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V.

R. – D. parodė, kad kaip sesers ir brolio tarp jų buvo artimas ryÅ¡ys. PatirtÄ 45 000 Eur (5 tÅ«kstančius iÅ¡mokėjo draudimas) moralinę žalÄ grindžia tuo, kad daugiau nieko nebeturi Lietuvoje, tėvai mirę, S. R. buvo jos paskutinė Å¡eimos ir vaikystės dalis, ji buvo vyresnioji sesuo, rÅ«pinosi, prižiÅ«rėdavo brolį. Jaunystėje visada buvo kartu. Su A. L. brolis nebuvo susituokęs, susipažino jie 2011 metais. Jų santykiai buvo geri, gerai gyveno, A. L. mylėjo jos brolį.

Brolio charakteris buvo sunkokas. A. L. išėjo, nes brolis pradėjo gerti. Ji palaikė A. L. pusę. PagalbÄ broliui bandė suteikti, norėdavo, kad brolis pas jÄ atvažiuotų, brolis pažadėjo tai padaryti sulaukęs 40 metų. A. L. bandė sudaryti jam sÄ lygas, kad daugiau atsipalaiduotų, kad važiuotų į poilsio namus. Ä® medikus dėl priklausomybės brolis nesikreipė, slėpė nuo jos, bijojo, prisipažinti, jog yra alkoholikas ar turi tÄ problemÄ (t. 4 b. l. 9-10). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A.

L. parodė, kad S. R. vaikui mokėdavo po 300 eur ir daugiau. Buvo labai geras tėtis. M. R. turtinę žalÄ paskaičiavo iki 18 metų. Vaikas dažnai pasigenda tėvo. Jos, t.y. A. L., praÅ¡omos sumos grindžiamos tuo, kad ji su S. R. gerai gyveno. S. R. uždirbdavo minimaliai, nes turėjo antstolių. S. R. gyveno iÅ¡ dividendų. Jos turtinė žala susideda iÅ¡ to, kÄ ji bÅ«tų gavusi ir uždirbusi, jei S. R. bÅ«tų dar gyvas, kol M. R. sukaks 18 metų. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ draudimo - jie buvo apdrausti Å¡iuo draudimu, mirties atveju 8 tÅ«kstančiai litų turėjo bÅ«ti, bet draudimas atsakė, kad ta suma nebus iÅ¡mokėta.

BÅ«tų iÅ¡mokėta tik paveldėjimo atveju. Savo gyvenime neturėjo draugo, tikėjosi, jog su S. R. dar susieis, nes tiek jam, tiek ir jai tas iÅ¡siskyrimas buvo Å¡okas. Negyveno kartu nuo gegužės mėnesio, tai yra 9 mėnesius iki įvykio. TÄ laikÄ S. R. kai duodavo pinigų, tai duodavo jai kartu su vaiku. Bendroje sumoje gal ir gaudavo po 850 Eur per mėnesį. S. R. pirkdavo rÅ«bus, žaislus. Patvirtina tÄ faktÄ , jog kiekvienais metais bendrovėje bÅ«davo iÅ¡mokami dividendai po 50 tÅ«kst. eurų.

Pinigai grįždavo į įmonę, bet kokia dalis – negali atsakyti. „(duomenys neskelbtini)“ pateikta nepasirašyta pažyma apie S. R. darbo užmokestį - patvirtina, kad ji pateikė tuos duomenis draudimui. Kad žuvusiajam buvo išmokėta į rankas apie 300 Eur į mėnesį yra realu. Pati įmonė dabar veikia, užsiima ta pačia veikla. Iki S. R. žūties ir po žūties akcijos nuosavybės prasme nepasikeitė, įmonės pelnas priklauso nuo direktoriaus. Įmonė turi 59 darbuotojus, prieš S. R.

žūtį turėjo 85 darbuotojus. Vieno žmogaus buvimas/nebuvimas ženkliai keičia situacijÄ , nes, visų pirma, yra sutartis su klientais, o antra, yra uostas, kuris labai priklauso nuo politikos ir nuo asmeninių susitarimų su direktoriais. Patvirtina, kad S. R. turėjo 63 tÅ«kst. eurų skolÄ pagal baudžiamÄ jÄ bylÄ (t. 4 b. l. 10-11). Automobilio „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuodama kaltinamoji I. U. sukėlė eismo įvykį, savininkas yra UAB „S.“. Minėta transporto priemonė įvykio metu buvo drausta draudimo bendrovėje AB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b.l. 39, 41).

Draudimo sutartis sudaryta 2018-11-28 (t. 1 b. l. 41). Pagal įvykio metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ , nuo 2018 m. lapkričio 1 d. draudimo įmonė atlygina iki 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Paminėtas įstatymas taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d. (11 str. 1 d. 4 p.).

Taigi Å¡iuo civilinės atsakomybės draudimo atveju, įvykus draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytÄ turtinę ir (ar) neturtinę žalÄ atsirado tik draudimo įmonei (draudikui). Civilinis atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl byloje nagrinėjamo įvykio nukentėjusiajai M. R. iÅ¡mokėjo 16 650 Eur dydžio neturtinės žalos iÅ¡mokÄ ir 30,87 Eur negautoms pajamoms, netekus maitintojo (iki 2019-06-30), taip pat kas mėnesį po 9,57 Eur nuo 2019-07 iki 2019-12 mėn. (t. 4 b. l. 1); 896 Eur - A.

L. laidojimo išlaidoms kompensuoti, 5000 Eur - V. R. – D. neturtinei žalai atlyginti (t. 2 b. l. 26). Civilinio ieškovo atstovas G. T. parodė, kad apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka dėl neturtinės žalos atlyginimo atitinka tiek įvykio aplinkybes, tiek teisės aktus, reglamentuojančius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, todėl nėra pagrindo priteisti papildomas sumas dėl neturtinės žalos. Civilinio ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo A. L. yra nepagrįsti, nes įvykio metu jie nebuvo nei faktiniai, nei formalūs sutuoktiniai.

Todėl kitose dalyse nukentėjusiųjų pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti. (t. 4 b. l .1-2). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Vienas Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų – civilinio ieÅ¡kinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiÅ¡kimas (BPK 109 straipsnis).

Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Å ie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudžiamajam įvykiui, pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ atsiranda draudimo įmonei (draudikei) neperžengiant draudimo sumos ribų.

Byloje nustatyta, kad dėl nagrinėjamo įvykio AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai M. R. iÅ¡mokėjo 16 650 Eur dydžio neturtinės žalos iÅ¡mokÄ ir 30,87 Eur iÅ¡mokÄ dėl negautų pajamų, netekus maitintojo (iki 2019-06-30) ir po 9,57 Eur kas mėnesį iki 2019-12 mėn; 896 Eur - A. L. laidojimo iÅ¡laidoms kompensuoti, 5000 Eur - V. R. – D. neturtinei žalai atlyginti (t. 2 b. l. 26, 4 t. b. l. 1). Taip pat byloje nustatyta, kad A. L. ir S. R. iki įvykio kartu negyveno 9 mėnesius, t.y. buvo savo santykius, kaip pora, nutraukę, tačiau turėjo bendrÄ vaikÄ â€“ 2014-10-03 gimusiÄ M.

R.. IÅ¡ UAB „S.“ pateiktos pažymos matyti, kad S. R. darbo užmokestis 2019 m. po mokesčių (Neto) sudarė 308,62 Eur (t. 3 b. l. 182). Nors nukentėjusiosios A. L. ir V. R. – D. nurodo, kad žuvęs S. R. vaiko iÅ¡laikymui kas mėnesį skirdavo bendroje sumoje po 800 Eur, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų (mokėjimo pavedimų, prekių įsigijimo kvitų) byloje pateikta nėra. Byloje taip pat nustatyta, kad S. R. turėjo didelę skolÄ â€“ 63 000 Eur pagal baudžiamÄ jÄ bylÄ , savo asmeninio turto įgijęs nebuvo (gyveno sesers bute, naudojosi bendrovei priklausančiu automobiliu), todėl nukentėjusiųjų A.

L. ir V. R.- D. nurodyta suma, kuriÄ vaiko iÅ¡laikymui galimai teikdavo S. R., neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Å iame kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors A. L. ir V. R.- D. nurodė, jog kasmet UAB „S.“ akcininkams buvo iÅ¡mokami 50 000 Eur dydžio dividendai, kurių dalį gaudavo ir S. R., tačiau byloje jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų taip pat nėra. PrieÅ¡ingai, kaip nurodė pati V. R.- D., vienintelė UAB „S.“ 100 proc. akcininkė buvo tik ji (nukentėjusioji).

Taigi S. R., nebÅ«damas akcininkas negalėjo įgyti teisės ir į dividendus, o kad dividendai bÅ«tų padovanoti žuvusiojo Å¡eimai, duomenų byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad vieninteliai duomenys, pagrindžiantys S. R. gautas pajamas yra minėta UAB „S.“ pažyma apie priskaičiuotÄ darbo užmokestį, t.y. 308 Eur, todėl AB „(duomenys neskelbtini)“ skaičiuodama vaiko iÅ¡laikymÄ bÅ«tent nuo Å¡ios sumos, pagrįstai nustatė realiai teiktino iÅ¡laikymo sumÄ â€“ 154, 31 Eur (308,62/2).

Sodros pažyma nustatyta, kad M. R. laikotarpiu nuo 2019-03-25 iki 2019-08-23 priskaičiuota ir iÅ¡mokėta kas mėnesį po 144,74 Eur naÅ¡laičių pensijos (t. 3 b. l. 184), taigi M. R. negautos pajamos sudarė 9, 57 Eur. Šį skirtumÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo nukentėjusiajai iki 2019-12 mėn. Kadangi nuo 2020 m. Sodros iÅ¡mokos virÅ¡ijo M. R. negautas pajamas (t. 4 b. l. 1-2), todėl skirtumas dėl negautų pajamų nesusidaro ir papildomai nepriteistinas. Nors A. L. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodo, kad S. R. pajamos sudarydavo 2524,24 Eur/mėnesį, todėl atitinkamai A.

L. ir M. R. turi teisę proporcingai po 850 Eur/mėn, tačiau tokie skaičiavimai atmestini kaip nepagrįsti bylos medžiaga. Be to, nustatyta, kad S. R. ir A. L. santuokos sudarę nebuvo, iki įvykio devynis mėnesius kartu negyveno, Å¡eiminius santykius buvo nutraukę, kÄ patvirtina ir įvykęs įvykis, bendro Å«kio nevedė. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors A. L. tvirtino, kad iÅ¡siskyrimas buvo laikinas ir ji tikėjosi, kad su žuvusiuoju, Å¡iam iÅ¡sprendus priklausomybės problemas, susitaikys, tačiau įvykio aplinkybės (kita draugė, įvykio metu kraujyje ir Å¡lapime atitinkamai fiksuota 2,48 prom. ir 3,21 prom. etilo alkoholio, kas atitinka sunkaus ir vidutinio neblaivumo laipsnį (t. 1 b. l. 81)) neleidžia daryti iÅ¡vados, jog S. R. bÅ«tų dėjęs pastangas ir norėjęs atkurti santykius su A.

L., juolab, kad kartu negyveno 9 mėnesius. Remiantis iÅ¡dėstytu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. L. nepatenka į CK 6.284 straipsnio 1 dalyje numatytų asmenų sÄ raÅ¡Ä , todėl A. L. civilinis ieÅ¡kinys tiek dėl negautų pajamų, remiantis sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpcija (CK 3.117 str. 1 d.), tiek dėl neturtinės žalos, atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl M. R. ir V. R. – D. neturtinės žalos Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintinÄ neturtinę žalÄ .

Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).

Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas, kuriose kaltininkas pažeidė KET reikalavimus, dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti dydžiai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017; 2K-191-942/2021).

Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį.

Pažymėtina, kad, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Nustatyta, kad įvykio metu žuvusiojo dukrai buvo tik penkeri metai, su žuvusiuoju M. R. palaikė glaudžius santykius.

Nors kartu negyveno, nuolat bendravo, S. R. rÅ«pinosi nukentėjusiÄ ja, iÅ¡laikė ir auklėjo, labai mylėjo. Taigi aplinkybė, kad žuvus vienam artimiausių žmonių – tėčiui, penkiamečiam vaikui, pradedančiam įsisavinti vertybinį pagrindÄ , aiÅ¡kiai skirti artimus ir svetimus, suvokti artimo žmogaus staigų dingimÄ iÅ¡ gyvenimo, tokia netektis ir iÅ¡gyvenimai nekvestionuojami. IeÅ¡kinyje taip pat nurodoma, kad po Å¡io įvykio M. R. tapo liÅ«dna, nerami, mažai bendraujanti. Teismas neabejoja, kad staigi tėvo žūtis turėjo didelę įtakÄ M.

R. ankstyvajai raidai, sutrikdė visavertę emocinę ir socialinę raidÄ . Taip pat akivaizdu, kad Å¡i netektis ateityje M. R. turės liekamųjų reiÅ¡kinių, nes palaikydama artimÄ ryšį su tėvu, mergaitė neteko saugumo garanto, taip pat ateityje stokos tėviÅ¡kos meilės. Atsižvelgdamas į nukentėjusiosios amžių, kuriame neteko vieno artimiausių žmonių, liekamuosius reiÅ¡kinius, taip pat į aukščiau iÅ¡dėstytÄ formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu, įvertinęs tai, kad jokio dydžio neturtinės žalos suma neatstatys nukentėjusiosios M.

R. padėties iki įvykio, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog dėl tėčio netekties nukentėjusioji M. R. patyrė 30 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , todėl be draudimo įmonės nukentėjusiajai jau iÅ¡mokėtos 16 000 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti, papildomai nukentėjusiajai priteistina 13 350 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , mirusiojo broliai, seserys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , jeigu juos ir mirusįjį siejo stiprÅ«s emociniai ryÅ¡iai, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudÅ«s santykiai (Kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-217-690/2018).

Žuvusysis V. R. – D. buvo brolis. Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusioji nurodė, kad tėvai yra mirę, todėl ji be brolio daugiau artimų žmonių neturėjo. Nors gyvena kitoje valstybėje, su broliu nuolat bendraudavo tiek darbo, tiek asmeniniais reikalais, taip pat bendravo telefonu ir įvykio dienÄ , žinojo brolio sunkų charakterį, priklausomybę alkoholiui, pergyveno dėl brolio, siÅ«lė jam pagalbÄ . Be to, S. R. vadovavo įmonei, kurios akcininkė buvo ir yra nukentėjusioji, gyveno nukentėjusiajai nuosavybės teise priklausančiame bute, naudojosi bendrovei priklausančiu automobiliu.

Taigi aptartos aplinkybės pagrindžia, kad tarp nukentėjusiosios ir žuvusiojo iki įvykio buvo artimas, pastovus, nuoÅ¡irdus ryÅ¡ys. Todėl akivaizdu, kad dėl brolio, kuris buvo vienintelis artimas giminaitis, netekties, V. R. – D. patyrė didelius emocinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį skausmÄ , vienatvės jausmÄ , nežinomybę ir nerimÄ dėl verslo ateities. Kita vertus, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji su žuvusiuoju kartu negyveno, abu suaugę, kiekvienas gyveno atskirus gyvenimus, V.

R. – D. gyvenimÄ sukÅ«rė kitoje valstybėje – Vokietijoje, be to, byloje nėra duomenų (medicininių ar kitokių dokumentų), patvirtinančių, jog dėl brolio mirties patirti iÅ¡gyvenimai nukentėjusiajai bÅ«tų sukėlę kokias nors ilgalaikes ypač neigiamas sveikatos pasekmes; tačiau yra duomenys, kad po įvykio nukentėjusiosios verslu rÅ«pinasi ir vadovauja A. L. (t. 3 b. l. 186), taigi nerimas ir nežinomybė dėl verslo buvo trumpalaikis. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, taip atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio tokio pobÅ«džio bylose, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji V.

R. – D. patyrė mažesnę neturtinę žalÄ nei nukentėjusioji M. R., netekus tėčio, ir teismo vertinimu, V. R. – D. neturtinės žalos iÅ¡raiÅ¡ka pinigine suma atitinka 10 000 Eur, todėl nukentėjusiosios ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkina iÅ¡ dalies. Kadangi AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai atlygino 5 000 Eur neturtinę žalÄ , todėl papildomai nukentėjusiajai priteistina 5000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Proceso iÅ¡laidos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismų praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-247-976/2018, 2K-313-489/2019; 2K-191-942/2021).

Nukentėjusiųjų atstovas R. Kivylius 2022-02-03 pateikė praÅ¡ymÄ dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, praÅ¡ydamas iÅ¡ kaltinamosios I. U. priteisti 4 235 Eur A. L. naudai (t. 4 b. l. 6-9). Atsižvelgiant į tai, kad nors A. L. Å¡ioje byloje ir buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja bei civiline ieÅ¡kove, tačiau A. L. ieÅ¡kinys buvo atmestas kaip nepagrįstas. Be to, A. L. kaip įstatyminė atstovė M. R. vardu taip pat reiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kurį teismas iÅ¡ dalies tenkino.

Kadangi advokatas R. Kivylius baudžiamojoje byloje atstovavo visų trijų nukentėjusiųjų interesus (t. 2 b. l. 188-190), todėl laikytina, kad kiekvienos nukentėjusiosios atstovavimo kaÅ¡tai sudaro – 1 411,67 Eur (4235/3) sumÄ . Ä®vertinus bylos sudėtingumÄ , atstovo darbo ir laiko sÄ naudas atstovaujant nukentėjusiųjų interesus (Å¡ioje byloje advokatas R. Kivylius atstovavo M. R., A. L., V. R. – D. interesus) teisme, suteiktų paslaugų apimtį, įvykusių posėdžių skaičių ir trukmę, atstovo aktyvumÄ teikiant praÅ¡ymus ir teikiant duomenis dėl veikos kvalifikavimo pakeitimo, teismo medicinos ekspertams klausimų teikimÄ raÅ¡tu, ir tai, kad teismas pripažino I.

U. kalta, teismas sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti atstovavimo išlaidų 4 235 Eur suma yra per didelė, todėl proporcingai mažintina A. L. dalyje ir iš I. U. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. L. priteistina 2 823, 34 Eur M. R. ir V. R. – D. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Byloje dėl priverstinai nuvežto automobilio „BMW 530 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į policijos saugomų automobilių aikštelę, Klaipėdos AVPK patyrė 50,34 Eur proceso išlaidų (t. 23-24). 2022-02-03 I.

U. gynėjas pateikė duomenis, kad I. U. 2022-02-02 sumokėjo 50,34 Eur Klaipėdos AVPK už automobilio pervežimÄ (t. 4 b. l. 5), todėl procesas dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo nutrauktinas. Kiti klausimai I. U. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas pateikė duomenis, kad I. U. nukentėjusiosios M. R. interesų užtikrinimui į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ pervedė 4 000 Eur sumÄ (t. 4 b. l. 4) .

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovių pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai tenkinti iÅ¡ dalies, priteisiant papildomas sumas iÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimo“, todėl į teismo depozitinę sÄ skaitÄ pervesti 4 000 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intini kaltinamajai I. U.. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD 6 laikmenos, esančios 6 vokuose, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje; automobilis, „BMW 530D, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas policijos saugomų automobilių aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intinas teisėtam savininkui, t.y. UAB „S.“; S. R. mobilaus ryÅ¡io telefonas „Samsung SMA 7500FN/DS“, saugomas Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intinas nukentėjusiajai V. R. – D.; I. U. medicininiai dokumentai (asmens sveikatos istorija ir gydymo stacionare ligos istorija, esanti 2 vokuose), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intini Å¡iuos dokumentus pateikusioms įstaigoms.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: I. U. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jai 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant I. U. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ .

Priteisti iÅ¡ civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei M. R. 13 350 Eur (trylika tÅ«kstančių tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) patirtai neturtinei žalai atlyginti, neįskaitant draudimo bendrovės sumokėtos neturtinės žalos sumos. KitÄ Å¡ios ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Priteisti iÅ¡ civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei V.

R. – D. 5 000 Eur (penkis tÅ«kstančius eurų) patirtai neturtinei žalai atlyginti, neįskaitant draudimo bendrovės sumokėtos neturtinės žalos sumos. KitÄ Å¡ios ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės A. L. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atmesti. IÅ¡ I. U. priteisti A. L. 2 823,34 Eur turėtų iÅ¡laidų nukentėjusiųjų M. R., V. R. – D. advokato paslaugoms apmokėti.

ProcesÄ dėl 50,34 Eur už automobilio transportavimÄ , nutraukti. Ä® Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ I. U. pervestus 4 000 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti kaltinamajai I. U.. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD 6 laikmenas, esančias 6 vokuose, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje; automobilį „BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomÄ policijos saugomų automobilių aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti teisėtam savininkui, t.y.

UAB „S.“; S. R. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung SMA 7500FN/DS“, saugomÄ Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti nukentėjusiajai V. R. – D.; I. U. medicininius dokumentus (asmens sveikatos istorija ir gydymo stacionare ligos istorija, esančias 2 vokuose), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti Å¡iuos dokumentus pateikusioms įstaigoms. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Violeta Balčiūnienė