69b3ca27-8e2a-423f-8a6c-57b5d1cd897f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2T-6-381/2016Civilinė byla Nr. 2T-8-381/2016Teisminio proceso Nr.: 2-60-3-00069-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.6.1.3.2(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto ViÅ¡inskio ir Egidijaus Žirono, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo AAB „Ditva durpių briketų gamykla“ praÅ¡ymus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos rÅ«mų 2015 m. birželio 2 d. sprendimÄ byloje Nr. 1404/76-14 dėl 16 699,80 Eur skolos ir 1 128,53 Eur arbitražo mokesčio priteisimo bei 2015 m. birželio 11 d. sprendimÄ byloje Nr. 1405/77-14 dėl 32 190,40 Eur skolos, 30 Eur baudos ir 1 814 Eur arbitražo mokesčio priteisimo, suinteresuotas asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių kuras“, ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas AAB „Ditva durpių briketų gamykla“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos rÅ«mų (toliau – Arbitražo teismas) 2015 m. birželio 2 d. sprendimÄ , kuriuo suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių kuras“ įpareigotas sumokėti pareiÅ¡kėjui 16 699,80 Eur skolÄ ir 1 128,53 Eur arbitražo mokestį (byla Nr.1404/76-14) bei 2015 m. birželio 11 d. sprendimÄ , kuriuo bendrovė „Šiaulių kuras“ įpareigota sumokėti pareiÅ¡kėjui 32 160,40 Eur skolÄ , 30 Eur baudÄ ir 1 814 Eur arbitražo mokestį (byla Nr. 1405/77-14).

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog jis ir suinteresuotas asmuo 2014 m. sausio 10 d. sudarė sutartį, kurios pagrindu AAB „Ditva durpių briketų gamykla“ įsipareigojo pagaminti ir pristatyti UAB „Šiaulių kuras“ 1 000 tonų kuro briketų, o pastarasis priimti ir apmokėti už prekes. Vykdydamas savo įsipareigojimus, pareiÅ¡kėjas pagamino ir pristatė suinteresuotam asmeniui 435,6 tonų kuro briketų, pateikė apmokėjimui sÄ skaitas faktÅ«ras 20 037,60 Eur sumai, tačiau UAB „Šiaulių kuras“ įsipareigojimus minėtai sumai įvykdė iÅ¡ dalies – sumokėjo 3 337,80 Eur, todėl liko skolingas 16 699,80 Eur. 2014 m. kovo 1 d. sutartimi Å¡alys sulygo dėl analogiÅ¡kų teisių ir pareigų, padidindami pagamintinÄ ir suinteresuotam asmeniui pristatytinÄ kuro briketų kiekį iki 2 000 tonų.

Pagal pastarÄ jÄ sutartį AAB „Ditva durpių briketų gamykla“ pagamino ir pristatė suinteresuotam asmeniui 784,4 tonų prekių bendrai 32 160,40 Eur sumai, tačiau įsipareigojimo apmokėti UAB „Šiaulių kuras“ neįvykdė, taip pat nepareiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl prekių kiekio ar kokybės. Paminėtomis sutartimis Å¡alys sulygo dėl arbitražinės iÅ¡lygos – ginčų sprendimo vieno Arbitražo teismo teisėjo pagal Arbitražo teismo reglamentÄ (toliau – Reglamentas), taip pat ginčų sprendimų pagal galiojančius Baltarusijos Respublikos teisės aktus.

Siekdamas apginti savo teisėtus interesus ir įpareigoti suinteresuotÄ asmenį įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, pareiÅ¡kėjas pateikė Arbitražo teismui ieÅ¡kinius dėl skolų iÅ¡ suinteresuoto asmens priteisimo, kuriuos minėtais 2015 m. birželio 2 d. ir 2015 m. birželio 11 d. sprendimais Arbitražo teismas patenkino, priteisdamas ankščiau nurodytas sumas. Å ie sprendimai yra galutiniai ir privalomi Å¡alims (Reglamento 44 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo BUAB „Šiaulių kuras“ nesutiko su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymais.

Suinteresuoto asmens atstovas paaiÅ¡kino, kad bendrovei „Šiaulių kuras“ Å iaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla, kad buvęs bendrovės direktorius nėra perdavęs bankroto administratoriui bendrovės dokumentų ir turto. Vadovaudamasis praÅ¡omų pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo teismo sprendimų turiniu, suinteresuotas asmuo teigė, kad bendrovei nebuvo praneÅ¡ta nei apie arbitrų paskyrimÄ , nei apie arbitražo bylų nagrinėjimÄ , todėl jis (suinteresuotas asmuo) neturėjo galimybių pateikti savo paaiÅ¡kinimų ar kitaip gintis procese.

Tuo tarpu 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) V straipsnio 1 dalies b) punktas nustato, kad arbitražo sprendimÄ pripažinti ar vykdyti gali bÅ«ti atsisakyta pateikus įrodymus apie tai, kad Å¡aliai nebuvo reikiamai praneÅ¡ta apie arbitro paskyrimÄ ar apie arbitražo bylos nagrinėjimÄ arba dėl kitų priežasčių Å¡alis negalėjo pateikti savo paaiÅ¡kinimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į suinteresuoto asmens atsiliepimo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymams argumentus dėl neinformavimo apie arbitrų paskyrimÄ , arbitražo procesų pradėjimÄ bei siekdama tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ , 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ iki 2016 m. sausio 25 d. pateikti teismui atitinkamus dokumentus (ReglamentÄ , procesinius dokumentus iÅ¡ arbitražo bylų, susijusius su suinteresuoto asmens tinkamu informavimu apie arbitražo bylų iÅ¡kėlimÄ ir nagrinėjimÄ , kartu su tinkamai patvirtintais nurodytų dokumentų vertimais į lietuvių kalbÄ ).

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d., 2016 m. kovo 3 d. nutartimis paminėtų dokumentų pateikimo terminas pareiÅ¡kėjui buvo pratęstas iki 2016 m. kovo 21 d., bylos nagrinėjimas atidėtas 2016 m. balandžio 5 d. 2016 m. kovo 4 d. ir kovo 23 d. pareiÅ¡kėjas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus dokumentus, susijusius su suinteresuotam asmeniui UAB „Šiaulių kuras“ Arbitražo teismo iÅ¡nagrinėtose bylose Nr. 1404/76-14 ir Nr. 1405/77-14 siųstais procesiniais dokumentais ir jų įteikimu, taip pat ReglamentÄ .

Ä®vertinusi tai, kad pareiÅ¡kėjo naujai į bylÄ pateikti dokumentai nebuvo pateikti susipažinti suinteresuotam asmeniui, teisėjų kolegija, 2016 m. balandžio 5 d. paskirtÄ bylos nagrinėjimÄ atidėjo, nurodydama iÅ¡siųsti BUAB „Šiaulių kuras“ naujai į bylÄ pateiktus dokumentus, suteikiant pastarajam teisę pateikti atsiliepimÄ dėl naujų įrodymų. 2016 m. balandžio 14 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas suinteresuoto asmens atsiliepimas dėl naujai į bylÄ pateiktų dokumentų.

BUAB „Šiaulių kuras“ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo pateikti įrodymai patvirtina, jog tiek AAB „Ditva durpių briketų gamykla“, tiek Arbitražo teismas dokumentus jam (suinteresuotam asmeniui) siuntė registruotos buveinės adresu, Vasario 16 – osios g. 8, RadviliÅ¡kis, tačiau siųstos korespondencijos niekas neatsiėmė. Ä®vertinęs Reglamento 20, 32 straipsnius, kurie nustato, kad dokumentai, susiję su byla, siunčiami registruotu laiÅ¡ku su įteikimo patvirtinimo pažymomis arba įteikiami asmeniÅ¡kai pasiraÅ¡ytinai, kad dokumentai laikomi įteikti, jeigu jie pristatomi gavėjui asmeniÅ¡kai į jo pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ arba jo verslo arba paÅ¡to adresu, suinteresuotas asmuo nurodė neturintis pagrindo abejoti, jog Arbitražo teismas bylų Nr. 1404/76-14 ir Nr. 1405/77-14 procesinius dokumentus jam (suinteresuotam asmeniui) iÅ¡siuntė pagal Reglamento reikalavimus.

BUAB „Šiaulių kuras“ pažymėjo, kad bankroto administratoriui iki Å¡iol nėra perduoti bendrovės dokumentai ir turtas, dėl ko Å iaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba atlieka ikiteisminį tyrimÄ Nr. 05-2-00093-15. PraÅ¡ymai tenkintiniArbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo bÅ«das, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Å ios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra Å¡alių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo Å¡alys ne tik suteikia teisę jų ginÄÄ nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčų dalyko ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus.

Taigi arbitražo jurisdikcija pagrįsta Å¡alių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais, ji suteikia Å¡alims galimybę perduoti ginÄÄ nagrinėti Å¡alių pasirinktiems profesionalams. Valstybei teisės aktais įtvirtinus galimybę Å¡alims pasirinkti alternatyvų ginčo sprendimų bÅ«dÄ , Å¡alims sukuriami pagrįsti pasitikėjimo tokiu ginčo sprendimo bÅ«du lÅ«kesčiai, pirmiausia apimantys tai, kad arbitražo teismų priimti sprendimai bus gerbiami ir vykdomi, taigi arbitražų teismų sprendimai gali bÅ«ti peržiÅ«rimi tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai vienareikÅ¡miÅ¡kai pažeistos fundamentalios vertybės. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigiama arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo bÅ«do, esmė.Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios Å¡iam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui.

Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata galiÄ ir gali bÅ«ti vykdomas (CPK 809 straipsnio 1 dalis, Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sÄ lygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (CPK 810 straipsnio 6 dalis, Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio 1 dalis). Baltarusijos Respublika ir Lietuvos Respublika yra Niujorko konvencijos dalyvės, todėl Arbitražo teismo 2015 m. birželio 2 d. ir 2015 m. birželio 11 d. sprendimų pripažinimui ir vykdymui Lietuvos Respublikoje taikytinos Niujorko konvencijos bei Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio nuostatos.Pažymėtina, kad tiek pagal galiojančias CPK ir Komercinio arbitražo įstatymo nuostatas, tiek pagal suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , teismui, sprendžiančiam užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo tokį sprendimÄ vykdyti klausimus, suteiktos aiÅ¡kiai apibrėžtos arbitražo teismo sprendimo tikrinimo galios.

Pirma, Niujorko konvencijos V straipsnyje numatytas baigtinis galimų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų sÄ raÅ¡as, todėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedÅ«ra reiÅ¡kia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011). Antra, net ir vertinant arbitražo teismo sprendimÄ remiantis Niujorko konvencijos V straipsnyje iÅ¡vardytais pagrindais, teismo atliekamas vertinimas jokiais atvejais negali bÅ«ti toks iÅ¡samus, kad prilygtų arbitražo teismo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiÅ«rėjimui iÅ¡ esmės. Taigi teismas, nagrinėjantis arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimÄ , neturi teisės nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, aiÅ¡kintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai iÅ¡tyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrasis draudimas, atliekant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo procedÅ«rÄ , peržiÅ«rėti sprendimÄ iÅ¡ esmės, iÅ¡reiÅ¡kia arbitražo, kaip alternatyvaus valstybiniams teismams ginčų sprendimo bÅ«do, esmę. Toks peržiÅ«rėjimas reikÅ¡tų, kad, nepaisant to, jog Å¡alių ginčas iÅ¡spręstas jų pasirinktu bÅ«du, vėliau atliekama visapusiÅ¡ka teisminė kontrolė pakeistų alternatyvioje jurisdikcijoje priimtÄ sprendimÄ . Galimybė peržiÅ«rėti arbitražo sprendimÄ paneigtų sutartinį ir privatų arbitražo procedÅ«ros pobÅ«dį bei neleistų Å¡alims pasinaudoti tais privalumais, kurių Å¡alys siekė perduodamos ginÄÄ spręsti arbitražui.

Kaip yra pažymėjęs Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas, efektyvaus arbitražo interesus atitinka tai, kad arbitražo sprendimų peržiÅ«rėjimas turėtų bÅ«ti ribotos apimties ir kad sprendimo panaikinimas ar atsisakymas jį pripažinti bÅ«tų galimas tik iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis (1999 m. birželio 1 d. sprendimas byloje Nr. C-126/97 Eco Swiss China Time Ltd v. Benneton International NV). Tačiau Å¡is draudimas nereiÅ¡kia, kad teismas arbitražo sprendimo pripažinimo procese neturi susipažinti su arbitražo sprendimo turiniu ir iÅ¡analizuoti jo motyvus, siekiant įsitikinti, ar neegzistuoja Niujorko konvencijoje nustatyti arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai.

Draudimas iÅ¡ esmės peržiÅ«rėti užsienio arbitražo sprendimÄ ir teismo pareiga patikrinti atsisakymo pripažinti tokį sprendimÄ pagrindų buvimÄ sistemiÅ¡kai dera ir vienas kitam neprieÅ¡tarauja, nes atlikdamas tokiÄ patikrÄ teismas negali pakeisti arbitražo nustatytų faktinių aplinkybių kitomis aplinkybėmis bei atlikti kitokiÄ tų aplinkybių teisinę kvalifikacijÄ , nei jÄ atliko arbitražo teismas. Kartu Å¡alių pasirinktas ginčo sprendimo bÅ«das arbitražu neturėtų sukurti sÄ lygų pažeisti fundamentalias vieÅ¡osios tvarkos taisykles, todėl užsienio arbitražo sprendimo analizė galima tokiu mastu, kiek ji skirta įvertinti galimÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ .

Jei vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas negali bÅ«ti visapusiÅ¡kai įvertintas vien susipažinus su arbitražo sprendimo turiniu ir šį pažeidimÄ lemia arbitražo neanalizuotos aplinkybės bei jo netirti įrodymai, sprendimo pripažinimÄ atliekantis teismas gali įtraukti į savo vertinimÄ faktus, kurių nevertino arbitražas, priimdamas sprendimÄ , ir tirti įrodymus, kurių jis netyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-363/2014).1958 m.

Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo Å¡alis, prieÅ¡ kuriÄ yra priimtas praÅ¡omas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo sprendimas. Todėl bÅ«tent Å¡iai Å¡aliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindÄ . 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis numato, kad užsienio valstybėje priimtÄ arbitražo sprendimÄ pripažinti ar leisti vykdyti gali bÅ«ti atsisakyta kai praÅ¡o ta pusė, prieÅ¡ kuriÄ jis nukreiptas, tik tada, jei Å¡i pusė pateikia tos vietos, kur praÅ¡oma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymÄ , kad:

a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomÄ Ä¯statymÄ buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba Å¡is susitarimas negalioja pagal įstatymÄ , kuriam pusės tÄ susitarimÄ subordinavo, o nesant tokio nurodymo – pagal tos Å¡alies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymÄ , arba b) pusei, prieÅ¡ kuriÄ padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai praneÅ¡ta apie arbitro paskyrimÄ ar apie arbitražo nagrinėjimÄ arba dėl kitų priežasčių Å¡i pusė negalėjo pateikti savo pasiaiÅ¡kinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės iÅ¡lygos sutartyje sÄ lygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė iÅ¡lyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar iÅ¡lyga, gali bÅ«ti atskirti nuo tų, kurių neapima Å¡is susitarimas ar iÅ¡lyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės iÅ¡lygos sutartyje apimamais klausimais, gali bÅ«ti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos Å¡alies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymÄ panaikino ar sustabdė tos Å¡alies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos Å¡alies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.

Atsiliepime į praÅ¡ymus dėl Arbitražo teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimo byloje Nr. 1404/76-14 bei 2015 m. birželio 11 d. sprendimo byloje Nr. 1405/77-14 pripažinimo bei leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje suinteresuotas asmuo BUAB „Šiaulių kuras“ nesutikimÄ su Å¡ių praÅ¡ymų patenkinimu grindė Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b) punkte įtvirtintu pagrindu dėl netinkamo jo informavimo apie arbitražo bylų nagrinėjimÄ , dėl ko bendrovė neturėjo galimybės pateikti savo paaiÅ¡kinimų arbitražo bylose.Lietuvos apeliacinis teismas, rengdamasis Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimui, įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ pateikti arbitražo bylų procesinius dokumentus, susijusius su suinteresuoto asmens informavimu apie arbitražo procesų pradėjimÄ ir bylų nagrinėjimÄ , taip pat ReglamentÄ .

AAB „Ditva durpių briketų gamykla“ į bylÄ papildomai pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas, prieÅ¡ kreipdamasis į Arbitražo teismÄ , suinteresuotam asmeniui 2014 m. liepos 22 d. iÅ¡siuntė reikalavimus įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, prieÅ¡ingu atveju nurodė inicijuosiantis skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ teisminiu bÅ«du (b. l. 104-112). Minėti reikalavimai buvo iÅ¡siųsti suinteresuoto asmens registruotos buveinės adresu, Vasario 16 – osios g. 8, RadviliÅ¡kis, tačiau 2014 m. rugpjūčio 28 d. grįžo pareiÅ¡kėjui neįteikti, nurodant, kad adresatas siuntų „neatsiėmė“ (b. l. 113).

Arbitražo teismas praneÅ¡imus dėl atsiliepimų į pareiÅ¡kėjo reikalavimus dėl skolų priteisimo, Å¡aukimus į bylose paskirtus arbitražo teismo posėdžius suinteresuotam asmeniui taip pat siuntė pastarojo registruotos buveinės adresu, Vasario 16 – osios g. 8, RadviliÅ¡kis, tačiau nurodytų procesinių dokumentų siuntos grÄ Å¾intos neįteiktos iÅ¡ esmės dėl tos pačios priežasties – „neatsiėmimo paÅ¡te“ (b. l. 132-135; 180-194). Kaip minėta, Å¡alys sutartyse nustatyta arbitražine iÅ¡lyga susitarė, kad ginčus spręs Arbitražo teisme vadovaujantis Reglamentu.

Å io teisės akto 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad Arbitražo teismas užtikrina tinkamÄ bylos dokumentų persiuntimÄ ir įteikimÄ Å¡alims arba jų atstovams. PareiÅ¡kimai, atsisakymai, praneÅ¡imai, sprendimai, kiti teismo procesiniai dokumentai, susiję su byla, siunčiami registruotu laiÅ¡ku su įteikimo patvirtinimo pažymomis arba įteikiami asmeniÅ¡kai pasiraÅ¡ytinai. Kiti dokumentai gali bÅ«ti siunčiami ir registruotais bei paprastais laiÅ¡kais arba naudojant kitas ryÅ¡io priemones (Reglamento 20 straipsnio 2 dalis).

RaÅ¡tiÅ¡kas praneÅ¡imas laikomas gautu, jeigu jis pristatomas gavėjui asmeniÅ¡kai į jo pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ arba jo verslo adresu arba paÅ¡to adresu, jei Å¡alių susitarimu nenumatyta kitaip. Kuomet raÅ¡ytinio praneÅ¡imo pristatymo vieta negali bÅ«ti nustatyta, raÅ¡ytinis praneÅ¡imas laikomas įteiktu, jeigu jis nusiųstas paskutiniu žinomu gavėjo adresu – visų pirma, nuolatinės gyvenamosios vietos adresu ar jo verslo vietos adresu arba paÅ¡to adresu, nurodytu sutartyje, įmonės blanke, gautu iÅ¡ adresato korespondencijos laikotarpiu registruotu laiÅ¡ku arba kitų priemonių bÅ«du, kuriuose yra įraÅ¡as apie bandymÄ sėkmingai pristatyti šį praneÅ¡imÄ .

Å alys privalo praneÅ¡ti Arbitražo teismui apie savo paÅ¡to adreso pasikeitimÄ bylos nagrinėjimo metu. Nesant tokio praneÅ¡imo, dokumentai siunčiami paskutiniu žinomu adresu ir laikomi įteiktais (Reglamento 20 straipsnio 4 dalis, 4-1 dalis). Atsakovui vengiant pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ prieÅ¡taravimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir nepateikiant pateisinamųjų dokumentų Å¡iuo klausimu, taip pat be pateisinamos priežasties kuriai nors iÅ¡ Å¡alių arba jų atstovams neatvykus į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo posėdžio vietÄ bei laikÄ buvo tinkamai praneÅ¡ta, tai netrukdo iÅ¡nagrinėti ginÄÄ iÅ¡ esmės. Tokiais atvejais ginčas sprendžiamas vadovaujantis turimais įrodymais (Reglamento 32 straipsnis).

Ankščiau nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su arbitražo bylų procesinių dokumentų įteikimu suinteresuotam asmeniui ir paminėtos Reglamento nuostatos sudaro pagrindÄ pripažinti, kad Arbitražo teismo procesiniai dokumentai (praneÅ¡imai dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinius pateikimo, dėl arbitrų kandidatÅ«rų, teismo Å¡aukimai) suinteresuotam asmeniui buvo įteikti tinkamai ir kad Arbitražo teismas turėjo pagrindÄ nagrinėti bylas suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. UAB „Šiaulių kuras“ Baltarusijos Respublikoje nagrinėtose arbitražo bylose galėjo įgyvendinti teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam, nes procesiniai dokumentai, nepaisant to, kad realiai jam (suinteresuotam asmeniui) nebuvo įteikti, pagrįstai buvo laikomi tinkamai įteiktais, kadangi UAB „Šiaulių kuras“ nei pareiÅ¡kėjui, nei vieÅ¡uose Lietuvos Respublikos registruose nebuvo nurodęs kito, nei registruota buveinės vieta, adreso, kuriuo bÅ«tų galima jam įteikti korespondencijÄ .

Pažymėtina, kad arbitražo bylų procesiniai dokumentai UAB „Šiaulių kuras“ buvo siunčiami adresu Vasario 16 – osios g. 8, RadviliÅ¡kis iki bankroto bylos Å¡iai bendrovei iÅ¡kėlimo. Be to, susipažinęs su pareiÅ¡kėjo naujai į bylÄ pateiktais įrodymais –Reglamentu, arbitražo bylų duomenimis apie procesinių dokumentų siuntimÄ ir įteikimÄ , 2016 m. balandžio 14 d. atsiliepime pats suinteresuotas asmuo nurodė neturintis pagrindo abejoti, kad Arbitražo teismas bylų procesinius dokumentus jam iÅ¡siuntė pagal Reglamento reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti arbitražo bylų nagrinėjimo metu buvus esminių arbitražo proceso pažeidimų, kurie galėtų sudaryti Arbitražo teismo 2015 m. birželio 2 d. ir 2015 m. birželio 11 d. sprendimų nepripažinimo pagrindÄ , numatytÄ 1958 m. Niujorko Konvencijos V straipsnio 1 dalis b) punkte. Tuo tarpu kitais Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtintais užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindais suinteresuotas asmuo nesirėmė ir neįrodinėjo, todėl teisėjų kolegija jų netikrina bei dėl jų nepasisako. 1958 m.

Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti ir tokie užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, dėl kurių buvimo teismas turi spręsti ex officio, t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar Å¡alis, prieÅ¡ kuriÄ nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad arbitražo sprendimÄ pripažinti ir vykdyti gali bÅ«ti atsisakoma, jei tos Å¡alies, kurios praÅ¡oma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad:

a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai. Teisėjų kolegija nenustatė, jog Arbitražo teismo išspręsto ginčo objektas (prievolių pagal ankščiau paminėtas sutartis nevykdymas ar netinkamas vykdymas) pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalėtų būti arbitražo nagrinėjimo dalykas. Teismas taip pat nenustatė, kad tokių užsienio arbitražo sprendimų pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

Kadangi nenustatyta 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtintų užsienio arbitražo nepripažinimo pagrindų egzistavimo, todėl nėra ir pagrindo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo teismo sprendimus minėtais nepripažinimo pagrindais. CPK nenumato, kad Lietuvos Respublikos teismai patys galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio valstybių arbitražų sprendimus. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas iÅ¡duoda vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pagal pripažintÄ ir leistÄ vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės arbitražo sprendimÄ bei iÅ¡siunčia jį iÅ¡ieÅ¡kotojui, jeigu praÅ¡yme pripažinti sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡kotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje.

Šį vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pasirinktam antstoliui vykdyti pateikia pats iÅ¡ieÅ¡kotojas arba jo atstovas (CPK 650 straipsnio 1 dalis).Kadangi suinteresuotasis asmuo nagrinėjamu atveju yra bankrutavusi bendrovė – Å iaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi UAB „Šiaulių kuras“ iÅ¡kelta bankroto byla, teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (civilinės bylos Nr. B2-347-569/2016), tikslinga pasisakyti dėl pareiÅ¡kėjo turtinių reikalavimų patenkinimo procedÅ«ros atsižvelgiant į bankroto procedÅ«rų specifikÄ .Siekdamas pripažinto ir leisto vykdyti užsienio arbitražo sprendimo priverstinio vykdymo, kreditorius, gavęs teismo nutarties, kuria pripažintas ir leistas vykdyti užsienio valstybės arbitražo sprendimas, patvirtintÄ kopijÄ ir vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , kaip minėta, privalo kreiptis į antstolį.

Pažymėtina, kad bylos dėl užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti pasižymi tam tikra specifika – pareiškėjai tokio pobūdžio bylose dažniausiai yra užsienio valstybių subjektai, siekiantys užsienio valstybės arbitražo sprendimo įvykdymo Lietuvos Respublikoje. Procesiniai dokumentai užsienio subjektams dažniausiai yra įteikiami tarptautinių dvišalių ar daugiašalių sutarčių numatyta tvarka, galinčia užimti itin daug laiko.

Dėl Å¡ios priežasties įprastas vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti mechanizmas, susiklosčius skolininko nemokumo situacijai, yra netaikytinas, kadangi užsienio valstybės subjektas galėtų netekti galimybės gauti finansinio reikalavimo patenkinimÄ skolininko bankroto byloje vien dėl ilgai užtrunkančių procesinių dokumentų įteikimo procedÅ«rų. Dėl to, atsižvelgiant į kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , aplinkybę, kad visų kreditorių reikalavimai įmonės bankroto byloje tenkinami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) nustatyta tvarka, Å¡ioje situacijoje mutatis mutandis taikytinos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei pareiÅ¡kimÄ ir tenkinimÄ .Teismui priėmus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos iÅ¡duoti vykdomieji dokumentai, Å¡io turto realizavimas ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimas sustabdomas (Ä®BÄ® 9 straipsnio 3 dalis).

Pagal Ä®BÄ® 15 straipsnio 2 dalį visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui. Kai proceso įstatymo nustatytais atvejais byla nėra perduodama bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui, apie Å¡ioje byloje priimtÄ ir įsiteisėjusį sprendimÄ teismas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ . Ä®BÄ® 18 straipsnis reglamentuoja inter alia vykdomųjų dokumentų perdavimÄ bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui.

Pagal Å¡io straipsnio nuostatas antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos perduoda bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo areÅ¡tuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, areÅ¡to ir vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡ios įmonės, iÅ¡skyrus Ä®BÄ® 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, ir praneÅ¡a apie minėtų dokumentų perdavimÄ arba apie turto pardavimÄ Ä®BÄ® 33 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju turto saugotojui ir ieÅ¡kovui.

Kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis, yra tenkinami Ä®BÄ® nustatyta tvarka.Proceso įstatymas nenumato pareigos teismui, 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei Komercinio arbitražo įstatymo pagrindu nagrinėjančiam civilinę bylÄ , jÄ perduoti bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui, tačiau numato galimybę atitinkamÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusį teismÄ informuoti bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ apie byloje dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti priimtÄ ir įsiteisėjusį sprendimÄ .

Be to, kaip minėta, Ä®BÄ® įtvirtinta pareiga antstoliui perduoti bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui vykdomuosius dokumentus. CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad iÅ¡kėlus skolininkui bankroto bylÄ , antstolis sustabdo vykdomÄ jÄ bylÄ ir persiunčia vykdomuosius dokumentus bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui.SistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas Å¡ias nuostatas ir atsižvelgdamas į faktÄ , kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos bylose dėl užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo įsiteisėja nuo priėmimo momento, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nors Ä®BÄ® eksplicitiÅ¡kai nenumatyta vykdomųjų dokumentų perdavimo tiesiogiai iÅ¡ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui tvarka, atsižvelgiant į bylų dėl užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo specifikÄ , proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principÄ (CPK 7 straipsnis) bei bankroto bylose egzistuojantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , reikalaujantį inter alia kuo skubesnio bylų nagrinėjimo ir operatyvaus procedÅ«rų vykdymo, vykdomieji dokumentai pagal pripažintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių arbitražų sprendimus turėtų bÅ«ti perduodami skolininko bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui.

Å ios iÅ¡vados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ bankroto bylose. AiÅ¡kindamas Ä®BÄ® bei CPK normas dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu vieÅ¡ojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu, nereikalauja papildomo tvirtinimo bankroto byloje.

Bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui Å¡iuo atveju perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs vieÅ¡ojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raÅ¡tas, kurio pagrindu atliekamas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. IÄ® „Šakių agrocentras“, bylos Nr. 3K-3-160/2011). Å ios taisyklės taikomos ir dėl teismo sprendimų, kuriais Lietuvos Respublikoje yra pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybių teismų ir arbitražų sprendimai (CPK 773 straipsnio 2 dalis).

Todėl pripažinus ir leidus vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos rÅ«mų 2015 m. birželio 2 d. sprendimÄ byloje Nr. 1404/76-14 ir 2015 m. birželio 11 d. sprendimÄ byloje Nr. 1405/77-14, Å¡i nutartis, jos pagrindu iÅ¡duoti vykdomieji raÅ¡tai, patys Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos rÅ«mų sprendimai bei jų (sprendimų) patvirtinti vertimai į lietuvių kalbÄ perduodami BUAB „Šiaulių kuras“ bankroto bylÄ nagrinėjančiam Å iaulių apygardos teismui.

Minėtų dokumentų pagrindu Å¡is teismas turėtų spręsti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo AAB „Ditva durpių briketų gamykla“ įtraukimo į BUAB „Šiaulių kuras“ kreditorių bankroto byloje sÄ raÅ¡Ä su užsienio valstybės įsiteisėjusiais arbitražo sprendimais, pripažintais Lietuvos Respublikoje, patvirtinto dydžio finansiniu reikalavimu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalimi, 7 straipsniu, 810 straipsnio 6 dalimi, 8111, 813, straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9, 15 ir 18 straipsniais, n u t a r i a:

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos rÅ«mų 2015 m. birželio 2 d. sprendimÄ byloje Nr. 1404/76-14, kuriuo suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių kuras“ (j. a. k. 302999364, adresas: Vasario 16 – osios g. 8, RadviliÅ¡kis) įpareigotas sumokėti pareiÅ¡kėjui AAB „Ditva durpių briketų gamykla“ (adresas: Pervomajskaja g. 3, Ditvos miestelis, Lydos rajonas, Gardino sritis, Baltarusijos Respublika) 16 699,80 Eur skolÄ ir 1 128,53 Eur arbitražo mokestį.Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos rÅ«mų 2015 m. birželio 11 d. sprendimÄ byloje Nr. 1405/77-14, kuriuo suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių kuras“ (j. a. k. 302999364, adresas:

Vasario 16 – osios g. 8, RadviliÅ¡kis) įpareigotas sumokėti pareiÅ¡kėjui AAB „Ditva durpių briketų gamykla“ (adresas: Pervomajskaja g. 3, Ditvos miestelis, Lydos rajonas, Gardino sritis, Baltarusijos Respublika) 32 160,40 Eur skolÄ , 30 Eur baudÄ ir 1 814 Eur arbitražo mokestį. PatvirtintÄ Å¡ios nutarties kopijÄ , jos pagrindu iÅ¡duotus vykdomuosius raÅ¡tus, Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos rÅ«mų 2015 m. birželio 2 d. sprendimÄ byloje Nr. 1404/76-14 ir 2015 m. birželio 11 d. sprendimÄ byloje Nr. 1405/77-14 bei minėtų sprendimų patvirtintus vertimus į lietuvių kalbÄ perduoti Å iaulių apygardos teismui į civilinę bylÄ Nr. B2-347-569/2016.

Šios nutarties ir vykdomųjų raštų kopijas išsiųsti pareiškėjui.Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per 30 dienų gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Teisėjai                                                                 Artūras Driukas                                                                                           Vygintas Višinskis                                                                               Egidijus Žironas