69b31bd4-82df-4d31-8232-40dba46cbc33 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-3868-769/2015(Proceso Nr. 2-06-3-01706-2015-4)Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.16.; (S) 99.7.; 116.5.1.; 116.5.2. KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 15 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui L.

K. (L. K.) dėl žalos atlyginimo,              n u s t a t ė :ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1010,71 Eur (3489,78 Lt) žalos atlyginimÄ Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir 529,45 Eur (1828,09 Lt) žalos atlyginimÄ Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. IeÅ¡kovai sutinka, kad bÅ«tų priimtas sprendimas už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieÅ¡kinį.Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytÄ terminÄ atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, todėl esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 123 str. 1 d., 142 str. 4 d.).

IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimÄ , t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ . Atlikus formalų įrodymų vertinimÄ nustatyta, kad 2012 m. liepos 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-852-718/2012 atsakovas pripažintas kaltu padaręs padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 286 str. ir 138 str. 1 d., t.y. panaudodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ â€“ 2012-04-12 apie 23.15val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vežamas tarnybiniu automobiliu ties (duomenys neskelbtini)., pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui, atliekančima tiesiogines pareigas: vengdamas teisėto sulaikymo, stengdamasis iÅ¡trÅ«kti, panaudodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino Klaipėdos Apskrities VPK patrulių rinktinės specialistui V.

S., t.y. tyčia du kartus įkando V. S. į deÅ¡inės rankos dilbį, dėl deÅ¡inio dilbio kÄ stinių žaizdų bei komplikuoto jų gijimo, V. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. 2012-05-31 Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada dėl pareigÅ«no V. S. sveikatos sutrikdymo pripažinta, kad pareigÅ«no V. S. sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, o tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ir sveikatai ir tarp pareigÅ«no tarnybinių pareigų atlikimo ir sužalojimo yra priežastinis ryÅ¡ys (b.l. 14).

LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertizės pažyma nustatyta, kad V. S. padarytas sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2012-04-12, priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo (b.l. 15). Dėl traumos, patirtos tarnybos metu, Policijos departamentas prie LR VRM iÅ¡mokėjo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1010,71 Eur (3489,78 Lt) dydžio kompensacijÄ , o Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas V. S. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2012-04-13 iki 2012-04-27 iÅ¡mokėjo 529,45 Eur (1828,09 Lt) nedarbingumo iÅ¡mokÄ .Policijos pareigÅ«nų teisinės padėties ypatumus sÄ lygoja jų profesinės veiklos pobÅ«dis, todėl teisės aktai nustato specifines policijos pareigÅ«nams taikomas socialines garantijas.

Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 40 straipsnio 3 dalis numato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

LR Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 26 p. numato, kad įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas pagal nurodytas sÄ lygas, turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, jog atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalÄ padariusį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jei įstatymai nenustato kitokio dydžio.Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 1 d., 4 d.).

Civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tini keturi elementai – neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala (patirti nuostoliai). Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimÄ darytina iÅ¡vada, kad atsakovo veiksmuose nustatytos visos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos. Atsakovas sužalojo policijos pareigÅ«nÄ V. S.. Å iam pareigÅ«nui Klaipėdos miesto VPK finansų skyrius iÅ¡mokėjo 3489,78 Lt (1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio) kompensacijÄ už sužalojimÄ , patirtÄ einant tarnybines pareigas, Klaipėdos miesto VPK finansų skyrius apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo 529,45 Eur (1828,09 Lt) nedarbingumo iÅ¡mokÄ .

Atsakovo sužalotam pareigÅ«nui padaryta žala buvo kompensuota iÅ¡ valstybės biudžeto remiantis 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX–1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punktu. Sužalotam pareigÅ«nui kompensacija iÅ¡mokėta vadovaujantis Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintomis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iÅ¡ valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rÅ«Å¡imi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkcijÄ .

Dėl to pagal analogijÄ taip pat galima taikyti CK 6.290 str. 3 d., kurioje nustatyta draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalÄ padariusį asmenį. Kaip jau minėta, pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sÄ lygų 26 punktÄ , įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.280 str. 1 d. atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atlygino ieÅ¡kovų patirtus nuostolius, nėra pateikęs ir prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kovų patirtų nuostolių paskaičiavimo ar jų ginčijimo, todėl esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas ieÅ¡kovui Policijos departamentui prie LR VRM priteisti iÅ¡ atsakovo 1010,71 Eur (3489,78 Lt) žalos atlyginimÄ dėl turėtų nuostolių iÅ¡mokėjus kompensacijÄ , o ieÅ¡kovui Klaipėdos apskrities VPK priteistina iÅ¡ atsakovo 529,45 Eur (1828,09 Lt) žalos atlyginimo dėl patirtų nuostolių, susijusių su darbuotojo nedarbingumo iÅ¡moka.IeÅ¡kovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo Å¡ioje byloje (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. IÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 46,00 Eur žyminio mokesčio. IÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje buvo 5,30 Eur. Jos priteistinos iÅ¡ atsakovo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 285 str. 1, 5, 7 d., 270 str., 286 str., teismas nusprendžia:ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Priteisti ieÅ¡kovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, įmonės kodas 188785847, buveinės adresas SaltoniÅ¡kių g. 19, Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo L. K. (L. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1010,71 Eur (vienÄ tÅ«kstantį deÅ¡imt eurų ir 71 ct) žalos (patirtų nuostolių).Priteisti ieÅ¡kovui Klaipėdos apskrities VPK, įmonės kodas 19008577, buveinės adresas JÅ«ros g. 1, Klaipėda, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo L.

K. (L. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 529,45 Eur (penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt devynis eurus ir 45 ct) žalos (patirtų nuostolių).Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo L. K. (L. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 51,30 Eur (penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 30 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į. k. 188659752, sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.IeÅ¡kovas per trisdeÅ¡imt dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                   Rasa Augustė