69b152ab-2f18-4466-8b6d-e1f4a306d3f5 · Klaipėdos apygardos teismas

              Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-72-174/2014              Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02829-2013-0              Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.; 45.4.4.; 45.4.5. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. sausio 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D.

S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimo, kuriuo D. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėja n u s t a t ė: 2013 m. birželio 27 d.

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. birželio 27 d., apie 12.10 val., Taikos pr., Dubysos g., Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas iÅ¡ pirmos į antrÄ eismo juostÄ nepraleido ja važiavusio automobilio ir su juo susidÅ«rė. Vairuotojas apie eismo įvykį policijai nepranešė, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais D.

S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 109 ir 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 31 d. nutarimu D. S. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt baudÄ , pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3 000 Lt baudÄ , atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.Apeliaciniu skundu D. S. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimÄ pakeisti – panaikinti nutarimo dalį dėl jo nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukti. D. S. nuomone, jis pagal ATPK 130 str. 1 d. yra nubaustas nepagrįstai, nes jo veikoje nėra Å¡io administracinio tesiės pažeidimo sudėties.

Apeliantas neneigia to fakto, kad 2013 m. birželio 27 d., apie 12.10 val., Klaipėdos mieste, Taikos pr., Dubysos g., jis vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sankryžoje, persirikiuodamas iÅ¡ pirmos į antrÄ eismo juostÄ , galėjo susidurti su kitu automobiliu. Tačiau D. S. teigia, jog jis susidÅ«rimo su kitu automobiliu nepajuto, todėl ramus nuvažiavo toliau. Tiesa, jis girdėjo, jog kažkas signalizuoja garso signalu, tačiau nesuprato, kad jam. Kad kas bÅ«tų priėjęs prie jo automobilio ar kaip kitaip jį stabdęs, jis nematė.

Jo automobilyje buvo ir daugiau žmonių, garsiai grojo muzika, tačiau nė vienas iÅ¡ automobilyje buvusių asmenų jam nieko nepasakė apie priėjusius žmones ar kad jį kažkas stabdo. Važiuojant toliau jam paskambino iÅ¡ kelių policijos ir liepė atvažiuoti. Tik policijos komisariate jis sužinojo apie eismo įvykį.D. S. nurodo, kad ant jo automobilio jokių įbrėžimų nebuvo. Ant nukentėjusiosios automobilio buvo mėlynos spalvos dažų žymių, kurios atitiko jo automobilio dažų spalvÄ , todėl jis nesiginčijo, kad galėjo apgadinti nukentėjusiosios automobilį, ir iÅ¡ karto atlygino nukentėjusiai padarytÄ Å¾alÄ , Å¡i pretenzijų jam nebeturėjo.Esant tokiai situacijai, apeliantas neneigia padaręs ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ , labai dėl to gailisi, visiÅ¡kai atlygino žalÄ nukentėjusiajai, tačiau kategoriÅ¡kai nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 130 str. 1 d., jis eismo įvykio nepajuto, prieÅ¡ingu atveju jis tikrai iÅ¡ įvykio vietos nebÅ«tų pasiÅ¡alinęs. SmÅ«gis buvo toks nežymus, kad jis tikrai nieko nepastebėjo.

Gal dėl to kaltas jo nepatyrimas, tačiau jokios tyčios nebuvo. Taigi pagal ATPK 130 str. 1 d. jis buvo nubaustas nepagrįstai, nes Å¡io pažeidimo nepadarė.ATPK 130 str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas yra tyčinis, t. y. asmuo, žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, sÄ moningai ir tyčia, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alina iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos. D. S. teigia, jog jis kontakto su kitu automobiliu nepajuto, todėl ir nuvažiavo.

Jeigu įvykio vietoje jis bÅ«tų žinojęs, kad padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d., ir bÅ«tų ne sustojęs, o pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos, tai ir pripažintų, tačiau įvykio vietoje jis nė neįtarė, jog kažkas atsitiko, todėl ir nuvažiavo.Esant anksčiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apelianto D. S. nuomone, jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras praÅ¡o D.

S. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliantas D. S. skundžiamu nutarimu nubaustas už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymÄ . Apeliantas neginčija teismo sprendimo dėl nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, t. y. pripažįsta padaręs KET 9 punkto pažeidimÄ , nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimÄ , tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jis tyčia pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio ir padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinkus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. S. pripažino kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia ir vairuotojo pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.Å is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieÅ¡ko nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino jo kaltės turinį.

Byloje nustatyta, kad D. S., vairuodamas automobilį, persirikiuodamas iÅ¡ pirmos į antrÄ eismo juostÄ , nepraleido ja važiavusio automobilio ir su juo susidÅ«rė, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Apeliantas neneigia, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas automobilį pažeidė KET, dėl to buvo apgadintas kitas automobilis, tačiau nurodo, kad neturėjo tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos ir taip iÅ¡vengti atsakomybės, aiÅ¡kina, kad kontakto su kitu automobiliu nepajuto, nes automobilyje garsiai grojo muzika, jis važiavo su draugėmis, nors jis girdėjo, kad kažkas signalizuoja garso signalu, tačiau nesuprato, kad tai jam, todėl pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos, o apie eismo įvykį sužinojo tik tada, kai jam paskambino iÅ¡ kelių policijos.

Tokios apelianto nurodomos aplinkybės yra paneigtos bylos medžiaga – nukentėjusiosios J. T. 2013-06-27 rašytiniais paaiškinimais (b. l. 6, 7–8) bei jos parodymais teisme dėl eismo įvykio (b. l. 46), policijos pareigūno O. D. tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis (b. l. 4), kita eismo įvykio tyrimo rašytine medžiaga apie nukentėjusiosios ir pažeidėjo transporto priemonių apžiūros rezultatus. Nukentėjusiosios J. T. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės bei jos parodymai teisme patvirtina, kad po to, kai D.

S. automobilis, persirikiuodamas į kitÄ eismo juostÄ , kliudė jos automobilį, ji signalizavo jam garso signalu, be to, kadangi degė raudonas Å¡viesoforo signalas, ji buvo iÅ¡lipusi iÅ¡ savo automobilio ir priėjusi prie D. S. automobilio ties vairuotojo durelėmis, bandė jam pasakyti, kad jis kliudė jos automobilį, tačiau vairuotojas sėdėjo nusisukęs ir į jÄ nereagavo, nors kartu su juo važiavusios merginos buvo atsisukusios ir aiÅ¡kiai matė jÄ prie D. S. automobilio. Užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui D.

S. iÅ¡ karto iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo, todėl ji apie įvykį pranešė policijai. IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų akivaizdu, kad D. S., kuriam pastaroji iÅ¡ pradžių signalizavo garso signalu (apeliantas neneigia girdėjęs garso signalÄ , tik tvirtina nesupratęs, kad signalizuojama jam) bei vėliau priėjusi prie jo automobilio bandė paaiÅ¡kinti, kad jis, persirikiuodamas kliudė ir apgadino jos automobilį, turėjo suprasti ir neabejotinai suprato (kaip minėta, kartu su D. S. važiavusios merginos aiÅ¡kiai matė prie jo automobilio stovinčiÄ nukentėjusiÄ jÄ , tačiau D.

S. į tai nereagavo ir sėdėjo nusisukęs, o užsidegus žaliam šviesoforo signalui iš karto nuvažiavo) sukėlęs eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino.Nors D. S. iš karto po įvykio nuvykęs į Klaipėdos AVPK teigė, jog automobilių kontakto nepajuto, bei tvirtino, kad jo automobilio esantys apgadinimai yra seni, tačiau tai paneigia policijos pareigūno O. D. 2013 m. birželio 27 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys (b. l.

4) bei fotonuotraukos (b. l. 15–20).Policijos pareigÅ«no O. D. 2013 m. birželio 27 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2013 m. birželio 27 d., apie 12.12 val., į Klaipėdos AVPK KPB kreipėsi J. T., kuri nurodė, kad jai vairuojant automobilį „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Taikos pr. nuo Baltijos pr. link Dubysos g. automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas iÅ¡ pirmos į antrÄ eismo juostÄ kliudė jos vairuojamÄ automobilį ir iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo.

ApžiÅ«rint automobilį „Mitsubishi Galant,“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo matyti apgadintas priekinis buferis deÅ¡inėje pusėje. Nustačius automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojÄ ir susisiekus su D. S., pastarasis paaiÅ¡kino, kad jokio eismo įvykio nepadarė, ir atvyko į Klaipėdos AVPK. ApžiÅ«rint automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo matyti apgadintas automobilio galinis buferis iÅ¡ kairės pusės. Kadangi D.

S. tvirtino, jog šie apgadinimai buvo padaryti anksčiau, automobiliai „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugretinti ir buvo nustatyta, kad abiejų automobilių apgadinimų pobūdis atitiko. D. S. teigė, jog eismo įvykio metu automobilių kontakto nepajuto, ir kaltės neneigė (b. l. 4).Iš 2013-06-27 fototelentelių matyti, kad nubraižytas nukentėjusiosios automobilio „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio buferio dešinysis šonas (b. l. 15–16) bei nubraižytas automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinio buferio kairysis užpakalinis šonas (b. l. 17–20).

IÅ¡ automobilių „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rų metu nustatytų ir užfiksuotų faktų matyti, kad nubrozdinimai ant abiejų automobilių padaryti vienodame aukÅ¡tyje, kaip matyti iÅ¡ policijos pareigÅ«no O. D. 2013 m. birželio 27 d. tarnybinio praneÅ¡imo, sugretinus abiejų automobilių apgadinimus buvo nustatyta, kad jų pobÅ«dis atitinka. Å ie duomenys rodo, kad D. S. automobilis buvo apgadintas įvykio metu bÅ«tent administracinuio teisės pažeidmo protokole nurodytomis aplinkybėmis, kai jis, persirikiuodamas į kitÄ eismo juostÄ , atsitrenkė į J.

T. automobilį ir, nepaisdydamas garso signalo (to neneigia ir pats apeliantas, tik tvirtina nesupratęs, kad signalizuojama jam) bei to, kad nukentėjusioji buvo priėjusi prie jo automobilio degant raudonam Å¡viesoforo signlui ir bandė jam paaiÅ¡kinti, kad jis apgadino jos automobilį, tačiau jis sėdėjo nusisukęs, nors turėjo matyti ir neabejotinai matė, kad kartu su juo automobilyje sėdėjusios merginos aiÅ¡kiai matė prie jo automobilio stovinčiÄ nukentėjusiÄ jÄ , tačiau tyčia neatsisuko ir užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui iÅ¡ karto nuvažiavo, todėl nukentėjusioji iÅ¡ karto telefonu pranešė policijai apie įvykį.

Akivaizdu, kad įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, tai paneigia pažeidėjo pirminę versijÄ , kad jo automobilis buvo apgadintas anksčiau.Remdamasis Å¡iais duomenimis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog D. S. persirikiuodamas kliudė nukentėjusiosios automobilį, automobilių kontakto metu buvo apgadinti abu automobiliai, todėl apeliantas nepagrįstai tvirtina, jog automobilių kontakto nepajuto.Taigi, remiantis nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimais dėl eismo įvykio bei paminėtais raÅ¡ytiniais įrodymais, neabejotinai nustatyta, kad D.

S. neatliko KET 232 punkte numatytų vairuotojo pareigų, t. y. jis iÅ¡ karto po to, kai atsitrenkė į nukentėjusiosios J. T. automobilį, skubiai pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos kitam eismo įvykio dalyviui joje likus, tai rodo, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį ir, sÄ moningai ignoruodamas KET reikalavimus, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, D.

S. veiksmuose teisingai nustatė ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.Apeliacinės instancijos teismas mano, jog D. S., bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas vairuotojas, turėjo žinoti tai, kad persirikiuodamas privalo ypač atidžiai įvertinti, ar Å¡alia jo vairuojamo automobilio nėra kito automobilio, todėl turėjo ypač atidžiai ir saugiai vairuoti, imtis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, tačiau persirikiuodamas į kitÄ eismo juostÄ nepamatė ja važiavusio automobilio ir į jį atsitrenkė bei apgadino.

Žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, D. S. sÄ moningai ir tyčia, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. S. veikoje yra visi ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, apeliacinio skundo argumentai dėl D. S. kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., neduoda pagrindo daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas.Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ sprendimÄ , kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: palikti nepakeistÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimÄ ir D.

S. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                              Violeta Miliuvienė