2023-05-31 Nr. AB-11116-3-62-3-03155-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-286-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03155-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės S. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei S. J. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas, VASA) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovės S. J. (toliau – ir atsakovė) 936,25 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava, Rinkliava) už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. bei 44,92 Eur delspinigių.

2. Pareiškėjas nurodė, kad VASA pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus (toliau – ir Nuostatai), atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, vykdo vietinės rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą. Vadovaujantis Nuostatų 8 punktu, vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi vietine rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą valdantis asmenys. Atsakovė valdo nekilnojamąjį turtą Vilniaus mieste, todėl ji privalo mokėti Nuostatuose nurodytą vietinę rinkliavą, apskaičiuotą pagal valdomus nekilnojamojo turto objektus: 1) (duomenys neskelbtini), administracinė paskirtis – 95,26 kv. m; 2) (duomenys neskelbtini), administracinė paskirtis – 108,52 kv. m; 3) (duomenys neskelbtini), gamybos ir pramonės paskirtis – 165,68 kv. m; 4) (duomenys neskelbtini), gamybos ir pramonės paskirtis – 177,94 kv. m; 5) (duomenys neskelbtini), prekybos paskirtis – 16,53 kv. m; 6) (duomenys neskelbtini), sandėliavimo paskirtis – 40,56 kv. m. Atsakovės įsiskolinimas už vietinę rinkliavą sudaro 936,25 Eur. Pranešimai su paskaičiuota vietinės rinkliavos suma buvo pateikti atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

3. Atsakovė S. J. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

4. Atsakovė nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenis administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 100 proc.; sandėlio-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 92 proc.; pastato-stalių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 45 proc.; pastato-administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 39 proc.; pastato-mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 45 proc.; pastato-parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 84 proc. Pareiškėjas neteisėtai apskaičiavo rinkliavą, kadangi atsakovė nesinaudoja ir nedisponuoja nurodytu nekilnojamuoju turtu, nes NTR išrašai patvirtina, jog šie pastatai nėra baigti statyti, neįrengti ir negali būti naudojami pagal paskirtį, kadangi juose nėra vandentiekio, elektros, dujų, todėl buitinės atliekos juose nesusidaro. Administraciniu pastatu taip pat niekas nesinaudoja todėl, kad jame taip pat nėra vandentiekio, elektros, dujų, todėl turtu naudotis pagal paskirtį nėra galimybės. Atsakovė ne kartą buvo informavusi pareiškėją, jog nekilnojamuoju turtu niekas nesinaudoja, yra atliekami projektavimo darbai. Atsakovė taip pat teigė, kad sutartis dėl komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo su VASA nebuvo sudaryta, atliekų konteineriai nebuvo pastatyti, mokėjimo pranešimų atsakovė negavo ir nežinojo apie įsiskolinimą. Pareiškėjas neteikė atsakovei atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugų, todėl ji neturi pagrindo mokėti rinkliavos, nes rinkliava yra atlygintino pobūdžio įmoka už suteiktas paslaugas. Be to, pareiškėjas su pareiškimu į teismą kreipėsi 2022 m. vasario 8 d., todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsniu, pareiškėjui rinkliava galėtų būti priteisiama už einamuosius 2022 m. ir tris praėjusius metus.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjo VASA prašymą tenkino, t. y. pareiškėjo VASA naudai iš atsakovės S. J. priteisė 936,25 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 44,92 Eur delspinigių.

6. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo, Nuostatų (taip pat ir redakcijos, įsigaliojusios nuo 2020 m. sausio 1 d.), reglamentavimą dėl vietinės rinkliavos ir jos skaičiavimo bei mokėjimo tvarkos.

7. Teismas nustatė, kad NTR duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį šių nekilnojamojo turto objektų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini): 1) pastatas – administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 190,52 kv. m; 2) pastatas – sandėlis-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 81,11 kv. m; 3) pastatas – stalių dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 355,88 kv. m; 4) pastatas – administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 217,04 kv. m; 5) pastatas – mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 331,35 kv. m; 6) pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 33,06 kv. m. Todėl teismas sprendė, kad pagal aptartą reglamentavimą atsakovė yra rinkliavos mokėtoja.

8. Teismas pažymėjo, kad iš vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad apskaičiuojant vietinės rinkliavos mokestį už ginčo nekilnojamojo turto objektus laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., buvo skaičiuojamos pastovioji ir kintamoji dedamosios dalys.

9. Teismas, vertindamas atsakovės argumentus, kad ji nesinaudoja ir nedisponuoja nurodytu nekilnojamuoju turtu, nes pastatai nėra įrengti ir negali būti naudojami pagal paskirtį, todėl buitinės atliekos nesusidaro, aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovei ginčo laikotarpiu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektai (po ½ dalį), esantys adresu (duomenys neskelbtini), (pastatas – administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – stalių dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir jai kyla pareiga mokėti vietinės rinkliavos pastoviąją dedamąją dalį.

11. Teismas, spręsdamas dėl pareigos atsakovei mokėti kintamąją vietinės rinkliavos dalį, aptarė Nuostatų 36 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 22 d.) nustatytą reglamentavimą ir konstatavo, kad kintamosios dalies nemokėjimas yra galimas tokiu atveju, kai nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys yra deklaravę, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, t. y. pateikia prašymą ir dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį.

12. Teismas nurodė, kad atsakovė atsiliepime teigė, jog ne kartą buvo informavusi pareiškėją, jog nekilnojamuoju turtu niekas nesinaudoja, nes objektuose yra atliekami projektavimo darbai, tačiau į bylą jokių įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti nepateikė. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė pareiškėjui būtų deklaravusi nesinaudojimo ginčo nekilnojamojo turto objektais faktą. Byloje taip pat nėra duomenų apie vietinės rinkliavos lengvatos taikymą atsakovės atžvilgiu. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, vietinės rinkliavos kintamoji dalis buvo apskaičiuota teisėtai bei pagrįstai.

13. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką, reglamentavimą, į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoja ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, nesant duomenų, kad atsakovė buvo pateikusi prašymą taikyti rinkliavos lengvatą ir toks prašymas buvo tenkintas, sprendė, kad pareiškėjo prašymas iš atsakovės priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. tenkintinas visa apimtimi.

14. Teismas, vertindamas atsakovės argumentus, kad turėtų taikyti MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą senaties terminą, pažymėjo, kad MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Šiuo atveju pareiškėjas pirminiu pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos į teismą kreipėsi 2021 m. gruodžio 8 d., todėl nepraleido senaties termino reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

15. Teismas, įvertinęs Nuostatų 60 ir 83 punktų, MAĮ 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovė nesilaikė įstatyme įtvirtintos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjo prašymą priteisti 44,92 Eur delspinigius, skaičiuojant nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos 0,03 proc., laikė pagrįstu ir tenkino.

III. 16. Atsakovė S. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą.

17. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo cituojama teismų praktika ir pozicija, kad pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų. Nuostatai neapibrėžia, kas yra komunalinių atliekų turėtojas, todėl taikytina Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, pagal kurią atliekų turėtojas – atliekų gamintojas arba juridinis ar fizinis asmuo, kuris turi atliekų. Taigi atliekų turėtoju laikytinas tik tas asmuo, kuris gamina ar turi atliekų. Teismai, plečiamai aiškindami sąvokos apibrėžimą, pažeidžia ne tik atsakovės teises ir teisėtus interesus, bet ir sukuria pareigų, kurios teisės aktuose nėra įtvirtintos.

18. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

19. Atsakovė tvirtina, kad teismui buvo nurodyti visi objektyvūs paaiškinimai ir pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrindžia faktą, jog komunalinės atliekos atsakovės valdomame ginčo nekilnojamajame turte nesusidaro, kadangi pastatai yra neįrengti ir negali būti naudojami pagal paskirtį. Teismas netyrė ir nevertino byloje pateiktų įrodymų, nes atsakovė su atsiliepimu į prašymą pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Kultūros paveldo pasaugos poskyrio raštą, kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyksta projektavimo darbai. Teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes priimtas neištyrus visų byloje pateiktų įrodymų.

20. Atsakovės teigimu, pareiškėjas procesiniuose dokumentuose tik deklaratyviai nurodė mokėtinas sumas, tačiau jų nepagrindė, o teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir neišreikalavo papildomų duomenų apie priskaičiuotą mokesčio dydį, neprašė pateikti papildomų paaiškinimų, o paskyrė rašytinį procesą ir priėmė sprendimą, kuriuo patenkino pareiškėjo prašymą, nors byloje nebuvo surinkti visi įrodymai, kurie pagrįstų išvadą, jog mokesčio dydis yra paskaičiuotas tinkamai.

21. Atsakovė nurodo, kad teismas nevertino, kad atsakovė su VASA nebuvo sudarę sutarties dėl komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo, atliekų konteineriai nebuvo pastatyti, mokėjimo pranešimų atsakovė negavo ir nežinojo apie įsiskolinimą. Pareiškėjas neteikė atsakovei atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugų, todėl ji neturi pagrindo rinkliavos mokėti, nes rinkliava yra atlygintino pobūdžio įmoka už suteiktas paslaugas.

22. Pareiškėjas VASA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 8 punktą atliekų turėtojas yra asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis. Kadangi nekilnojamojo turto objekto (toliau – ir NTO) eksploatavimas, naudojimas yra neatsiejamas nuo eksploatacijos metu susidarančių atliekų ir / ar atitinkamo, įstatyme numatyto poveikio atliekoms atlikimo, NTO savininkas gali ir turi būti laikomas atliekų turėtoju.

Pagal teismų praktiką savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį, todėl „atliekų turėtojo“ sąvoka, negali būti aiškinama, kaip apimanti tik tuos asmenis, iš kurių surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį galima aiškiai ir tiksliai identifikuoti. Atsakovė netinkamai interpretuoja teismų praktiką, nes įrodinėjimo našta, kad jo veikloje nesusidarė atliekų, tenka atsakovui.

Iš atsakovės pateiktų įrodymų nebuvo pagrindo daryti išvados, kad ji nėra atliekų turėtoja, priešingai, ji teigia, kad jos NTO objektuose buvo atliekamas remontas, dėl to neišvengiamai susidaro atliekos. Nuostatai aiškiai nustato procedūras, kaip gali būti įrodytas patalpų nenaudojimo faktas. Atsakovė turėjo teisę kreiptis į pareiškėją ir deklaruoti nesinaudojimo patalpomis faktą, tačiau jos neveikimas nesudarė galimybės pareiškėjui patikrinti ir nustatyti ar nurodytas NTO buvo naudojamas ar ne. Atsakovė turėjo pareigą tinkamai vykdyti teisės aktais jai numatytas prievoles, laiku informuoti administratorių, jeigu pasikeitė NTO savininkas arba nuomininkas, arba kiti duomenys, reikalingi vietinei rinkliavai perskaičiuoti.

Kadangi nebuvo nustatyta neveikimą pateisinančių aplinkybių, teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos poskyrio raštas neįrodo, kad pastatas yra nenaudojamas, o tik nurodo aplinkybę, kad pastate planuojami atlikti darbai. Teismas teisingai įvertino, kad jokių įrodymų, pagrindžiančių nesinaudojimą NTO, į bylą pateikta nebuvo. Teikdama atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, atsakovė nekvestionavo rinkliavos paskaičiavimo teisingumo, o iš esmės ginčijo prievolę mokėti rinkliavą.

Visa informacija apie vietinės rinkliavos apskaičiavimą, įskaitant NTO plotą, buvo nurodyta mokėjimo pranešimuose, pateiktuose į bylą, taip pat prašyme dėl skolos priteisimo ir ši informacija buvo pakankama, kad būtų galima nustatyti objekto plotą, prievolės sumą ir jos apskaičiavimo tvarką, bei priimti teisingą, įrodymais pagrįstą sprendimą byloje. Pareiga mokėti vietinę rinkliavą atsiranda pagal sąlygas, nustatytas Nuostatuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vietinės rinkliavos mokėtojais, turinčiais mokėti vietinę rinkliavą, laikytini asmenys, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo sudaryta sutartis, galbūt nepastatytas konteineris ar atliekas tvarkėsi patys.

Atsakovei buvo sukurtos visos galimybės naudotis atliekų tvarkymo sistema, įskaitant galimybę kreiptis į pareiškėją dėl individualaus mišrių komunalinių atliekų konteinerio priskyrimo, kad vietinė rinkliava būtų skaičiuojama nuo faktiškai atiduotų atliekų kiekio, todėl atsakovės išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo teisingumu. Teismo procesas prasidėjo dar 2021 metais, todėl mokėtina vietinė rinkliava buvo apskaičiuota ir reikalaujama tinkamai, už einamuosius ir trejus praėjusius metus, kaip tai nurodyta MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Byloje kilo ginčas dėl 936,25 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., ir 44,90 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės S. J..

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir vietinę rinkliavą pareiškėjui iš atsakovės priteisė. Atsakovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ji vietine rinkliava apmokestinta nepagrįstai.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

27. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

28. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu ir jos nustatyta tvarka nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

29. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Nuostatus, kurių 7.5 punktas nustatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Vietine rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 20 p.). Pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (Nuostatų 21 p.). Vietinė rinkliava mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą (Nuostatų 24 p.). Pastovioji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą (Nuostatų 34 p.). Kintamoji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą (Nuostatų 35 p.). Kintamoji Rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas), kurie VASA deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai), ir pateikia prašymą (4 priedas) bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį (Nuostatų 36 p.). Atliekų turėtojai, deklaruodami nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu faktą, taip pat turi patvirtinti raštu, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus perleistos tretiesiems asmenims, nurodytu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus gyvenama arba vykdoma ūkinė veikla (Nuostatų 37 p.).

30. Vėlesnės Nuostatų redakcijos taip pat nustatė iš esmės panašų teisinį reglamentavimą. Be kita ko, Nuostatų redakcijos, galiojusios nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., 72 punktas nustatė, kad taikomos šios Rinkliavos lengvatos: Rinkliavos mokėtojams už Nekilnojamojo turto registre registruotus negyvenamuosius statinius, kuriuose yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis – 100 proc. atleidimas nuo pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dalies; Rinkliavos mokėtojams, kurie Nuostatuose nustatyta tvarka deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį nėra naudojamasi visu nekilnojamojo turto objektu (NTO) ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos, – 100 proc. atleidimas nuo kintamosios Rinkliavos dalies;

31. Pagal minėtos redakcijos Nuostatų 73 punktą Rinkliavos mokėtojai pateikia nustatytos L1 ar L2 formos prašymus dėl lengvatos taikymo (4 ir 5 priedai), nurodo lengvatos taikymui svarbias aplinkybes bei pateikia dokumentus, pagrindžiančius lengvatos taikymą, o pagal 74 punktą – lengvatos taikomos nuo to mėnesio, kurį pateiktas prašymas, 1 dienos arba nuo vėlesnės prašyme nurodytos datos (mėnesio 1 dienos), bet ne ilgesniam negu 12 mėnesių laikotarpiui. Tos pačios redakcijos Nuostatų 76 punktas nustatė, kad kintamoji Rinkliavos dalis neskaičiuojama Rinkliavos mokėtojams, kurie Administratoriui pateikia prašymą (5 priedas) ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi NTO ir iš šio NTO tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam deklaruotu laikotarpiu (ilgiau kaip vienerius metus) nebūtų skaičiuojama kintamoji Rinkliavos dalis, Administratoriui turi pateikti prašymą bei 78.1 ir 78.2 papunkčiuose nurodytus dokumentus ir išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus (pvz., atsakingų institucijų pažymas apie išvykimą iš Lietuvos arba gyvenimą kitoje Lietuvos vietovėje). Dokumentai turi būti teikiami periodiškai, 1 kartą per metus. Pagal Nuostatų 77 punktą prašymą dėl atleidimo nuo kintamosios Rinkliavos dalies mokėjimo gali pateikti ir tie Rinkliavos mokėtojai, kurių NTO negali būti naudojamas pagal paskirtį ir iš šio objekto komunalinių atliekų išvežimas nebus vykdomas dėl to, kad nebaigtos statybos objekte atliekami statybos darbai, kapitalinis remontas arba rekonstrukcija. Rinkliavos mokėtojas kartu su prašymu privalo pateikti ir Statybų įstatyme numatyto statybą leidžiančio dokumento kopiją.

32. Pažymėtina, kad minėtos redakcijos Nuostatai nustato ir konteinerių priskyrimo NTO tvarką bei atitinkamai kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios paskaičiavimo tvarką priskirtiems konteineriams pagal atliekų svorį.

33. Iš aptarto teisinio reglamentavimo darytina išvada, jog vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018).

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų atsakovei nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos įmokos dalies.

35. Dėl kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 yra pasisakęs, kad pati savivaldybė, Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus patvirtinusi atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytas taisykles, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objekte nebus gyvenama / vykdoma veikla. Taip iš esmės sudaryta galimybė nuo kintamosios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, ir kurie pateikė reikalingus prašymus bei svarbias faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus, arba nustatyta tvarka kreipėsi su prašymu įtraukti netinkamą naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintą nekilnojamojo turto objektą į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją. Taigi tiek teisės aktai (Nuostatai), tiek teismų praktika atleidimą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo sieja ne su aplinkybėmis, jog komunalinės atliekos asmens veikoje nesusidaro, o su objektyviu nesinaudojimu nekilnojamuoju turtu ir pareiga tai pagrįsti tenka vietinės rinkliavos mokėtojui.

36. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad vietinė rinkliava atsakovei ginčo laikotarpiu apskaičiuota pagal jos nuosavybės teise valdomą nekilnojamojo turto objektų dalį. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad turi teisę nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies, nebuvo kreipusis dėl vietinės rinkliavos lengvatų taikymo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė buvo kreipusis į pareiškėją prašydama atleisti ją nuo vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dalies mokėjimo dėl nebaigtų statyti nekilnojamojo turto objektų, nors tokią galimybę Nuostatai numatė. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų kreipusis dėl individualiai priskirto konteinerio ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies mokėjimo pagal atliekų svorį, o sutarties sudarymas nėra privaloma sąlyga atsirasti prievolei mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo prašymą vietinės rinkliavos apskaičiavimo teisingumo neginčijo, pareiškėjas pateikė išsamius vietinės rinkliavos skaičiavimus atsakovei siųstuose mokėjimo pranešimuose bei procesiniuose dokumentuose. Įvertinus bylos duomenis bei teisės aktų nuostatas, pripažintina, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalavo iš atsakovės sumokėti vietinę rinkliavą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovės nesumokėtą vietinės rinkliavos skolą.

37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reikalavimui priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovės ieškinio senaties terminai, nustatyti MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje, praleisti nebuvo.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo bylos šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą yra pagrįstas.

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, todėl pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra. Atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius