69b03bea-3ba2-4883-bcff-e13815dae54d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1541-330/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02029-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.8.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų Vytenio Linkos ir uždarosios akcinės bendrovės „Sartonic bÅ«sto statyba“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjų Vytenio Linkos ir uždarosios akcinės bendrovės „Sartonic bÅ«sto statyba“ pareiÅ¡kimas pripažinti bankrotÄ tyčiniu pagal jų nurodytas aplinkybes, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Sisneta“ bankroto byloje Nr. B2-1167-640/2015.

Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje buvo sprendžiamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsakovei UAB „Sisneta“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Vantolina“. PareiÅ¡kėjai UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“, Vytenis Linka patikslintu pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami pripažinti BUAB „Sisneta“ (toliau tekste – Bendrovė) bankrotÄ tyčiniu pagal jų nurodytas aplinkybes, konstatavus Ričardo Zlatkaus kaltę, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2011 m. Bendrovė per visÄ savo veiklos laikotarpį pirmÄ kartÄ patyrė nuostolių. Be to, jau 2010 m. Bendrovės pelnas sudarė tik 25 368 Lt, t.y. buvo žymiai mažesnis nei įprastinis, siekdavęs 300 000 - 500 000 Lt. 2011 m. balandžio 28 d. Bendrovės akcininkų susirinkimo metu atsakovas Ričardas Zlatkus kaip atsakingas Bendrovės vykdantysis direktorius, teigdamas, kad toks mažas pelnas yra dėl projektų perkėlimo į kitus metus, faktiÅ¡kai suklaidino kitus Bendrovės akcininkus ir, tikėtina, jog tokie jo veiksmai buvo sÄ moningi.

Patikėdamas visus svarbiausius pardavimus vienam konkrečiam vadybininkui, jis akivaizdžiai netinkamai vykdė savo kaip Bendrovės vykdančiojo direktoriaus pareigas, susijusias su Bendrovės valdymu. 2012 m. veiklÄ pradėjo informacinių technologijų bendrovė UAB „IT Gama“, kurios akcininkai yra Ričardas Zlatkus ir Paulius AuÅ¡kalnis, turintys po 50 procentų Å¡ios bendrovės akcijų, o Paulius AuÅ¡kalnis dar yra ir UAB „IT Gama“ direktorius. Bendrovės veikla buvo faktiÅ¡kai perkelta į UAB „IT Gama“.

Atsakovas Ričardas Zlatkus, tretieji asmenys Paulius AuÅ¡kalnis, UAB „IT Gama“ atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjų patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ atmesti, tenkinti jų prieÅ¡prieÅ¡inį pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagal Å¡iame pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad esminis pokytis vadovavime įmonei pasireiÅ¡kė Vyteniui Linkai tapus BUAB „Sisneta“ generaliniu direktoriumi. BÅ«tent nuo 2010 metų, V. Linkai tapus generaliniu BUAB „Sisneta“ direktoriumi, Bendrovė pradėjo patirti nuostolius.

Tuo tarpu R. Zlatkus realiai buvo tik V. Linkos ir UAB „Sartonic būsto statyba“ priimtų sprendimų vykdytojas. Nei R. Zlatkus, nei kiti BUAB „Sisneta“ darbuotojai konkursinių projektų, iš kurių buvo gaunamos pardavimų pajamos, skirstymo veiksmų neatliko. Patys darbuotojai, priklausomai nuo savo ryšių, sugebėjimų, juos (projektus) surasdavo, įgyvendindavo, ir, esant teigiamiems rezultatams (sėkmingiems pardavimams), gaudavo nuo jų pelningumo priklausančias premijas. 2011 m. labai žymiai krito BUAB „Sisneta“ pardavimai per CPO dėl išaugusios konkurencijos, pasikeitusių rinkos poreikių.

Buhalterinėje apskaitoje jau nuo 2010 m. neatsispindėjo tikroji BUAB „Sisneta“ finansinė padėtis, nes bÅ«tent tokia situacija buvo naudinga pagrindiniam akcininkui siekiant sudaryti neteisėtus sandorius ir užvaldžius įmonės turtÄ privesti jÄ prie bankroto. BUAB „Sisneta“ veikla, verslas nebuvo perkelti į UAB „IT Gama“. Konkuruojančios įmonės sukÅ«rimas nėra ir negali bÅ«ti prilyginamas vienos įmonės veiklos perkėlimui į kitÄ Ä¯monę. UAB „IT Gama“, prieÅ¡ingai nei BUAB „Sisneta“, nevykdo didmeninės prekybos spausdinimo ir kopijavimo technikos eksploatacinėmis medžiagomis, duomenų laikmenomis ir antivirusine programine įranga.

IÅ¡ buvusių 50-80 pastovių BUAB „Sisneta“ klientų, UAB „IT Gama“ nedirba nei su vienu. BUAB „Sisneta“ nebaigtų vykdyti sutarčių UAB „IT Gama“ neperėmė. Atsakovas Ričardas Zlatkus, tretieji asmenys Paulius AuÅ¡kalnis, UAB „IT Gama“ pateikė prieÅ¡prieÅ¡inį pareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kėjams V. Linkai ir UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“, kuriuo praÅ¡o pripažinti BUAB „Sisneta“ bankrotÄ tyčiniu dėl aplinkybių, susijusių su V.

Linkos ir UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ kaltais veiksmais.                  II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 17 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjų Vytenio Linkos ir UAB „Sartonic BÅ«sto statyba“ pareiÅ¡kimÄ dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pagal jų nurodytas aplinkybes. Teismas tenkino atsakovo Ričardo Zlatkaus ir trečiųjų asmenų Pauliaus AuÅ¡kalnio bei UAB „IT Gama“ pareiÅ¡kimÄ ir pripažino Bendrovės bankrotÄ tyčiniu Å¡ių asmenų pareiÅ¡kimo pagrindu.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „Sisneta“ bankroto byloje administratorius ginčijo UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ 323 427,61 Lt dydžio kreditorinį reikalavimÄ ir dėl to ieÅ¡kiniu kreipėsi į teimÄ , praÅ¡ydamas actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento tarp Bendrovės ir atsakovo UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ sudarytus sandorius: 2012 m. sausio 31 d. susitarimÄ dėl skolų atidėjimo ir skolinių įsipareigojimų perleidimo; 2012 m. liepos 27 d. susitarimÄ dėl skolinių įsipareigojimų; 2012 m. rugpjūčio 3 d. sudarytÄ tarpusavio skolų užskaitymo aktÄ ; 2012 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. R8-1587; 2012 m. rugpjūčio 9 d. sudarytÄ tarpusavio skolų užskaitymo aktÄ ; 2012 m. rugpjūčio 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria perleista automobilio FIAT Scudo nuosavybės teisė; 2012 m. rugpjūčio 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria perleista automobilio VW Caddy Kombi nuosavybės teisė; 2012 m. rugsėjo 13 d. sudarytÄ tarpusavio skolų užskaitymo aktÄ ; 2012 m. spalio 2 d. sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį, įformintÄ PVM sÄ skaita-faktÅ«ra serija S Nr. 0134.

Taip pat administratorius prašė iÅ¡ UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ priteisti Bendrovei 271 513,71 Lt, kurie UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ buvo pervesti 2012 m. rugpjūčio 23 d. bei 2012 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo pavedimais. Panaikinus ginčijamus sandorius administratorius prašė taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir grÄ Å¾inti Bendrovei ginčijamais sandoriais perleistÄ turtÄ ; tuo atveju, jei paaiÅ¡kėtų, kad restitucijos natÅ«ra taikymas yra negalimas, taikyti restitucijÄ sumokant piniginį ekvivalentÄ â€“ priteisiant 736 185,52 Lt (civilinė byla Nr. B2-1170-467/2014).

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 7 d. nutartimi tÄ ieÅ¡kinį patenkino. Panaikino ieÅ¡kiniu praÅ¡omus pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento Å¡alių sudarytus ginčo sandorius ir taikė restitucijÄ . Panaikinus ginčijamus sandorius ir nesant galimybės jais perleistÄ turtÄ grÄ Å¾inti Bendrovei natÅ«ra, taikant restitucijÄ iÅ¡ atsakovo priteisė Bendrovės (ieÅ¡kovo) naudai 709 476,87 Lt, patvirtino atsakovo 1 059 613,13 Lt kreditorinį reikalavimÄ Bendrovės bankroto byloje.

Teismas, iÅ¡analizavęs finansinės atskaitomybės dokumentus, padarė iÅ¡vadÄ , kad Bendrovė 2012 m. pradžioje jau buvo nemoki ar ant nemokumo ribos. Nurodė, kad Bendrovės finansinė padėtis pastebimai blogėjo dar nuo 2009 m., t.y. mažėjo priklausančio kapitalo dydis ir bendrovės turto vertė: nuo 2009 m. iki 2011 m. sumažėjo nuo 10 640 098 Lt iki 4 900 325 Lt (iÅ¡ jų planuojamos gauti sumos – 1 870 335 Lt), Bendrovė 2011 m. patyrė 1 037 007 Lt nuostolį, jos įsipareigojimai siekė 4 002 700 Lt, kas sudaro daugiau nei 80 procentų bendrovės turto.

UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ nuo 2005 m. gegužės mėnesio iki nuginčytų sandorių sudarymo 2012 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais pastoviai buvo skolinga Bendrovei. Teismas pažymėjo, kad jeigu tuo laikotarpiu Bendrovei bÅ«tų buvusi grÄ Å¾inta jau daugiau nei 6 metus egzistavusi UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ beveik milijono litų dydžio skola, Bendrovės turtinė padėtis bÅ«tų žymiai pagerėjusi, kas, tikėtina, apskritai bÅ«tų leidę iÅ¡vengti Bendrovės bankroto 2012 m. pabaigoje.

Konstatuota, kad ginčo sandoriai, sudaryti tarp Bendrovės ir UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“, akivaizdžiai pažeidė Bendrovės kreditorių teises, kadangi Å¡ie sandoriai buvo sudaryti Bendrovei jau esant faktiÅ¡kai nemokiai, prieÅ¡ pat bankroto bylos jai iÅ¡kėlimÄ buvo perimta didžioji dalis Bendrovės turto, kas akivaizdžiai apsunkino galimybes bankroto proceso metu pilnai patenkinti Bendrovės kreditorių reikalavimus. Tarpusavyje artimai susijusių asmenų (UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ vadovė A.

Linkienė yra buvusio Bendrovės vadovo V. Linkos sutuoktinė) sudarytais sandoriais buvo akivaizdžiai suteikta pirmenybė UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ patenkinti savo reikalavimus kitų Bendrovės kreditorių atžvilgiu. Be to, ginčijamais sandoriais buvo pažeisti Bendrovės kreditorių turtiniai interesai, nes Å¡iuo Bendrovėje yra turto už 504 545 Lt (2012 m. gruodžio 28 d. balanso duomenys), kreditorinių reikalavimų pagal Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusių nutarčių duomenis pareikÅ¡ta už 972 787,10 Lt sumÄ (iÅ¡ jų pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai – 267 728,92 Lt, antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai – 347 239,01 Lt, trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai – 357 619,17 Lt).

Tuo tarpu, jei ginčijami sandoriai nebÅ«tų buvę sudaryti arba juos pripažinus negaliojančiais, ieÅ¡kovo bendrovės turtas padidėtų papildoma 736 185,52 Lt suma ir iÅ¡ jo galėtų bÅ«ti tenkinami kreditorių reikalavimai. Sandorių ginčijimo byloje teismas pažymėjo, kad UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ perėmė Bendrovės įsipareigojimus bankui, nes neturėjo kito pasirinkimo (ji laidavo bankui už tinkamÄ Bendrovės įsipareigojimų įvykdymÄ ), tačiau tai nesudarė pagrindo ginčijamais sandoriais perimti didžiosios dalies Bendrovės turto, tokiu bÅ«du pažeidžiant kitų Bendrovės kreditorių interesus.

Bendrovės ir UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ sudarytus ginčo sandorius teismas laikė nesÄ Å¾iningais, nes byloje buvo nustatyta, kad bylos Å¡alių vadovai V. Linka ir A. Linkienė yra sutuoktiniai, o UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ valdo didžiÄ jÄ Bendrovės akcijų dalį, kuriÄ Ä¯sigijo iÅ¡ V. Linkos ir A. Linkienės. Sandorių ginčijimo byloje teismas sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ papildomai grindė ir tuo, jog UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ Bendrovei buvo skolinga itin didelę sumÄ , siekiančiÄ beveik milijonÄ litų ir Å¡is įsiskolinimas tęsėsi septynerius metus nuo 2005 m. iki pat ginčijamų sandorių sudarymo 2012 m. viduryje, jog ginčijami sandoriai sudaryti likus maždaug vienam mėnesiui iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei pateikimo teisme, o paskutinieji – netgi po to, kai Å¡is pareiÅ¡kimas buvo pateiktas ir Bendrovė savo atsiliepime patvirtino įmonės nemokumo faktÄ .

Lietuvos apeliacinis teismas 2014-09-29 nutartimi paliko galioti pirmiau nurodytÄ Vilniaus apygardos teismo 2014-07-07 nutartį dėl ginčo sandorių. Bankroto administratorius, nurodydamas, jog Bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu, vadovaujasi minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2014-07-07 nutartyje iÅ¡dėstytais argumentais dėl pareiÅ¡kėjų veiksmų nesÄ Å¾iningumo ir įmonės privedimÄ prie bankroto sieja bÅ«tent su Å¡ių pareiÅ¡kėjų – Vytenio Linkos ir UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ veiksmais.

Nagrinėjamu atveju teismas sutiko su bankroto administratoriaus pozicija ir rėmėsi faktais, kurie yra nustatyti su kitoje byloje įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2014-07-07 nutartimi ir bei Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-29 nutartimi (CPK 182 str.). Teismas nustatė, jog Paulius Auškalnis įsigijo UAB „IT Gama“ 2012-05-23. Kaip nurodė ir patvirtino Ričardas Zlatkus bei Paulius Auškalnis, pinigus bendrovės apyvartinėms lėšoms pagal 2012-05-25 paskolos sutartis Paulius Auškalnis pasiskolino iš R.

Zlatkaus ir tik dėl to R. Zlatkus tapo UAB „IT Gama“ akcininku. Teismas nustatė, kad dalis Bendrovės darbuotojų dirba UAB „IT Gama“, tačiau vien ta aplinkybė, jog darbuotojai perėjo dirbti, nepatvirtina fakto, jog buvo perkeltas verslas (iš 31 Bendrovėje dirbusio darbuotojo, UBA „IT Gama“ dirba tik 8 žmonės). Beveik visi ankščiau Bendrovėje dirbę darbuotojai buvo priimti dirbti UAB „IT Gama“ tik po to, kai buvo iškelta Bendrovės bankroto byla. Liudytojais apklausti darbuotojai patvirtino, jog UAB „IT Gama“ įsidarbino tik todėl, jog Bendrovei grėsė bankrotas, buvo sumažinti atlyginimai, o UAB „IT Gama“ vadovavo buvęs kolega Paulius Auškalnis, kuriuo jie pasitikėjo.

Be to, liudytojai patvirtino, jog jokios informacijos iš Bendrovės jie neišsinešė ir negalėjo išsinešti. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog UAB „IT Gama“ jokios svarbios informacijos, žinių, sutarčių pavyzdžių iš Bendrovės neperėmė. Didžioji dalis sutarčių sudaryta su asmenimis kurie Bendrovėje jokių susitarimų niekada neturėjo, dalis sutarčių sudarytos laimėjus viešuosius pirkimus. UAB „IT Gama“ pilnai apsirūpinusi ilgalaikiu turtu (kompiuteriais).

PareiÅ¡kėjų argumentus, kad UAB „IT Gama“ perviliojo Bendrovės klientus, teismas laikė nepagrįstais. IÅ¡analizavęs byloje esančius duomenis dėl UAB „IT Gama“ sudarytų sutarčių ir įvertinęs su tuo susijusius įrodymus, teismas nurodė konstatavo, jog teigti apie tai, esÄ UAB „IT Gama“ perėmė Bendrovės klientus ir perkėlė verslÄ , nėra pagrindo. Be to, teismas pripažino nepagrįstu pareiÅ¡kėjų argumentÄ , jog nei atsakovas R. Zlatkus, nei trečiasis asmuo Paulius AuÅ¡kalnis nepranešė pareiÅ¡kėjams apie UAB „IT Gama“ įsigijimÄ .

Byloje yra įrodymų, patvirtinančių faktÄ , kad P.AuÅ¡kalnis nieko neslėpė, o V.Linka ir sÄ skaitÄ iÅ¡raÅ¡iusi L. Linkaitė Vasiljeva apie UAB „IT Gama“ atsiradimÄ Å¾inojo iÅ¡ karto po jos įsigijimo. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad įsigyjant UAB „IT Gama“ atsakovo R. Zlatkaus ir trečiųjų asmenų veiksmuose nebuvo nesÄ Å¾iningumo Bendrovės atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju konkuruojančios įmonės sukÅ«rimas negali bÅ«ti prilyginamas vienos įmonės veiklos perkėlimui į kitÄ .

Be to, UAB „IT Gama“, priešingai nei Bendrovė, nevykdo didmeninės prekybos spausdinimo ir kopijavimo technikos eksploatacinėmis medžiagomis, duomenų laikmenomis ir antivirusine programine įranga, o iš buvusių 50-80 pastovių Bendrovės klientų, UAB „IT Gama“ nedirba nei su vienu. Kaip nustatyta kitoje byloje įsiteisėjusia teismo 2014-07-07 nutartimi, jau 2012 m. pradžioje Bendrovė buvo nemoki, todėl teismas laikėsi nuostatos, kad UAB „IT Gama“ veikla jokios įtakos Bendrovės privedimui prie bankroto negalėjo turėti, tad konstatuoti esant ĮBĮ 20 str. 3 d. 1 p. nurodytas aplinkybes teismas neturėjo pagrindo.

Pareiškėjų pareiškime taip pat nurodyta, jog trečiajam asmeniui P. Auškalniui buvo mokamos nepagrįstai didelės premijos bei atostoginiai. Teismo vertinimu, tiek byloje esanti medžiaga, tiek liudytojos I. Genienės parodymai patvirtina, jog įmonėje buvo patvirtinta ir nustatyta darbuotojų premijavimo tvarka, kurios buvo laikomasi išmokant premijas darbuotojams. Byloje nėra nustatyta, jog tokiais veiksmais R. Zlatkus ar P. Auškalnis būtų prisidėję privedant Bendrovę prie bankroto. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai Vytenis Linka ir Aušra Linkienė yra bendrovių vadovai UAB „Sartonic būsto statyba“ direktorė A.

Linkienė, Bendrovės generalinis direktorius V. Linka). Å ie duomenys patvirtina V.Linkos ir UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ sÄ sajumÄ . PareiÅ¡kėjas V. Linka dirbo Bendrovėje nuo 2001 m. kovo 6 d. direktoriumi ekonomikai, o nuo 2010 m. liepos 2 d. –generaliniu direktoriumi, buvo Bendrovės valdybos pirmininkas, o pagal sutuoktinės UAB „Sartonic bÅ«sto statyba" direktorės A. Linkienės įgaliojimÄ visuotiniame akcininkų susirinkime atstovavo pagrindinį Bendrovės akcininkÄ . Teismas akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas V.

Linka objektyviai negalėjo nežinoti Bendrovės finansinės situacijos. Å iuo atveju A.Linkienė, kaip pagrindinio Bendrovės akcininko atstovė, informacijÄ turėjo gauti iÅ¡ asmens, kurį įgaliojo veikti akcininko vardu, t.y. iÅ¡ V. Linkos. V. Linka pripažino, kad įgijo ekonominį iÅ¡silavinimÄ , turėjo visas galimybes susipažinti su visais finansinės atskaitomybės dokumentais, liudytoja apklausta vyr. buhalterė I.Genienė patvirtino, jog jam teikė ir aiÅ¡kino buhalterinius dokumentus, finansines ataskaitas.

Vėliau buhalterinę apskaitÄ tvarkė V .Linkos ir A. Linkienės dukra Laura Linkaitė -Vasiljeva. SprendimÄ priimti dirbti L. Linkaitę - VasiljevÄ priėmė jos tėvas ir Bendrovės generalinis direktorius V.Linka, kuriam vyr. buhalterė pavaldi. Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjams visa informacija apie Bendrovės finansinę bÅ«klę buvo gerai žinoma. IÅ¡ byloje esančio 2012 m. sausio 31 d. susitarimo dėl skolų atidėjimo ir skolinių įsipareigojimų perleidimo teismas sprendė, jog buvo ne tik atidėtas UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ skolos Bendrovei mokėjimas, tačiau taip pat įtvirtintas Å¡alių susitarimas, kad tuo atveju, jei Bendrovė netinkamai vykdytų įsipareigojimus bankui ar taptų bankrutuojanti, restruktÅ«rizuojama ar likviduojama, o laidavimo sutartys galiotų, UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ įsipareigotų perimti Bendrovės prievoles bankui pagal kreditavimo sutartis, o Bendrovė be atskiro susitarimo taptų skolinga UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ 881 321,13 Lt.

Pasak teismo, kaip jau konstatuota pirmiau minėtuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose, tokio susitarimo turinys leidžia spręsti, kad jau 2012 m. pradžioje buvo žinoma arba bent jau pagrįstai prognozuojama sunki Bendrovės finansinė padėtis. Kaip matyti iÅ¡ Bendrovės generalinio direktoriaus 2011-01-03 įsakymo, pareiÅ¡kėjas V.Linka kaip generalinis direktorius vadovavo Bendrovei ir priiminėjo svarbius sprendimus jos veiklos klausimais. Teismo vertinimu, tas įsakymas paneigia pareiÅ¡kėjo V.Linkos nurodytÄ aplinkybę, jog įmonei faktiÅ¡kai vadovavo Ričardas Zlatkus.

Å iÄ aplinkybę paneigia ir pačių byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai bei byloje apklaustų liudytojų parodymai. FaktÄ , jog pareiÅ¡kėjams buvo gerai žinoma Bendrovės finansinė padėtis, patvirtina ir audito už 2010 metus iÅ¡vados duomenys, kurie pareiÅ¡kėjams buvo žinomi. Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytais argumentais pripažinti, kad Bendrovė buvo privesta prie bankroto dėl Ričardo Zlatkaus veiksmų, nėra pagrindo.

Vertindamas atsakovo Ričardo Zlatkaus ir trečiųjų asmenų pareiÅ¡kimo pagrįstumÄ , teismas rėmėsi faktais, nustatytais Lietuvos apeliacinis teismo 2014-09-29 nutartimi, kuria buvo palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2014-07-07 nutartis. Kaip jau minėta pirmiau, tais procesiniais sprendimais UAB „Satronic bÅ«sto statyba“ ir Bendrovės sudaryti sandoriai buvo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo sudarymo dienos, iÅ¡ UAB „Satronic bÅ«sto statyba“ priteista Bendrovės naudai 709 476,87 Lt.

Teismo nutartyje nurodoma, kad 2005-05-27 Bendrovė pardavė UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ UAB „Kopijavimo sistemos“ akcijas. Å alys sulygo, kad parduodamų akcijų kaina yra 357 000 Lt, kuriÄ UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ įsipareigoja apmokėti Bendrovei iki 2008 m. gruodžio 31 d. Sudarius minėtÄ sandorį, jokie mokėjimai iÅ¡ UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ nebuvo atlikti. Sandoriai patvirtina galimybę Bendrovei gauti apyvartinių lėšų, kurių ji negavo, tuo tarpu turto masė sumažėjo.

Teismas konstatavo, kad perleidus Bendrovės turtÄ (akcijas), atsiskaitymo už jį iÅ¡dėstymas 7 metų laikotarpiui akivaizdžiai pažeidė Bendrovės teises ir tai konstatuota įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Teismo vertinimu, Bendrovės interesai buvo pažeisti ir dėl to, kad UAB „Kopijavimo sistemos“ akcijos buvo perleistos UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ už akivaizdžiai per maÅ¾Ä kainÄ (357 000 Lt), nes bendra suma, kuriÄ UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ gavo už UAB „Kopijavimo sistemos“ perleistas akcijas, siekė 993 583 Lt.

Bendrovė už 1 604 249,83 Lt įsigijo patalpas, esančias Ulonų g. 5, Vilniuje. Minėtas patalpas 2012 m. rugpjūčio 29 d. (prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ) Bendrovė perleido Mindaugui Kuzminskui ir Sauliui Kuzminskui už 935 000 Lt. Teismas sprendė, kad toks sandoris akivaizdžiai nenaudingas Bendrovei, nes liudytojas B. Mežutavičius patvirtino, jog minėtas patalpas ketino įsigyti už 1 200 000 Lt, tačiau V. Linka atsisakė jas jam parduoti. Be to, už Bendrovės parduotas patalpas Ulonų g. 5, Vilniuje, gautų pinigų dalis (271 513,71 Lt) buvo pervesta į UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ sÄ skaitÄ .

Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas V. Linka priėmė sprendimÄ ne Bendrovės naudai, o UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ naudai bei pablogino Bendrovės finansinę padėtį. Bendrovė 2007-07-05 pirko iÅ¡ UAB „Ukmergės statyba“ patalpas, esančias Žygio g. 92, Vilniuje, už 1 740 000 Lt. Teismo vertinimu, Å¡iuo ir kitais nekilnojamo turto sandoriais buvo didinama Bendrovės skolinių įsipareigojimų masė. Be to, buvo perkamas turtas, kuris nebuvo naudojamas ir nebuvo reikalingas Bendrovės veikloje, nes ji nekilnojamo turto prekyba neužsiėmė.

Tokius sandorius teismas vertino kaip akivaizdžiai nenaudingi Bendrovei. 2008 m. sausio 14 d. Bendrovė pardavė UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ negyvenamÄ sias administracinės paskirties patalpas, tačiau už perleistas patalpas su Bendrove nebuvo tinkamai ir galutinai atsiskaityta. UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ įsiskolinimas Bendrovei už patalpas Pylimo g. 9-7, Vilniuje, buvo dengiamas ne visas iÅ¡ karto, o penkerių metų laikotarpyje dalimis. Teismo vertinimu, toks apyvartinių lėšų įšaldymas yra akivaizdus nuostolis įmonei.

Neturėdama Å¡ių lėšų, Bendrovė buvo priversta kreiptis ne vienÄ kartÄ Ä¯ kreditÄ teikiančius subjektus finansavimo, mokėti palÅ«kanas. Teismas nurodė, kad byloje surinkti duomenys patvirtina tai, jog Bendrovėje nuolat trÅ«ko apyvartinių lėšų. Nepaisant to pareiÅ¡kėjas V. Linka 2011-01-03 savo darbo užmokestį dar kartÄ padidino iki 7000 Lt. Teismas akcentavo, kad apie Bendrovės blogÄ finansinę padėtį tiek V.Linka, tiek UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ žinojo ir tai suprato, tačiau veiksmų pakeisti padėtį nesiėmė.

Remdamasis Nepriklausomo auditoriaus iÅ¡vada, teismas nurodė, kad Bendrovei finansuojant savo patronuojančiÄ Ä¯monę UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“, ir tuo pačiu metu skolinantis lėšas iÅ¡ bankų bei mokant jiems dideles palÅ«kanas bei kitus mokesčius, teikiant garantus, buvo veikiama prieÅ¡ingai Bendrovės interesams. Be kita ko, teismo nutartyje nurodyta, kad situacija, kai UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“, neatsiskaičiuosi už įsigytas patalpas su Bendrove, jomis užtikrino Bendrovės kreditorinius reikalavimus ir ėmė už tai iÅ¡ Bendrovės didelius pinigus, prieÅ¡tarauja protingumo ir ekonomiÅ¡kumo principams.

Vertindamas V. Linkos ir UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ sÄ sajumÄ , jų nesÄ Å¾iningumÄ , teismas labiau tikėtina pripažino aplinkybę, kad dalis Linkų Å¡eimai atliekamų UAB „Ukmergės statyba“ darbų buvo finansuojami ne jų pačių, bet Bendrovės sÄ skaita. Teismo teigimu, patalpos Žygio g. 92, Vilniuje, Bendrovei nebuvo reikalingos, jos tik apsunkino jos finansinę situacijÄ ir, tikėtinai buvo projektuojamos į nekilnojamuoju turtu užsiimančios patronuojančios įmonės turto masės padidinimÄ ateityje.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Bendrovei nupirkus patalpas Žygio g. 92, Vilniuje, jomis neatlygintinai naudojosi Linkų šeimos nariai ir jų draugai. Teismas konstatavo byloje esant nustatytas aplinkybes, jog UAB „Sartonic būsto statyba“ per 2012 metus iš Bendrovės perėmė turto už 709 467,87 Lt (sandoriai pripažinti neteisėtais). Sudarytų sandorių vertė buvo nustatoma tariantis tarpusavyje susijusiems asmenims (Bendrovės generaliniam direktoriui V.Linkai, jo sutuoktinei akcininko UAB „Sartonic būsto statyba“ direktorei A.Linkienei ir A.V.Linkų dukrai UAB „Sisneta“ vyr. buhalterei L.Linkaitei – Vasiljevai).

Teismas nustatė, kad minėta suma buvo sumažintas Bendrovės turtas ir tai turėjo tiesioginės įtakos jos nemokumo bÅ«klei susidaryti, dėl ko yra pagrindas Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p. pagrindais konstatuoti, jog dėl pareiÅ¡kėjų V. Linkos ir UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ veiksmų Bendrovė buvo privesta prie bankroto ir pripažinti jos bankrotÄ tyčiniu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai PareiÅ¡kėjai Vytenis Linka ir uždaroji akcinė bendrovė „Sartonic bÅ«sto statyba“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjų Vytenio Linkos ir UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl BUAB „Sisneta“ bankroto pripažinimo tyčiniu dėl atsakovo Ričardo Zlatkaus kaltės, o atsakovo ir trečiųjų asmenų prieÅ¡prieÅ¡inį pareiÅ¡kimÄ atmesti.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Teismas darydamas iÅ¡vadÄ , jog verslas iÅ¡ Bendrovės nebuvo perkeltas į UAB „IT Gama“, vertino perėjusių darbuotojų skaičių ir perimtas sutartis, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į Bendrovės vykdyto ir dabar UAB „IT Gama“ vykdomo verslo specifikÄ , neįsigilino ir neiÅ¡nagrinėjo Bendrovės ir UAB „IT Gama“ veiklos subtilybių. Atsižvelgiant į rinkÄ , kurioje veikė Bendrovė ir Å¡iuo metu veikia UAB „IT Gama“, norint pateikti konkurencingÄ pasiÅ«lymÄ , reikia turėti specifinių žinių ir kompetencijos (know-how), ypač kai perkamos paslaugos.2010 m.

Bendrovėje susiklostė situacija, kai vienas vadybininkas, Paulius AuÅ¡kalnis darė 2,4 karto daugiau pardavimų, nei visi likę bendrovėje dirbę vadybininkai. Už vadybininkų darbo paskirstymÄ pagal teismui apteiktus duomenis buvo atsakingas Ričardas Zlatkus, taigi vadybininkų veiklos rezultatai buvo priklausomi ne tik nuo vadybininkų asmeninių savybių, tačiau ir nuo to, kokios užduotys jiems buvo pavedamos. Tai, jog Paulius AuÅ¡kalnis prisidėjo prie visų pelningiausių Bendrovės pardavimų, tikėtinai paaiÅ¡kinama, tuo, jog atsakovÄ RičardÄ Zlatkų ir Paulių AuÅ¡kalnį sieja uoÅ¡vio ir žento ryÅ¡iai.

Ričardas Zlatkus sÄ moningai nesiėmė veiksmų atleisti iÅ¡ darbo nuostolingai dirbančius vadybininkus, kas privedė Bendrovę prie pajamų mažėjimo ir galiausiai prie bankroto. Trečiojo asmens Pauliaus AuÅ¡kalnio veiksmai įkuriant UAB „IT Gama“ galėjo reikÅ¡ti veiklos perkėlimÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, jog Å¡io asmens įkurta nauja bendrovė neatitiko tiekėjams keliamų kvalifikacijos reikalavimų, kurie keliami dalyvaujant vieÅ¡uosiuose pirkimuose, ji veiklÄ pradėjo vykdyti pasiraÅ¡ydama jungtinės veiklos sutartis su bendrovėmis, kurios Å¡iuos kvalifikacijos reikalavimus atitikdavo, tokiu bÅ«du dalyvaudami vieÅ¡uosiuose pirkimuose, nors paslaugÄ de facto suteikdavo UAB „IT Gama“.Teismas netinkamai sprendė klausimÄ dėl veiklos perkėlimo.

Buvo bÅ«tina vertinti ne tik tai, ar naujai įkurtas juridinis asmuo perima vykdyti buvusias bankrutuojančio juridinio asmens sutartis ir perkelia darbuotojus, tačiau atsižvelgti ir į vykdomo verslo specifikÄ , taip pat vertinti, ar apskritai atsakingų asmenų veiksmai privedė Bendrovę prie situacijos, jog vieno žmogaus išėjimas iÅ¡ darbo gali reikÅ¡ti bendrovės bankrotÄ , o tuo pačiu minėtas asmuo vykdo identiÅ¡kÄ veiklÄ rinkoje ir dirba su užsakovais, taip pat veikiančiais identiÅ¡koje rinkoje.

Teismas nepagrįstai teigė, jog UAB „IT Gama“ neperviliojo Bendrovės klientų. UAB „IT Gama“ dirba su tais pačiais klientais ir tiekėjais, kaip ir dirbo Bendrovė. Teismas nesigilino į aplinkybes, kodėl UAB „IT Gama“, įsteigta 2012 m. gegužės 22 d. (praėjus vos trims savaitėms po Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame atsakovas 2012 m. prognozavo 350 000 Lt pelno), kurios įstatinis kapitalas 10 tÅ«kst. litų ir kurioje dirba tik du darbuotojai (direktorius Paulius AuÅ¡kalnis ir finansininkas), sugebėjo sudaryti sutartį, pagal kuriÄ UAB „IT Gama“ įsipareigojo iki 2012 m. birželio 30 d.

Vidaus reikalų ministerijos padalinių – Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kt., 552 automobiliams sumontuoti kompiuterinę įrangÄ . Teismas nesiaiÅ¡kino, kas atliko montavimo darbus (UAB „IT Gama“ direktorius Paulius AuÅ¡kalnis teismo posėdžio metu taip ir nesugebėjo paaiÅ¡kinti Å¡ios aplinkybės), neiÅ¡reikalavo darbų priėmimo-perdavimo aktų, nors pareiÅ¡kėjai ne kartÄ prašė teismo juos iÅ¡reikalauti. MinėtÄ projektÄ ruošė Bendrovė, konkrečiai – Paulius AuÅ¡kalnis, o projektÄ Ä¯gyvendino UAB „IT Gama“.

Tai yra akivaizdus nebaigtų vykdyti sutarčių perėmimo įrodymas. Svarbu tai, jog į UAB „IT Gama“ perėjo dirbti pagrindiniai asmenys – vykdantysis direktorius Ričardas Zlatkus ir Paulius AuÅ¡kalnis, kurio generuojami pardavimai buvo net keletÄ kartų didesni, nei visų kitų Bendrovės pardavimų vadybininkų kartu paėmus. Darbuotojai perėjo dirbti į UAB „IT Gama“, nors dar kurį laikÄ dirbo Bendrovėje. Teismas neįsigilino į pareigų ir atsakomybės paskirstymÄ tarp Vytenio Linkos ir vykdančiojo direktoriaus Ričardo Zlatkaus.

Skundžiamoje nutartyje nėra vertinamas ypač svarbus faktas, dėl ko Ričardas Zlatkus buvo atleistas iÅ¡ direktoriaus pareigų ir paskirtas vykdančiuoju direktoriumi. 2010 m. Ričardas Zlatkus įgijo teistumÄ dėl PVM grobstymo, todėl Bendrovė negalėjo dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose. Pagal 2011 m. sausio 03 d. generalinio direktoriaus įsakymÄ Nr. 2 dėl pareigų ir atsakomybės paskirstymo generaliniam ir vykdančiajam direktoriui, Ričardas Zlatkus paskirtas atsakingu už Bendrovės komercinės, Å«kinės ir finansinės veiklos organizavimÄ bei vykdymÄ .

BÅ«tent Ričardas Zlatkus, o ne Vytenis Linka tvirtindavo dokumentus priimant ir atleidžiant iÅ¡ darbo darbuotojus, nustatant atlyginimus, skiriant premijas, sudarant komercines ir Å«kines sutartis. BÅ«tent iÅ¡imtinai Ričardas Zlatkus kontroliavo sÄ skaitų apmokėjimÄ , kitų finansinių pavedimų vykdymÄ . V. Linka netvirtindavo nė vieno Å¡ios veiklos srities klausimo, iÅ¡skyrus vykdančiojo direktoriaus ir vyriausiojo finansininko priėmimo, atleidimo iÅ¡ darbo įsakymus, jų atlyginimo ir premijų skyrimo dokumentus.

V. Linka neturėjo teisės veikti Bendrovės vardu bankuose. Teismas neteisingai įvertino aplinkybę, jog UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ ilgÄ laikÄ dalinai neatsiskaitė su Bendrove už parduotas patalpas Pylimo g. 9-7, todėl Bendrovė esÄ buvo priversta imti kreditus. Patalpos buvo parduotos už 1,7 mln. litų 2008 m. sausio 14 d., po pusės metų dėl nekilnojamojo turto kainų krizės patalpų vertė nukrito du kartus. UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“, kaip nekilnojamojo turto bendrovė, dėl krizės patyrė ypač didelius nuostolius, todėl dalinis pirkimo - pardavimo sutarties sÄ lygų vykdymas buvo atidėtas, pasiraÅ¡ant su atsakovu tarpusavio skolų užskaitymo aktus. 2012 m. liepos 26 d.

UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ už pirktas patalpas su Bendrove atsiskaitė galutinai. IÅ¡ Å¡io sandorio Bendrovė uždirbo 620 000 Lt vien tik dėl turto pirkimo-pardavimo kainų skirtumo. Bendrovė paskolas ėmė nuo savo veiklos pradžios, kai V. Linka dar nedirbo bendrovėje. Paskolos buvo reikalingos stambiems užsakymams vykdyti.Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog Vytenis Linka ir AuÅ¡ra Linkienė negalėjo nežinoti apie Bendrovės finansinę padėtį, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog iÅ¡ Bendrovės finansinių dokumentų (pelno - nuostolių ataskaitos, balanso) nebuvo galima spręsti apie realiÄ Bendrovės padėtį.

Bendrovės finansinę padėtį lemdavo užsakymai. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas Ričardas Zlatkus, tretieji asmenys Paulius AuÅ¡kalnis, UAB „IT Gama“ atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Apeliantai nepagrįstai, teigia, jog teismas neatsižvelgė į UAB „IT Gama“ ir Bendrovės verslo specifikÄ .

Nors abi bendroves sieja veikla, susijusi su informacinių technologijų paslaugų teikimu, tačiau skiriasi teikiamų paslaugų rÅ«Å¡ys, t. y. bendrovės veikia skirtingose informacinių technologijų rinkos Å¡akose. Teismas teisingai nustatė, jog konkuruojančios bendrovės sukÅ«rimas nereiÅ¡kia vienos įmonės veiklos perkėlimo į kitÄ . Be to, Bendrovė viešųjų pirkimų negalėjo vykdyti dėl finansinių sunkumų, dėl UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ skolos, o ne dėl specifinių žinių ar kompetencijos turėjimo ar neturėjimo.Atskirojo skundo argumentus, jog teismas esÄ nevertino tos aplinkybės, kad atsakovui bÅ«nant tiesiogiai atsakingam už darbo paskirstymÄ bendrovėje, visus pelningiausius užsakymus vykdė vienas asmuo, dėl ko bendrovės veikla priklausė nuo vieno vadybininko veiklos, paneigia liudytojų parodymai bei teismo nustatytos aplinkybės, jog vadybininkai projektus vykdė, patys juos surasdami.PareiÅ¡kėjai nepagrįstai teigia, kad dėl atsakovo ir Pauliaus AuÅ¡kalnio kaltės Bendrovės pardavimų apimtys 2011 m. sumažėjo, kadangi tai lėmė pasikeitę rinkos poreikiai Å¡ioje srityje bei kitos aplinkybės.Apeliantai nepaaiÅ¡kina, kaip trečiojo asmens dalyvavimas vieÅ¡uosiuose pirkimuose jungtinių sutarčių pagrindu susijęs su Bendrovės bankrotu.Apeliantai klaidina teismÄ dėl aplinkybių, susijusių su UAB „IT Gama“.

Jų nurodytos bendrovės yra UAB „IT Gama“ tiekėjai, o ne klientai.PareiÅ¡kėjai nepagrįstai teigia, jog atsakovas ir tretieji asmenys perėmė 2012-04-10 vykdytÄ Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , kadangi Bendrovė Å¡iame konkurse net nedalyvavo. Nors trečiasis asmuo su uždarÄ ja akcine bendrove “ATEA” sudarė sutartį ir atliko dalį vieÅ¡ojo konkurso darbų, tačiau Bendrovė su minėta bendrove net nebuvo sudariusi jokių sutarčių.

UAB “ATEA” raÅ¡tas patvirtina, kad trečiojo asmens UAB „IT Gama“ atsiradimas rinkoje neturėjo įtakos pasirenkant sutarčių vykdymo partnerius, be to, jau nuo 2012 m. pradžios tęsėsi Bendrovės įsiskolinimas UAB “ATEA”.Atsakovas ir tretieji asmenys nurodė, kad pasitraukimÄ iÅ¡ Bendrovės lėmė tai, jog Bendrovės finansinė padėtis buvo prasta, jie negaudavo darbo užmokesčio, o vadovaujant Vyteniui Linkai ir sudarant Bendrovei ekonomiÅ¡kai nenaudingus sandorius, Bendrovei atsitiesti buvo neįmanoma.

UAB „IT Gama“ įkurta ne siekiant perimti Bendrovės veiklÄ , o veiklos vykdymui, siekiant gauti pajamas.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ BUAB „Sisneta“ bankroto administratorius atskirÄ jį skundÄ prašė atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: V. Linka deklaratyviai teigia, kad jam nebuvo žinomi duomenys apie Bendrovės finansinę padėtį.

Nuo 2011 m. bÅ«tent V. Linka buvo bendrovės vadovas, o tai, kad R. Zlatkų įdarbino vykdančiuoju direktoriumi ir pavedė vykdyti kasdienę Å«kinę bendrovės veiklÄ , nereiÅ¡kia, jog perleido vykdyti pareigas pagal bendrovės įstatus.Bendrovės veiklÄ ir finansinę padėtį privalėjo kontroliuoti V. Linka ir didžiausias akcininkas UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“, kadangi jie buvo atsakingi už strateginius bendrovės sprendimus.V. Linka ir UAB „Sartonic bÅ«sto statyba” nepagrįstai teigia, kad negarinėjamu atveju nuginčyti sandoriai neturėjo įtakos Bendrovės padėčiai, kadangi nuginčijus sandorius Bendrovė gavo lėšų, kuriomis patenkino pirmos eilės kreditorių reikalavimus.

Pareiškėjai Vytenis Linka ir UAB „Sartonic būsto statyba“ pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad atsakovas bei tretieji asmenys nepagrįstai teigia, jog neperėmė Bendrovės verslo. Nagrinėjamu atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp Bendrovės nemokumo ir UAB „IT Gama“ įsteigimo. Be to, atsakovo vadovavimo laikotarpiu buvo pasirašytos sutartys su UAB „Sartonic būsto statyba” dėl nekilnojamojo turto, akcijų pardavimo, bendrovės kreditavimo, nuginčyti sandoriai buvo sudaryti jau esant Bendrovei nemokiai, todėl šie sandoriai negalėjo privesti Bendrovės prie bankroto.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutarties, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sisneta“ (tekste taip pat - BUAB „Sisneta“, Bendrovė) bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - Ä®BÄ®) 2 straipsnio 12 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-10-01) buvo įtvirtinta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Iki 2013-10-01 galiojusioje Ä®BÄ® redakcijoje nebuvo nurodytos aplinkybės, kurioms esant, galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. 2013-04-18 įstatymu Nr. XII-237 pakeitus Ä®monių bankroto įstatymÄ , nuo 2013-10-01 įsigaliojo Ä®BÄ® pakeitimai, susiję ir su tyčinio bankroto apibrėžimu.

Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Å io įstatymo 20 straipsnyje įstatymų leidėjas apibrėžė bankroto kilimo požymius, kurių esant bent vienam, teismas gali pripažinti bankrotÄ Â tyčiniu (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidÄ , įstatymų leidėjas Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vienÄ nustačius, yra pagrindas bankrotÄ pripažinti tyčiniu, kokiais iÅ¡ esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje. Ä®statymų leidėjas tyčinio bankroto sÄ vokÄ ir jo požymius detalizavo pagal teismų praktikoje suformuotus kriterijus.

Pagal Ä®BÄ® 20 str. 2 d. teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iÅ¡ Å¡ių tyčinio bankroto požymių. Ä®BÄ® 20 str. 3 d. taip pat įtvirtinta prezumpcija, kada bankrotas laikomas tyčiniu.Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog bÅ«tų galima pripažinti bankrotÄ tyčiniu, nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sÄ moningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, Å«kinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias bÅ«tina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

Taigi bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Dėl pagrindų konstatuoti UAB „Sisneta“ bankrotÄ tyčiniu Pirmosios instancijos teismas BUAB „Sisneta“ bankrotÄ pripažino tyčiniu Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 1 p., 2 p. ir 3 p. nurodytais pagrindais.

Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 1 p. numato, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustatoma, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Ä®monės bankrotas taip pat pripažįstamas tyčiniu, jeigu nustatoma, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sprendimai (Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 2 p.), taip pat tuo atveju, jeigu turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudÅ«s ryÅ¡iai, svainystės ar partnerystės ryÅ¡iai su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtÄ atidėtas ekonomiÅ¡kai nenaudingam laikotarpiui (Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 3 p.).Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“, kurios direktorė yra A.

Linkienė, įsigijusi iÅ¡ sutuoktinių V. Linkos ir A. Linkienės 60,97 proc. Bendrovės akcijų, buvo didžiausia Bendrovės akcininkė. V. Linka buvo Bendrovės vadovu bei valdybos pirmininku, taip pat pagal įgaliojimus atstovavo Bendrovės akcininko UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ interesus akcininkų susirinkimuose. Akivaizdu, jog visus Bendrovės esminius ir lemiamus sprendimus, susijusius su Bendrovės veiklos vystymu nevaržomai galėjo priimti vienas pats V. Linka. Nors pareiÅ¡kėjas V. Linka teigia, kad faktiÅ¡kai bendrovei vadovavo ne jis, o atsakovas Ričardas Zlatkus, Å¡ie teiginiai paneigti byloje esančiais įrodymais, liudytojų paaiÅ¡kinimais.Pirmosios instancijos teismas Bendrovės bankrotÄ pripažino tyčiniu Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 1 p., 2 p. ir 3 p. įtvirtintais pagrindais, iÅ¡ esmės remdamasis viena aplinkybe – tuo, kad Bendrovei jau faktiÅ¡kai esant nemokiai, buvo sudarinėjami ekonomiÅ¡kai nenaudingi, tačiau iÅ¡imtinai UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ palankÅ«s sandoriai, kurie teismo sprendimu buvo pripažinti negaliojančiais, tai pat kiti teismo aptarti sandoriai, kurie nebuvo bÅ«tini Bendrovės veiklai vykdyti.

Pripažinti negaliojančiais sandoriai buvo sudaryti pareiÅ¡kėjui V. Linkai einant Bendrovės generalinio direktoriaus pareigas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apskųstoje teismo nutartyje iÅ¡dėstyta pozicija, jog minėta aplinkybė įrodo netinkamÄ Bendrovės valdymo organo (vadovo) Vytenio Linkos pareigų, tiesiogiai susijusių su įmonės valdymu, vykdymÄ , kuris pasireiÅ¡kė Bendrovei nenaudingų sandorių sudarymu, atsiskaitymų atidėjimais, kas sudaro savarankiÅ¡kus pagrindus pripažinti tyčinio bankroto požymių buvimÄ .Apeliacinis teismas pažymi, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu.

Ä®statyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); bÅ«ti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui;

įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009).

Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡ias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006). Vertinant įrodymus tokio pobÅ«džio bylose, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į konkretaus sandorio įtakÄ Ä¯monės turtinei padėčiai, bet ir įvertinti sandorių visumÄ , atsižvelgti į jų sudarymo metu buvusiÄ situacijÄ Ä¯monėje, sandorio Å¡alių ryÅ¡ius, sandorių ekonominį pagrįstumÄ ir pan., nes tai reikÅ¡minga sprendžiant dėl įmonės vadovo pareigos veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais įvykdymo.Remiantis byloje esančiais duomenis bei aukščiau aptarta teismų praktika, nėra pagrindo vertinti byloje nustatytų aplinkybių kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

Kaip nustatyta byloje, Bendrovė jau 2012 m. sausio mėnesį buvo nemoki. Å iame kontekste yra akivaizdu, kad V. Linka, vėliau sudarydamas Bendrovei ekonomiÅ¡kai nenaudingus sandorius, atidėdamas skolos Bendrovei mokėjimus, atsižvelgiant į sandorio Å¡alių ryÅ¡ius, nebuvo lojalus vadovautai bendrovei, veikė nesÄ Å¾iningai Bendrovės interesų atžvilgiu, nesilaikė rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio standarto. Nors minėtais teismo pripažintais negaliojančiais sandoriais buvo veikiama iÅ¡ esmės Bendrovės pagrindinės akcininkės naudai, tačiau, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, tik Bendrovei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams ir tokiu laikotarpiu pagrindinė įmonės vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus.

Kuo įmonės finansinė bÅ«klė prastėja ir kuo daugiau ji turi skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikÅ¡mė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės bÅ«klei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Ä®monės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribÄ , kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014 ir kt.).

Akivaizdu, kad aukščiau aptarti bendrovės vadovo veiksmai, kas, be kita ko, nustatyta ir įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose dėl Bendrovės sandorių pripažinimo negaliojančiais, prieÅ¡taravo Bendrovės kreditorių interesams, kurie Bendrovei esant nemokiai turėjo vyrauti.Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog teismas esÄ nepagrįstai nurodė, kad V. Linka ir A. Linkienė negalėjo nežinoti apie Bendrovės finansinę padėtį. Bendrovės savininkai (dalyviai) turi pareigÄ domėtis įmonės vykdoma veikla, jos finansine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3k-449/2014).

Byloje nėra duomenų apie tai, kad V. Linkai ir A. Linkienei, kaip UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ direktorei, buvo ribojamos galimybės gauti ir turėti iÅ¡samiÄ informacijÄ apie Bendrovės finansinę padėtį.Apeliantai teigia, jog teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su patalpų Pylimo g. 9-7, Vilniuje, pardavimu ir atsiskaitymu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais atskirojo skundo argumentais. Apeliantai iÅ¡ esmės pripažįsta, jog bÅ«tent dėl Bendrovės pagrindinės akcininkės finansinių sunkumų buvo atidėtas dalinis pirkimo - pardavimo sutarties sÄ lygų vykdymas.

Å ios aplinkybės tik patvirtina, kad siekiant padėti A. Linkienės valdomai UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“, buvo veikiama Bendrovės sÄ skaita, neatsižvelgiant į pačios Bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus, jos kreditorių interesus.Å ių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad <...> tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį.

Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004).

Taigi tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iÅ¡Å¡vaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiÅ¡kia nepagrįstai didelę finansinę naÅ¡tÄ Ä¯monei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklÄ Ä¯ kitÄ tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtÄ Ä¯monę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali bÅ«ti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai.

Apeliantas V. Linka nurodo, kad teismas neįsigilino į pareigų bei atsakomybės paskirstymÄ tarp jo ir Ričardo Zlatkaus pagal 2011 m. sausio 3 d. generalinio direktoriaus įsakymÄ Nr.

2. Pažymėtina, kad pagal šį įsakymÄ Ričardui Zlatkui priskirtos atsakomybės ribos nėra esmingai susijusios su sprendimais sudaryti sandorius, kurie pripažinti negaliojančiais. Byloje nenustatyta, jog apelianto nurodomų Ričardo Zlatkaus pareigų (tvirtinti dokumentus priimant ir atleidžiant iÅ¡ darbo darbuotojus, nustatyti atlyginimus, skirti premijas, sudaryti komercines ir Å«kines sutartis, mokėti sÄ skaitas) vykdymas bÅ«tų susijęs su Bendrovės nemokumu, Bendrovės turto, debitorinių ir kreditorinių skolų, investicijų valdymu.

Taip pat nesutiktina su atskirojo skundo teiginiu, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nėra vertintas faktas, jog Ričardas Zlatkus buvo atleistas iÅ¡ direktoriaus pareigų ir paskirtas vykdančiuoju direktoriumi dėl to, kad įgijo teistumÄ dėl PVM grobstymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡ia apeliantų pozicija, kadangi tokia aplinkybė nėra susijusi su nagrinėjama byla. Byloje nėra duomenų, kad Ričardo Zlatkaus veiksmai, susiję su teistumo įgijimu, turėjo įtakos Bendrovės mokumui.

Dėl BUAB „Sisneta“ veiklos perkėlimo į kitÄ Ä¯monę Apeliantai teigia, kad teismas darė nepagrįstas iÅ¡vadas, susijusias su verslo iÅ¡ Bendrovės perkėlimu į UAB „IT Gama“, kurios akcininkai yra buvę Bendrovės darbuotojai – vykdomasis direktorius Ričardas Zlatkus ir vadybininkas Paulius AuÅ¡kalnis.Vadovaujantis Ä®BÄ® 20 str. 3 d. 1 p. preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitÄ Ä¯monę, jei kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į Å¡iÄ Ä¯monę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.Byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Bendrovės finansinė padėtis blogėjo negaunant užsakymų, nelaimint viešųjų konkursų.

Kaip nurodė buvę Bendrovės darbuotojai, jiems buvo sumažinti atlyginimai, dėl ko, nematydami Bendrovės finansinės padėties pagerėjimo galimybių, jie nusprendė nutraukti darbo santykius su Bendrove. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalis anksčiau Bendrovėje dirbusių darbuotojų buvo priimti dirbti UAB „IT Gama“ tik po to, kai Bendrovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog vien ta aplinkybė, jog darbuotojai perėjo dirbti į UAB „IT Gama“, nepatvirtina fakto, jog buvo perkeltas pats verslas.

Kaip nurodyta pirmiau, Bendrovė jau 2012 m. sausio mėnesį buvo nemoki, o jos vadovui priimant Bendrovei ekonomiškai nenaudingus sprendimus, sudarant neteisėtais pripažintus sandorius, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, natūralu, jog Bendrovės darbuotojai nutraukė darbo santykius ieškodami palankesnių galimybių gauti pajamų. Kaip nurodo apeliantai, didelę dalį Bendrovės pelno lėmė vadybininko Pauliaus Auškalnio veiklos rezultatai. Nors apeliantai nurodė, kad minėtam asmeniui tikslingai buvo pavedami vykdyti pelningiausi projektai, šiuos teiginius paneigia byloje esantys šalių paaiškinimai.

Apeliantai, įrodinėdami tokias aplinkybes, nepateikė jokių duomenų apie tai, kad bÅ«tent bendrovės valdymo organai skirstė projektus vadybininkams, kad Ričardas Zlatkus dėl svainystės ryÅ¡ių su Pauliumi AuÅ¡kalniu Å¡iam paskirdavo pelningiausių projektų vykdymÄ . Tai, kad Pauliaus AuÅ¡kalnio veiklos rezultatai buvo itin pelningi Bendrovei, savaime nereiÅ¡kia, kad nuo Å¡io darbuotojo sprendimo nutraukti darbinius santykius su Bendrove tiesiogiai priklausė pačios Bendrovės likimas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „IT Gama“ neperėmė nei nebaigtų vykdyti Bendrovės sutarčių, nei nuolatinių Bendrovės klientų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laimint vieÅ¡uosius konkursus perkančioji organizacija netampa laimėjusios bendrovės nuolatiniu klientu. Å alių sutartiniai santykiai susiklosto teikiant paslaugas pagal laimėtÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , tačiau ne sudarius sutartinius įsipareigojimus vadovaujantis laisvu sutarčių sudarymo principu.Apeliantai nepaaiÅ¡kino, kokios bylai nagrinėti dėl BUAB „Sisneta“ bankroto pripažinimo tyčiniu reikÅ¡mingos aplinkybės turėtų bÅ«ti nustatytos iÅ¡reikalavus praÅ¡omus dokumentus apie UAB „IT Gama“ vykdomÄ ir Bendrovės vykdytÄ veiklÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant bylÄ neturi reikÅ¡mės aplinkybės, susijusios su UAB „IT Gama“ vykdomomis ir Bendrovės vykdytomis sutartimis jungtinės veiklos sutarčių pagrindu, todėl tenkinti praÅ¡ymÄ dėl tokių duomenų iÅ¡reikalavimo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo nutartį, įskaitant ir nutartyje iÅ¡dėstytus motyvus, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas Bendrovės bankrotÄ pripažino tyčiniu.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas atskirÄ jį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Å iuo atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas pagrindžiančiais motyvais, todėl atskirÄ jį skundÄ atmeta, o apskųstÄ teismo nutartį palieka nepakeistÄ , iÅ¡ dalies patikslinant jos rezoliucinę dalį. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų UAB „IT Gama“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apeliantų apeliacinėje instancijoje patirtas 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ pagal 2015-10-20 sÄ skaitÄ Nr. 10-06.

BUAB „Sisneta“ bankroto administratorius taip pat pateikė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už 613,29 Eur sumÄ pagal 2015-07-31 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ serija AMG005 Nr. 1500514. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija, galiojanti nuo 2015-03-19) 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje 2015 m. antrÄ jį ketvirtį sudarė 713,9 Eur. Atsižvelgtina į tai, kad UAB „IT Gama“ ir BUAB „Sisneta“ bankroto administratoriaus praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra didesnės už rekomenduojamÄ maksimalų dydį už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ (Rekomendacijų 8.16 p.), kuris Å¡iuo atveju sudarytų 285,56 Eur sumÄ .

Dėl Å¡ios priežasties atlygintinos ne didesnės iÅ¡laidos, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (CPK 88 str. 1 d., 98 str. 1-2 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:  Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ , patikslinant jos rezoliucinę dalį ir jÄ iÅ¡dėstant taip:„Pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sisneta“ (į. k. 122566895) bankrotÄ tyčiniu.Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ pareiÅ¡kėjų Vytenio Linkos (a.k. 35508060066) ir UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ (į.k. 111713881) 8000 eurų, t.y. iÅ¡ kiekvieno po 4000 eurų, bylinėjimosi iÅ¡laidų UAB „IT Gama“ (į.k. 302786971) naudai.Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ pareiÅ¡kėjų Vytenio Linkos (a.k. 35508060066) ir UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ (į.k. 111713881) 4170,28 eurų, t.y. iÅ¡ kiekvieno po 2085,14 eurų, bylinėjimosi iÅ¡laidų BUAB „Sisneta“ (į.k. 122566895) naudai.

IÅ¡mokėti liudytojams Mangirdui Macui (a.k. 37108290156) ir Aleksandrui FiÅ¡erui (a.k. 36002090251) iÅ¡ teismo depozitinės sÄ skaitos po 14,56 eurų kiekvienam už liudytojo pareigų atlikimÄ teisme.“Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ pareiÅ¡kėjų Vytenio Linkos (a.k. 35508060066) ir UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ (į.k. 111713881) 285,56 eurų, t.y. iÅ¡ kiekvieno po 142,78 eurų, bylinėjimosi iÅ¡laidų UAB „IT Gama“ (į.k. 302786971) naudai, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ pareiÅ¡kėjų Vytenio Linkos (a.k. 35508060066) ir UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ (į.k. 111713881) 285,56 eurų, t.y. iÅ¡ kiekvieno po 142,78 eurų, bylinėjimosi iÅ¡laidų BUAB „Sisneta“ (į.k. 122566895) naudai, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                                                                                    Gintaras Pečiulis