69aef779-d189-4681-b2d5-a7d41fbb3b7a · Kauno miesto apylinkės teismas

                                                                                                         Civilinė bylÄ Nr. 2- 791-615/2012                                                                                                     (Proceso Nr. 2-05-3-15313-2011-7)                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 116.1.(S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 02 d.Kaunas            Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Justinai Verbylaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei I.

K., ieÅ¡kovių atstovui advokatui Vladislovui MikÅ¡ai, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei J. R., nedalyvaujant ieÅ¡kovei V. Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių I. K. ir V. Z. ieÅ¡kinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo Å¡eimos nariu ir buto nuomos sutarties pakeitimo,            n u s t a t ė:           IeÅ¡kovės Kauno miesto apylinkės teisme pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu (b.l. 95-96) praÅ¡o pripažinti I.

K. ir V. Z. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininko V. S., mirusio 2011 m. balandžio mėn. 21 d. šeimos narėmis ir įpareigoti Kauno m. savivaldybę pakeisti buto nuomos sutartį ir sudaryti su I. K., a/k (duomenys neskelbtini) 42,94 kv.m. bendro ploto buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, o taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.           Nurodė, kad 2011 m. balandžio mėn. 21 d. mirė ieškovių dėdė V. S., a/k (duomenys neskelbtini) kuris buvo 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) pagrindinis nuomininkas.

Mirus V. S. dėl buto nuomos sutarties sudarymo ieškovės kreipėsi į Kauno m. savivaldybę, kuriai butas priklauso nuosavybės teisėmis. Tačiau Kauno m. savivaldybės administracijos Turto valdymo departamentas 2011 m. gegužės mėn. 25 d. raštu Nr. 53-5-1583 buto nuomos sutartį pakeisti atsisakė ir nurodė, kad V. S. 1996 m. spalio mėn. 29 d. Kauno m. valdybos sprendimu buvo skirtas ieškovių globėju ir sutinkamai su LR CK 6.588 straipsniu globotiniai neįgyja šeimos narių teisių.

Mano, kad Kauno m. savivaldybė nepagrįstai atsisakė pakeisti nuomos sutartį ir ieÅ¡kovės turi bÅ«ti pripažintos V. S. Å¡eimos narėmis bei Kauno m. savivaldybė turi bÅ«ti įpareigota pakeisti nuomos sutartį ir I. K. turi bÅ«ti pripažinta buto nuomininke. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas ieÅ¡kovių seneliui B. S. su teise užimti butÄ 4 asmenų Å¡eimai: B. S. su žmona ir jų dviem vaikam- S. K.-S. bei V. S.. Tiek ieÅ¡kovių motina- K., tiek jos brolis V. S. visÄ laikÄ gyveno su savo tėvais, vedė bendrÄ Å«kį ir sudarė vienÄ Å¡eimÄ .

Sutinkamai su LR CK 6.590 straipsniu (LR CK 331 straipsnis l964 m. red.) pagrindinio nuomininko šeimos nariai turi teisę apgyvendinti savo vaikus ir jie įgyja lygias teises su kitais nuomininko šeimos nariais. Todėl gimus ieškovėms, 1986 m. vasario mėn. 15 d. ir gyvenant su motina ginčo bute, ieškovės įgijo nuomininko šeimos nario teises. 1996 m. rugpjūčio mėn. 27 d. mirė ieškovių motina, S. K., todėl V. S. 1996 m. spalio mėn. 29 d. Kauno m. valdybos sprendimu Nr. l060 buvo paskirtas ieškovių globėju. 2003 m. spalio mėn. 9 d. mirė ieškovių senelis, buto nuomininkas, B.

S.. Po senelio mirties, Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. sausio mėn. 21 d. įsakymu Nr. A-127 pakeitė buto nuomos sutartį ir įpareigojo sudaryti nuomos sutartį su V. S. bei nurodė, kad Å¡eimoje yra trys asmenys, t.y. globotinės V. ir I. K.. Todėl jau pakeičiant buto nuomos sutartį atsakovas ieÅ¡kovėms laikė ne tik globotinėmis, bet ir nuomininko Å¡eimos narėmis. IeÅ¡kovėms tapus pilnametėmis, jos kartu gyveno su V. S. ir vedė bendrÄ Å«kį, remontavo butÄ , mokėjo už butÄ mokesčius iki pat jo mirties.

Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad ieÅ¡kovės visÄ laikÄ nuo pat gimimo dienos butu naudojosi nuomininko Å¡eimos nario teisėmis.           Atsakovas raÅ¡ytiniu atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), yra 2 kambarių, 42,94 kv. m bendrojo ploto. Ginčo gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei.

Kauno miesto savivaldybės valdybos 1996-10-29 sprendimu Nr. 1060 ieÅ¡kovių I. K. ir V. K. globėju buvo paskirtas V. S.. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-01-21 įsakymu Nr. A-127 buvo nuspręsta pakeisti ginčo gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį V. S. vardu. Vadovaujantis aukščiau nurodytu administracijos direktoriaus įsakymu 2004-01-30 buvo sudaryta ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su V. S., kuris 2011-04-22 mirė ir buvo iÅ¡registruotas. 2011-11-15 pažymoje apie asmenis deklaravusius gyvenamÄ jÄ vietÄ vienu adresu nurodoma, kad pagal gyventojų registro prie Vidaus reikalų ministerijos 2011-11-02 davinius (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravusios I.

K. nuo 2002-12-09 ir V. K. nuo 2002-12-09. LR CK 6.588 straipsnyje yra nurodytas asmenų ratas, kurie gali bÅ«ti priskiriami arba pripažįstami nuomininko Å¡eimos nariais. LR CK 6.588 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nuomininko Å¡eimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Minėto straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie Å¡eimos narių, jeigu jie su nuomininku turi bendrÄ Å«kį.

LR CK 6.588 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo ar globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globėjo ar globotinio šeimos narių teisių. Jeigu globai pasibaigus jie toliau kartu gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį, tai bet kurio iš jų reikalavimu šeimos nariu gali būti pripažinti teismo tvarka. LR CK 6.588 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais.

Pagal Å¡iÄ normÄ gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariais teismo tvaria gali bÅ«ti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai ar kiti iÅ¡laikytiniai, kartu su nuomininku, jo Å¡eimos nariais ar vienu iÅ¡ jų iÅ¡gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su Å¡iais asmenimis yra bendrai tvarkę namų Å«kį. Tik nustatęs visas Å¡ias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme.

LR CK 3.135 straipsnyje yra numatyta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai, vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Ieškovės neatitinka LR CK 6.588 straipsnyje keliamų imperatyvių reikalavimų. Minėto straipsnio nuostatos nenumato, kad globotiniai gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais, kadangi vadovaujantis LR CK 3.135 straipsniu ieškovės nepriskiriamos artimųjų giminaičių ratui.

Priešingai, kaip jau nurodyta aukščiau, LR CK 6.588 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo ar globotinio gyvenamojoje patalpoje neįgyja globėjo ar globotinio šeimos narių teisių. Ieškovės nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių artimos giminystės su V. S. ryšį. Pagal ieškinio motyvus, pagrindiniu ginčo gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), buvo ieškovių dėdė, o vadovaujantis LR CK 3.135 straipsniu ieškovės nepriskiriamos artimųjų giminaičių ratui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008).

IeÅ¡kovės teigia, kad ginčo gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo pat gimimo. IeÅ¡kovė I. K. pateikė teismui Kauno miesto savivaldybės administracijos Gričiupio seniÅ«nijos 2011-05-10 pažymÄ Nr. (2011-47743-PD)-690, kurioje nurodoma, kad I. K. yra deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2002-12-09. Kaip jau nurodyta aukščiau, 2011-11-15 pažymoje apie asmenis deklaravusius gyvenamÄ jÄ vietÄ vienu adresu nurodoma, kad pagal gyventojų registro prie Vidaus reikalų ministerijos 2011-11-02 davinius (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravusios I.

K. nuo 2002-12-09 ir V. K. nuo 2002-12-09. LR CK 2.17 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumÄ , duomenis apie asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ vieÅ¡uosiuose registruose, taip pat paties asmens vieÅ¡us pareiÅ¡kimus apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Mano, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovių faktinė gyvenamoji vieta nuo pat gimimo buvo ginčo gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999-06-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/1999 pasisakė, kad įvertinus tai, kad dažnai asmens įregistravimo ir jo faktinio gyvenimo vietos gali nesutapti, registracija teismų praktikoje niekada nebuvo pripažįstama vieninteliu ir pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu, kad asmuo gyvena konkrečioje vietoje. Nuomininko pripažinimo Å¡eimos nariu lemiamÄ reikÅ¡mę turinčia aplinkybe laikytina ne asmens registracija, o jo faktinė gyvenimo vieta. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ , mano, kad nei ieÅ¡kovės I.

K. pateikta teismui Kauno miesto savivaldybės administracijos Gričiupio seniÅ«nijos 2011-05-10 pažyma Nr. (2011-47743-PD)-690, nei 2011-11-15 Pažyma apie asmenis deklaravusius gyvenamÄ jÄ vietÄ vienu adresu, negali patvirtinti, jog ieÅ¡kovė ne mažiau kaip vienerius metus faktiÅ¡kai gyveno su buvusiu nuomininku V. S. ginčo gyvenamosiose patalpose. 2011-03-21 pažyma apie asmenis deklaravusius gyvenamÄ jÄ vietÄ vienu adresu, kurioje nurodoma, kad tiek I. K., tiek V. K. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ginčo gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaravusios nuo 2002-12-09, patvirtina aplinkybę, kad ginčo gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nėra ieÅ¡kovių nuolatinė gyvenamoji vieta nuo gimimo.

Nėra pateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovės mokėjo ginčo gyvenamųjų patalpų komunalinius mokesčius, nors ieÅ¡kinyje teigia, kad gyveno kartu su nuomininku V. S., vedė su juo bendrÄ Å«kį ir mokėjo už ginčo gyvenamÄ sias patalpas mokesčius. PrieÅ¡ingai, Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrius informavo, kad ginčo gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkas 2012 metų balandžio 1 dienai už gyvenamųjų patalpų nuomÄ yra skolingas 465,01 Lt.

Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovės kartu su buvusiu ginčo gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomininku V. S. bendrai tvarkė namų Å«kį. IeÅ¡kovės nepateikė konkrečių raÅ¡ytinių įrodymų dėl jų ir V. S. pajamų ir iÅ¡laidų bendrumo, bendro maitinimosi, bÅ«tiniausių namų apyvokos daiktų įsigijimo, mokesčių mokėjimo, nepateikė įrodymų apie bendro Å«kio tvarkymÄ . Todėl nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovių nuomininko Å¡eimos narėmis ir sudaryti su viena iÅ¡ ieÅ¡kovių ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

LR CK 6.602 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad nuomininko Å¡eimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko Å¡eimos nariai ir toliau gyvena nuomojamojoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotojÄ . Minėto straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad ginčai kylantys dėl Å¡eimos nario pripažinimo nuomininku, sprendžiami teismo tvarka. Tokiu atveju nuomos sutarties Å¡alimi pripažįstamas nuomininko Å¡eimos narys.

Taigi, pareiga pakeisti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Kauno miesto savivaldybei atsiranda tik tuo atveju, jeigu yra visos aukščiau iÅ¡vardintos sÄ lygos. LR CK 6.602 straipsnyje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kada gali bÅ«ti pakeista nuomos sutartis ir kam, t. y. tik nuomininko Å¡eimos nariams. IeÅ¡kovės, apsigyvendamos ginčo gyvenamosiose patalpose kaip nuomininko globotinės, savarankiÅ¡kos teisės į gyvenamÄ jÄ patalpÄ pagal LR CK 6.588 straipsnio nuostatas neįgijo, kadangi V. S. buvo jų globėjas.

IeÅ¡kovės gyvendamos ginčo gyvenamosiose patalpose globotinių teisėmis jokių savarankiÅ¡kų teisių į ginčo gyvenamÄ sias patalpas neįgijo. Pažymėtina, kad globėjas, rÅ«pintojas su globotiniu ar rÅ«pintoju apsigyvena kartu ne dėl Å¡eimyninių santykių sudarymo, o dėl teisių ir pareigų, atsirandančių globÄ ar rÅ«pybÄ paskyrus, įgyvendinimo. IeÅ¡kovės taip pat nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių, kad jos atitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, kadangi nagrinėjant tokį reikalavimÄ svarbu atsižvelgti ne tik į LR CK bendrÄ sias nuostatas, reglamentuojančias nuomos santykius, bet ir į nurodytÄ specialiÄ teisės normÄ , kadangi praÅ¡omos iÅ¡nuomoti gyvenamosios patalpos priskirtinos socialinio busto fondui, kuris gali bÅ«ti iÅ¡nuomojamas tik asmenims, atitinkantiems aukščiau nurodytos teisės normos įtvirtintiems reikalavimams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-06-07 civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006 yra pasisakęs, kad teismas įpareigodamas atsakovÄ sudaryti su ieÅ¡kove ginčo buto nuomos sutartį, privalo taikyti Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnio ir 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nuomos sutarties pakeitimas yra vienas iÅ¡ aprÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis bÅ«dų. Pastarojoje teismo nutartyje taip pat konstatuojama, kad pagal Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnio 1 dalį teisę į savivaldybės socialinį bÅ«stÄ , t. y. nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytÄ nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkÄ nuomojamas savivaldybės gyvenamÄ sias patalpas, skirtas mažas pajamas turintiems asmenims ir Å¡eimoms apgyvendinti pagal Å¡io įstatymo nustatytas sÄ lygas, turi Å¡iame įstatyme nurodyti asmenys (Å¡eimos), jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio bÅ«sto ir turi mažas pajamas, t. y. jų įstatymų nustatyta tvarka deklaruotas turtas ir pajamos turi nevirÅ¡yti LR Vyriausybės nutarimu nustatytų didžiausių dydžių.

IeÅ¡kovės taip pat nepateikė teismui įrodymų, kad neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje kito nuosavybės teise joms priklausančio tinkamo gyventi bÅ«sto.           IeÅ¡kovė I. K. teismo posėdžio metu patikslintÄ ieÅ¡kinį palaiko, tvirtina patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. PaaiÅ¡kino, kad V. Z. yra jos sesuo, miręs V. S. buvo jų dėdė, mamos brolis. Ginčo bute jos su seserimi gyvena nuo gimimo. IÅ¡ pradžių bute gyveno mama ir tėtis. Tėtis iÅ¡sikraustė iÅ¡situokęs, mama mirė 1996-08-27.

Butas buvo suteiktas seneliams, ieÅ¡kovių mamai ir dėdei (keturių asmenų Å¡eimai). Po motinos mirties bute liko gyventi ieÅ¡kovės, jų dėdė V. S. ir senelis. Močiutė jau buvo mirusi. Dėdė V. S. buvo paskirtas ieÅ¡kovių globėju. Dėdė mirė 2011-04-21, bute gyveno iki mirties. IeÅ¡kovės bute gyveno visÄ laikÄ ir dabar gyvena. IeÅ¡kovės yra dvynukės. Jie visi bute gyveno kaip viena Å¡eima, bendrai gamino valgį, iÅ¡ bendrų lėšų remontavo ir kt. Skiriant globÄ ieÅ¡kovių gyvenamoji vieta taip pat buvo nurodyta ginčo bute.

Atsakovas atsisakė keisti nuomos sutartį. IeÅ¡kovių dėdė gaudavo pensijÄ ir globos paÅ¡alpÄ , nuo 18 metų (nuo 2003-2004 metų) ieÅ¡kovės pradėjo duoti pinigus, prisidėjo prie maisto pirkimo ir kt. Dėdę laidojo ieÅ¡kovės. IeÅ¡kovė uždirba apie 1000,00 Lt.            IeÅ¡kovių atstovas teismo posėdžio metu patikslintÄ ieÅ¡kinį palaiko pilnai, praÅ¡o jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės teises į ginčo butÄ turėjo jau nuo gimimo, nes jų motina buvo pagrindinio nuomininko (senelio) Å¡eimos narė.           Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patikslintÄ ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti, palaiko raÅ¡tu iÅ¡dėstytas aplinkybes.

LR CK 6.588 straipsnio 3 dalis teisės nesuteikia, pagal LR CK ieškovės nėra artimosios giminaitės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad esminė reikšmė turi būti teikiama faktiniam gyvenimui, ieškovės to neįrodė. Butas suteiktas 1961-12-06 orderio pagrindu B. S.. 2004-01-21 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuomos sutartis buvo pakeista V. S. vardu. 1961-12-06 butas buvo suteiktas keturiems asmenims, kas kiti trys asmenys atsakovas duomenų neturi, galėjo būti jų vaikai.

Vaikai buvo laikomi Å¡eimos nariais. V. S. ir S. K., jei gyveno ginčo bute visÄ laikÄ , teises į patalpas įgijo.            Liudytoja T. L. teismo posėdžio metu parodė, kad su ieÅ¡kovėmis yra kaimynės, nuo pat gimimo pažįstamos, bendravo su ieÅ¡kovių mama, su dėde, pažinojo močiutę, senelį, nes nuo 1976 m. tame name gyvena. Mergaitės gimė, kai liudytoja jau ten gyveno. IeÅ¡kovės tikrai pastoviai ten gyveno, Å«kis bendras buvo, visada visi buvo kartu, kai neteko mamos, jas augino dėdė, nuo pat mažens, niekur nebuvo jos iÅ¡sikraustę, pastovios gyventojos, liudytoja su jomis gerai bendrauja.

Gyveno nuolatinai nuo mažens, prisimena nuo tada, kai jas parsivežė. IeÅ¡kovių mama iki mirties visÄ laikÄ tame bute gyveno, ir dėdė, jos brolis, visada gyveno, niekur nebuvo iÅ¡sikraustę, pastovÅ«s gyventojai. Ūkis bendras buvo, kiek teko prisimint, liudytoja pati nuo mažens ten gyvena, iÅ¡ pradžių seneliai, dėdė, mama, paskui merginos gyveno. IeÅ¡kovės niekur nebuvo iÅ¡sikėlusios, kaip gimė, iÅ¡augo, pradėjo lankyti darželį, mokyklÄ , niekur nebuvo iÅ¡sikraustę, pastovios gyventojos.

Bendras Å«kis ieÅ¡kovių su dėde V. po mamos mirties buvo, jis jas iÅ¡augino, po to kai tapo pilnametės ir tada bendrai su dėde gyveno, dėdę V. laidojo mergaitės. Aplinkybės, kad bendrai gyveno, liudytojai žinomos, nes jos bendravo, kaimynai buvo geri, gerai sutarė ir tėvai liudytojos, ir ji pati, pastoviai kartu, nes name daug nuomininkų, nuolatinių gyventojų nedaug, ateidavo į svečius. Pasikalbėdavo, dėdė papasakodavo. IÅ¡ pokalbių viskÄ Å¾inojo, kitÄ kartÄ Å¾inojo net kÄ ieÅ¡kovės pietums gaus valgyt.           Liudytoja N. P. teismo posėdžio metu parodė, kad su ieÅ¡kovėmis yra draugės, kaimynės, matė, kaip užaugo abi, su seneliais sugyveno.

Jos yra kaimynės ir pažįstamos. Kaip ir giminės. Liudytoja nuo 1961-12-05 gyvena tame bute ir jos diedukai tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯sikėlė. Ir senelius pažinojo, ir dėdę, tas dėdė ieÅ¡koves užaugino, nes tėvas nežiÅ«rėjo, mama mirė. Mergaičių mama ten visÄ laikÄ gyveno, jos bendravo. Dėdė taip pat ten gyveno iki pat mirties. Nuo gimimo ieÅ¡kovės irgi ten gyveno. Labai rimtos mergaitės buvo. Niekur iÅ¡sikraustę nebuvo. Bendrai Å¡eima vedė Å«kį. Liudytoja tai žino iÅ¡ pokalbių, nueidavo pasikalbėt, eidavo kartu į parduotuvę, kai ieÅ¡kovės pradėjo dirbti viskas buvo bendrai.

Jos bendravo. Dėdė buvo labai geras žmogus. Kai seneliai gavo butÄ , tai jie buvo 4 žmonės, turėjo du vaikus. Vaikai buvo mergaičių mama ir dėdė V.. Dėdę laidojo mergaitės, kai jis mirė. ButÄ visi bendrai tvarkė, į parduotuvę bendrai kartu eidavo, ir valgydavo kartu.           IeÅ¡kovė V. Z. į teismo posėdį neatvyko, bylÄ veda per advokatÄ , praÅ¡ymų iki teismo posėdžio pradžios negauta.           Patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas.           IÅ¡ ieÅ¡kovių patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, ieÅ¡kovės I.

K. paaiškinimų teismo posėdžio metu (130-131 b.l.), šalių pateiktų rašytinų įrodymų (10-29, 38-45, 51-52, 86-90, 97-988, 110, 118-125 b.l.), liudytojų T. L. ir N. P. parodymų teismo posėdžio metu (132 b.l.), yra matyti, kad dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui Kauno miesto savivaldybei. Pagrindiniu šio buto nuomininku paskutiniu metu buvo ieškovių dėdė V. S., a/k (duomenys neskelbtini) kuris mirė 2011-04-21. Mirus V. S. ieškovės dėl buto nuomos sutarties sudarymo kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, tačiau ji 2011-05-25 raštu Nr. 53-5-1583 buto nuomos sutartį pakeisti atsisakė.

IeÅ¡kovės nurodytame bute nuo savo gimimo visÄ laikÄ gyveno ir Å¡iuo metu gyvena. Jokio nekilnojamojo turto ieÅ¡kovės nuosavybės teise neuri (110, 119 b.l.). V. S. 1996-10-29 Kauno miesto valdybos sprendimu buvo paskirtas ieÅ¡kovių globėju. Pagal Civilinio kodekso 6.588 straipsnio 4 dalį, tiek artimieji giminaičiai, tiek kiti iÅ¡laikytiniai, kartu su nuomininku, jo Å¡eimos nariais ar vienu iÅ¡ jų iÅ¡gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų Å«kį, teismo tvarka gali bÅ«ti pripažinti nuomininko Å¡eimos nariais.

IÅ¡ aukščiau nurodytų aplinkybių yra matyti, kad pagrindinio buto nuomininko V. S. dukterėčios (ieÅ¡kovės) nurodytame bute gyveno ir Å¡iuo metu gyvena daug ilgiau negu vienerius metus (nuo savo gimimo), Å¡iame bute gyveno nepertraukiamai, nekilnojamojo turto neturi, buvo savo globėjo V. S. iÅ¡laikomos, daugiau kaip vienerius metus ir su juo bendrai tvarkė namų Å«kį, bendrai pirkdavo ir gamindavo maistÄ , prisidėjo prie mokesčių už butÄ mokėjimo (24 b.l.), buto remonto (26 b.l.), baldų butui pirkimo (25 b.l.), mirus V.

S. rūpinosi jo laidotuvėmis ir jį palaidojo (88-90 b.l.). Šias aplinkybes teismo posėdžio metu pilnai patvirtino ir liudytojos T. L. bei N. P. (132 b.l.), kurios neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir abejoti jų nuosekliais parodymais teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir įrodymams, patikslintas ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.588 straipsnio 4 dalis).           Be to, sprendime aukščiau nurodyta civilinės bylos medžiaga taip pat yra nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), tuometinio Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1961-10-11 sprendimu Nr. 778 (22-23 b.l.) buvo suteiktas ieškovių seneliui B.

S. su teise užimti butÄ 4 asmenų Å¡eimai: B. S. su žmona ir jų dviem vaikam- S. K.-S. bei V. S.. Tiek ieÅ¡kovių motina- K., tiek jos brolis V. S., visÄ laikÄ gyveno su savo tėvais, vedė bendrÄ Å«kį ir sudarė vienÄ Å¡eimÄ . Pagal tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 331 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kovių motina S. K. turėjo teisę bute gyventi. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 331 straipsnio 2 dalį, ieÅ¡kovių motina S. K., gimus jos vaikams (ieÅ¡kovėms), turėjo teisę bute ieÅ¡koves apgyvendinti.

Pagal tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 331 straipsnio 4 dalį, ieÅ¡kovės įgijo lygias su kitais nuomininko Å¡eimos nariais ir buvusiais Å¡eimos nariais teises ir pareigas į gyvinamÄ jÄ patalpÄ . Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, ieÅ¡kovės ginčo bute gyveno nuo gimimo, gyveno nepertraukiamai, gyvena Å¡iuo metu, todėl teisės gyventi Å¡iame bute ir pagrindinio nuomininko Å¡eimos nario teisių niekada nebuvo praradusios. Nurodytos aplinkybės taip pat yra atskiru ir savarankiÅ¡ku pagrindu tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atsakovo įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį.           Patenkinus ieÅ¡kinį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Todėl iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos tai ieÅ¡kovei, kuri jas realiai patyrė, t.y. I. K. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).IÅ¡ atsakovo priteistinos teismo turėtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).           Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268- 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:IeÅ¡kovių I. K. ir V. Z. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei tenkinti.Pripažinti I.

K. ir V. Z. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininko V. S., mirusio 2011 m. balandžio mėn. 21 d. šeimos narėmis.Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pakeisti buto nuomos sutartį ir sudaryti su I. K., a/k (duomenys neskelbtini) 42,94 kv.m. bendro ploto buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į.k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, b.k. 40100, 137,00 lt. žyminio mokesčio, 1400,00 lt. išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovės I.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į.k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, b.k. 40100, teismo turėtas iÅ¡laidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 31,96 lt. valstybei. IÅ¡ieÅ¡kotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                       Mindaugas Plučas