2015-12-15 Nr. AB-24355-3-61-3-01098-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2075-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01098-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 28 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos, atstovaujamos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Saulės vatas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Lamivus“ skundą atsakovui Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai UAB „Saulės vatas“ ir UAB „Lamivus“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. sausio 23 d. sprendimus Nr. 17R-3047, Nr. 17R-3046, Nr. 17R-3048 ir įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo UAB „Saulės vatas“ prašymus Nr. 15R-2707 ir Nr. 15R-2714 bei pareiškėjo UAB „Lamivus“ prašymą Nr. 15R-2722 dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo.

Pareiškėjai nurodė, kad įstatymo nustatyta tvarka vykdė elektros, paremtos saulės šviesos energija, gamybos pajėgumo plėtojimo projektus. Pareiškėjas UAB „Saulės vatas“ vykdė du projektus pagal išduotus leidimus: 2012 m. lapkričio 12 d. Nr. LP-7779 ir 2012 m. gruodžio 17 d. Nr. LP-5783. Pareiškėjas UAB „Lamivus“ vykdė projektą pagal 2012 m. gruodžio 17 d. išduotą leidimą Nr. LP-5782. Pareiškėjai paaiškino, kad įgyvendinant projektus jie rado tiekėją – įmonę Tower Communications Expert, LLC, įsikūrusią ir veikiančią Jungtinėse Amerikos Valstijose, su kuria pareiškėjai 2012 m. vasarą sudarė preliminarius susitarimus dėl įrangos, reikalingos saulės šviesos energija paremtos elektros gamybos pajėgumo plėtojimui, įsigijimo. Pagal visus tris projektus įsigyjama įranga kainavo po 26 236,85 JAV dolerių (68 740,55 Lt) už kiekvieną projektą. Su tiekėju buvo susitarta, kad sandoriai įgis teisinę galią tik po to, kai pareiškėjai gaus leidimus ir sumokės 40 proc. įrangos kainos užstatą (pagal kiekvieną projektą). Gavęs leidimus pareiškėjas UAB „Saulės vatas“ 40 proc. užstatą (po 17 600 JAV dolerių) pagal abu projektus sumokėjo 2013 m. sausio 14 d. grynais pinigais. Gavęs leidimą pareiškėjas UAB „Lamivus“ 40 proc. užstatą (17 600 JAV dolerių) sumokėjo 2013 m. sausio 16 d. Be to, pareiškėjas UAB „Saulės vatas“ pagal išduoto leidimo Nr. LP-5783 projektą patyrė papildomų išlaidų: 500 Lt už topo nuotrauką ir 570 Lt valstybės rinkliavos. Pareiškėjas UAB „Lamivus“ taip pat patyrė papildomų išlaidų – 570 Lt valstybės rinkliavos.

Pareiškėjai teigė, jog įstatymo nustatyta tvarka valstybei nutraukus projektų plėtrą, pareiškėjai nebeįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų tiekėjui Tower Communications Expert, LLC, t. y. nebesumokėjo likusių 60 proc. pagal visas tris sąskaitas faktūras iki 2013 m. gegužės 8 dienos. Dėl šios priežasties tiekėjas atšaukė užsakymo vykdymą (nutraukė sutartis) ir 2013 m. gruodžio 11 d. elektroniniu laišku informavo apie tai. Tokiu būdu pareiškėjai patyrė šias išlaidas: UAB „Saulės vatas“ pagal išduoto leidimo Nr. LP-7779 projektą patyrė 46 112 Lt išlaidų; UAB „Saulės vatas“ pagal išduoto leidimo Nr. LP-5783 projektą patyrė 46 112 Lt + 500 Lt + 570 Lt išlaidų, iš viso: 47 182 Lt; UAB „Lamivus“ patyrė 46 112 Lt + 570 Lt išlaidų, iš viso: 46 682 Lt.

Pareiškėjai nurodė, kad įstatymo nustatytu terminu pateikė Komisijai prašymus dėl patirtų išlaidų kompensavimo. Pareiškėjai atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 patvirtinto Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 21 punktą, kuris numato, kad Komisija motyvuotą sprendimą dėl išlaidų kompensavimo priima per vieną mėnesį nuo pareiškėjo prašymo gavimo dienos. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad Komisija sprendimus dėl pareiškėjų prašymų priėmė tik 2014 m. sausio 23 dieną. Pareiškėjai su Komisijos priimtais sprendimais nesutiko, manė, kad jų patirtos išlaidos yra pagrįstos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais – sąskaitomis faktūromis. Pareiškėjų manymu, motyvų dėl jų pateiktų įrodymų vertinimo Komisijos sprendimuose nėra.

Atsakovas Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija, atstovaujama Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), atsiliepimu į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas pabrėžė, kad, vadovaujantis Aprašu, Komisijai yra suteikta teisė spręsti klausimus dėl saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo ir priimti sprendimus, t. y. kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą. Pagal UAB „Saulės vatas“ prašymą Nr. 15R-2707, kuriuo pareiškėjas prašė kompensuoti 46 112 Lt avansinių mokėjimų išlaidas dėl elektrinės projekto plėtojimo, buvo priimtas sprendimas Nr. 17R-3047 nekompensuoti patirtų išlaidų, kadangi, Komisijos nuomone, UAB „Saulės vatas“ nepateikė išlaidas (apmokėjimą) pagrindžiančių dokumentų.

Pagal UAB „Saulės vatas“ prašymą Nr. 15R-2714 ir UAB „Lamivus“ prašymą Nr.15R-2722, pareiškėjai prašė kompensuoti po 570 Lt išlaidas už Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimus ir po 46 112 Lt avansinių mokėjimų išlaidų dėl elektrinės projekto plėtojimo, UAB „Saulės vatas“ dar ir 500 Lt išlaidas už topo nuotrauką. Komisijos nuomone, UAB „Saulės vatas“ ir UAB „Lamivus“ nepateikė išlaidas (apmokėjimą) pagrindžiančių dokumentų, todėl buvo atsisakyta kompensuoti abiejų pareiškėjų avansinių mokėjimų ir UAB „Saulės vatas“ patirtas topo nuotraukos išlaidas.

Išlaidų už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą maksimalus dydis yra nurodytas Aprašo 2 priede ir jis yra 100 Lt. Atsakovas pabrėžė, kad Komisijai Aprašo 6 punktas suteikia teisę kompensuoti sumas, didesnes negu Aprašo 2 priede nurodyti dydžiai, tik jeigu yra nustatytos atitinkamos aplinkybės. Kadangi nagrinėjamu atveju 570 Lt išlaidų rūšis nepatenka į Aprašo 6 punkto nuostatą, todėl Komisija nekompensavo pareiškėjams ir likusių 470 Lt išlaidų už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimus.

Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Aprašo 18–21 punktai nustato išimtinę teisę tik Komisijai vertinti pareiškėjų patirtas išlaidas ir priimti dėl jų sprendimą. Jokiems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, įskaitant ir pareiškėjus Aprašas nesuteikia teisės ir kompetencijos vertinti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, pagrįstumo. Komisijos nuomone, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nagrinėjant komisijų, turinčių diskrecijos teisę priimti tam tikrus viešojo administravimo sprendimus, veiklą, teismas neturėtų atlikti tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėti tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai.

Atsakovas darė išvadą, kad skundžiami sprendimai yra teisėti iš esmės, t. y. savo turiniu jie neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, juos priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas. Skundžiami sprendimai taip pat atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis bei juose aiškiai suformuluotos suteikiamos teisės ir pareigos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Saulės vatas“ ir UAB „Lamivus“ skundą tenkino iš dalies, panaikino Komisijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 17R-3046 bei 2014 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 17R-3048 ir grąžino UAB „Lamivus“ 2013 m. rugpjūčio 28 d. (registracijos Nr. 5R-2722) ir UAB „Saulės vatas“ 2013 m. rugpjūčio 28 d. (registracijos Nr. 15R-2714) prašymus nagrinėti iš naujo. Likusioje dalyje teismas skundą atmetė.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 3 straipsnio 1, 2 dalimis, Aprašo 4, 5, 10, 20 punktais ir pabrėžė, jog, nors teisės aktuose yra įtvirtinta Komisijos diskrecija, tačiau priimdama sprendimus ji, be kita ko, yra saistoma ir bendrųjų viešosios teisės principų, įtvirtintų Viešojo administravimo įstatyme. Teismas, atsižvelgęs į Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus pabrėžė, jog individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę. Esant šiam individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo ryšiui, pagrįstumo reikalavimo nesilaikymas kartu lemia ir akto neteisėtumą. Aiškumo reikalavimas, t. y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad, nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų, neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu.

Teismas, vertindamas Komisijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 17R-3047 (b. l. 36), atkreipė dėmesį, kad jis buvo priimtas išnagrinėjus UAB „Saulės vatas“ 2013 m. rugpjūčio 28 d. prašymą (registracijos Nr. 15R-2707), kuriuo buvo prašoma kompensuoti 46 112 Lt sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų. Šį prašymą Komisija motyvavo tuo, kad nebuvo pateikti išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymai. UAB „Saulės vatas“ prašyme patirtas išlaidas grindė PVM sąskaita faktūra. Teismas sprendė, jog PVM sąskaita faktūra nėra išlaidas pagrindžiantis dokumentas, todėl sutiko su Komisijos išvada, kad jo prašomos kompensuoti išlaidos nėra pagrįstos. Teismas tiekėjo raštiško patvirtinimo, kad jam buvo sumokėtas avansas, taip pat nelaikė išlaidas patvirtinančiu įrodymu. Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.929 straipsnio 2 dalį atsiskaitymai tarp juridinių asmenų vykdomi negrynaisiais pinigais. Teismas darė išvadą, kad Komisija pagrįstai sprendė, jog UAB „Saulės vatas“ nepagrindė sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų, todėl teisėtai priėmė sprendimą jų nekompensuoti.

Teismas akcentavo, jog minėti motyvai dėl avansinių mokėjimų nekompensavimo taikytini ir Komisijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimui Nr. 17R-3046 pagal UAB „Saulės vatas“ prašymą (registracijos Nr. 15R-2714) bei 2014 m. sausio 23 d. sprendimui Nr. 17R-3048 pagal UAB „Lamivus“ prašymą (registracijos Nr. 15R-2722). Teismas pabrėžė, jog pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių finansinių dokumentų, kurie leistų spręsti, jog išlaidos buvo realiai patirtos, todėl Komisija pagrįstai ir teisėtai atsisakė kompensuoti pareiškėjų prašomus avansinius mokėjimus.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamuose Komisijos sprendimuose Nr. 17R-3046 bei Nr. 17R-3048 nėra nurodytos jokios faktinės aplinkybės, lėmusios sprendime išvardintų teisės normų taikymą (Aprašo 4 ir 5.7 p.) dėl kitų pareiškėjų patirtų išlaidų. Sprendimuose apsiribota formalia nuoroda, jog kompensuojamos išlaidos dėl sumokėtos valstybės rinkliavos už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą ir kitos išlaidos (registrų centro paslaugos), o, vadovaujantis Aprašo 4 ir 5.7 punktais, nekompensuotinomis pripažintos išlaidos topo nuotraukai, nes nepateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Teismas atkreipė dėmesį, jog nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Saulės vatas“ pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus (įmokos mokėjimo kvitą) dėl 570 Lt valstybinės rinkliavos sumokėjimo ir SEB banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad UAB „Medilana“ už topografinę nuotrauką pervesta 500 Lt. Byloje taip pat yra įmokos mokėjimo kvitas, patvirtinantis, kad UAB „Lamivus“ 2012 m. gruodžio 27 d. sumokėjo 570 Lt valstybinę rinkliavą. Minėti dokumentai, teismo vertinimu, formaliai atitinka Aprašo 5 ir 10 punkto reikalavimus, todėl teismas darė išvadą, kad Komisija sprendime privalėjo atlikti teisinį pateiktų dokumentų įvertinimą ir pagrįsti savo sprendimą nekompensuoti dalies valstybinės rinkliavos išlaidų bei išlaidų topo nuotraukai.

III. Atsakovas Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija, atstovaujama Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjų skundas tenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

Atsakovas pažymi, kad, nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Komisija pagrįstai ir teisėtai atsisakė pareiškėjams kompensuoti jų prašomus kompensuoti avansinius mokėjimus, tačiau teismas Komisijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimus Nr. 17R-3046 ir Nr. 17R-3048 panaikino visa apimti bei grąžino pareiškėjų 2013 m. rugpjūčio 28 d. prašymus Nr. 15R-2722 ir 15R-2714 Komisijai nagrinėti iš naujo. Atsakovas daro išvadą, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka teismo padarytų išvadų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai 2013 m. gruodžio 12 d. raštais patys pripažino, jog per klaidą vietoj 100 Lt dydžio valstybinės rinkliavos už vieną veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą sumokėjo po 570 Lt. 100 Lt dydžio valstybės rinkliava už leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimą nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458, Aprašo 2 priede taip pat nustatytas maksimalus kompensuotinas išlaidų dydis už vieną leidimą – 100 Lt.

Komisijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimais Nr. 17R-3046 ir 17R-3048 pagrįstai buvo nuspręsta pareiškėjams kompensuoti po 100 Lt išlaidų už leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, motyvuojant tuo, kad pareiškėjų prašomos kompensuoti 570 Lt dydžio minėtos kategorijos išlaidos kompensuotinos iš dalies, nes kiekvienas pareiškėjų sumokėjo tik už vieną leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimą. Atsakovas daro išvadą, kad Komisijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimai Nr. 17R-3046 ir Nr. 17R-3048 dalyje dėl išlaidų už leidimus atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Atsakovas nurodo, kad UAB „Saulės vatas“ prašymu reg. Nr. 15R-2714 prašė kompensuoti 500 Lt išlaidas už topografinę nuotrauką, šių išlaidų patyrimą pagrįsdama UAB „Medilana“ išrašyta PVM sąskaita faktūra MEDNR. 001031, tačiau nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad su UAB „Medilana“ buvo atsiskaityta už atliktus darbus. Inspekcija 2013 m. gruodžio12 d. raštu Nr. 2R-4243 kreipėsi į UAB „Saulės vatas“, prašydama pateikti sutartį ir atliktą mokėjimą patvirtinantį dokumentą. UAB „Saulės vatas“, atsakydama 2013 m. gruodžio 13 d. raštu, nepateikė jokių dokumentų, kad buvo atsiskaityta pagal 2013 m. sausio 21 d.

UAB „Medilana“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, todėl Komisija, išnagrinėjusi visus UAB „Saulės vatas“ jai pateiktus dokumentus, priėmė pagrįstą sprendimą šių išlaidų nekompensuoti, motyvuodama tuo, kad nebuvo pateikti išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad mokėjimo nurodymo išrašą, galimai patvirtinantį 2013 m. sausio 22 d. atliktą 500 Lt mokėjimą už topografinę nuotrauką, UAB „Saulės vatas“ pateikė tik tada, kai padavė skundą teismui, bet ne iki Komisijai priimant sprendimą, be to, nurodo, kad abejoja pateikto dokumento įrodomąja galia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 17R-3046 bei 2014 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 17R-3048 (b. l. 7, 9), kuriais buvo atsisakyta kompensuoti dalį pareiškėjų UAB „Lamivus“ ir UAB „Saulės vatas“ prašytų kompensuoti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai pirmosios instancijos teismo prašė aptariamus Komisijos sprendimus panaikinti ir įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pabrėžtina, jog sprendžiant ginčą dėl teisės, tikrinama ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1820/2014).

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. sausio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą, kurie įsigaliojo 2013 m. vasario 1 dieną. Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog įstatymų leidėjas įtvirtindamas su elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimą negarantavo, kad asmenims, nusprendusiems dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebevystyti elektrinių projektų, bus kompensuotos visos patirtos išlaidos. Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta patvirtinti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą ir sudaryti Komisiją, nagrinėsiančią prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Vyriausybė Apraše detalizavo kompensavimo tvarką, nustatė jo pagrindus ir sąlygas, kompensacijų dydžius, taip pat apibrėžė Komisijos kompetenciją.

Aprašo 4 punkte nurodyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 3 punkte taip pat apibrėžta, jog išlaidomis Apraše laikomos tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20 p.).

Taigi, sistemiškai aiškinant aptartas nuostatas, darytina išvada, jog Komisijai suteikta teisė vertinti, ar pareiškėjų prašomos kompensuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, ar šios išlaidos yra nustatytos, pagristos ir patvirtintos, taip pat spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio. Be to, Komisijos teisė vertinti išlaidų pagrįstumą tiesiogiai nurodyta minėto Aprašo 5.7 ir 6 punktuose. Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, Komisijai suteikti didesni įgaliojimai tirti pareiškėjų pateikiamus duomenis ir spręsti dėl išlaidų kompensavimo apimties (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-346-525/2015; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-761-525/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1118-525/2015).

Nors pirmosios instancijos teismas panaikino Komisijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimus Nr. 17R-3046 ir Nr. 17R-3048, iš atsakovo skundžiamos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarties motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis ir teisėtomis minėtų Komisijos sprendimų dalis dėl avansinių mokėjimų nekompensavimo. Apygardos administracinis teismas nepagrįstomis laikė iš esmės tik Komisijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimų Nr. 17R-3046 ir Nr. 17R-3048 dalis dėl abiejų pareiškėjų sumokėtų valstybės rinkliavų už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą bei pareiškėjo UAB „Saulės vatas“ patirtų išlaidų už topografinę nuotrauką. Pirmosios instancijos teismas panaikino minėtus Komisijos sprendimus ir grąžino atsakovui pareiškėjų atitinkamus prašymus nagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad pareiškėjai pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus dėl valstybinės rinkliavos sumokėjimo, o pareiškėjas UAB „Saulės vatas“ pateikė dokumentą, pagrindžiantį išlaidas už topografinę nuotrauką. Taigi, nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad Komisija pareiškėjų skundžiamais sprendimais pagrįstai atmetė jų prašymus kompensuoti išlaidas dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo, kadangi nepateikti išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai. Tačiau atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl pareiškėjų patirtų rinkliavų išlaidų ir UAB „Saulės vatas“ patirtų kitų išlaidų (topo nuotrauka) kompensavimo.

Pažymėtina, kad Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 patvirtinto Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo 4.488.1 punkte buvo nustatyta 100 Lt valstybės rinkliavos už leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimą dydis. Aprašo 2 priede numatyta, kad išlaidų kategorijai „Sumokėta valstybės rinkliava už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą“ nustatytas maksimalus kompensuotinas išlaidų dydis už vieną leidimą – 100 Lt (28,96 Eur). Byloje esantys pareiškėjų 2013 m. rugpjūčio 28 d. prašymai dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo (b. l. 11, 12) rodo, kad pareiškėjai, prašydami atlyginti sumokėtą valstybės rinkliavą už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, nurodė 570 Lt sumą. Iš Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2013 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. 2R-4243 (b. l. 50) matyti, kad pareiškėjo UAB „Saulės vatas“ buvo prašoma pateikti paaiškinimą, kodėl už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą sumokėta 570 Lt suma, kai leidimo įmoka patvirtinta 100 Lt. Iš byloje esančio UAB „Lamivus“ 2013 m. gruodžio 12 d. paaiškinimo (b. l. 52) matyti, kad pareiškėjas nurodė, jog Energetikos ministerijai buvo sumokėta klaidinga suma – 570 Lt vietoje 100 Lt, klaidingai įvertinus rinkliavų, mokamų Energetikos ministerijai už leidimus, sąrašą. Pareiškėjo UAB „Saulės vatas“ 2013 m. gruodžio 12 d. paaiškinime (b. l. 58) taip pat nurodyta, jog Energetikos ministerijai buvo sumokėta klaidinga suma – 570 Lt vietoje 100 Lt, klaidingai įvertinus rinkliavų, mokamų Energetikos ministerijai už leidimus, sąrašą. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Komisija 2014 m. sausio 23 d. sprendimais Nr. 17R-3048 ir Nr. 17R-3046 pagrįstai nusprendė kompensuoti pareiškėjams po 100 Lt, o ne po 570 Lt patirtų išlaidų dėl valstybės rinkliavos už leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimą. Pareiškėjai turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl permokėtos valstybės rinkliavos grąžinimo, tačiau tai spręsti turėtų ne atsakovas.

Kaip minėta, Aprašo 4 punkte nustatyta, jog kompensuotinomis laikomos išlaidos, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Pareiškėjas UAB „Saulės vatas“ 2013 m. rugpjūčio 28 d. prašyme dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo (b. l. 41) prie kitų išlaidų nurodė 500 Lt dydžio išlaidas, patirtas dėl topo nuotraukos, taip pat, pagrįsdamas tokias išlaidas, pridėjo PVM sąskaitą-faktūrą MED Nr. 001031. Iš Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2013 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. 2R-4243 (b. l. 50) matyti, jog pareiškėjo UAB „Saulės vatas“ buvo prašoma pateikti sutartį ir atliktą mokėjimą patvirtinantį dokumentą pagal pridėtą PVM sąskaitą faktūrą MER Nr. 001031 už topo nuotrauką. Pareiškėjas UAB „Saulės vatas“, atsakydamas į minėtą Inspekcijos raštą, 2013 m. gruodžio 12 d. paaiškinime (b. l. 58) nenurodė jokių aplinkybių dėl išlaidų, susijusių su topo nuotrauka, taip pat nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad buvo atsiskaityta pagal pareiškėjo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą MER Nr. 001031. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisija priėmė pagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjo UAB „Saulės vatas“ prašymą kompensuoti dėl topo nuotraukos patirtas išlaidas, kadangi nebuvo pateikti jokie dokumentai, pagrindžiantys, jog tokios išlaidos buvo patirtos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjų skundas buvo iš dalies tenkintas, naikintina, šioje dalyje pareiškėjų skundą taip pat atmetant kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos, atstovaujamos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo dalį, kuria teismas pareiškėjų UAB „Saulės vatas“ ir UAB „Lamivus“ skundą tenkino iš dalies, panaikino Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 17R-3046 bei 2014 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 17R-3048 ir grąžino UAB „Lamivus“ 2013 m. rugpjūčio 28 d. (registracijos Nr. 5R-2722) ir UAB „Saulės vatas“ 2013 m. rugpjūčio 28 d. (registracijos Nr. 15R-2714) prašymus nagrinėti iš naujo. Šią pareiškėjų skundo reikalavimų dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius