N-575-390-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Legislator headnote
AI generatedN-575-390-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Atsiliepdama į apeliacinį skundą, R. G. prašo jį atmesti palaikydama apylinkės teismo nutarimo motyvus. Papildomai pabrėžia, jog nei savo, nei kito automobilio apgadinimų nematė, be to, buvo tamsu, tiek jos, tiek nukentėjusiojo automobilis buvo tamsiai mėlyni.
Full text
Administracinė byla Nr. N575-390/2012
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00098-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 24 d. nutarimu pripažino R. G. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, o administracinę bylą, iškeltą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukė nenustatęs jos veiksmuose pažeidimo sudėties. Teismas konstatavo, jog tai, kad R. G. 2010 m. gruodžio 31 d., apie 17.22 val., Panevėžyje, ties Darbo a. 7, vairuodama automobilį ir manevruodama atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį, kurį apgadino, įrodo: paties asmens prisipažinimas, tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio schema, fotonuotraukos, kita bylos medžiaga. Teismas dėl asmeniui inkriminuoto ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimo – pasišalinimo iš eismo įvykio vietos - nurodė, jog šiuo atveju būtina nustatyti tyčią, tačiau tai patvirtinti byloje nepakanka įrodymų, nes R. G. automobilis neapgadintas, o nukentėjusiojo J. K. – nežymiai, ką šis patvirtino teigdamas, kad jo automobilio įlenkimas sunkiai įžiūrimas. Parinkdamas konkrečią nuobaudą - 100 Lt baudą, teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailestį, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo pobūdį, R. G. asmenybę (neteista, dirba, gaunamos pajamos minimalios, augina mažametę dukrą, vyras bedarbis, kartu gyvena neįgali motina).
II. Nesutikdamas su Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu, Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nesilaikė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tyrė bei vertino surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad R. G. veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Pažymi, jog R. G. apgadinto kito automobilio apgadinimai žymūs, t. y. sugadintas priekinės dešinės pusės sparnas bei priekinės dešinės pusės durys, jų iš arti apžiūrint automobilį nepastebėti negalima. Be to, teismui kilus abejonėms dėl R. G. kaltės, jis turėjo būti iniciatyvus ir į teismo posėdį kviesti eismo įvykio vietoje buvusius bei pirminius įrodymus rinkusius pareigūnus, kurie būtų galėję nešališkai ir išsamiai apibūdinti transporto priemonės apgadinimo pobūdį, lokalizaciją ir tuo pačiu patvirtinti ar paneigti R. G. versiją.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, R. G. prašo jį atmesti palaikydama apylinkės teismo nutarimo motyvus. Papildomai pabrėžia, jog nei savo, nei kito automobilio apgadinimų nematė, be to, buvo tamsu, tiek jos, tiek nukentėjusiojo automobilis buvo tamsiai mėlyni.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III. Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. G. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, o ATPK 130 straipsnio 1 dalies sudėties asmens veikoje nėra, todėl sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo ir nuobaudą, atsižvelgęs į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizavo tinkamai.
Apeliantas nesutinka su nutarimo dalimi, kurioje nutraukta byla pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad šiuo atveju teismas savo išvadą padarė nesurinkęs visų reikiamų įrodymų, o surinktus netinkamai įvertinęs.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apeliantės kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, kurią išanalizavus, pasitvirtino R. G. nuosekliai teikta įvykio versija apie tai, kad supratusi, jog į kažką atsitrenkusi ir išlipusi bei apžiūrėjusi tiek savo, tiek kitą automobilį jokių apgadinimų nematė. Apeliantas teigia, jog nukentėjusiojo automobilio pagadinimai buvo žymūs, ką galėjo patvirtint ir į teismą iškviesti policijos pareigūnai, tačiau tam, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo nebuvo. Į bylą surinkta pakankamai įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtina R. G. paaiškinimus. Pabrėžtina, jog eismo įvykis nutiko vakaro metu ir žiemą, eismo įvykyje dalyvavę automobiliai buvo tamsios spalvos, pažeidimo metu buvo sniego, dėl ko automobiliai buvo purvini (b. l. 13 – 14), be to, R. G. manevravo automobilio stovėjimo aikštelėje, taigi važiavimo greitis buvo minimalus. Apeliantas tvirtina, jog nukentėjusiojo apgadinimai buvo žymūs, tačiau tuo po eismo įvykio apžiūrėjus transporto priemones papildomuose duomenyse apie eismo įvykį ties nukentėjusiojo automobilio apgadinimais tik pažymėta, kad apgadintas priekinės dešinės pusės sparnas, priekinės dešinės pusės durys (b. l. 11), iš nuotraukų apgadinimų žymaus pobūdžio taip pat nematyti (b. l. 13), o pats nukentėjusysis patvirtino, kad jo automobilio įlenkimas sunkiai įžiūrimas (b. l. 16).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Stasys Gagys
Ričardas Piličiauskas