69a90a82-a9dd-4cd1-917c-80a1cee32ca5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                                     Administracinė byla Nr. I-1413-764/2018                                                                                                                     Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00076-2018-7                                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1;

                                                                                                                                  20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 4 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjui D.

K.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.                          Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas pateiktame skunde praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 3 000 Eur neturtinę žalÄ ir 5 000 Eur turtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. spalio 2 d.

             PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad buvo patyręs fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , nes Vilniaus pataisos namų administracija jį vertė dirbti darbus be jokio instruktažo, be saugos priemonių ir dideliame aukÅ¡tyje. Skunde pažymima, kad pareiÅ¡kėjas, dirbdamas tokiomis sÄ lygomis, susipjaustė rankas į spygliuotas vielas bei susiplėšė drabužius.                          PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad buvo iÅ¡naudojamas, verčiamas dirbti po 10–12 valandų neatlygintinÄ darbÄ , taip pat buvo priverstas statyti 4–5 metrų aukščio ir 30 metrų ilgio tvorÄ , kuri yra ant kamerų tipo patalpų drausmės grupės pasivaikščiojimų kiemelių stogo, skirta apsaugoti Vilniaus pataisos namus, kad nepatektų draudžiami daiktai.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad statomai tvorai buvo naudojama spygliuota viela, kuria buvo ne vienÄ kartÄ susižalojęs, susiplėšęs drabužius, o prieÅ¡ naudodamas elektros prietaisus kampinį Å¡lifuoklį ir suvirinimo aparatÄ nebuvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su darbų saugos reikalavimais ar instruktuotas. PareiÅ¡kėjas taip pat pažymi, kad dideliame aukÅ¡tyje dirbo ant kopėčių be jokių apsaugos priemonių, t. y. diržų ar virvių.              PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kina, kad prieÅ¡ pradedant statyti minėtÄ tvorÄ buvo iÅ¡leistas dirbti į besargybÄ , o bÅ«damas ten laukė, kada bus suteiktas leidimas pradėti dirbti statybos bendrovėje UAB „Naujoji statyba“, tačiau Vilniaus pataisos namų administracija pažadėjo jį iÅ¡leisti tik su sÄ lyga, kad bus pastatyta tvora, todėl už priverstinį darbÄ pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 5 000 Eur turtinę žalÄ .             PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog dėl Å¡ių pažeidimų 2017 m. lapkričio 27 d. jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ su praÅ¡ymu atlikti ikiteisminį tyrimÄ dėl Vilniaus pataisos namų pavaduotojo ir Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus inspektoriaus neteisėtų veiksmų ir iÅ¡naudojimo, tačiau ikiteisminį tyrimÄ buvo atsisakyta pradėti, todėl pareiÅ¡kėjo manymu, bÅ«tų tikslinga įvertinti minėtų pareigÅ«nų veiksmų tarnybinę (drausminę) atsakomybę požiÅ«riu.             Atsižvelgęs į skunde iÅ¡dėstytus argumentus, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o paskundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 3 000 Eur neturtinę žalÄ ir 5 000 Eur turtinę žalÄ .              Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jį patenkinti.             Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

             Atsakovė atsiliepime teigia, jog pareiÅ¡kėjas buvo pasiruošęs ir motyvuotas dirbti neatlygintinai įstaigos labui, o savo sÄ Å¾iningu ir neatlygintinu darbu norėjo įrodyti, jog yra vertas pataisos namų administracijos, kuri jam suteikė teisę iÅ¡vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be palydos ar be sargybos, pasitikėjimo. Atsiliepime nurodoma, jog Vilniaus pataisos namų administracija, atsižvelgusi į pareiÅ¡kėjo ilgalaikį darbÄ Vilniaus pataisos namų Ūkio skyriaus Å¡altkalviu, vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 134 straipsniu, kuris reglamentuoja nuteistųjų įtraukimÄ Ä¯ nemokamus darbus, ir akcentavo, jog pagrindinius tvoros aukÅ¡tinimo darbus ir tinklo įrengimo darbus atliko darbuotojas, dirbantis Å¡altkalviu, kiti Ūkio skyriuje dirbantys asmenys, o pareiÅ¡kėjas kartu su jais atliko nekvalifikuotus, papildomo pasiruoÅ¡imo nereikalaujančius darbus.

             Pateiktame atsiliepime nesutinkama su pareiÅ¡kėjo argumentais, jog jis dirbo po 10–12 val. 4–5 metrų aukÅ¡tyje be saugos instruktažo, ir pažymima, kad pareiÅ¡kėjo atliktiems darbams nebuvo nustatytas joks darbo laiko grafikas, o nuo kiemelių stogo iki tvoros aukÅ¡tinimo stulpų bei tinklo įrengimo vietos aukÅ¡tis buvo apie 50–70 cm, o ne 4–5 metrai.              Atsakovė paaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kėjas buvo instruktuotas ne tik jį įdarbinus 2016 m. birželio 15 d., bet taip pat pakartotinai 2017 m. sausio 6 d. ir mano, jog jo teiginiai dėl patirtų sužalojimų laikytini nepagrįstais, nes jis dėl skunde nurodytų sužalojimų į Vilniaus pataisos namų administracijÄ nesikreipė.             Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, jog atlikus tarnybinį patikrinimÄ Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje buvo konstatuota, kad Vilniaus pataisos namų pareigÅ«nai netinkamai interpretavo Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio nuostatas, todėl yra pagrindas pareiÅ¡kėjui už atliktÄ darbÄ sumokėti t. y. jam buvo priskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis už 10 darbo dienų (95,00 Eur).

             Atsiliepime atsakovė pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių įrodymų, kuriais bÅ«tų galima pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ . Atsakovė mano, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas tik turtinės naudos, o iÅ¡ atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų matyti, kad Vilniaus pataisos namų administracija savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.             Teismo posėdyje atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai nedalyvavo, apie posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ Å¡aliai praneÅ¡ta tinkamai.                          Teismas konstatuoja:

             Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui turtinę ir neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė kalėdamas Vilniaus pataisos namuose.              Remiantis byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, matyti, kad pareiÅ¡kėjas su 2016 m. birželio 8 d. praÅ¡ymu reg. Nr. 29(8)-847 kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių, praÅ¡ydamas priimti dirbti į garaÅ¾Ä (b. l. 12). Tuo pagrindu, 2016 m. birželio 15 d.

Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7-200 pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 15 d. buvo įdarbintas Vilniaus pataisos namų Ūkio skyriaus šaltkalviu 0,25 etato (b. l. 11). Kartu su skundu teismui buvo pridėtas Vilniaus pataisos namų Ūkio skyriaus šaltkalvio pareigybės aprašymas (b. l. 25), darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalas (b. l.

29) bei gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnalas (b. l. 34), kuriuose nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas, prieÅ¡ priimant jį į Å¡altkalvio darbÄ , buvo instruktuotas.              PareiÅ¡kėjas 2016 m. birželio 30 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl etato ir atlyginimo padidinimo (b. l. 14), todėl Vilniaus pataisos namų direktorius 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 7-231 pareiÅ¡kėjui nustatė 0,75 Å¡altkalvio etatÄ nuo 2016 m. liepos 5 d. (b. l. 13). Gavus pareiÅ¡kėjo 2017 m. balandžio 4 d. praÅ¡ymÄ reg.

Nr. 29(8)-632 (b. l. 16), buvo priimtas Vilniaus pataisos namų direktorius 2017 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. 7-112, kuriuo pareiškėjui nustatytas 1 (pilnas) šaltkalvio etatas nuo 2017 m. balandžio 6 d. (b. l. 15). Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 7-265 pareiškėjas jo paties prašymu buvo atleistas iš šaltkalvio pareigų (b. l. 17), o 2017 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7-267 buvo įdarbintas Vilniaus pataisos namų Ūkio skyriaus pagalbiniu darbininku 0,5 etato (b. l. 21).

PareiÅ¡kėjas 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateikė praÅ¡ymÄ reg. Nr. 29(1)-642 (b. l.

23) atleisti jį iÅ¡ darbo dėl netinkamo darbo užmokesčio, todėl Vilniaus pataisos namų direktorius 2017 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 7-278 atleido jį iÅ¡ minėtų pareigų (b. l. 24).              Kartu su atsiliepimu taip pat į bylÄ buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad pareiÅ¡kėjas VÄ® „MÅ«sų amatai“ direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 405-139 buvo įdarbintas PravieniÅ¡kių filialo Vilniaus padalinio darbininku laikininku (b. l.

48) ir nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo dirbti UAB „Nauja statyba" statybos objekte, adresu: DaugėliÅ¡kio g. 11, Vilnius.             PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kina, kad priverstinai ir neatlygintinai dirbo po 10–12 val. 4–5 metrų aukÅ¡tyje, statant tvorÄ , be saugos instruktažo ir apsaugos diržų. PareiÅ¡kėjas taip pat pažymi, kad dirbdamas buvo susiplėšęs drabužius ir susižalojęs į spygliuotÄ tvorÄ , tačiau Vilniaus pataisos namai su iÅ¡dėstytais argumentais nesutinka ir nurodo, kad pareiÅ¡kėjas pats pasisiÅ«lė dirbti savanoriÅ¡kai, o nuo kiemelių stogo iki tvoros aukÅ¡tinimo stulpų bei tinklo įrengimo vietos aukÅ¡tis buvo apie 50–70 cm.

Atsiliepime akcentuojama, jog pareiÅ¡kėjas dėl patirtų sužalojimų į įstaigos administracijÄ nesikreipė ir nepateikė duomenų, patvirtinančių minėtas aplinkybes.              Nagrinėjamoje byloje yra pateikta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-573 sudarytos komisijos tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada dėl Vilniaus pataisos namų darbuotojų veiksmų, susijusių su nuteistojo D.

K. įdarbinimu (darbu), pažeidžiant teisės aktus (toliau – ir IÅ¡vada) (b. l. 94–110). Minėtoje iÅ¡vadoje buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos dviem pareigÅ«nams ir konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo atliktas darbas neatitiko Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio nuostatų, pagal kurias, nemokant už darbÄ , nuteistieji gali bÅ«ti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbus, kuriuos atlieka paeiliui ne darbo metu.

Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dienÄ . IÅ¡vadoje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo atliekamas darbas – inžinerinio statinio įrengimas, negalėjo bÅ«ti prilyginamas teritorijų tvarkymo, nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbams (nemokamiems darbams) bei nekvalifikuotam ar pagalbiniam darbui. Kalėjimų departamentas nustatė, kad nebuvo registruojamas pareiÅ¡kėjo darbo laiko apskaitos dokumentas, ir vertino apmokėjimÄ už darbo laikÄ pareiÅ¡kėjo naudai. Teismas taip pat pažymi, jog Vilniaus pataisos namai nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų atsiliepime iÅ¡dėstytus paaiÅ¡kinimus, kad pareiÅ¡kėjas laisvu noru dirbo įstaigos labui, t. y. nepateiktas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atlikti darbÄ savanoriÅ¡kai, nėra Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymo, kuriuo bÅ«tų nustatytas jo atliekamų darbų pobÅ«dis, t. y. savanoriÅ¡kas darbas, taip pažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, pagal kuriÄ turėjo bÅ«ti užtikrinta, kad pareiÅ¡kėjas neatlygintinÄ darbÄ dirbtų ne ilgiau nei dvi valandas.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo darbo laikas nebuvo registruojamas ir nepildytas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis, todėl aplinkybės dėl atlikto darbo trukmės vertintinos pareiÅ¡kėjo naudai. Atsižvelgus į tai, atsiliepime iÅ¡dėstyti argumentai, kad savanoriÅ¡kam darbui nėra nustatomas darbo grafikas, atmestini.              IÅ¡vadoje buvo siÅ«loma laikyti, jog pareiÅ¡kėjas dirbo tris savaites, t. y. 15 darbo dienų po 8 darbo valandas, darbÄ , kuriam reikalingas pagrindinis iÅ¡silavinimas, profesinė kvalifikacija ir darbo patirtis, todėl taikytinas valandinio atlyginimo dydžio koeficientas – 0,75, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, kuriuo valandinis atlyginimas laikytinas 2,32 Eur.

Remiantis byloje pateiktais duomenimis, matyti, kad Vilniaus pataisos namų direktorius priėmė 2018 m. sausio 3 d. įsakymÄ Nr. 7-3, kuriuo nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti atlyginimÄ už 10 darbo dienų, nustatant 0,55 koeficientÄ (b. l. 112), ir informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jam bus iÅ¡mokėtas 95 Eur atlyginimas (b. l. 114).              Teismas pažymi, kad pagal IÅ¡vadoje nustatytas aplinkybes ir pateiktÄ siÅ«lymÄ pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 208,80 Eur, tačiau pagal Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymÄ iÅ¡mokėta suma yra daug mažesnė.

Akcentuotina, kad Vilniaus pataisos namai nenurodė argumentų ir nepateikė duomenų, kodėl nusprendė apskaičiuoti darbo užmokestį už mažesnį laikotarpį bei koeficientÄ , nei Kalėjimo departamento buvo nustatyta, todėl laikytina, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ dalies pagrįstai praÅ¡o priteisti turtinę žalÄ . Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 5 000 Eur turtinė žala yra per didelė ir nepagrįsta, tačiau, vadovaujantis IÅ¡vadoje nustatytomis aplinkybėmis, pateiktu siÅ«lymu dėl pareiÅ¡kėjo darbo apmokėjimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, laikytina, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę į teisingÄ ir visÄ darbo užmokestį, kuris jam priklauso.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės atstovui nepagrindus sumažintų darbo dienų skaičiaus ir koeficientų bei nesant duomenų apie realiai iÅ¡dirbtÄ laikÄ , aplinkybės vertintinos pareiÅ¡kėjo naudai. Konstatuotina, kad Vilniaus pataisos namai turėjo vadovautis IÅ¡vadoje pateiktu siÅ«lymu ir pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėti atlyginimÄ už 15 darbo dienų po 8 darbo valandas, taikydami valandinio atlyginimo dydžio koeficientÄ â€“ 0,75, todėl pareiÅ¡kėjui priteistina turtinė žala toje dalyje, kurioje Vilniaus pataisos namai neiÅ¡mokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio, t. y. 113,80 Eur.

             PareiÅ¡kėjas pateiktame skunde taip pat praÅ¡o priteisti 3 000 Eur neturtinę žalÄ . Atsakovės atstovas mano, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jam buvo sutrikdyta sveikata ar Vilniaus pataisos namai atliko skunde nurodomus pažeidimus, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje.

Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos.

Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais.

Neturtine žala laikoma asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.             Pažymėtina, kad, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.             PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad Vilniaus pataisos namai priverstinai liepė dirbti darbÄ , už kurį tinkamai neapmokėjo, darbas buvo dirbamas be tinkamo instruktažo ir saugos priemonių, todėl pareiÅ¡kėjas buvo susipjaustęs rankas į spygliuotas vielas bei susiplėšęs drabužius.             Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus pataisos namai pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio nuostatas, todėl pagal galiojančius teisės aktus neveikė, taip kaip turėjo veikti, ir atliko neteisėtus veiksmus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.

Tačiau nesutiktina su skundo argumentais, jog pareiškėjas nebuvo instruktuotas. Remiantis byloje pateiktais darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo ir gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnalo, matyti, kad pareiškėjas apie atliekamų darbų sauga buvo instruktuotas.             Įvertinus byloje pateiktus dokumentus, laikytina, kad pareiškėjas nepateikė jokių realių duomenų, kurie patvirtintų, jog darbo metu, jis patyrė sužalojimus.

Byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl medicininės pagalbos suteikimo (pvz., medicininių iÅ¡rašų ar kt.), taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas su skundu bÅ«tų kreipęsis į Vilniaus pataisos namų administracijÄ dėl pavojingų darbo sÄ lygų, kurių metu patyrė sužalojimų. Teismas, remdamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos imuniteto skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu M-2-02-00932-17, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ (b. l. 86–92), taip pat IÅ¡vada, konstatuoja, jog byloje, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, nėra duomenų, kurie patvirtintų jo patirtus sužalojimus ar kitas neigiamas pasekmes, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, o nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, t. y. padarytos žalos, nėra pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį.

             Skunde nurodoma, kad Vilniaus pataisos namų darbuotojų veiksmai turėtų bÅ«ti įvertinti tarnybinės atsakomybės atžvilgiu, tačiau teismas pažymi, kad pateiktoje IÅ¡vadoje jau įvertinta darbuotojų drausminė atsakomybė, t. y. Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojui ir Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojui skirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos.              Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo patirta žala yra turtinė, t. y. jis negavo nustatyto dydžio atlyginimo už atliktÄ darbÄ .

Teismas konstatuoja, jog Vilniaus pataisos namai turėjo vadovautis IÅ¡vadoje nustatytu siÅ«lymu, o sumažinus darbo dienų skaičių ir koeficientÄ , turėjo objektyviais duomenimis pagrįsti iÅ¡mokamo atlyginimo dydį. Atsižvelgus į tai, pareiÅ¡kėjui priteistina likusi neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio suma, t. y. 113,80 Eur. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo argumentus dėl patirtos neturtinės žalos, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų jo realiai patirtÄ Å¾alÄ , t. y. sveikatos sutrikdymÄ , todėl pagrindo priteisti praÅ¡omÄ 3 000 Eur sumÄ nėra.

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:              PareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.              Priteisti D. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 113,80 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trylika eurų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt centų) turtinei žalai atlyginti.             Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                                                               Egidija Puzinskaitė