69a8cdf9-8cd0-46fe-80ce-c41f9affdcf7 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2585-554/2015.                                                                                                       Proceso Nr. 3-61-3-01528-2015-7.Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.2.; 1.15.1.; 1.15.2.; 1.15.2.3.2.; 1.21.; 3.21. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 3 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,           sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, Sabinai CiliÅ¡auskaitei,           dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – S. D. ,           atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui Aigerdui Skroliui,            nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie LR VRM atstovui,            vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. D. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas skundais, kurie iÅ¡siuntimui įstaigai buvo įteikti 2015-02-26, 2015-04-09, 2015-05-06, kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl netinkamų etapavimo sÄ lygų už laikotarpį nuo 2012-04-10 iki 2014-03-25 (terminÄ patikslino teismo posėdžio metu). PareiÅ¡kėjas skunduose (t. 1, b.l. 1-2, 12, 17) nurodė, taip pat teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2012-04-10 iki 2014-03-25 eilę kartų (apie 20 kartų) buvo etapuojamas iÅ¡ vienos įkalinimo įstaigos į kitas (taip ir į tardymo izoliatorius) žiauriomis, nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis.

Konvojuojamieji buvo talpinami į mažas apie 2 kv.m. ploto patalpas po 6 – 8 asmenis, kuriose nebuvo jokios ventiliacijos ir labai silpnas apšvietimas. Asmeninius daiktus reikėdavo laikyti ant kelių. Dėl ventiliacijos stokos trūkdavo oro, buvo labai karšta. Pertvaros tarp konvojavimo patalpų buvo aprūdijusios. Taip pat pareiškėjas negalėjo užsisegti saugos diržo, kadangi saugos diržai nebuvo įrengti. 2 kv.m. patalpoje buvo sutalpinami 7 asmenys su asmeniniais daiktais. Konvojavimo automobiliuose nebuvo ventiliacinės sistemos, trūko oro.

Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė didelį fizinį ir dvasinį diskomfortÄ , stresÄ , dėl ko pablogėjo savijauta, sutriko sveikata, pajuto emocinę depresijÄ , sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, nervingas - t.y. neturtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad raÅ¡tu į atsakovÄ dėl blogų konvojavimo sÄ lygų nesikreipė.Atsakovas ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į skundÄ (t. 1, b. l. 25-27) atsakovas nurodė, taip pat teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas skunde minimu laikotarpiu VieÅ¡ojo saugumo tarnybos vertinamuoju laikotarpiu buvo konvojuojamas 27 kartus.

Pareiškėjas vienodais automobiliais kaip ir kiti suimtieji buvo konvojuojamas į į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tardymo izoliatorių, pataisos namus. Atsakovas ir jo atstovas taip pat nurodė, kad asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Visuose konvojavimo automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai.

Visam VieÅ¡ojo saugumo tarnybos specialiosios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos fizikinių veiksmų tyrimo skyriaus dirbtinės Å¡viesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai, kurių metu nebuvo nustatyta, kad Å¡ių automobilių kamerose esanti aplinka bÅ«tų netinkama konvojavimui. Konvojavimo automobilių tinkamÄ techninę bÅ«klę patvirtina Å¡ių automobilių registracijos liudijimai ir kasmetinės techninės apžiÅ«ros ataskaitos.

Konvojavimo taisyklėse nėra numatyta, kad konvojavimo automobiliuose turi bÅ«ti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus saugos diržais privaloma prisisegti tik tuomet, kuomet jie yra įrengti. VieÅ¡ojo saugumo tarnyba besÄ lygiÅ¡kai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Apie tai daromas įraÅ¡as konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje. Esant papildomam asmenų skaičiui, etapui skiriamas pildomas automobilis.

Konvojavimo taisyklėse konvojuojamų asmenų daiktų pervežimas nėra reglamentuotas. PareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo teises, jausdamas sukeliamÄ neigiamÄ poveikį savo psichinei ir fizinei sveikatai, konvojaus metu galėjo pateikti skundus žodžiu ir raÅ¡tu konvojaus virÅ¡ininkui. VieÅ¡ojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie nežmoniÅ¡kÄ ir žeminantį pareigÅ«nų elgesį konvojavimo metu. VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjo ginkluotÄ konvojavimÄ (taip reikalauja Konvojavimo taisyklės) vykdė tinkamai pagal Konvojavimo taisyklių nuostatas, todėl nėra bÅ«tinų sÄ lygų atsirasti valstybės deliktinei atsakomybei.

PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VieÅ¡ojo saugumo tarnyba) pareigÅ«nų veiksmų, kai jis buvo konvojuojamas laikotarpiu nuo 2012-04-10 iki 2014-03-25, atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d., žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012 ir kt.).

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 str. nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus - jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001-04-21 sprendimas byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ ).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje turi bÅ«ti įvertinta, ar VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nai atliko kokius nors prieÅ¡ingus teisei veiksmus, nes, pasak pareiÅ¡kėjo, jį konvojuojant specialiais automobiliais buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai - t.y. konvojavimas vyko mažoje, neÅ¡varioje ir perpildytoje patalpoje, esant neįrengtoms ventiliacijos, Å¡ildymo ir apÅ¡vietimo sistemoms ir t.t..Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu iÅ¡ įvairių kalinimo įstaigų (pataisos namų, tardymo izoliatorių, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir t.t.) VieÅ¡ojo saugumo tarnybos buvo konvojuotas 27 kartus įvairių markių specialiai pritaikytais automobiliais (b.l. 39-171).Transporto priemonėms, kuriomis buvo vykdomas pareiÅ¡kėjo konvojavimas, yra taikomi Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukcijÄ reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479, Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290, Konvojavimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai.

Pagal Konvojavimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2008-05-01 iki 2015-01-08) 3 p. nuostatas specialiosios transporto priemonės – tai specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniÅ¡kai įrengtos kameros. Konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ .

Konvojavimo taisyklių 109 p. nustato, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Administracinėje byloje esantys kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sÄ raÅ¡ai bei automobilių kėbulų kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemos neginčijamai patvirtina, kad nagrinėjamu ginčo laikotarpiu konvojuojant pareiÅ¡kėjÄ , automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei juose įrengta sėdimų vietų (ABTÄ® 57 str.).

Teismas taip pat pažymi, kad teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi bÅ«ti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Ä® administracinę bylÄ pateiktos automobilių kėbulų kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemos patvirtina, jog minėtuose automobiliuose įrengti suolai, o kituose – atskiros kėdės bei yra atskira patalpa bagažui. Suolų ilgis didesnis negu 3 metrai (atskirų modelių automobiliuose virÅ¡ija 4 metrus). PareiÅ¡kėjas teigia, kad atskirais atvejais vienoje konvojavimo patalpoje buvo talpinama iki 8 asmenų (nors to nepatvirtina atsakovo pateiktų žiniaraščių duomenys), todėl vienam asmeniui teko mažai vietos, tačiau teismo vertinimu tai yra pakankama saugiam asmens pervežimui (ABTÄ® 57 str.).

Konvojavimo taisyklėse asmeninių daiktų pervežimas nėra reglamentuotas, asmenų konvojavimo trukmė nėra ilga atsižvelgiant į valstybės teritorijÄ , automobiliuose įprasta įrengti tik tiek vietos, kiek bÅ«tinai reikalinga. Teismui pateiktų žiniaraščių duomenys neduoda pagrindo teigti, kad automobiliuose buvo konvojuojama daugiau asmenų, negu leidžia specialiųjų transporto priemonių techniniai parametrai. Nenustačius, kad automobiliuose buvo pervežama daugiau asmenų, nei juose įrengta sėdimų vietų, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl vietos trÅ«kumo asmeniniams daiktams susidėti laikomi nepagrįstais ir atmestini kaip nepakankami neturtinei žalai konstatuoti (ABTÄ® 57 str.).

Konvojavimo taisyklių 146 p. yra nustatyti specialiojo automobilio, autobuso įrengimo ir techniniai reikalavimai. Å iame punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi bÅ«ti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų Å¡ildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniÅ¡kai tvarkingas sudegusio kuro iÅ¡metamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryÅ¡io priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos Å¡vyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartÄ ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).

Å ių Taisyklių 145 p. nustatyta konvojuotojų pareiga prieÅ¡ pradedant vykdyti konvojavimÄ patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių bÅ«klę. Konvojavimo taisyklių 147 p. draudžia lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka Å¡ių taisyklių 146 p. ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Konvojavimo taisyklių 146 p. nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi bÅ«ti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui.

Pažymėtina, kad pagal Saugos eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių 196 p. reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, VieÅ¡ojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, neįrengus ginčo automobiliuose saugos diržų konvojuojamiems asmenims, nenustatyta (ABTÄ® 57 str.).Ä® administracinę bylÄ pateiktos automobilių kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemų duomenys patvirtina, kad ginčo automobiliuose įrengtos Å¡ildymo, vėdinimo bei apÅ¡vietimo sistemos, kas paneigia pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl jų nebuvimo.

Pažymėtina, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnyba tikrina konvojavimo sÄ lygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius. IÅ¡ į administracinę bylÄ pateiktų matavimo protokolų duomenų matyti, kad ginčo konvojavimo automobilių, naudotų pareiÅ¡kėjo pervežimui, apÅ¡vietimas, ventiliacija ir temperatÅ«ra iÅ¡ esmės atitiko Konvojavimo taisyklių 146.4 p. nustatytus reikalavimus.

Jokių esminių nukrypimų, dėl kurių pareiÅ¡kėjas bÅ«tų galėjęs patirti neturtinę žalÄ , teismo posėdžio metu nebuvo nustatyta. Be to, ginčo konvojavimo automobilių Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelių (ataskaitų) bei VÄ® Regitra transporto priemonėms iÅ¡duotų registracijos duomenys patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiÅ¡kėjas, pilnai atitinka techninius reikalavimus (ABTÄ® 57 str.). Teismas taip pat konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė, kada konkrečiai, jo nuomone, oro temperatÅ«ra automobiliuose neatitiko reikalavimų bei kokie įrodymai tai galėtų patvirtinti, tuo tarpu VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymÄ techniÅ¡kai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis.

Konvojavimo taisyklių 106 p., 107 p. nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportÄ pradedamas nuo pretenzijų iÅ¡klausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiÅ¡kia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigÅ«nai įraÅ¡o konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimÄ arba jos motyvuotÄ atmetimÄ .

Konvojavimo taisyklių 137 p. nustatyta, kad konvojaus virÅ¡ininkas ar pareigÅ«nai, tikrinantys konvojų, gavę iÅ¡ konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raÅ¡tu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų praÅ¡ymams patenkinti. Jeigu konvojaus virÅ¡ininkas vietoje negali patenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡nagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu praneÅ¡imu turi perduoti įstaigos, į kuriÄ konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Ä®raÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ .

Taigi, paminėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sÄ lygų, su skundu, ar praÅ¡ymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautÄ skundÄ (praÅ¡ymÄ ) turi įraÅ¡yti žiniaraÅ¡tyje ir pagal galimybes iÅ¡spręsti. Administracinėje byloje esančiuose kelionių žiniaraščiuose yra tikrinančių konvojaus tarnybÄ asmenų įraÅ¡ai apie tai, kad nusiskundimų ar nusiskundimų dėl sveikatos konvojuojamieji neturi. Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes bei ginčo situacijos teisinį reglamentavimÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , jog VieÅ¡ojo saugumo tarnyba nagrinėjamu atveju neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų (neteisėtų) veiksmų, pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų, tame tarpe kankinamo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio pareiÅ¡kėjo orumÄ elgesio iÅ¡ atsakovo pusės nenustatyta.

Nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str.). Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas taip pat pabrėžia, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ (įtariamasis, kaltinamasis), todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas bei bÅ«tinas, siekiant apsaugoti kitų (jokių nusikaltimų nepadariusių) asmenų laisves bei teisėtus interesus.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi siekiant paskirtos kardomosios priemonės tikslų, o laisvės atėmimas (suėmimas) visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (ABTÄ® 57 str.).

         Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo S. D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .         Teisėjas                                                                                                       Algis Markevičius