69a5d4a5-4ffd-44fb-9a58-387888a7b5bc · Kauno apygardos teismas

?Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2S-1034-254/2019 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00200-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.11.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2444-922/2019 pagal pareiÅ¡kėjos A. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja A. B. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji ir A. T., miręs (duomenys neskelbtini), nuo 1986 metų iki A. T. mirties gyveno faktinėje santuokoje.

2. Alytaus miesto apylinkės teismo Varėnos rÅ«mai 2019 m. kovo 22 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos A. B. pareiÅ¡kimÄ .

3. PareiÅ¡kėja A. B. pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti 2019 m. kovo 22 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų nutartį. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mai 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi pasinaikino 2019 m. kovo 22 d. nutartį ir nustatė pareiÅ¡kėjai A. B. 10 (deÅ¡imties) dienų terminÄ nuo nutarties kopijos įteikimo dienos paÅ¡alinti Å¡ios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus pareiÅ¡kimo trÅ«kumus: nurodyti į bylÄ trauktinų asmenų O.

S., M. G., V. S. asmens kodus arba gimimo datas bei jų adresus; pateikti įrodymus, patvirtinančius pareiÅ¡kimo dalykÄ (kad įpėdinėms nėra iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai). III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 5. Atskirajame skunde ieÅ¡kovė A. B. praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2019 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 5.1.

PareiÅ¡kėja siekia nustatyti juridinį faktÄ , o ne iÅ¡spręsti palikimo priėmimo tarp paveldėtojų klausimÄ . 5.2. Nustačius juridinį faktÄ , pareiÅ¡kėja įgytų nuosavybę į jai asmeniÅ¡kai priklausančiÄ dalį mirusiojo turto. 5.3. Ä®rodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo aplinkybes, yra pateikti kartu su pareiÅ¡kimu, taip pat nurodomas praÅ¡ymas apklausti liudytojus. Todėl teismo nurodymas pateikti kitų paveldėtojų duomenis yra nepagrįstas ir iÅ¡eina už praÅ¡ymo ribų.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis).

7. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su iÅ¡imtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis iÅ¡imtimis bei ypatumais. Taip pat taikomi tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444-448 straipsniuose. PareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar pareiÅ¡kimas dėl juridinio fakto nustatymo atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai) ar už pareiÅ¡kimÄ yra sumokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas žyminis mokestis.

PareiÅ¡kime turi bÅ«ti nurodyta, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , ar nurodyti įrodymai, patvirtinantys juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , taip pat ar pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiÅ¡kėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis). Teismui nustačius, jog pareiÅ¡kimas ar jo priedai neatitinka CPK 111, 113, 114 straipsniuose ir 447 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, nustatyti trÅ«kumai yra Å¡alinami CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Teismas, nustatęs, jog teikiamas pareiÅ¡kimas turi trÅ«kumų, privalo nurodyti pareiÅ¡kėjui konkrečius trÅ«kumus, kurie, teismo įsitikinimu trukdo pradėti procesÄ .

9. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja ypatingosios teisenos tvarka praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog su A. T. iki jo mirties gyveno faktinėje santuokoje. Pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad toks pareiÅ¡kime reiÅ¡kiamas reikalavimas pareiÅ¡kėjai nesukels teisinių pasekmių, 2019 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ . PareiÅ¡kėjai apskundus Å¡iÄ nutartį, teismas pasinaudojo CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta galimybe ir pasinaikino nutartį bei nustatė terminÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti – nurodyti mirusiojo asmens palikimÄ priėmusių įpėdinių duomenis bei pateikti įrodymus, kad paveldėtojams dar nėra iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su tuo, kad jos pateiktas pareiÅ¡kimas yra su trÅ«kumais, skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kimu siekiama nustatyti faktinės santuokos faktÄ , o ne padalyti turtÄ tarp paveldėtojų.

10. Ä®vertinus tai, kad atskirojo skundo argumentai susiję su pareiÅ¡kimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ trÅ«kumais, pirmiausia pasisakytina dėl tokio pareiÅ¡kimo esmės. Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo 11. Juridiniai faktai – tai įvairÅ«s įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdÅ«s arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti faktÄ .

12. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme. Faktai, iÅ¡vardinti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikÅ¡mę, ar neturi, reikia iÅ¡aiÅ¡kinti, kodėl faktas turi bÅ«ti nustatytas.

13. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti faktÄ , jog ji su A. T. iki jo mirties buvo faktiniuose santuokiniuose santykiuose. PareiÅ¡kėja siekia įgyti nuosavybės teisę į palikėjo turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais (duomenys neskelbtini), teisę atkurti nuosavybės teises į J. T. valdytÄ Å¾emę, (duomenys neskelbtini) (3,51 ha ir 3 ha (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje), 791,32 litų pinigines lėšas (civilinėje byloje Nr. 2-1098-292/2005 sudarytas turto apyraÅ¡as).

Tokiu atveju suinteresuotais asmenimis turi bÅ«ti įtraukiami palikėjo įpėdiniai, nes pareiÅ¡kimo iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams, kadangi pareiÅ¡kėja siekia pakeisti palikėjo turėto turto teisinį režimÄ , kas neabejotinai įtakotų paveldimo turto masės pokyčius, atitinkamai įtakotų ir įpėdinių teises ir teisėtus interesus. IÅ¡ civilinės bylos Nr. 2-604-547/2011 duomenų teismas pagrįstai nustatė, kad palikėjo įpėdiniai yra O.

S., M. G. ir J. S..

14. Tačiau, pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į bylÄ galimas ir teismo iniciatyva. Taigi, pareiÅ¡kimo (ieÅ¡kinio) kuriame neįtraukti tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, trÅ«kumÄ gali paÅ¡alinti pats teismas. TrÅ«kumai, kuriuos savo iniciatyva paÅ¡alina teismas, nelaikytini pareiÅ¡kimo (ieÅ¡kinio) trÅ«kumu, kuriam reikia nustatyti terminÄ jam paÅ¡alinti. Be to, iÅ¡ prie bylos pateiktų kitų Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų civilinių bylų Nr. 2-604-547/2011 ir Nr. A2-1-547/2013 matyti, kad jose yra įpėdinių duomenys (asmens kodai, gyvenamųjų vietų adresai), todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju teismui nebuvo jokio pagrindo taikyti pareiÅ¡kimo trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Tokiu atveju teismas turėjo tik įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ pateikti jo procesinių dokumentų kopijų tiek, kad jų užtektų visiems byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 113 straipsnio 1 dalis).

15. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje, kurioje buvo nustatytas terminas paÅ¡alinti pareiÅ¡kimo trÅ«kumus, naikinama, o pareiÅ¡kimo priėmimo klausimas, kuris priskiriamas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, grÄ Å¾inamas Alytaus apylinkės teismo Varėnos skyriui spręsti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad perdavus pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad tik 1964 m. CPK nuostatos numatė ypatingosios teisenos bylų kategorijÄ â€“ buvimo faktiniuose santuokiniuose santykiuose fakto nustatymÄ , jeigu santuoka negali bÅ«ti įregistruota civilinės metrikacijos organuose dėl to, kad vienas iÅ¡ sutuoktinių miręs (1964 m. CPK 272 straipsnio 4 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad palikėjas A.

T. mirė (duomenys neskelbtini). Todėl teismas turėtų nustatyti, ar Å¡iuo metu galiojančios CPK normos numato tokio fakto nustatymo galimybę ir, ar praÅ¡omas nustatyti faktas sukels pareiÅ¡kėjai jos norimas pasekmes – turto dalies nuosavybės teisės pripažinimÄ , o gal tokios pareiÅ¡kėjos nurodomos aplinkybės, kaip faktiniai sutuoktinių ryÅ¡iai, galėtų bÅ«ti tik įrodinėjimo dalyku, praÅ¡ant nustatyti nuosavybės dalis pagal ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ ginčo teisenos tvarka.

Be to, teismas turėtų remtis tokių situacijų vertinimu kitose civilinėse bylose, kuriose susiklostė panašios faktinės aplinkybės ir jose suformuota teismine praktika (CPK 4 straipsnis) (žr. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-578-883/2018, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-423-154/2013, Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje 2S-1977-390/2012, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-947-467/2008 ir kt.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338, 339 straipsniais, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį dalyje, kuria pareiÅ¡kėjai A. B. buvo nustatytas terminas paÅ¡alinti pareiÅ¡kimo trÅ«kumus, panaikinti ir pareiÅ¡kėjos A. B. pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė