69a210fd-bc8c-43ed-a33e-74f5f0fce89d · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. Iv-2342-554/2015.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00179-2015-9.Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 15.5.; 21.; 74. (S)                                             KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 25 d.Kaunas            Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,           sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,            dalyvaujant pareiškėjui – V.

M. ,           atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Albinui Algimantui Pliaugai,            vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :          PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 11000 EUR neturtinės žalos atlyginimui dėl netinkamų įkalinimo sÄ lygų sudarymÄ už laikotarpį nuo 2013-04-19 iki 2014-12-26.

Pareiškėjas skunde (b.l.

5) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad jam būnant Kauno tardymo izoliatoriuje, kamerose vienu metu buvo laikoma nuo 4 iki 8 suimtųjų. Kameroje pareiškėjui turėjo suteiktas ne mažesnis kaip 5 kv.m. individualus plotas, neįskaitant baldų, lovų užimamo ploto, tačiau dėl didelio suimtųjų skaičiaus tekdavo mažesnis plotas ir tai yra prilyginama asmens kankinimui. Be to, kamerose buvo šalta ir drėgna. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pasivaikščiojimų kiemelių plotas apie 12 kv.m., o vienu metu išvesdavo pasivaikščioti 5 – 6 asmenis, todėl vienam asmeniui pasivaikščiojimui tekdavo apie 2 kv.m. ploto.

Dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ - dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ .          Atsakovas ir atsakovo atstovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .         Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l.7-10) nurodė, taip pat atsakovo atstovas paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI kamerose buvo laikomas pilnas 609 paras. Po pusę paros jis buvo laikomas atvykimo ir iÅ¡vykimo dienomis bei perkeliant į kitÄ kamerÄ .

PareiÅ¡kėjas, teikdamas apie 5 kv.m. jam turinčio tekti ploto, remiasi jau negaliojančia Higienos norma HN 76:1999. Å iuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas įpareigoja Kauno TI pareiÅ¡kėjui užtikrinti 3,6 kv.m. ploto. IÅ¡skaičiuoti baldų plotÄ nenumato teisės aktų reikalavimai. Apie 70 procentų laiko, praleisto Kauno TI, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas didesnis negu 3,6 kv.m. plotas, o atskirais laikotarpiais buvo užtikrintas didesnis negu 4 kv.m. plotas. Atsakovas ir jo atstovas pabrėžė, kad suimtųjų skaičius Kauno TI nepriklauso nuo administracijos valios, nes privalo priimti visus etapuotus asmenis.

PareiÅ¡kėjui 3,6 kv.m. plotas nebuvo užtikrintas tik epizodiÅ¡kai, todėl negalėjo turėti jokios įtakos jo sveikatai bei neturtinės žalos atsiradimui. Didesnę įtakÄ jo bÅ«senai turėjo narkotikų vartojimas ir tai pažymėta pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje. PareiÅ¡kėjui kasdien buvo užtikrinta teisė po 1 valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Ilginti pasivaikščiojimo laikÄ Kauno TI administracija neturi teisinio pagrindo. Kauno TI įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas nuo 11,22 kv.m. iki 17,43 kv.m..

Teisės aktai iÅ¡ viso nereglamentuoja pasivaikščiojimų kiemelių ploto. PareiÅ¡kėjas dėl įkalinimo sÄ lygų neatitikimo teisės aktų reikalavimams ar jų pagerinimo į Kauno TI administracijÄ niekada nesikreipė.             PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies.           Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Priimdamas procesinį sprendimÄ Å¡ioje byloje teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas iki kreipimosi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir anksčiau buvo kalinamas areÅ¡tinėse, tardymo izoliatoriuje, pataisos namuose, kadangi nuo 1992 metų sistemingai daro tyčinius nusikaltimus (TIS Liteko duomenys – Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. I-84-923/2014), todėl jam objektyviai iÅ¡ anksčiau turėjo bÅ«ti žinomos pagrindinės teisės aktų (įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų), reglamentuojančių įkalinimo sÄ lygas, nuostatos (apribojimai) bei realios sÄ lygos, egzistuojančios tardymo izoliatoriuje (ABTÄ® 57 str.).

         Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad į Kauno TI pareiškėjas buvo patalpintas viso 609 paras laikotarpyje nuo 2013-04-19 iki 2014-12-26 (b.l. 12-26, Kauno apylinkės teismo b/bylos Nr. I-84-923/2014 nuosprendžio duomenys). Pareiškėjas Kauno TI atskirais laikotarpiais buvo patalpintas į kameras Nr. 165, 212, 217, 222, 346 (b.l. 12-26). Atsakovo pateikti duomenys (pareiškėjas šiems argumentams paneigti įrodymų nepateikė), kad atskirais laikotarpiais pareiškėjui teko iš dalies mažesnė minimalaus ploto norma (nuo 2,7 kv.m. iki 3,6 kv.m.), negu teisės aktais numatyta minimali (3,6 kv.m.).

Didesnę termino dalį pareiÅ¡kėjui Kauno TI užtikrino 3,6 kv.m. ir didesnį plotÄ (nuo 3,6 kv.m. iki 6,9 kv.m.). Be to, teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad į Kauno apygardos administracinį teismÄ pareiÅ¡kėjas dėl minimalios ploto normos pažeidimo per ginčo laikotarpį nesikreipė, o tik 2015-02-09 pateikė skundÄ teismui (b.l. 6). – t.y. praėjus beveik 2 metams nuo pirmo patalpinimo į Kauno TI, kai minimalaus gyvenamojo ploto norma neatitiko teisės aktų reikalavimų.         Nuo 2009-04-01 įsigaliojusioje Suėmimo vykdymo įstatymo redakcijoje plotas, tenkantis vienam asmeniui nebuvo iÅ¡ viso reglamentuotas.

Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau - Higienos norma), patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 (su vėlesniais pakeitimais bei papildymais), 6.15 p. (2 lentelė) buvo nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus kameros ploto norma turi būti ne mažiau kaip 5 kv.m. vienam žmogui. 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-241 2.2 p. ši Higienos norma buvo pripažinta netekusi galios, o minimalus plotas minėtu įsakymu nebuvo nustatytas.

Iki 2009-06-10 galiojusių Kardomojo kalinimo taisyklių 11.1 p. buvo nustatyta, kad tardymo izoliatorių kameros gyvenamojo ploto norma asmeniui turi būti ne mažiau kaip 5 kv.m.. Nuo 2009-06-10 galiojančiose Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse šis dydis nebuvo taip detaliai reglamentuotas. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas maksimalus suimtųjų skaičius - 336 asmenys (1.1.2 p.), kurie gali būti laikomi Kauno TI. Minėto įsakymo 1.3.1 p. buvo numatyta minimali ploto, tenkančio vienam suimtajam, norma – 3,6 kv.m..

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo". Å ių Taisyklių 11-1.1 p. nustatė minimalų 3,1 kv.m. gyvenamosios patalpos plotÄ vienam pataisos namuose atliekančiam bausmę nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Kaip jau buvo paminėta, (Å¡ių aplinkybių neneigia pareiÅ¡kėjas ir atsakovo atstovas), kad tik apie 1/3 dalį laiko, praleisto Kauno TI, pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv.m. kameros plotas (ABTÄ® 57 str.). Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas pabrėžia, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato imperatyvios pareigos iÅ¡ gyvenamosios patalpos ploto iÅ¡minusuoti baldų užimamÄ plotÄ .          Apibendrinant aukščiau iÅ¡dėstytus teiginius, teismas pabrėžia, kad ABTÄ® 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

         Kaip jau buvo paminėta, pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam bÅ«nant Kauno TI. Teismas atkreipia dėmesį, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 1 str. 2 d. įstatymų leidėjas deklaravo, jog Å¡is įstatymas neprieÅ¡tarauja Europos SÄ jungos atskirų teisės aktų nuostatoms. LVAT yra suformavęs teisminę praktikÄ , jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu (ABTÄ® 13 str., 20 str.).

PareiÅ¡kėjas jokių duomenų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimÄ teismui nepateikė, o Ligos istorijos (b.l. 41-56) patvirtina, jog jokių sveikatos sutrikimų dėl mažo kameros ploto nėra užfiksuota, iÅ¡skyrus tai, kad pareiÅ¡kėjas rÅ«ko ir turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. IÅ¡ to seka, kad vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai, kuriuos pareiÅ¡kėjas iÅ¡dėstė savo skunde teismui, sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nežmoniÅ¡kas kančias, kurios prilyginamos kankinimui, neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu.

Å iuo atveju ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.). Atsižvelgiant į CK 6.250 str. 1 d. prasmę, teismas pabrėžia, jog priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų, o teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinės žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti.

Kaip jau buvo paminėta, kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 str. 2 d., o jų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju yra pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis bei vertindamas individualias administracinei bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, kurie reikÅ¡mingi nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendra Å¡alies ekonominė situacija, pragyvenimo lygis bei bendrieji teisės principai. Atsižvelgdamas į Teismų įstatymo 33 str., Konstitucinio teismo 2006-03-28 nutarimo imperatyvias nuostatas, teismas pabrėžia, kad LAT 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 suformavo praktikÄ (Teismų įstatymo 33 str.), jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Akcentuotina ir tai, kad bylų nagrinėjimo procese vyrauja proceso Å¡alių rungtyniÅ¡kumo, lygiateisiÅ¡kumo principai, kurių realų įgyvendinimÄ proceso metu privalo garantuoti teismas. NežiÅ«rint to, teismas, bÅ«damas aktyvus, savo iniciatyva ABTÄ® 10 str. nuostatų pagrindu padėjo pareiÅ¡kėjui ginti jo teigimu pažeistas jo subjektines teises ir to pasėkoje iÅ¡ atsakovo savo iniciatyva iÅ¡reikalavo visÄ eilę įrodymų, kuriuos ABTÄ® iÅ¡ esmės įpareigojo pateikti patį pareiÅ¡kėjÄ (ABTÄ® 23-24 str., b.l. 3, 11-56).

Pats pareiÅ¡kėjas, visiÅ¡kai nesirÅ«pindamas savo skundo teiginių pagrindimu faktiniais duomenimis, tik deklaratyviai nurodė, jog jo paminėtos faktinės aplinkybės (taip pat atsakovo veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, be to, visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir bÅ«tinojo (tiesioginio) priežastinio ryÅ¡io. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kuriÄ teismas galėtų įvertinti pinigais.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai - t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Å i argumentacija taikytina ir pareiÅ¡kėjo skundo argumentams dėl jo sveikatos bÅ«klės bendro pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimui, įtampai, depresijai ir pan. (ABTÄ® 57 str.).         Ginčo situacijoje taip pat bÅ«tina įvertinti neteisėtų veiksmų pobÅ«dį, jų mastÄ ir įtakÄ pareiÅ¡kėjui ta prasme, ar tokie (neteisėti) veiksmai Konvencijos 3 str., Konstitucijos 21 str. taikymo prasme galėtų bÅ«ti laikomi asmens kankinimu, žiauriu, nežmoniÅ¡ku ar žeminančiu asmens orumÄ elgesiu.

Ä®vertinęs nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui atsiradusių neigiamų pasekmių nėra pagrindo vertinti kaip kankinimÄ , žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį asmens orumÄ elgesį Konvencijos 3 str. kontekste. Konstitucijos 22 str. 4 d. numato, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eimyninį gyvenimÄ , kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ . Teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visetÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra pakankamo pagrindo įrodymų iÅ¡vadai, jog atsakovo veiksmais tiesiogiai buvo pažeistos paminėtose konstitucinėse normose įtvirtintos vertybės pilnoje Konvencijos 3 str. turinio apimtyje (ABTÄ® 57 str.).

Pagal nusistovėjusiÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 str. nustatyta susitariančiųjų Å¡alių pareiga kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoti konvencijoje numatytas teises ir laisves, taikoma kartu su Konvencijos 3 str., lemia reikalavimÄ , kad valstybės imtųsi priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys asmenys nepatirtų kankinimų ar nežmoniÅ¡ko arba žeminančio elgesio ar baudimo, įskaitant ir tokį privačių asmenų elgesį (EŽTT 2011-05-01 sprendimas Ebcin v.

Turkija (pareiÅ¡kimas Nr. 19506/05), 2001-05-10 sprendimas Z. ir kt. v. Jungtinė Karalystė (pareiÅ¡kimas Nr. 29392/95), 1998-09-23 sprendimas A. v. Jungtinė Karalystė (pareiÅ¡kimas Nr. 25599/94)). Ginčo situacijoje svarbu ir tai, kad nėra įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas jo laikymo Kauno TI metu bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ ar kitas institucijas su skundais dėl blogų kalinimo sÄ lygų. Tokios aplinkybės pareiÅ¡kėjas nenurodė ir teismo posėdžio metu. Atsakovui ir jo atstovui nurodžius, kad skundų dėl kalinimo sÄ lygų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nebuvo gauta, Å¡ių argumentų pareiÅ¡kėjas neginčijo.

Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas dėl kalinimo sÄ lygų, teismui nepateikta. Teismas taip pat pabrėžia, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 str. 4 p. numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.), bet CK 1.138 str. 8 p. taip pat numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

Tiek EŽTT, tiek ir LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, konstatavo, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006-10-10 sprendimas byloje L.L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02), 2003-11-06 sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, LVAT 2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007 ir t.t.).

Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.). Teismas pabrėžia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Teismas, įvertinęs visas Å¡ios administracinės bylos aplinkybes (konkrečiai kamerų ploto normÄ bei pareiÅ¡kėjo skundo argumentus dėl neturtinės žalos), daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas (minimalų kameros plotÄ ) pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ (LVAT 2013-07-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013 ir kt.).

To pasėkoje konstatuojama, kad teismas Å¡iuo procesiniu sprendimu pripažįsta, jog buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygas (minimaliÄ kameros ploto normÄ vienam asmeniui), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 13 str., 20 str., TÄ® 33 str., LAT 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, LVAT 2008-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-651-575/2015 ir kt.).

Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas ima domėn ir tai, kad pareiÅ¡kėjas, nuo 1992 metų tyčia darydamas nusikaltimus, objektyviai turėjo galimybę ir privalėjo suvokti ateityje kilsiančias neigiamas pasekmes – patalpinimÄ Ä¯ tardymo izoliatorių, kuriame buvimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui jau žinomos dėl anksčiau jo atžvilgiu taikytų analogiÅ¡kų procesinių prievartos priemonių (TIS Liteko duomenys) – t.y. iÅ¡ dalies ir jo sÄ moningi neteisėti veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje dėl netinkamų įkalinimo sÄ lygų (CK 6.282 str. 1 d.).

Be to, pareiÅ¡kėjui minimalus plotas nebuvo užtikrintas pakankamai trumpÄ laikotarpį, jis ilgÄ laikÄ teisės aktų nustatyta tvarka net nebandė ginti savo teisių, nepateikė pakankamo pagrindo įrodymų, kurie pagrįstų realios 11000 EUR turtinės žalos atsiradimÄ (ABTÄ® 57 str.).  Dėl kitų pareiÅ¡kėjo skundo argumentų (iÅ¡skyrus kamerų minimalaus ploto normÄ ) – t.y. dėl kamerų oro temperatÅ«ros, drėgmės, pasivaikščiojimų kiemelių ploto teismas pabrėžia, kad 2009-06-01 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Vidaus tvarkos taisyklių 92 - 94 p., 2010-12-10 Kauno TI Direktoriaus įsakymu Nr. 1-114 patvirtinto ApraÅ¡o 13 p. pareiÅ¡kėjui užtikrinta teisė į 1 valandos trukmės pasivaikščiojimus gryname ore.

Minėto Aprašo III skyrius numato galimybę pasivaikščiojimų metu net ir nemokamai sportuoti (b.l. 27-29). Akcentuotina tai, kad jokie teisės aktai nereguliuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir nenustato vienam asmeniui pasivaikščiojimo ploto normos. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos 2009-07-10 Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176, nereguliuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir nenustato vienam asmeniui tenkančios ploto normos.

Apie jokius Å¡io teisinio reglamentavimo pažeidimus teismui nebuvo pateikta įrodymų. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į Suėmimo vykdymo įstatymo 1 str. 2 d. nuostatas. Dėl oro temperatÅ«ros kamerose, oro drėgmės pareiÅ¡kėjas nei į Kauno TI, nei Kauno visuomenės sveikatos centrÄ nesikreipė, taip pat teismui jokių įrodymų, patvirtinančių Å¡ių parametrų neatitikimÄ Higienos normai nepateikė. Kauno TI taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų dėl temperatÅ«ros bei drėgmės gyvenamosiose patalpose normų užtikrinimo.

Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ioje skundo neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto (ABTÄ® 57 str.). Aktualu ir tai, kad Ä® Kauno TI pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas dėl tyčinių nusikaltimų padarymo. PareiÅ¡kėjo niekas nevertė pažeidinėti BK imperatyvių nuostatų, todėl sÄ moningais veiksmais (darydamas tyčinius nusikaltimus) jis iÅ¡ esmės sÄ moningai siekė savo teisių suvaržymų ir, tuo pačiu, savo padėties (gyvenimo kokybės) pablogėjimo.

PareiÅ¡kėjas, pateikdamas tik deklaratyvius teiginius ir nepateikdamas jokių konkrečių įrodymų, Å¡ioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir pačio neturtinės žalos egzistavimo fakto, minėtų ir kitų byloje esančių įrodymų analizė nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog Kauno TI pareigÅ«nai bÅ«tų atlikę neteisėtus veiksmus (pažeidę teisės aktų nuostatas) organizuojant suimtųjų (nuteistųjų) pasivaikščiojimÄ gryname ore, užtikrinant kamerų mikroklimatÄ , todėl jo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).         Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo bei jo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

     Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 4 p., n u s p r e n d ž i a:          PareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.          Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo V. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas (minimalų kameros plotÄ ) buvo pažeista.         PareiÅ¡kėjo V. M. reikalavimÄ dėl 11000 EUR neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .          Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos   vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

                  Teisėjas                                                                                           Algis Markevičius