69a03bb2-1e57-4d08-a885-c35f92a63aef · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2-465-370/2015 (S)             Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00219-2014-8             Procesinio sprendimo kategorija 94.3 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ ieÅ¡kinį atsakovėms B.

B., J. O., I. M., E. G. ir J. G. dėl žalos atlyginimo perduota nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovių žalos atlyginimÄ : solidariai iÅ¡ B. B., J. O., J. G., E. G. ir I. M.

– 39 997,06 Lt; solidariai iÅ¡ B. B., J. G., E. G. ir I. M. – 76 732,55 Lt; solidariai iÅ¡ E. G. ir I. M. – 72 270,82 Lt. Nurodė, kad atsakovės, skirtingais laikotarpiais dirbdamos AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ įvairių filialų įvairiose pareigose ir bÅ«damos atsakingos už joms pavestų darbo funkcijų vykdymÄ , nuo 2001 m. sausio 29 d. iki 2002 m. rugsėjo 17 d., nuo 2002 m. birželio 21 d. iki 2003 m. gruodžio 23 d., nuo 2003 m. sausio 13 d. iki 2003 m. lapkričio 21 d. neteisėtai pasisavino bendrovės turtÄ bendrai 189 000,43 Lt sumai.

Pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismas 2013 m. kovo 15 d. ir 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi baudžiamÄ jÄ bylÄ atsakovių atžvilgiu nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, o civilinį ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ . IeÅ¡kovo nuomone, atsakovės savo nusikalstamais veiksmais padarė bendrovei žalos, kuri visiÅ¡kai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.             Panevėžio apygardos teismas ieÅ¡kinį priėmė 2014 m. rugsėjo 29 d. rezoliucija.

Atsakovės atsilipimuose į ieÅ¡kinį ir triplikuose prašė bylÄ perduoti nagrinėti pagal teismingumÄ Panevėžio miesto apylinkės teismui, nes atskiri solidarÅ«s reikalavimai nevirÅ¡ija 150 000 Lt sumos. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė              Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi perdavė bylÄ nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nurodė, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieÅ¡kinio suma didesnė kaip 150 000 Lt (CPK 27 straipsnio 1 punktas).

Nors ieÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kinio suma yra 189 000,43 Lt, tačiau teismas pažymėjo, jog bendra ieÅ¡kinio suma neapsprendžia bylos teismingumo. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė kelis savarankiÅ¡kus reikalavimus kelioms atsakovėms. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad kiekvieno savarankiÅ¡ko reikalavimo suma nevirÅ¡ija 150 000 Lt, nulemia rÅ«Å¡inį bylos teismingumÄ , todėl byla teisminga apylinkės teismui (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas). Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas formuoja analogiÅ¡kÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2012).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai              Atskirajame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Nurodo, kad teismas nevisiÅ¡kai įsigilino į paties nurodytoje kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstytus argumentus, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį. Kasacinis teismas iÅ¡skyrė kelis pagrindinius aspektus, apskaičiuojant ieÅ¡kinio sumÄ , kurių pagrindu pareikÅ¡ti reikalavimai yra sumuojami, t. y. tarpusavyje yra susiję ir toks ieÅ¡kinys yra teismingas apygardos teismui, o kokiu yra vertinami kaip atskiri, tarpusavyje nesusiję reikalavimai, ir tik tokiu atveju toks ieÅ¡kinys yra teismingas apylinkės teismui.

Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju pareikÅ¡tas reikalavimas atsakovėms yra solidarus, o iÅ¡ atsakovių E. G. ir I. M. reikalaujama priteisti solidariai 189 000,43 Lt žalos atlyginimo. Apelianto nuomone, tokie reikalavimai yra tarpusavyje susiję, nes ieÅ¡kovas reiÅ¡kia kelis solidarius reikalavimus toms pačioms atsakovėms ir Å¡ių reikalavimų suma virÅ¡ija 150 000 Lt, todėl pagal nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ Å¡is ginčas yra teismingas Panevėžio miesto apylinkės teismui.              Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovės I.

M. ir E. G. praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad byloje yra pareikÅ¡ti trys reikalavimai ir kiekvienas iÅ¡ jų gali bÅ«ti atskiro ieÅ¡kinio dalykas (neprivalomas bendrininkavimas), todėl teismas teisingai vadovavosi kasacinio teismo suformuota teismų praktika. Be to, ieÅ¡kinio reikalavimai kildinami iÅ¡ darbo teisinių santykių, todėl, net ir virÅ¡ijus CPK 27 straipsnio 1 punkte nurodytÄ sumÄ , darbo teisinių santykių bylos yra teismingos apylinkės teismams.

             Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovė B. B. nurodo, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė tris solidarius reikalavimus skirtingiems asmenims ir nei vienas iÅ¡ Å¡ių reikalavimų nevirÅ¡ija 150 000 Lt sumos. Be to, ieÅ¡kinys yra susijęs su darbo teisiniais santykiais, todėl ieÅ¡kovo minimas kriterijus Å¡iuo atveju netaikytinas ir byla yra teisminga Panevėžio miesto apylinkės teismui.              Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovė J.

O. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju trims skirtingos sudėties atsakovių grupėms yra pareikÅ¡ti trys savarankiÅ¡ki reikalavimai. Reikalavimų apibendrintas pagrindas yra padaryta nusikalstama veika, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinio pagrindo matyti, kad kiekvienai atsakovių grupei pareikÅ¡tų skirtingų solidarių reikalavimų pagrindas (nusikalstama veika), nors ir panaÅ¡us, tačiau nėra toks pats, nes nurodomų padarytų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės yra skirtingos.

Atsakovės vertinimu, kiekvienas atskiras reikalavimas kiekvienai atsakovių grupei gali bÅ«ti nagrinėjamas atskiroje byloje, nes nėra privalomo bendrininkavimo. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantas nurodytÄ kasacinio teismo nutartį aiÅ¡kina selektyviai, neatsižvelgdamas į bylos faktinį pagrindÄ . IÅ¡ kasacinio teismo nutarties matyti, kad sÄ vokos „susiję reikalavimai“ ir „nesusiję reikalavimai“ vartojami atsižvelgiant į CPK 43 straipsnio 1 dalį (privalomas ir neprivalomas bendrininkavimas).

Atsakovė pažymi, jog net neprivalomo bendrininkavimo atveju ieÅ¡kinio reikalavimai gali bÅ«ti grindžiami tuo pačiu faktiniu pagrindu ar teisės klausimais, t. y. jie gali bÅ«ti susiję, tačiau ne tiek, kad negalėtų bÅ«ti atskiro ieÅ¡kinio dalyku. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje reikalavimai buvo susiję per jų faktinį pagrindÄ , tačiau patys reikalavimai nebuvo nedalomai bendri, t. y. nebuvo pagrindo konstatuoti privalomÄ bendrininkavimÄ . Atsakovės nuomone, bÅ«tent dėl to teismas laikė, kad kelių reikalavimų, kurių atžvilgiu nėra privalomo bendrininkavimo, aritmetinė suma negali bÅ«ti pagrindas bylÄ nagrinėti apygardos teisme.

             Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovė J. G. praÅ¡o atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju CPK 27 straipsnio 1 punktas negali bÅ«ti taikomas, nes bendro 189 000,43 Lt reikalavimo Å¡ioje byloje nėra, o yra trys reikalavimai solidariai iÅ¡ skirtingų asmenų priteisti ieÅ¡kinyje nurodytas sumas. Be to, Å¡i byla yra susijusi su darbo teisiniais santykiais, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys privaloma ikiteisminio darbo ginčo nagrinėjimo tvarka nagrinėtinas darbo ginčų komisijoje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Atskiruoju skundu skundžiama nutartis, kuria Panevėžio apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Å¡iame teisme iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ perdavė nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui. Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ teismas perduoda bylÄ nagrinėti kitam teismui, jeigu, iÅ¡kėlus bylÄ teisme, paaiÅ¡kėja, jog ieÅ¡kinys buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles.

Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teismingumo taisyklių pažeidimÄ grindė CPK 26 straipsnio ir 27 straipsnio 1 punkto (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) nuostatomis, pagal kurias visas civilines bylas pirmÄ ja instancija nagrinėja apylinkės teismai, iÅ¡skyrus bylas, kuriose ieÅ¡kinio suma yra didesnė kaip 150 000 Lt.Civilinės bylos teismingumo nustatymas reiÅ¡kia ir tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , todėl kiekvienu atveju svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiam konkrečiam teismui teisminga byla.

CPK 27 straipsnyje numatyta, kokios bylos teismingos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. Å iuo atveju rÅ«Å¡inis (dalykinis) teismingumas nustatomas pagal ginčo sumos, ginčo pobÅ«džio ir ginčo Å¡alių teisinės padėties kriterijus. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimÄ , kuriam iÅ¡ teismų, t. y. apygardos ar apylinkės, yra teismingas ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo, pagrindinis kriterijus yra ieÅ¡kinio suma. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ , esant keliems savarankiÅ¡kiems ieÅ¡kinio reikalavimams, ieÅ¡kinio suma nustatoma pagal bendrÄ visų reikalavimų sumÄ .

Pirmosios instancijos teismo nurodytoje kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡i ieÅ¡kinio sumos nustatymo taisyklė turi bÅ«ti taikoma tais atvejais, kai vienas ieÅ¡kovas reiÅ¡kia kelis reikalavimus atsakovui arba keli ieÅ¡kovai reiÅ¡kia bendrÄ reikalavimÄ atsakovui privalomo bendrininkavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2012). CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas privalomo bendrininkavimo pagrindas – ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas bendrai kelių ieÅ¡kovų arba keliems atsakovams, jeigu ieÅ¡kinio dalykas yra bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos.

Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu neprivalomo bendrininkavimo pagrindu, kai kiekvienas iÅ¡ reikalavimų gali bÅ«ti atskiro ieÅ¡kinio dalykas, ieÅ¡kinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvienÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ , atitinkamai pagal CPK 26 straipsnio 1 dalį bei 27 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ieÅ¡kinio suma lemia rÅ«Å¡inį bylos teismingumÄ . Dėl to savarankiÅ¡kų reikalavimų sujungimas į vienÄ procesinį dokumentÄ â€“ ieÅ¡kinį, taip ieÅ¡kinio sumų aritmetinei sudėčiai virÅ¡ijant 150 000 sumÄ , nekeičia bylos teismingumo.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad visos penkios atsakovės laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 29 d. iki 2002 m. rugsėjo 17 d. neteisėtai pasisavino 39 997,06 Lt, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 13 d. iki 2003 m. lapkričio 21 d. atsakovės B.

B., J. G., E. G. ir I. M. pasisavino 76 732,55 Lt, o atsakovės E. G. ir I. M. laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 21 d. iki 2003 m. gruodžio 23 d. neteisėtai pasisavino 72 270,82 Lt. IÅ¡ ieÅ¡kovo nurodytų ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko matyti, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė tris savarankiÅ¡kus reikalavimus trims skirtingos sudėties atsakovių grupėms, t. y. solidarų 39 997,06 Lt reikalavimÄ B. B., J. O., J. G., E. G. ir I. M. (visoms atsakovėms), solidarų 76 732,55 Lt reikalavimÄ B. B., J. G., E. G. ir I. M. (keturioms iÅ¡ penkių atsakovių) ir solidarų 72 270,82 Lt reikalavimÄ E. G. ir I.

M. (dviem iÅ¡ penkių atsakovių). Nors ieÅ¡kovas kaip ieÅ¡kinio pagrindÄ nurodė atsakovių padarytas nusikalstamas veikas, iÅ¡ ieÅ¡kinio pagrindo matyti, kad kiekvienai atsakovių grupei pareikÅ¡tų skirtingų solidarių reikalavimų pagrindas nėra visiÅ¡kai toks pats, nes yra skirtingos ieÅ¡kovo nurodymų atsakovių nusikalstamų veikų objektyviosios pusės. Darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra privalomo bendrininkavimo, t. y. kiekvienas atskiras reikalavimas kiekvienai atsakovių grupei gali bÅ«ti nagrinėjamas atskiroje byloje (CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kiekvieno tokio reikalavimo suma nevirÅ¡ija 150 000 Lt sumos, todėl nėra pagrindo bylÄ nagrinėti pirmÄ ja instancija apygardos teisme (CPK 26 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.)).Apeliantas nurodo, kad byloje pareikÅ¡tas reikalavimas atsakovėms yra solidarus, o iÅ¡ atsakovių E. G. ir I. M. praÅ¡oma solidariai priteisti 189 000,43 Lt sumÄ , todėl ieÅ¡kinio reikalavimai yra tarpusavyje susiję ir virÅ¡ija 150 000 Lt sumÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas tik pradiniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti solidariai iÅ¡ visų atsakovių 189 000,43 Lt sumÄ , tačiau, nustačius ieÅ¡kinio trÅ«kumus dėl ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko prieÅ¡taringumo (ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovių veiksmai buvo skirtingi ir skirtingo dydžio žalÄ (turto pasisavinimo bÅ«du) jos padarė veikdamos skirtingose grupėse (keturios atsakovės, nedalyvaujant J.

O., pasisavino turto už 76 732,55 Lt, visos penkios – dar už 39 997,06 Lt, o dvi atsakovės – dar už 72 270,82 Lt), iÅ¡ visų penkių atsakovių prašė priteisti solidariai to paties dydžio sumÄ â€“ 189 000,43 Lt), ieÅ¡kovas, kaip minėta, patikslintame ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kė tris savarankiÅ¡kus reikalavimus trims skirtingos sudėties atsakovių grupėms ir nei vienai iÅ¡ nurodytų atsakovių grupių pareikÅ¡tas reikalavimas nevirÅ¡ija 150 000 Lt sumos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog neprivalomo bendrininkavimo atveju ieÅ¡kinio reikalavimai gali bÅ«ti grindžiami tuo pačiu faktiniu pagrindu arba teisės klausimais, t. y. gali bÅ«ti susiję, tačiau ne tiek, kad negalėtų bÅ«ti atskiro ieÅ¡kinio dalyku.

Pirmosios instancijos teismo nurodytoje kasacinio teismo byloje nebuvo pagrindo konstatuoti privalomo bendrininkavimo ir buvo padaryta iÅ¡vada, kad kelių reikalavimų, kurių atžvilgių nėra privalomo bendrininkavimo, aritmetinė suma negali bÅ«ti laikoma pagrindu bylÄ nagrinėti apygardos teisme. Todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai įsigilino į minėtÄ kasacinio teismo nutartį, atmestini kaip nepagrįsti.             Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, n u t a r i a :              Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                                               Danguolė Martinavičienė