69a01aaf-e6c6-486f-9c39-5412dab7fd1f · Kauno miesto apylinkės teismas

CivCiv. byla Nr. 2-1106-364/2011Proceso Nr. 2-05-3-20001-2010-6                                                                                kategorija 30.2.;30.6.; (S) KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             2011 m.Vasario 23 d. Kaunas              Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Regina Agrba, sekretoriaujant Vaidai Pumerienei , dalyvaujant ieškovei I.

S., jos atstovei advokatei Vidai Tarutienei, atsakovo atstovei J. R., trečiajam asmeniui S. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės I. S. ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ atsakovams Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui S. S. dėl pripažinimo teisės privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis irN u s t a t ė:             IeÅ¡kovė praÅ¡o:pripažinti jai, I. S. (duomenys neskelbtini) teisę privatizuoti nuomojamas patalpa butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ lengvatinėmis sÄ lygomis.             IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad jos nuomojamas butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei.

Po pagrindinio nuomininko R. M. K. mirties 2000-09-16, ieÅ¡kovei kreipusis dėl nuomos sutarties pakeitimo, atsakovas 2001-11-06 sprendimu Nr. 1515 suteikė teisę sudaryti nuomos sutartį. SÄ® Panemunės BŪ 2001-11-19 sudarė nuomos sutartį su ieÅ¡kove. Butas 1981 metais suteiktas ieÅ¡kovės motinai R. M. K. ( 1981-03-17 orderis B Nr. 002893). Nuomininko Å¡eimos teisėmis ieÅ¡kovė bute gyvena nuo orderio suteikimo dienos.             1991 metais prasidėjus butų privatizavimo procedÅ«roms ieÅ¡kovės motina nusprendė privatizuoti butÄ .

Å eimos nariai sutarė, kad butas bus privatizuotas nuomininkės-motinos- vardu. Todėl dukros I. ir V. sutiko, kad motina savo vardu privatizuotų gyvenamÄ sias patalpas. SuraÅ¡ytus dokumentus pateikė tarnybai ir laukė, kada galės pasiimti nuosavybės dokumentus. Nesulaukiant jokių atsakymų K. buvo atvykusi į tarnybÄ , tačiau gaudavo atsakymÄ laukti, kol bus informuota. Nesulaukusi privatizavimo pabaigos, K. 2000-09-13 mirė. Bute liko gyventi ieÅ¡kovės Å¡eima. Jos vardu buvo perraÅ¡yta nuomos sutartis.

Kada ieÅ¡kovė pradėjo aiÅ¡kintis dėl galimybės pabaigti privatizavimo procedÅ«rÄ , atsakovai atsisakė tai padaryti, motyvuodami, kad nėra teisinio pagrindo pabaigti privatizavimo procedÅ«rÄ .              Atsakovui Kauno miesto savivaldybei nusiuntus procesinius teismo dokumentus įstatymo nustatyta tvarka jis pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Jame nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį laikyti nepagrįstu bei atmesti ( b.l. 34-37 ).              Posėdžio metu atstovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo nurodytu pagrindu jis negalėjo buto privatizuoti ,kadangi ieÅ¡kovė nėra tinkamas subjektas pabaigti privatizavimo procedÅ«ra, o įstatymas yra pasibaigęs.             Tretysis asmuo S. S. ieÅ¡kiniui neprieÅ¡tarauja, praÅ¡o jį tenkinti.

PaaiÅ¡kino, kad yra ieÅ¡kovės dukra, nuo gimimo gyvenanti ginčo bute.             Liudytoja D. C. paaiÅ¡kino ( b.l. 68-69) , kad yra ieÅ¡kovės kaimynė, artimai bendravusi su ieÅ¡kovės mama. Mirusioji buvo I gr. Invalidė, sunkiai vaikščiojo ortopediniais batais, todėl judėjimas buvo sunkus ir ribotas. Dažnai užėjus pas jÄ Ä¯ namus, skųsdavosi, kad neturint pažinčių niekaip neužbaigia privatizavimo, nuolat trÅ«ksta kokių nors dokumentų. Laukiant privatizavimo liudytojai teko lydėti K.

į tarnybÄ , einant atgal Å¡nekėdavosi apie nuolatinius nurodymus laukti.              IeÅ¡kinys tenkintinas.Nustatyta ,kad 1981-03-17 Kauno m. VK iÅ¡duotu orderiu ieÅ¡kovės motinai R. M. K. suteiktos gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) ( b.l10 ). 1991-12-19 K. vardu pateiktas praÅ¡ymas ( b.l.

10) praÅ¡ant leisti privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, susitarimas dėl buto pirkimo ( b.l. 10-antra pusė), buto įkainavimo aktas ( b.l. 11). Tuo tikslu užsakyta buto inventorizacinė byla ( b.l. 12-17). Mirus K. ( b.l. 18), nuomos sutartis perraÅ¡yta ieÅ¡kovės vardu ( b.l. 18-26, 39-51 ). IeÅ¡kovė ir jos Å¡eimos nariai savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravę Å¡iuo adresu ( b.l. 27). Kito nekilnojamojo turto mirusioji ir jos dukra ieÅ¡kovė I. S. neturėjo ( b.l. 64). Dėl senaties termino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad ieÅ¡kininė senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę (Lietuvos A.

T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje E. V. v. V. V. ir kt., Nr.3K-3-122/1999, kategorija 42; 1999 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pasienio policijos departamento Šiaulių rinktinė, Nr. 3K-3-428/1999, kategorija 2). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas – fakto klausimas, (Lietuvos A.

T. 2003 m. gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje R. K. v. VÄ® Valkininkų miÅ¡kų urėdija, bylos Nr. 3K-3-630/2003; 2004 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje M. T. J. ir kt. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-44/2004; 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sÄ junga; bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.). IeÅ¡kininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Tai rodo, kad teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo momentÄ , o kartu ir ieÅ¡kininės senaties termino eigos pradžiÄ Ä¯statymas sieja su subjektyviu kriterijumi – subjektinės teisės turėtojo suvokimu, kad jo teisė yra kito asmens pažeista.Nustatyta, kad, 1991-12-19 iÅ¡reiÅ¡kusi savo valiÄ dėl ginčo buto privatizavimo, ieÅ¡kovės motina nuolat domėjosi, kaip vyksta privatizavimo procesas, pateikinėjo reikiamus ir reikalaujamus papildomus dokumentus, ne kartÄ lankėsi savivaldybės Butų privatizavimo tarnyboje.

IÅ¡ bylos medžiagos spręstina, kad savivaldybės darbuotojai įtikino ieÅ¡kovę, jog ji galės privatizuoti nuomojamÄ butÄ ; apie tai, kad jos teisės pažeistos, ieÅ¡kovė sužinojo tik gavusi Turto skyriaus 2010 m. rugsėjo 22 d. raÅ¡tÄ . Atsakovai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė anksčiau, negu nurodo pati, buvo informuota apie negalėjimÄ privatizuoti. Todėl senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010-09-22 raÅ¡to gavimo dienos ir nėra praleistas.Dėl teisės privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas lengvatinėmis sÄ lygomis Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, teismo pareiga yra aiÅ¡kinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertinant individualias konkrečios situacijos aplinkybes, nes gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinė paskirtis yra svarbi, jų pagrindu atsiradę teisiniai santykiai specifiniai.

Å ios kategorijos bylose visada turi bÅ«ti atkreipiamas dėmesys į tai, kad jose iÅ¡ esmės vyksta ginčai dėl socialiai aktualios asmenų teisės – teisės į bÅ«stÄ pažeidimo, bet ne dėl privatizavimo normų apskritai aiÅ¡kinimo (Lietuvos A. T. 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje TelÅ¡ių rajono prokuratÅ«ra v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., byla Nr. 3K-3-335/2001).Valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyventojų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimas vyko pagal 1991 m. birželio 20 d.

įsigaliojusį Butų privatizavimo įstatymÄ . Å io įstatymo 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pirkimo–pardavimo objektas yra butai. Butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprÅ«pinimÄ gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sÄ lygas lengvatinėmis sÄ lygomis įsigyti jas privačion nuosavybėn; tiek nuomininkams, tiek ir jų Å¡eimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises privatizuoti patalpas, tačiau pasinaudoti valstybės lengvatomis viena Å¡eima galėjo tik vienÄ kartÄ .Ginčo santykis dėl ieÅ¡kovės motinos R.

M. K. Å¡eimos nuomojamo buto privatizavimo atsirado galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovės nuomojamas butas gali bÅ«ti privatizavimo objektas. Galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ginčo butas priklausė valstybiniam butų fondui. Nuo 1981 metų ieÅ¡kovė su motina apsigyveno Å¡iame bute ir gyvena iki Å¡iol.IeÅ¡kovės motina 1991-12-19 pateikė VÄ® Registrų centro Kauno filialo praÅ¡ymÄ bei susitarimÄ dėl ginčo buto privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis.

Taip buvo iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovės motinos valia privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, bet privatizavimo procesas nebaigtas ne dėl nuo jos priklausiančių aplinkybių. Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (1991 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr.I-2128 redakcija) numatė, kad pagal šį įstatymÄ pirkti gyvenamÄ jį namÄ , butÄ Â turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ Â buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai arba jų Å¡eimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa.

Taigi, I. S., bÅ«dama buto nuomininkės R.M. K. Å¡eimos nare, įgijo teisę privatizuoti ginčo butÄ Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovė turi teisę užbaigti ginčo buto privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis procesÄ , nes byloje nustatytos visos Butų privatizavimo įstatyme nustatytos sÄ lygos. Ginčo butas yra gyvenamoji patalpa ,galinti bÅ«ti privatizavimo objektas ( Ä®st. 2 ir 3 str.). IeÅ¡kovė ,kaip subjektas ,kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butÄ ,Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus ,bÅ«tinus Å¡iai teisei įsigyti ir tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo ,kaip butų privatizavimo ( pirkimo-pardavimo) subjektų susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo ( Ä®st. 1,5,10,11 str. ).Atsakovo argumentas dėl to, kad ieÅ¡kovė ir jos motina turėjo domėtis privatizavimo eiga , teismas vertina kaip atsakovo pareigÄ apie tai ieÅ¡kovÄ informuoti Kauno miesto savivaldybė ir jos tuo metu butų privatizavimo tarnyboje dirbę asmenys nepadėjo ieÅ¡kovei ir jo Å¡eimai pilnai įgyvendinti Å¡ias teises , pažeidė ieÅ¡kovo teisę privatizuoti butÄ .Jis tinkamai negalėjo realizuoti teisės galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių.

Todėl ieÅ¡kinys tenkintinas (CPK 177 str.).             IeÅ¡kovas iÅ¡ atsakovų priteisti žyminio mokesčio nepraÅ¡o ( CPK 93 str.).Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovų priteistina 12,73 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai ( CPK 88 str.1d.3p).             Vadovaujantis LR CPK 259-270 str. teismasNusprendžia:IeÅ¡kinį tenkinti.             Pripažinti ieÅ¡kovei I. S. (duomenys neskelbtini) teisę privatizuoti nuomojamas patalpas butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ lengvatinėmis sÄ lygomis.             Priteisti iÅ¡ atsakovų Kauno miesto savivaldybės 12,73 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.             Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismÄ .

TeisėjaRegina Agrba