69a01437-4b98-4156-b421-dcbbd11eb8d1 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1059-1036/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25639-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; (S) 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 17 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorei JÅ«ratei Žvironienei, kaltinamajam E. G., jo gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė :

E. G. 2020 m. birželio 29 d. apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VOLVO V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio ir policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Kaltinamasis E. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ Ä¯ darbÄ atvažiavo anksti, nes darbas lauke reikia spėti iki pietų padaryti.

Baigė darbÄ apie 12 val., nusipirko alaus, iÅ¡gėrė ir nuo alaus, karščio bei nuovargio apgirto. IÅ¡gėręs pajuto, kad apsvaigo, todėl planavo pamiegoti ir tada grįžti, arba autobusu grįžti, taip pat galvojo, kad teks miegoti (duomenys neskelbtini). KiekvienÄ dienÄ namo grįžta iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Tačiau tada nusprendė perstatyti automobilį. Automobilis smėlyje užklimpo, kitų automobilių nekliudė. Važiavo gatvele, Å¡alia vyko statybos ViskÄ atsimena, kaip įvažiavo.

Aplinkiniai gyventojai iÅ¡kvietė pareigÅ«nus. PareigÅ«nai sakė pÅ«sti į alkotesterį, bet nelabai susigaudė ir atsisakė pÅ«sti, tada taip atrodė. Su pareigÅ«nais kaip ir iÅ¡gręs bendravo. Jį mėtė į Å¡onus, buvo nugriuvęs, neturi sveikatos gerti, niekada daug nepakeldavo. Neprisimena apie teistumÄ Vokietijoje. Girtas Vokietijoje nevairavo, jį sustabdė policija už virÅ¡ytÄ greitį, davė papÅ«sti, promilių nebuvo, pasiraÅ¡yti popierius ir iÅ¡rašė baudÄ . BaudÄ sumokėjo.

Tai buvo prieÅ¡ 18 metų. Automobilis priklauso R. K., įsigytas už jos pinigus ir Å¡iuo metu yra jos žinioje. Jei teismas nuspręs konfiskuoti automobilį, to pasekmes jaus ne tik jis, bet ir R. K.. Ji jam paskolindavo automobilį, po darbo visada jÄ pasiimdavo, bet ji negalėjo numatyti, kad jis sės už vairo neblaivus. Ä® objektus su R. K. automobiliu važinėdavo, nes labai dažnai objektai kituose miestuose bÅ«na. Dabar ieÅ¡kos darbo kitoje įmonėje, arčiau Kauno. Su R. K. yra faktinėje santuokoje, kartu gyvena devynis metus, kartu veda bendrÄ Å«kį, ji jam galėtų daryti įtakÄ .

Apie šį įvykį R. K. sužinojo iÅ¡ skambučio, nes laiku neatvažiavo pas jÄ Ä¯ darbÄ ir ji pradėjo jo ieÅ¡koti. Savo veiksmus vertina neigiamai ir dėl to iÅ¡vadas padarė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, gynėjas.

Be kaltinamojo E. G. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. R. K. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimÄ . Parodė, kad ji su kaltinamuoju yra sugyventiniai, veda bendrÄ Å«kį, gerai sugyvena. Jie po nagrinėjamo įvykio daug kalbėjosi, mato, kad sugyventinis labai gailisi.

Gyvenime niekada nėra buvę tokio panaÅ¡aus atvejo. Supranta, kad gaus papildomų pareigų ir stengsis jas vykdyti. Å eimoje ji turi ir daro teigiamÄ Ä¯takÄ , sugyventinis klauso jos nuomonės, yra rÅ«pestingas, rÅ«pinasi, viskÄ daro kartu, tariasi, per devynis bendrus gyvenimo metus nebuvo, kad jis nedirbtų. E. G. poelgį vertina labai blogai. Nors turi vairuotojo pažymėjimÄ nuo 2000 m., pastaruoju metu nevairuoja. Gyvena kaime, reikia į darbÄ važinėti, kurį sunku pasiekti. Buvo bausta už greičio virÅ¡ijimÄ , baudÄ sumokėjo.

Teista niekada nebuvo. Automobilis Volvo priklauso jai, pirko gal už 2000 eurų, tiksliai nepamena. Gali bÅ«ti, kad dabar automobilio vertė yra apie 1700 eurus. Jei teismas konfiskuotų automobilį ji nukentėtų. Kito automobilio dabar neturėčiau galimybių įsigyti. Liudytojas G. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 29 d. apie 15:00 val., jis buvo jam priklausančio namo kieme ir pjovė žolę ant kalnelio. Tuo metu jis iÅ¡girdo automobilio variklio garsÄ ir trenksmÄ , automobilis buvo už jam priklausančio namo sklypo, už tvoros.

Pakėlęs galvÄ , jis pastebėjo, jog automobilis VOLVOV 70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo ir staiga pervažiavo per betoninį bortelį. Automobilis sustojo, ir vėl pradėjo važiuoti tiesia kryptimi, tačiau kadangi buvo įklimpęs į smėlį, toliau važiuoti nebegalėjo. Automobilio ratai sukosi vietoje, įklimpę smėlyje. Taip pat jis pastebėjo, kaip tuo metu iÅ¡ automobilio vairuotojo vietos iÅ¡lipo jam nepažįstamas vyras, aukÅ¡to Å«gio, žilų plaukų, apie 50 metų, buvo apsirengęs Å¡viesios spalvos marÅ¡kinėliais.

Matė kaip asmuo išlipęs iš automobilio smarkiai svirduliavo į šalis, vienu metu nukrito ant žemės. Kadangi jam sukėlė įtarimų tai, jog asmuo galimai yra neblaivus, jis pranešė policijos pareigūnams. Kol vyko policijos pareigūnai, asmuo norėjo įlipti atgal į automobilį VOLVO V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis buvo užvestas, buvo įjungti automobilio žibintai. Tuo metu prie jo atėjo jam nepažįstamas asmuo, kuris dirba netoliese esančiame statybų objekte.

Atėjęs asmuo iÅ¡jungė automobilio variklį ir paėmė automobilio raktelius. Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, jie sulaikė galimai neblaivų automobilį vairavusį asmenį. Daugiau dėl Å¡io įvykio jis papasakoti negali (b. l. 24–25). Liudytojas A. Å . apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbant pagal nustatyta grafikÄ , 2020 m. birželio 29 d., patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. K. apie 15 val. 08 min. iÅ¡ Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas per langÄ matė kaip neblaivus automobilio Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos vairuotojas, naujai statomoje gyvenvietėje "(duomenys neskelbtini)" atsitrenkė galimai į skydinę, užklimpo smėlyje, negali iÅ¡važiuoti.

Atvažiuojant nuo (duomenys neskelbtini) už stotelės (duomenys neskelbtini) po kaire matysis statybos. Jei vairuotojui pavyktų iÅ¡važiuoti, perskambins. Atvykus į vietÄ , rado stovintį automobilį Volvo (duomenys neskelbtini), kuris buvo užvažiavęs ant krÅ«vos smėlio, įsirėmęs į akmenį, ir matėsi Å¡alia apgadintas gamtinių duju įvadas (skydelis). Netoli automobilio prie naujai statomo namo stovėjo visiÅ¡kai neblaivus vyriÅ¡kis, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo E. G.. Prie jų priėjo pranešėjas G.

A., kuris paaiÅ¡kino kad Å¡ienaudamas žolę prie savo namų iÅ¡girdo automobilio variklio garsÄ atsisukęs pastebėjo, kad automobilis užvažiavęs ant smėlio krÅ«vos gazuoja, bando iÅ¡važiuoti, bet nepavyksta. Pranešėjas paaiÅ¡kino kad stebėdamas automobilį pradėjo filmuoti ir matė kaip iÅ¡ minimo automobilio iÅ¡lipo vyriÅ¡kis, bÅ«tent tas, kuris buvo Å¡alia ir pradėjo svirduliuoti, vos stovėjo ant kojų, pastebėjo kaip kitas pilietis buvo priėjęs ir atėmė pas vairuotojÄ raktelius.

Vėliau prie jų priėjo dar vienas pilietis kuris prisistatė kaip J. P. (J. P. ), kuris paaiškino kad matė kaip automobilis Volvo kliudė dujų skydelį ir išlipęs vairuotojas stipriai svirduliavo. Galimas automobilio Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris akivaizdžiai atrodė neblaivus, nieko paaiškinti nesugebėjo, o tik agresyviai elgėsi ir keikėsi, pakvietus priėjo arti jų, prisistatė kaip E. G., neigė, kad vairavo automobilį Volvo, bet nurodė, kad automobilis priklauso jam.

Stovintis Å¡alia piliečiai nurodė, kad automobilį Volvo vairavo jis, net kreipėsi į vairuotojÄ , sakydami, tvirtindami, kad tai jis vairavo, į tai E. G. pasakė, kad jam ,,(necenzÅ«rinis žodis), matė boba vienaakė“. Vairuotojui – E. G. keletÄ kartu pasiÅ«lius pasitikrinti blaivumÄ , jis kategoriÅ¡kai atsisakė. Ä®vykio vietoje buvo apie 15.30 val. nuo to laiko praktiÅ¡kai buvo ir siÅ«loma pasitikrinti blaivumÄ , žino tiek, kad atvykęs ir kitas policijos ekipažas, taipogi siÅ«lė vairuotojui pasitikrinti blaivumÄ , ko jis kategoriÅ¡kai vengė.

Ä® įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviestas policijos ekipažas V-1821. Priverstiniam automobilio Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežimui buvo iÅ¡kviestas autovežimėlis. IÅ¡ minėtų priėjusių liudininkų priimti paaiÅ¡kinimai. Vairuotojas – E. G. procesiniuose dokumentuose kategoriÅ¡kai pasiraÅ¡yti atsisakė, tai yra pagal instrukcijÄ buvo užpildytas neblaivumo nustatymo aktas. Nuotraukos įkeltos į eismo įvykio registrÄ . Viskas filmuota Body cam 1723 (b. l. 36–38). IÅ¡ J.

P. paaiÅ¡kinimo matyti, kad 2020 m. birželio 29 d. bÅ«damas adresu (duomenys neskelbtini), matė kaip girtas vairuotojas važinėjo su Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apie 15.00 val., kliudė dujų skydelį, matė kaip vairuotojas iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio sunkiai stovėjo ant kojų (b. l. 20). IÅ¡ G. A. paaiÅ¡kinimo matyti, kad 2020 m. birželio 29 d. apie 15.00 val. pjaudamas žolę savo namo kieme iÅ¡girdo automobilio variklio garsÄ . Pakėlęs galvÄ pamatė kaip automobilis Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bandė įvažiuoti į statybvietę ir pervažiavęs bordiÅ«rÄ sustojo.

Kelias minutes vairuotojas bandė dar važiuoti į priekį, tačiau nesėkmingai. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio vairuotojas sunkiai stovėjo bei orientavosi. Nufilmavo kaip jis svirduliuodamas vaikščioja, iÅ¡kvietė policijÄ . Prireikus vaizdo įraÅ¡Ä pateiks (b. l. 21). IÅ¡ savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas G. A. pateikė vaizdo įraÅ¡Ä (b. l. 26, 27). IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as esantis IBPS.

Ä®raÅ¡o pavadinimas – 20200629_150608.mp4, kurio trukmė 0,52 min. Atsiranda aikÅ¡telės, tvoros, smėlio krÅ«vos, pilkos spalvos automobilio vaizdas, asmens – vyro, galima teigti, įtariamojo – E. G. vaizdas, kuris svyruodamas-linguodamas prieina prie automobilio vairuotojo pusės priekinių durelių-stiklas pusiau pravertas, deÅ¡inę rankÄ pratiesia link durų, atitraukia, eina į priekį. Eina link smėlio krÅ«vos, eisena neadekvati-svirduliuojanti, kur nugara nukrenta į smėlio krÅ«vÄ , bando stotis, stojasi, apsisukęs vėl rankomis krenta, atsistoja, eina link automobilio, vėl krenta rankomis ir keliais ant smėlio (b. l. 28–30).

IÅ¡ objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėti 7 garso-vaizdo įraÅ¡ai, nufilmuoti Body kamera (policijos pareigÅ«nų) perkelti į Ä®BPS. PeržiÅ«rėjus vaizdo-garso įraÅ¡Ä matyti, kad atvykę į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai nustatė 2 asmenis - vyrus, liudytojus, kurie parašė paaiÅ¡kinimus, ir nurodė, kad matė, kai asmuo neblaivus važinėja su įvykio vietoje matomu stovinčiu pilkos spalvos automobiliui Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Nustatytas vairuotojas – tai E. G., kuris akivaizdžiai yra neblaivus ( kalba neriÅ¡li, nesugebėjimas orientuotis) ir agresyvus. Tiek 1 faile, tiek ypač 7 failo pradžioje E. G. pasiÅ«lius pasitikrinti blaivumÄ , pastarasis kategoriÅ¡kai tai atsisakė daryti, nors jam policijos pareigÅ«nas prieÅ¡ tai buvo iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atsisakymas pasitikrinti blaivumÄ , įstatymo nustatyta tvarka yra prilyginamas sunkiam girtumo apsvaigimui. E. G. buvo įsodintas policijos pareigÅ«nų tarnybinį automobilį, laukiama kelių policijos atstovų, tyrėjo.

Vienas iÅ¡ vyrų, mačiusių E. G. važinėjantį su automobiliu Volvo, galimai yra l vyras, kuris vėliau buvo apklaustas kaip liudytojas, pateikė jo darytÄ vaizdo-garso įraÅ¡Ä (įraÅ¡as apžiÅ«rėtas) (b. l. 31–33). IÅ¡ 2020 m. birželio 29 d, neblaivumo nustatymo akto matyti, kad E. G. buvo nustatyti neblaivumo požymiai iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena, tačiau E. G. vengė neblaivumo patikrinimo. E. G. buvo įspėtas dėl filmavimo, taip pat pasiÅ«lyta jam leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrÄ asmens bÅ«klę (b. l. 39).

Iš VĮ Regitra duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio Volvo V 70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra R. K. (b. l. 6). Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio Volvo V70 D5, kategorija M1-AC, pasirinkti metai 2002 kaina Lietuvoje be PVM 1463 eurų, su PVM 1770 eurų (b. l. 7). Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūros atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini), apžiūrėta transporto priemonė – Volvo V 70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai-įlenkimas ant dešinės pusės galinių durelių (b. l. 8–13).

IÅ¡ transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad 2020 m. birželio 29 d. automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas į automobilio saugojimo aikÅ¡telę (b. l. 14). 2020 m. liepos 1 d. buvo iÅ¡duotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę, gautas mokėjimo nurodymo patvirtinimas, kad apmokėta už transportavimo-saugojimo paslaugas (b. l. 16–19). Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį pradėtas Vilniaus aps.

VPK KP NVRS tyrėjo tarnybinio praneÅ¡imo pagrindu, kuriame nurodoma, kad 2020 m. birželio 29 d. apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, E. G., vairavo automobilį Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, ir policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, E. G. atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Å iais savo veiksmais E. G. įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje (b. l. 1, 2). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad E. G. padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vairavo transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai patikrinimo metu nustačius jo neblaivumo požymius atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentracijÄ iÅ¡kvėptame ore ir taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Teismas Å¡ias iÅ¡vadas daro įvertinęs įrodymų visumÄ . E. G. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai ir paaiÅ¡kinimai, tarnybiniuose praneÅ¡imuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama E. G. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.

Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes E. G. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Dėl atsakomybės individualizavimo Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

BylÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jį E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sugyventinės R. K. laidavimÄ . E. G. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmÄ kartÄ (b. l. 78–79). Nors byloje yra duomenų, kad kaltinamasis teistas (duomenys neskelbtini), tačiau ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys yra neinformatyvÅ«s, neaiÅ¡ku už kokius konkrečius veiksmus kaltinamasis teistas.

Pažymėtina ir tai, kad visi galimi įstatymo numatyti teistumo terminai yra senai suėję, teistumas iÅ¡nykęs. BylÄ nagrinėjant teisme kaltinamasis nurodė, kad Vokietijoje jį sustabdė policijos pareigÅ«nai už virÅ¡ytÄ greitį, iÅ¡rašė baudÄ , kuriÄ jis sumokėjo, neblaivus nevairavo. E. G. dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė iÅ¡samius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas iÅ¡vadas, savo poelgį vertina kritiÅ¡kai.

Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 2811 straipsnyje, ir sprendžiant klausimÄ , ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytÄ administracinę atsakomybę. IÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad E. G. už KET pažeidimus baustas du kartus už (b. l. 80–81).

Visgi pažymėtina, kad kaltinamÄ jį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis yra sumokėjęs jam paskirtas baudas, kas rodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, ankstesni KET pažeidimai nėra priskiriami prie itin Å¡iurkščių pažeidimų, be to, jis nebaustas už analogiÅ¡kus veiksmus, t. y. vairavimÄ iÅ¡gėrus, taip pat nėra baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas.

Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ vertintina ir tai, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo ir darbe charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai (b. l. 96). Neigiamai E. G. charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl bÅ«tų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iÅ¡ esmės teigiamai E. G. asmenybę charakterizuojantys duomenys, Å¡iuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumÄ ir sudaro pagrindÄ vairavimÄ esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamÄ veikÄ , o ne kaip E. G. susiformavusio nusikalstamo elgesio natÅ«ralų rezultatÄ .

Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti E. G. pasitikėjimÄ . Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).

Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi. BylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, kad R. K. yra tinkama bÅ«ti laiduotoja.

R. K. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek teismui pateiktame praÅ¡yme paskirti jÄ laiduotoja ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimÄ sugyventinį E. G. aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė pozicijÄ laiduoti už kaltinamÄ jį bei nurodė, kad jos sugyventinis niekada anksčiau nėra taip neatsakingai pasielgęs, dėl savo veiksmų labai gailisi ir iÅ¡gyvena, supranta savo elgesio neteisėtumÄ ir dėl to padarė atitinkamas iÅ¡vadas. R. K. praeityje neteista, administracine tvarka pas penkerių metu laikotarpį bausta du kartus, tačiau visas paskirtas pinigines nuobaudas sumokėjusi, dirbanti ir darbe charakterizuojama tik teigiamai (b. l. 98), atsižvelgiant į jos teigiamas charakterio savybes buvo paaukÅ¡tinta pareigose.

Tiek kaltinamasis, tiek R. K. parodė, kad jie kartu veda bendrÄ Å«kį, t. y. faktiÅ¡kai gyvena santuokoje, palaiko artimus ryÅ¡ius. R. K. visada pataria savo sutuoktiniui bet kokioje gyvenimo situacijoje, jos nuomonė ir patarimai jam yra svarbÅ«s, jis įsiklauso į tai, ji yra tas asmuo, kuris teigiamai veikia kaltinamÄ jį. Jie pakankamai ilgai kartu veda bendra Å¡eimos Å«kį, puikiai sutaria, kasdien bendrauja, dėl visko Å¡eimoje tariasi ir rÅ«pesčius sprendžia kartu. Pažymėtina, kad apie padarytÄ sugyventinio nusikalstamÄ veikÄ R.

K. su juo kalbėjosi, kadangi jį gerai pažįsta, mano, jog tai jis padarė lengvabūdiškai, gerai neįvertinęs savo netinkamo elgesio ir galimų pasekmių. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad R. K. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad E. G. anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl R.

K. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas savo sugyventinio elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja R.

K. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti E. G. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad R. K. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji iÅ¡reiÅ¡kė tvirtÄ sutikimÄ bÅ«ti laiduotoja. Kaip matyti iÅ¡ nustatytų aplinkybių, R. K. rÅ«pi jos sugyventinio ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie R. K. asmenybę, tiek jos bei E. G. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad R. K. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamÄ Ä¯takÄ E. G., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama bÅ«ti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus. Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymÄ pagal laiduotojos R.

K. laidavimÄ . Nustatydamas laidavimo terminÄ , teismas atsižvelgia į byloje nustatytÄ padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, E. G. asmenybę, taip pat teigiamÄ laiduotojos R. K. asmenybę ir daro iÅ¡vadÄ , jog laidavimas 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė E. G.. Laiduotoja per nurodytÄ laidavimo terminÄ turės galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį E. G. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas.

Ä®vertinus E. G. ir R. K. Å¡eimynines aplinkybes ir Å¡eimos finansinę padėtį, t. y. Å¡iuo metu kaltinamasis nedirba, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, E. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ netaikant užstato. Laiduotojos ir kaltinamojo sÄ veikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobÅ«dį paskiriant užstatÄ nėra bÅ«tinas. BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimÄ dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukÅ¡tesnės instancijos teismo Å¡iuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017;

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019). Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad E. G. padarydamas nusikalstamÄ veikÄ privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes dar prieÅ¡ darydamas nusikaltimÄ , todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog net ir atleidus E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ jam turi bÅ«ti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis jis padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl Å¡ios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam E. G. įvertina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė naudodamasis Å¡ia teise, vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vengė neblaivumo patikrinimo.

Pažymėtina, jog pavojingi kaltinamojo veiksmai iÅ¡aiÅ¡kinti ir užkardyti tik po to, kai jis nesuvaldęs automobilio įvažiavo į smėlį ir kliudė dujų skydelį, kas teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡i aplinkybė sustabdė vairuotojÄ , nes prieÅ¡ingu atveju kaltinamasis galėjo tęsti kelionę toliau, kurios baigtis galėjo bÅ«ti žymiai sunkesnė. IÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamasis iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio sunkiai stovėjo ant kojų bei orientavosi.

Å ios aplinkybės teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, Å¡iurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Be to, padaryta nusikalstama veika, pasireiÅ¡kė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui, kadangi kaltinamasis vairavo transporto priemonę gyvenvietėje, tokiu paros metu, kokiu paprastai eismas yra intensyvesnis. Tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sužaloti pėstieji ar kiti eismo dalyviai, vertintina, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko iÅ¡vengti skaudžių pasekmių.

Å ios aplinkybės rodo E. G. lengvabÅ«diÅ¡kÄ bei visiÅ¡kai neatsakingÄ požiÅ«rį į visuomenėje galiojančiÄ visiems privalomÄ tvarkÄ , į savo paties bei kitų saugumÄ . Teismas konstatuoja, jog E. G., sėsdamas už vairo neblaivus, visiÅ¡kai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis.

Kartu pažymėtina, kad Å¡ios rÅ«Å¡ies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumÄ pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl Å¡ios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo Å¡eimai ar jam asmeniÅ¡kai negali bÅ«ti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį.

Tuo labiau, kad nei dirbamo darbo pobÅ«dis, nei iÅ¡laikomi asmenys, nei jų sveikatos bÅ«klė nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo įvykdymo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-843/2020). Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindÄ uždrausti kaltinamajam 2 (du) metus naudotis teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 30 d. (b. l. 48–50).

Kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktikÄ nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, kai jÄ vairuoja neblaivus asmuo, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiÄ ja teise, tiek turtinio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. E. G. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be Å¡ios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačiÄ priemonę, bet jos vertę atitinkančiÄ sumÄ , užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamų veikų ir kad nebÅ«tų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip iÅ¡vengiant jų konfiskavimo rizikos.

Nagrinėjant bylÄ teisme nustatyta, kad automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamojo sugyventinei R. K. (b. l. 6), kuri nežinojo, kad kaltinimasis pasinaudos jos transporto priemone bÅ«damas neblaivus. Kaip jau minėta R. K. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas savo sugyventinio elgesio pasekmes. R. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirktas jos lėšomis, Å¡iuo metu neturėtų galimybės įsigyti kito automobilio, kuris jai reikalingas važinėti į darbÄ .

Konfiskuojant automobilį nukentėtų ne tik kaltinamasis, bet ir jo Å¡eimos nariai, t. y. sugyventinė, taip pat toks sprendimas suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra bÅ«tina. Kartu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumÄ nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų bÅ«ti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad Å¡i sÄ Å¾ininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualiÄ ir pernelyg didelę naÅ¡tÄ (2018 m. virželio 28 d.

Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieÅ¡ ItalijÄ , peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieÅ¡ VokietijÄ , peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieÅ¡ ItalijÄ , peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57). Todėl įvertinus bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindÄ E. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , kuri remiantis iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ yra 1770 eurų su PVM (b. l. 7). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , konfiskuotino turto vertė turi bÅ«ti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tÄ pinigų sumÄ , už kuriÄ galėtų bÅ«ti parduodamas turtas (kuriÄ mokėtų pirkėjas).

Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kuriÄ galėtų bÅ«ti įsigytas (parduotas) analogiÅ¡kas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tÄ pinigų sumÄ , kuriÄ už analogiÅ¡kÄ automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamÄ kainÄ yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab kad įrankių (priemonių) vertės iÅ¡ieÅ¡kojimu, be kita ko, siekiama, kad nebÅ«tų sÄ moningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip iÅ¡vengiant jų konfiskavimo rizikos.

Ä®gyvendinant Å¡iuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir iÅ¡ieÅ¡kotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas, kaip teisingai nurodyta ir prokurorės kasaciniame skunde, leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principÄ , t. y. iÅ¡vengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iÅ¡ kurio iÅ¡ieÅ¡koma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Procesiniai klausimai Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (b. l. 45–53), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡ais, palikti saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ė : Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, E. G., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos R.

K. laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laiduotojos R. K. laidavimo terminÄ be užstato. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti E. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 30 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis E. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 1770 (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt) eurų. Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡ais, palikti saugoti byloje. IÅ¡aiÅ¡kinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ E. G. ir laiduotojai R.

K. kad: · laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. · jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėjas Mindaugas Povilanskas