2023-09-06 Nr. AB-15883-3-61-3-03112-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-528-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03112-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) ištaisyti 2023 m. vasario 2 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-700 (toliau – ir Anketa) 5, 13, 14, 15 punktuose tikrovės neatitinkančius duomenis; 2) panaikinti Anketą; 3) panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. sausio 19 d. raštą Nr. 1SD-865; 4) panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. sausio 25 d. raštą Nr. 1SD-1103; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos J. N. skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjos prašomos panaikinti Anketos turinio matyti, jog ja buvo vertinama pareiškėjos vaiko situacija, gavus viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų raštą. Minėtoje Anketoje nebuvo nustatyti rizikos veiksniai, lemiantys vaiko apsaugos poreikį.

Teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 361 straipsnio 1 dalies ir 362 straipsnio nuostatas, nurodė, kad prašoma panaikinti Anketa yra pirminis dokumentas, kurio pagrindu, nustačius pagalbos vaikui poreikį, inicijuojama pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra. Anketa yra konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, jame aprašyti duomenys apie vaiką, jo tėvus, bendravimo su tėvais atvejus ir pobūdį. Joje nėra jokių pareiškėjai nustatytų įpareigojimų ar reikalavimų, todėl faktinių aplinkybių konstatavimo pagrindu parengta Anketa yra tarpinis dokumentas, kuris nagrinėjamuoju atveju pats savaime nesukuria pareiškėjai jokių teisių ir pareigų, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

Vertindamas pareiškėjos prašomą panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. sausio 19 d. raštą Nr. 1SD-865, teismas pažymėjo, kad šiuo raštu atsakovas prašė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos suteikti informaciją apie tai, kurioje gydymo įstaigoje registruotas mažametis M. N., o Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. sausio 25 d. rašte Nr. 1SD-1103 atsakovas prašė VšĮ Šeškinės poliklinikos pateikti informaciją, ar minėto mažamečio įstatyminiai atstovai užtikrina vaiko gydymąsi ir ar jam įstaigoje buvo teiktos tęstinės ambulatorinės reabilitacijos paslaugos. Teismas vertino, kad abu minėti pareiškėjos prašomi panaikinti raštai yra tarpiniai informacinio pobūdžio dokumentai, kuriais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.250, 3.259 straipsniais, prašoma pateikti tam tikrą informaciją, atsakovui vertinant vaiko situaciją, juose nėra jokių pareiškėjai skirtų įpareigojimų, todėl jie negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Tarnybą ištaisyti Anketos Nr. 1VSV-700 5, 13, 14, 15 punktuose tikrovės neatitinkančius duomenis, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja kreipėsi į Tarnybą, prašydama ištaisyti Anketos Nr. 1VSV-700 5, 13, 14, 15 punktuose tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau Tarnyba nustatytu terminu neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nėra kilęs ginčas dėl Tarnybos neveikimo, todėl toks pareiškėjos reikalavimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėja J. N. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad teismo argumentai, kad „Anketa yra pirminis dokumentas“, „Anketa yra konstatuojamojo pobūdžio dokumentas“, „Anketa yra tarpinis dokumentas, kuris nagrinėjamuoju atveju pats savaime nesukuria pareiškėjai jokių teisių ir pareigų“, „abu minėti pareiškėjos prašomi panaikinti raštai yra tarpiniai informacinio pobūdžio dokumentai“, taip pat išvada, jog „esant šioms aplinkybėms, skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas)“, yra neteisėti, todėl skundžiama teismo nutartis turi būti panaikinta.

Pareiškėja, cituodama Įstatymo 10 ir 36 straipsnio, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Al-803 patvirtinto Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7.3 punkto, 2 priedo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) nuostatas, teigia, kad informacija apie vaiką buvo renkama neteisėtu tikslu, nesant vaiko teisių pažeidimo iš jo tėvų pusės. Pareiškėja tvirtina, kad jos vaiko teises pažeidė VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, todėl būtina panaikinti skundžiamus raštus kartu su Anketa.

Pareiškėja mano, kad teisėja, priėmusi skundžiamą nutartį, nebuvo pakankamai susipažinusi su skundu ir Įstatymo nuostatomis, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 12 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami tarpinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-281-438/2020, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-624-756/2018 ir kt.). Tokio pobūdžio dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje keliamų reikalavimų administraciniam sprendimui nei savo turiniu, nei forma.

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; kt.).

Akcentuotina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja skundu prašo teismo įpareigoti Tarnybą ištaisyti 2023 m. vasario 2 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-700 5, 13, 14, 15 punktuose tikrovės neatitinkančius duomenis ir panaikinti pačią Anketą, taip pat panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. sausio 19 d. raštą Nr. 1SD-865 „Dėl informacijos apie mažamečio M. N. pateikimo“, adresuotą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikos apsaugos ministerijos direktoriui, ir Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. sausio 25 d. raštą Nr. 1SD-1103 „Dėl informacijos pateikimo apie Jūsų poliklinikos pacientą M. N.“, adresuotą VšĮ Šeškinės poliklinikos direktoriui.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, vertindamas, kad pareiškėjos prašomi panaikinti Tarnybos raštai yra tarpiniai informacinio pobūdžio dokumentai, kuriais CK 3.250, 3.259 straipsnių pagrindu prašoma pateikti tam tikrą informaciją, atsakovui vertinant vaiko situaciją, juose nėra jokių pareiškėjai skirtų įpareigojimų, todėl jie negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Taip pat teismas sprendė, kad pareiškėjos prašoma panaikinti Anketa yra konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, jame nėra jokių pareiškėjai nustatytų įpareigojimų ar reikalavimų, todėl faktinių aplinkybių konstatavimo pagrindu parengta Anketa yra tarpinis dokumentas, kuris nagrinėjamuoju atveju pats savaime nesukuria pareiškėjai jokių teisių ir pareigų. Dėl pareiškėjos prašymo įpareigoti Tarnybą ištaisyti Anketos 5, 13, 14, 15 punktuose tikrovės neatitinkančius duomenis, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja kreipėsi į Tarnybą, prašydama ištaisyti Anketos 5, 13, 14, 15 punktuose tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau Tarnyba nustatytu terminu neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo, todėl šiuo atveju nėra kilęs ginčas dėl Tarnybos neveikimo ir toks pareiškėjos reikalavimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjos prašomų panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. sausio 19 d. rašto Nr. 1SD-865 ir 2023 m. sausio 25 d. rašto Nr. 1SD-1103, pažymi, kad susipažinusi su minėtų raštų turiniu sutinka su teismo išvada ir motyvais, kuriais buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos reikalavimą panaikinti Tarnybos raštus. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. sausio 19 d. raštas Nr. 1SD-865 „Dėl informacijos apie mažamečio M. N. pateikimo“ yra adresuotas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikos apsaugos ministerijos direktoriui, o Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. sausio 25 d. raštas Nr. 1SD-1103 „Dėl informacijos pateikimo apie Jūsų poliklinikos pacientą M. N.“ – adresuotas VšĮ Šeškinės poliklinikos direktoriui, siekiant surinkti informaciją, reikalingą atliekant vaiko situacijos vertinimą. Minėti raštai nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, jie vertintini kaip tarpinio pobūdžio dokumentai, skirti surinkti informaciją galutiniam sprendimui priimti, ar yra pagrindas baigti pranešimo nagrinėjimą nenustačius vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei (Įstatymo 36 str. 1 d.), ar yra pagrindas imtis kitų Įstatyme nustatytų veiksmų vaiko teisėms ir laisvėms įgyvendinti ir užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundo dalį dėl minėtų raštų panaikinimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos reikalavimą panaikinti Anketą ir pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais buvo atsisakyti priimti nagrinėti šį reikalavimą, pažymi, kad Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyti reagavimo į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą pagrindai, nurodyta, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.

Įstatymo 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. To paties Įstatymo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų.

Vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos veiksnius, kurie nustatomi atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio ar vaiko apsaugos poreikio nustatymą nustato Aprašas. Šio aprašo 4 punkte nustatyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketos formą (Aprašo 1 priedas). Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę vaiko situacijos vertinimą ir nenustatę pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio arba apsaugos poreikio, su galimybe vaiko (-ų) atstovams pagal įstatymą kreiptis pagalbos ir (ar) socialinių paslaugų į savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą, jei toks poreikis jiems iškiltų, supažindinami užpildytos Vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Aprašo 1 priedas) 30 punkte (Aprašo 20 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundu prašo panaikinti Aprašo 1 priede nustatytos formos Vaiko situacijos vertinimo anketą, kurios 28 punkte (jame nurodomas sprendimas dėl būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį) nurodoma, kad nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, o 30 punkte pažymėta, jog vaiko teisių pažeidimų nenustatyta.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, pareiškėjos prašomos panaikinti Anketos turinį, sprendžia, kad, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos atveju Anketa buvo galutinis administracinės procedūros sprendimas, nes, nenustačius būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio, Tarnyba baigė tyrimą, t. y. neturėjo teisinio pagrindo imtis tolesnių, Įstatymo 362–365 straipsniuose nustatytų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju Anketa yra tarpinis, konstatuojamojo pobūdžio dokumentas. Pažymėtina, kad nors Anketoje nėra pareiškėjai ar kitiems asmenims suformuluotų privalomojo pobūdžio įpareigojimų, tačiau pareiškėja skundą grindžia argumentais, jog Anketos 5, 13, 14, 15 punktuose yra pateikta tikrovės neatitinkanti / melaginga informacija, Tarnyba vaiko teisių pažeidimo tyrimą turėjo pradėti ne jos, o VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų galbūt padaryto vaiko teisių pažeidimo atžvilgiu, taip pat pareiškėja teigia, kad Tarnyba rinko įvairią informaciją apie mažametį vaiką, pareiškėjos šeimą, taip pažeisdama teisės aktų nuostatas. Teisėjų kolegija, įvertinusi prašomos panaikinti Anketos turinį, pareiškėjos skundo pagrindą, dėl kurio prašoma ją panaikinti, pareiškėjos nurodomus argumentus, kad šiuo aktu įforminti (užfiksuoti) neteisėti Tarnybos veiksmai, inicijuojamo ginčo pobūdį, Tarnybos atliekamo tyrimo dėl galbūt padaryto vaiko teisių pažeidimo atlikimo tvarką, nustatytą aptartuose teisės aktuose, ir tyrimo užfiksavimo dokumentuose ypatumus, nepripažįsta pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pareiškėja neturi teisės skųsti minėtos Anketos, o skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tik nagrinėjant bylą iš esmės būtų galima išsiaiškinti Anketos priėmimo pagrindus ir ar iš tiesų ji pažeidžia pareiškėjos, jos mažamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, o atsižvelgiant į pastarąją išvadą spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjos pasirinktą galbūt pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Vertindama pareiškėjos, kaip savarankišką skundo reikalavimą, išreikštą prašymą įpareigoti Tarnybą ištaisyti Anketos 5, 13, 14, 15 punktuose tikrovės neatitinkančius duomenis, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, pareiškėja, ginčydama Tarnybos priimtą Anketą, jos nepagrįstumą ir neteisėtumą, be kita ko, grindžia argumentais, jog Anketos 5, 13, 14, 15 punktuose yra pateikta tikrovės neatitinkanti / melaginga informacija, kurią Tarnyba turi ištaisyti arba įrodyti, jog šie teiginiai yra teisingi. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Tarnybą ištaisyti Anketos duomenis yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu panaikinti visą Anketą, todėl pareiškėjos argumentai, jog Anketos 5, 13, 14, 15 punktuose yra pateikta tikrovės neatitinkanti / melaginga informacija, vertintini kaip reikalavimo panaikinti Anketą argumentai / motyvai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pareiškė savarankišką reikalavimą panaikinti Anketą, jos reikalavimas įpareigoti Tarnybą ištaisyti Anketos 5, 13, 14, 15 punktuose tikrovės neatitinkančius duomenis vertintinas kaip perteklinis, susijęs su reikalavimo panaikinti Anketą pagrindimu, todėl negali būti reiškiamas kaip savarankiškas reikalavimas. Tokiu atveju teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais buvo atisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos reikalavimą dėl Tarnybos įpareigojimo ištaisyti Anketos 5, 13, 14, 15 punktuose tikrovės neatitinkančius duomenis, ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, turėtų įvertinti minėto reikalavimo atitikimą ABTĮ nuostatoms ir suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pareiškėjos atskirąjį skundą tenkina iš dalies, panaikina pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimus dėl Tarnybos įpareigojimo ištaisyti Anketos 5, 13, 14, 15 punktuose tikrovės neatitinkančius duomenis bei Anketos panaikinimo ir perduoda šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita skundžiamos pirmosios instancijos teismo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 12 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos J. N. skundo reikalavimus įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ištaisyti 2023 m. vasario 2 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-700 5, 13, 14, 15 punktuose tikrovės neatitinkančius duomenis ir panaikinti 2023 m. vasario 2 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 1VSV-700 bei perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė