N-575-677-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-677/2012

Teisminio proceso Nr.4-61-3-01844-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 50.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutarimo J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos (toliau – ir Komisija) įgalioto pareigūno 2010 m. gruodžio 16 d. nutarimu J. V. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnyje („Savavaldžiavimas“) numatytą veiką skiriant už tai 150 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda J. V. skirta už tai, kad jis, nesilaikydamas Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarkos bei pažeisdamas Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.IX-1983 21 straipsnio 7 punktą, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, savavališkai užėmė ir naudojo visą žemės sklypą (unikalus Nr.4190-0400-0021), neleisdamas J. K. pasinaudoti jai priklausančio žemės sklypo dalimi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs J. V. skundą, 2011 m. balandžio 4 d. nutarimu jį tenkino, t. y. Komisijos nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Teismas nurodė, jog Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių. Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Šiuo atveju tariamas J. V. savavaldžiavimas pasireiškė tuo, kad jis ginčo sklypą suarė ir deklaravo paramai gauti. Teismas nustatė, jog pagal Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą 1,04 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr.4190-0400-0021, savininkai yra J.

M. (kurios dalis bendrojoje nuosavybėje yra 4000/10400) ir J. K. (kurios dalis bendrojoje nuosavybėje 6400/10400), aptariamas žemės sklypas nepadalintas. Dėl kaltinimų deklaravus ginčo žemės sklypą teismas nurodė, jog skundžiamame nutarime užfiksuota, jog papildomai gautoje medžiagoje nurodoma, kad 2008 - 2010 m. paraiškoje J. V. (sklypo savininkė J. M.) deklaravo visą žemės sklypą Nr. 4190-04000021, 2010 m. gegužės 27 d. deklaravo kontrolinį žemės sklypą Nr. 054611-2454 lauke Nr. 1 - 0,96 rugiai, nors iš tikrųjų J. V. teisėtai priklauso 0,4 ha žemės sklypo, tačiau byloje nėra tokius teiginius patvirtinančių įrodymų.

Visų pirma, neteisingai konstatuota, kad J. V. teisėtai valdo 0,4 ha sklypą, nes žemės savininke yra J. M., o turimas įgaliojimas nesuteikia teisės J. V. disponuoti ginčo sklypu. Antra, pasėlius sklype deklaruoja ne J. V., o J. M., t. y. J. V. tik įgyvendina J. M. valią, ką patvirtina J. M. pareiškimas bei liudytojos A. V. parodymai teisme. Atsižvelgus į tai, daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad J. V. savo nuožiūra ir valia deklaruoja visą ginčo žemės sklypą ir taip trukdo J. K. naudotis jai priklausančia sklypo dalimi.

Dėl kaltinimų dirbus ginčo žemės sklypą teismas pabrėžė, jog byloje nėra objektyvių įrodymų dėl to, kad J. V. savo iniciatyva ir valia prašė darbininką suarti visą ginčo sklypą, parodė, kur arti. Žemę dirbęs K. M. paaiškinime nurodė, kad 2010 m. pavasarį ir rudenį J. M. vyro J. M. prašymu jis dirbo žemę jiems priklausančiuose sklypuose. Teisme apklaustas liudytoju K. M. parodė, kad J. V. savo uošvės prašymu paprašė liudytojo išarti ir kultivuoti sklypą. 2010 m. pavasarį prašė išarti 2 ha. Liudytojas arė žemėlapio fragmente nurodytą smailėjantį sklypą, toje vietoje buvo sąvartynas, niekas ten nenorėjo dirbti.

Ar arė sklypą 2009 m., liudytojas negalėjo atsiminti. Tokius liudytojo K. M. parodymus patvirtino liudytojos A. V. parodymai. Atsižvelgiant į tokius įrodymus, teismas priėjo išvados, jog skundžiamo nutarimo išvada, kad J. V. užėmė ir naudoja visą ginčo žemės sklypą, nepagrįsta objektyviais įrodymais, taigi nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad J. V. yra ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo subjektas.

III. Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimu, J. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir palikti galioti Komisijos priimtą nutarimą. Apeliaciniame skunde dėl kaltinimo deklaravus žemės sklypą nurodo, jog teismas šio kaltinimo dalyje rėmėsi A. V. parodymais, nors ji J. V. žmona, todėl suinteresuota bylos baigtimi, be to, jos parodymai nelogiški, nes jeigu deklaraciją pildo pati J. M., ji pati gali ir pasirašyti, tačiau J. M. byloje neapklausta. Pabrėžia, jog byloje nevertinta iš seniūnijos gauta medžiaga, kad visą žemės sklypą deklaruoja būtent J. V.. Dėl kaltinimo naudojus žemės sklypą pabrėžia, kad teismas visiškai nemotyvuotai atmetė jos prašymus apklausti liudytojais asmenis, kurie matė, kad J. V. dirbo ginčo žemę. Mano, jog sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal ATPK 188 straipsnį nėra svarbu, ar asmuo veikė savo iniciatyva, ar kito asmens prašymu. Svarbu tai, jog jis suvokė, kad žemė nei jam, nei jo uošvei nepriklauso.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja.

Papilomai pažymėtina, jog pagal ATPK 188 straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Iš čia matyti, jog pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo tik savo, bet ne kito asmens, tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama, todėl skirtingai nuo baudžiamojoje teisėje įtvirtintos savavaldžiavimo sudėties, čia, skirtingai nei teigia apeliantė, kaltininko atstovavimo (t. y. vykdymo kito asmens tikros ar tariamos teisės) negali būti. Pabrėžtina ir tai, jog pagal analizuojamos normos dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai, ko šiuo atveju nėra. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo žemės savininkės yra J. M. ir J. K., o atlikdamas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus veiksmus J. V. nei tikros, nei tariamos savo teisės į sklypą neturėjo, taigi ir jos negalėjo vykdyti, todėl pagal ATPK 188 straipsnį jis atsakyti negali, nes nėra tinkamas pažeidimo subjektas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius