699d2fde-ff28-4d49-ae5d-52f8b949ae2f · Å akių rajono apylinkės teismas

NUTARTISCivilinė byla Nr. e2YT-128-443/2017Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01552-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.7; 3.4.5.1; 3.4.5.2(S) Å AKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 30 d.Å akiai Å akių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai UrbÅ¡taitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei Z. Z., jos atstovui advokatui V. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Z.

Z. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto banko, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti, trečiaisiais asmenimis byloje esant Ž. B., D. U., Å akių rajono 1-ojo notaro biuro notarei R. V.. Teismas             n u s t a t ė : ieÅ¡kovė Z. Z. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto banko (toliau – VÄ® Turto bankas), kuriuo prašė pripažinti Å akių rajono 1-ojo notaro biuro notarės R.

V. 2017 m. kovo 6 d. iÅ¡duotÄ palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ negaliojančiu bei nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį, kad Z. Z. po Z. M. mirties, palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti. IeÅ¡kovė Z. Z. ieÅ¡kinyje ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog Å akių rajono 1-ojo notaro biuro notarė R. V., vadovaudamasi 2011 m. rugsėjo 1 d. testamentu, patvirtintu Å akių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. D., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. liepos 25 d. iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ po E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, mirusios 2012 m. balandžio 13 d., Z.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris paveldėjo visÄ testamentu paliktÄ turtÄ . PaveldimÄ turtÄ , kuriam iÅ¡duotas liudijimas, sudarė: butas/patalpa – butas su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). bei piniginės lėšos su palÅ«kanomis, esančios banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). 2013 m. rugsėjo 25 d. I. T. ir Z. M. sudarė mainų sutartį, kuria I. T. perdavė Z. M. asmeninėn nuosavybėn 5/16 dalis buto/patalpos - buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini)., mainais į Z.

M. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis 2016 m. liepos 15 d. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u, Z. M. nuosavybės teise priklausė 13/16 dalys buto/patalpos - buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Z. M. 2015 m. kovo 25 d. mirė. Vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis, palikėjas Z.

M. mirė naÅ¡liu, turėjo tris vaikus: D. U., kuri nuo 2010 metų gyvena Jungtinėje Karalystėje, G. M. - kuris mirė 2009 m. birželio 10 d. ir Ž. M. - apie jo gyvenamÄ jÄ vietÄ duomenų nėra (teisinis pagrindas: Gyventojų registro pažymos: Nr. GR(duomenys neskelbtini), el. bylos priedas Nr. 2, 3, 4). Palikėjo Z. M. tėvai yra mirę: tėvas - V. M. mirė 1982 m. sausio 29 d., motina - E. M. mirė 2012 m. balandžio 13 d. Pažymėjo tai, jog Z. Z. pradėjusi ieÅ¡koti savo sÅ«nėno Ž. pagal M. pavardę, iÅ¡siaiÅ¡kino, jog jis pasiliko savo mamos – B. pavardę, t. y. tikslÅ«s vardo ir pavardės duomenys yra - Ž.

B.. Patvirtino, kad po palikėjo Z. M. mirties, nei vienas iÅ¡ Z. M. vaikų (t. y. Ž. B., D. U.) ar kiti galimi paveldėtojai nesirÅ«pino, nesidomėjo ir nereiÅ¡kė noro dėl turto paveldėjimo. Nurodė, kad jai yra žinoma jog D. U. ir Ž. B. neturi intereso į aukščiau minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , ar jo valdymÄ . Å akių rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. V. 2016 m. kovo 1 d. liudijime yra nurodyta, jog po Z. M. mirties, paveldėjimo byla neužvesta, įpėdiniai dėl turto paveldėjimo nesikreipė ir pareiÅ¡kimų apie palikimo priėmimÄ nėra užregistruota (el. bylos priedas Nr. 13).

IeÅ¡kovė Z. Z. patvirtino, kad visÄ laikÄ , iki pat Z. M. mirties, artimai bendravo su savo broliu Z. M.. Po brolio mirties, Z. Z. parėmė mirusiojo brolio turtÄ ir pradėjo jį valdyti kaip savo, t. y. rÅ«pinasi Å¡iuo nekilnojamuoju turtu, naudojasi aukščiau apraÅ¡ytu butu prižiÅ«ri ir moka mokesčius. FaktÄ , jog ieÅ¡kovė Z. Z. rÅ«pinasi, prižiÅ«ri ir naudojasi butu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini). kaip savu, patvirtina prieduose pateikiami mokėjimai už komunalines paslaugas. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog:

„faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovė Z. Z. mano, kad yra pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti savo brolio – Z. M. turtÄ ir yra teisėta Å¡io turto paveldėtoja nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pažymėjo tai, jog niekas niekada neprieÅ¡taravo tokiems jos veiksmams, kurie patvirtina, kad palikėjui priklausiusį turtÄ , po jo mirties, ieÅ¡kovė priėmė ir valdo kaip savo. Pažymėjo, kad kitokia tvarka gauti reikiamo dokumento ieÅ¡kovė negali, todėl praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , t. y., kad Z. Z. po Z. M. mirties, palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti. IeÅ¡kinyje dėl 2017 m. kovo 6 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas negalėjo motyvuotai pretenduoti į Z.

M. po mirties likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , kadangi turtas valstybei testamentu paliktas nebuvo; palikėjas turi įpėdinių pagal įstatymÄ ; viena iÅ¡ įpėdinių kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti; nei vienam iÅ¡ įpėdinių nebuvo atimta paveldėjimo teisė. Nurodė, kad ieÅ¡kovė Z. Z. yra pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti po savo brolio Z. M. mirties likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. butÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini). ir yra teisėta Å¡io turto paveldėtoja nuo paveldėjimo atsiradimo dienos.

Šį faktÄ ieÅ¡kovė nori įteisinti, todėl dėl Å¡ios aplinkybės ir kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė papildomai nurodė, kad pagrįstai manė, jog palikimÄ po mirusiojo brolio mirties gali priimti tik praėjus trijų mėnesių terminui, todėl sÄ moningai nesikreipė anksčiau į notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo ir laukė kol sueis palikimo priėmimo terminas.

Nurodė, kad notarė R. V. jai paaiÅ¡kino, jog paveldimas turtas po brolio mirties jai nepriklauso, nes yra aukÅ¡tesnės eilės įpėdinių, tai yra mirusiojo vaikų. Z. Z. teigia, kad patvirtino notarei, jog ji yra vienintelė likusi iÅ¡ Å¡eimos narių pretenduojančių į palikimÄ , tačiau vis tiek buvo paaiÅ¡kinta, kad jai niekas nepriklauso. Taigi, ieÅ¡kovė kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl teisinės pagalbos gavimo. Z. Z. patvirtino, kad faktiÅ¡kai priėmė valdyti ir tvarkyti mirusiojo brolio palikimÄ , mokėjo buto komunalinius mokesčius už Å¡ilumÄ .

Nurodė, kad skolas už kitus komunalinius patarnavimus, ji padengs kai baigsis teismo procesas. Taip pat pažymėjo, kad tame bute gyveno mirusiojo brolio sugyventinė, todėl ji jÄ iÅ¡kraustė iÅ¡ buto ir paėmė buto raktus. Pažymėjo, kad brolio butas yra netoli jos namų, todėl ji dažnai ten lankydavosi ir lankosi Å¡iuo metu. Nurodė, kad ji disponuoja visais mirusiojo brolio daiktais ir niekas jai dėl to pretenzijų nereiÅ¡kia. IeÅ¡kovė patvirtino, kad padengė visas brolio laidojimo iÅ¡laidas ir iki Å¡iol prižiÅ«ri jo kapÄ .

IeÅ¡kovė patvirtino, kad jeigu jos bÅ«tų nesuklaidinę, ji bÅ«tų kreipusi į notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo po brolio mirties per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o ne po trijų mėnesių. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama VÄ® Turto banko, pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad VÄ® Turto bankas 2015 m. spalio 27 d. gavo informacijÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) apie valstybei pereisiantį 2015 m. kovo 25 d. mirusiojo Z.

M. palikimÄ . Pradėjęs palikimo perėjimo valstybei procedÅ«rÄ , VÄ® Turto bankas 2017 m. kovo 6 d. gavo palikimo perėjimo liudijimÄ Ä¯ paveldėtÄ turtÄ - 13/16 dalių buto, unikalus Nr. 8496-5001-7018:0004, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas turtas buvo priimtas faktiniu valdymu per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , kadangi pateiktuose įrodymuose užfiksuoti veiksmai, atlikti laikotarpiu nuo 2016 m. vasario - 2016 m. rugpjūčio, t. y. atlikti praėjus 1 (vieniems) metams po Z.

Z. brolio mirties. UAB „Šakių Å¡ilumos tinklai“ 2015 m. spalio 14 d. raÅ¡tu Nr. R-475 „Dėl valstybei perduotino turto“, nurodė, jog minėtame turto objekte 2015 m. spalio 1 d. yra susidariusi 662,90 Eur skola. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog minėtÄ skolÄ yra sumokėjusi, nepateikė jokių kitų įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti mirusio Z. M. turto faktinio valdymo pradžios momentÄ , taip pat nekonkretizavo kokius aktyvius veiksmus ieÅ¡kovė atliko minėto paveldimo turto atžvilgiu per nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ .

Be to, mirus Z. M., bÅ«dama jo seserimi, ieÅ¡kovė neabejotinai žinojo apie palikėjo mirties faktÄ . Å ie faktiniai duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog ieÅ¡kovė turėjo visÄ informacijÄ , reikÅ¡mingÄ apsispręsti: priimti palikimÄ ar jo atsisakyti, tačiau nebuvo pakankamai apdairi ir rÅ«pestinga, savo teisių į atsiradusį palikimÄ laiku neįgyvendino dėl nepateisinamo aplaidumo. Pastebėtina, jog ieÅ¡kovė tam, kad įgytų palikimÄ , turėjo pati jį priimti, tačiau valios dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose neiÅ¡reiÅ¡kė, todėl notarė, vedusi paveldėjimo bylÄ ir per įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių laikotarpį negavusi įpėdinių iÅ¡reikÅ¡tos valios priimti palikimÄ , turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad jie paveldėjimo teisės atsisakė.

Nurodė, kad įstatymas neįpareigoja įpėdinio praneÅ¡ti kitiems įpėdiniams apie jų turimÄ paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitÄ . Pareigos ieÅ¡koti galimų įpėdinių ir praneÅ¡ti jiems apie jų turimÄ paveldėjimo teisę neturi ir paveldėjimo bylÄ vedantis notaras. Å iuo atveju nei vienam iÅ¡ įpėdinių nepriėmus ir neįregistravus palikimo, VMI pagrįstai kreipėsi į VÄ® Turto bankÄ dėl valstybės palikimo įforminimo. Å akių rajono l-ojo notaro biuro notarė R.

V. palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ iÅ¡davė tik 2017 m. kovo 6 d., nesant įregistruotų Testamentų registre palikimo priėmimo faktų, taip pat per du metus po palikėjo mirties nenustačius faktinio minėto turto valdytojo. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, nenurodė pagrindų, dėl kurių notarės iÅ¡duotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas bÅ«tų negaliojantis bei nepateikė jokių įrodymų, kad notarė, iÅ¡duodama ginčijamÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pažeidė įstatymų nuostatas.

Paminėjo ir tai, jog pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas yra vienas iÅ¡ notarų atliekamų notarinių veiksmų. Kadangi įpėdiniai neatlikto palikimui priimti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl notarė neturėjo jokio teisinio pagrindo, suėjus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui, atsisakyti iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos valstybei paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ palikėjo turtÄ .

Atsakovė mano, kad ieÅ¡kovės ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl pagrindo notarės veiksmus, iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ , pripažinti neteisėtais nėra. Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, VÄ® Turto bankas praÅ¡o pagal esančius raÅ¡ytinius įrodymus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 2017 m. kovo 6 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstÄ .

Trečiasis asmuo Å akių rajono 1-ojo notaro biuro notarė R. V. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad 2017 m. vasario 9 d. VÄ® Turto bankas atsiuntė Å akių rajono 1-ajam notaro biurui praÅ¡ymÄ dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo. 2017 m. kovo 6 d. pareiÅ¡kimu VÄ® Turto banko atstovė pareiÅ¡kė, kad yra informuota, jog pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis mirusysis Z. M. turi dukrÄ D. U., kuri 2010 m. balandžio 19 d. deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienio valstybę - Jungtinę Karalystę, D.

U. dukrÄ - pilnametę vaikaitę R. U., kuri 2010 m. rugpjūčio 17 d. deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienio valstybę - Jungtinę Karalystę, sÅ«nų G. M., kuris mirė 2009 m. birželio 10 d., daugiau pirmos ir antros eilės įpėdinių, tai yra mirusiojo vaikų ir vaikaičių Gyventojų registro tarnybos duomenimis nėra, kiti Gyventojų registro tarnybos duomenys apie mirusiojo brolius ir seseris notarui neteikiami. VÄ® Turto banko atstovė patvirtino, jog valstybė neturi duomenų, kad įpėdiniai bÅ«tų priėmę palikimÄ arba faktiÅ¡kai pradėję valdyti mirusiojo turtÄ .

Notarė nurodė, kad patikrinus Testamentų registro duomenis ar nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, Nekilnojamojo turto registrui atlikus nekilnojamojo turto duomenų tikslinimÄ ir nesant įpėdinių pareiÅ¡kimų dėl palikimo priėmimo, nebuvo jokio teisinio pagrindo atsisakyti iÅ¡duoti palikimo perėjimo Valstybei liudijimÄ po mirusiojo Z. M., mirusio 2015 m. kovo 25 d. mirties ir 2017 m. kovo 6 d. iÅ¡duotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr(duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Nurodė, kad asmens, laikančio save įpėdiniu, tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kimu.

Asmens valia priimti palikimÄ , t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ - tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008).

Praleidus palikimo priėmimo terminÄ ir jo įstatymo nustatytu bÅ«du nepratęsus, prarandama teisė paveldėti palikėjo turtÄ . Pažymėjo, kad įpėdinio teisės į palikimÄ gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiÅ¡kimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiÅ¡kai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tas pačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas.

Nurodė, kad Z. Z. įstatymo nustatyta tvarka nepriėmė palikimo, todėl teisėmis į nepriimtÄ palikimÄ Ä¯pėdinis negali laisvai disponuoti ir nebÅ«dama įpėdiniu ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti iÅ¡duotÄ palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ pripažinti negaliojančiu. Pažymėjo, jog pati ieÅ¡kovė nesiėmė aktyvių veiksmų, kad įgyvendintų savo teisę į paveldėjimÄ , tai yra priimtų palikimÄ . Nors Z. Z. žinojo, kad turi teisę paveldėti, tačiau dviejų metų laikotarpyje po brolio mirties jokių veiksmų, kuriais siektų įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , neatliko.

Jeigu paveldėtojas neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimÄ , teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iÅ¡ jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrÅ«ko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007). Patvirtino, kad ji, kaip notarė, nepažeidė įstatymų, tinkamai atliko savo pareigas, laikėsi jai keliamų reikalavimų, atlikdama veiksmus Å¡ioje paveldėjimo byloje padarė viskÄ , ko yra protinga iÅ¡ jos reikalauti.Trečiasis asmuo D.

U. raÅ¡tu informavo teismÄ , jog pretenzijų neturi ir su Z. Z. reikalavimais sutinka visiÅ¡kai.Trečiasis asmuo Ž. B. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, todėl laikytina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie civilinės bylos nagrinėjimÄ . I. Z. Z. reikalavimai dėl 2017 m. kovo 6 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti, tenkintini visiÅ¡kai.Dėl teismo procesinio sprendimo formos 2017 m. vasario 13 d. teisme gautas Z.

Z. patikslintas pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti. 2017 m. kovo 14 d. teisme priimtas Z. Z. ieÅ¡kinys dėl 2017 m. kovo 6 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad bylos tarpusavyje susijusios dėl jose pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«džio - po Z. M. mirties atsiradusio palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad Z.

Z. faktiniu valdymu priėmė po Z. M. mirties likusį turtÄ , ginčas vyksta dėl to paties turto, abiejose bylose dokumentus pateikė tas pats asmuo Z. Z., 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi bylos sujungtinos į vienÄ bylÄ . 2017 m. balandžio 18 d. teismo nutartimi iÅ¡spręstas klausimas dėl bylos Å¡alių procesinių padėčių nustatymo bei nutarta Z. Z. pripažinti ieÅ¡kove, Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ VÄ® Turto banko – atsakove, Ž. B., D. U. ir Å akių rajono 1-ojo notaro biuro notarę R.

V. – trečiaisiais asmenimis bei laikyti, kad nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės Z. Z. ieÅ¡kinį dėl 2017 m. kovo 6 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, ypatingoji teisena – ne ginčo teisena, tačiau tam, kad bÅ«tų nustatyta ar yra kilęs ginčas dėl teisės, visų pirma bÅ«tina apibrėžti materialinį teisinį santykį, iÅ¡ kurio kildinamos Å¡iame santykyje dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos.

Ginčas dėl civilinių teisių ir pareigų apima procesus, kuriais siekiama paneigti, perimti, kito asmens teises; sumažinti Å¡ių teisių įgyvendinimo galimybes; iÅ¡vengti pareigų ar sumažinti jų vykdymo apimtį arba intensyvumÄ ir pan. Visais Å¡iais atvejais viena ginčo Å¡alis siekia sau palankaus teisinio rezultato, kuris tuo pačiu metu yra nepalankus teisinis rezultatas kitai ginčo Å¡aliai. Teisinis rezultatas Å¡ia prasme – tai rezultatas, turintis pakankamai reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ asmens teisių ir pareigų egzistavimui ar jų įgyvendinimui.

Taigi, ginčo dėl teisės atveju, civilinės teisės ir pareigos turi bÅ«ti ginčo objektas arba vienas iÅ¡ jų, o proceso rezultatas turi bÅ«ti lemiamas Å¡ioms teisėms ir pareigoms.IeÅ¡kovė Z. Z. praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl palikimo priėmimo bei dėl palikimo perėjimo valstybei nuginčijimo, siekia įgyvendinti teisę paveldėti. Teismas pažymi, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti vienu iÅ¡ įstatyme įvardytų bÅ«dų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Ä®pėdinių, kurie praleido įstatyme nustatytÄ palikimo priėmimo terminÄ , vėlesnis įstojimas į paveldėjimo procesÄ gali turėti įtakos jau palikimÄ priėmusių įpėdinių teisėms ir pareigoms (pasikeis paveldimo turto dalys ir pan.), todėl priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti lemiamas teisei paveldėti ar palikimÄ jau priėmusių įpėdinių turtinėms teisėms.

Atitinkamai nagrinėjamoje byloje galimai kilus ginčui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ priima sprendimÄ , kurį galima skųsti apeliacine tvarka. Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali bÅ«ti priimtas faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavus pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ notarui. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priėmė palikimÄ , kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apie palikimo priėmimÄ , faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį Nr. 3K-3-484/2011; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį Nr. 3K-3-657 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali bÅ«ti reikÅ¡mingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumÄ ar prieÅ¡taringumÄ . IÅ¡ to teismas daro iÅ¡vadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiÅ¡kinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, bet gali atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiÅ¡kinimus, prieÅ¡taraujančius vėlesniems veiksmams ir aiÅ¡kinimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-586/2007 ir kt.).

Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimÄ , pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , reikÅ¡mingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dis.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Z. M. mirė 2015 m. kovo 25 d. (pagrindas: Å akių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2015 m. kovo 26 d. iÅ¡duotas mirties liudijimas, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), el. bylos priedas Nr. 10).

Konstatavus, kad ieÅ¡kovė Z. Z. neatliko CK 5.50 straipsnyje nustatytų veiksmų, turtas, nuosavybės teise priklausęs jos broliui Z. M. po jo mirties perėjo valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis Å akių rajono 1-ojo notaro biuro notarė R. V. 2017 m. kovo 6 d. iÅ¡davė palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visas turtas, atsiradęs po Z. M. mirties, perėjo valstybės nuosavybėn. IÅ¡ VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ , tai yra į 13/16 dalių buto/patalpos – buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota vieÅ¡ajame registre VÄ® Registrų centre (el. bylos popierinis priedas, b. l. 99-101).

Teismas, nustatydamas juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad pareiÅ¡kėjas priėmė savo artimųjų palikimÄ po jų mirties faktiniu turto valdymu, vadovaujasi įrodymais, o taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas, bÅ«tina vadovautis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais. Teismas pažymi, kad civiliniai santykiai pasižymi dispozityviÅ¡kumu ir kiekvienas savininkas teises į savo turtÄ Ä¯gyvendina laisvai ir nepakankamas rÅ«pinimasis turtu negali paneigti pačios teisės į turtÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingÄ terminÄ tai iÅ¡siaiÅ¡kintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, notarė R. V. 2016 m. kovo 1 d. iÅ¡davė Z. Z. liudijimÄ , jog Å akių rajono 1-ajame notaro biure mirusiojo Z.

M. paveldėjimo byla neužvesta, įpėdiniai dėl turto paveldėjimo nesikreipė ir pareiÅ¡kimų apie palikimo priėmimÄ neužregistruota (el. bylos priedas Nr. 13). IÅ¡ liudijimo turinio matyti, kad liudijimas iÅ¡duotas Z. Z., tai yra ieÅ¡kovei kreipiantis į notaro biurÄ ir siekiant gauti informacijÄ apie mirusiojo Z. M. bylos užvedimÄ . Taigi, akivaizdu, kad notarė R. V. buvo informuota ir turėjo duomenis apie galimus įstatyminius įpėdinius po mirusiojo Z. M. mirties, tačiau nepaisant to, 2017 m. kovo 6 d. iÅ¡davė palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ .

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėtas liudijimas dėl palikimo perėjimo valstybei buvo iÅ¡duotas jau prasidėjus teismo procesui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, tai yra ieÅ¡kovei Z. Z. siekiant įrodyti, kad ji priėmė mirusiojo brolio Z. M. palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti. CK 5.62 straipsnyje nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu turtas testamentu paliktas valstybei; palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ ; nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; iÅ¡ visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad turtas valstybei testamentu paliktas nebuvo; palikėjas Z. M. turi įpėdinių pagal įstatymÄ - vaikų, vaikaičių, seserį - ieÅ¡kovę Z. Z., kuri kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti, taip pat nustatyta, kad nei vienam iÅ¡ įpėdinių nebuvo atimta paveldėjimo teisė. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas iÅ¡duotas nesuderinant teisės normų su paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimo paskirtimi.

Teismas pažymi, kad CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatytos įpėdinių pagal įstatymÄ eilės: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iÅ¡ tėvo, tiek iÅ¡ motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iÅ¡ tėvo, tiek iÅ¡ motinos pusės; penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sÅ«nėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);

Å¡eÅ¡tos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). CK 5.11 straipsnio, reglamentuojančio įpėdinių pagal įstatymÄ eiles, 2 dalyje nurodyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymÄ tik nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iÅ¡ visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir Å¡eÅ¡tos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu Å¡ie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iÅ¡ jų atimta paveldėjimo teisė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovė Z. Z. yra ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymÄ , tai yra mirusiojo Z. M. sesuo. Bylos duomenimis nustatyta, kad paveldint pagal įstatymÄ mirusiojo Z. M. palikimÄ yra pirmos, antros ir ketvirtos eilės įpėdinių. Pirmos eilės įpėdiniai mirusio asmens vaikai – Ž. B., D. Ū., kurie dėl palikimo priėmimo nesikreipė, jo nepriėmė nei faktiniu valdymu, nei paduodami pareiÅ¡kimus apie palikimo priėmimÄ notaro biurui per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ .

Z. M. sÅ«nus G. M. mirė dar prieÅ¡ atsirandant palikimui, tai yra 2009 m. birželio 10 d. (el. bylos priedas Nr. 4). Apie tai ar jis turėjo vaikų, kurie turėtų teisę paveldėti atstovavimo teise po Z. M. mirties, byloje duomenų nėra. Mirusiojo dukra D. Ū. tik bylos nagrinėjimu metu informavo teismÄ , jog pretenzijų neturi ir sutinka su visais ieÅ¡kovės Z. Z. pareikÅ¡tais reikalavimais. Konstatuotina, kad pirmos eilės įpėdiniams palikimo nepriėmus per trijų mėnesių terminÄ , teisė priimti palikimÄ atsirado antros eilės įpėdiniams, tai yra mirusiojo tėvams ir vaikaičiams.

Mirusiojo Z. M. tėvai yra mirę, o vienintelė žinoma vaikaitė R. U. dėl palikimo priėmimo taip pat nesikreipė bei neiÅ¡reiÅ¡kė valios jo paveldėti. Å iai per tris mėnesius palikimo nepriėmus ir nesant trečios eilės įpėdinių (palikėjo senelių tiek iÅ¡ tėvo, tiek iÅ¡ motinos pusės, palikėjo provaikaičių), teisė priimti palikimÄ atsirado ketvirtos eilės įpėdinei – mirusiojo seseriai Z. Z.. Taigi, ieÅ¡kovė, bÅ«dama ketvirtos eilės įpėdinė, dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarÄ praėjus trijų mėnesių terminui, tačiau jai buvo paaiÅ¡kinta, kad ji praleido įstatymų nustatytÄ terminÄ paduoti pareiÅ¡kimÄ apie palikimÄ priėmimÄ .Notarų rÅ«mų prezidiumo 2011 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 6.1 patvirtintoje konsultacijoje „Dėl palikimo priėmimo termino skaičiavimo“ ir Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų tvarkymo rekomendacijose, patvirtintose 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 11.1, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimÄ , nepriklausomai nuo paveldėjimo bÅ«do (pagal įstatymÄ ar pagal testamentÄ ), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ ar sutikimÄ priimti palikimÄ palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos.

Tačiau teismas pažymi, kad nurodyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra skirti notarams ir yra rekomendacinio pobÅ«džio, todėl neatitinka teismų praktikoje pateikiamo tų pačių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2015 m. liepos 8 d., kuomet CK 5.50 straipsnio 4 dalis neteko galios (TAR, 2015 m. liepos 7 d., 2015-11103), kasacinio teismo praktikoje buvo aiÅ¡kintina, kad kol įpėdinis, turintis teisę paveldėti pirmasis, per įstatyme nustatytÄ terminÄ neiÅ¡reiÅ¡kia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimÄ .

Kai įpėdinis per įstatyme nustatytÄ terminÄ neiÅ¡reiÅ¡kia valios dėl palikimo priėmimo, taip pat atsisako jį priimti, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimÄ pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems Å¡ios teisės, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams. Tokie asmenys teisę priimti palikimÄ Ä¯gyja nuo savo teisės priimti palikimÄ atsiradimo dienos, o ne nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2014).

Atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje ilgÄ laikÄ buvo aiÅ¡kintina tokie palikimo priėmimo terminai bei į tai, kad ieÅ¡kovė į notaro biurÄ kreipėsi po trijų mėnesių nuo palikėjo Z. M. mirties, nes manė, kad dėl palikimo priėmimo gali kreiptis tik suėjus trijų mėnesių terminui, teismo neturi pagrindo abejoti tokiais ieÅ¡kovės parodymais, juolab, kad ji yra ketvirtos eilės įpėdinė, todėl galimai pagrįstai manė, kad teisė paveldėti jai atsirs tik praėjus trijų mėnesių terminui.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad VÄ® Turto bankas Å¡iuo metu už ginčo nekilnojamojo turto objektÄ - butÄ /patalpÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini)., yra sumokėjęs 126,55 Eur mokesčių už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ ir 44,52 Eur už kitas komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2017 m. kovo – birželio mėnesius (el. bylos popierinis priedas, b. l. 82-83). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ieÅ¡kovė Z. Z. taip pat mokėjo minėto buto mokesčius už Å¡ilumos energijÄ .

Byloje pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė UAB Å akių Å¡ilumos tinklams 2016-02-29 sumokėjo 100 Eur, 2016-03-08 – 100 Eur, 2016-07-17 – 100 Eur, 2016-08-16 – 50 Eur, viso – 350 Eur (el. bylos popierinis priedas, b. l. 90-93). Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovė mokėjo mokesčius tuo metu, kai minėtas butas nuosavybės teise priklausė mirusiajam Z. M. ir dar nebuvo iÅ¡duotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Kas akivaizdžiai patvirtina, kad ieÅ¡kovė siekė įgyti nuosavybės teises į mirusiajam broliui priklausančiÄ buto su rÅ«siu dalį ir tokiu bÅ«du priimti palikimÄ likusį po brolio mirties.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ieÅ¡kovė Z. Z. mokėjo komunalinius mokesčius už jos mirusiajam broliui Z. M. priklausančio buto dalį, iÅ¡kraustė iÅ¡ mirusiojo brolio buto ten gyvenančiÄ jo sugyventinę, kas akivaizdžiai parodo, jog Z. Z. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė. Taip pat pažymėtina, kad Z. Z. rÅ«pinosi mirusio brolio laidotuvėmis, visas laidojimo iÅ¡laidas padengė iÅ¡ savo asmeninių lėšų, iki Å¡iol prižiÅ«ri jo kapÄ . Z. Z. pasirÅ«pino visais likusiais po brolio mirties jo asmeniniais daiktais, kas patvirtinta, kad ji rÅ«pinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį.

Nors pareiÅ¡kėja mokesčius už komunalinius patarnavimus pradėjo mokėti ne per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o per dvylika mėnesių (bylos duomenimis pirma įmoka už Å¡ilumos energijÄ padaryta 2016-02-29, el. bylos popierinis priedas, b. l. 93), tačiau atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas pagrįstai mano, kad ieÅ¡kovė aktyviais ir vieÅ¡ais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias bei galinčias kilti iÅ¡ palikimo po jos mirusiojo brolio Z.

M. mirties bei faktiÅ¡kai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimÄ . Dėl 2017 m. kovo 6 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo Teismui nustačius, kad ieÅ¡kovė Z. Z. savo aktyviais ir vieÅ¡ais veiksmais mirusiojo brolio Z. M. turtÄ valdė kaip savo ir laikė save turto savininke tuo priimdami faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti palikimÄ CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, neliko CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto teisinio pagrindo palikimui pereiti valstybei.Teismas pažymi, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė.

Kaip jau minėtina, CK 5.62 straipsnio 1 dalis numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu turtas testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, iÅ¡ visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovė dėl teisinių žinių stokos nepasirÅ«pino, jog paveldėjimÄ tvarkančiam notarui bÅ«tų pateikti duomenys apie tai, kad ji priėmė mirusiojo brolio palikimÄ .

Taigi, įstatyminiams įpėdiniams laiku nesikreipus dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo bylos užvedimo po mirusiojo Z. M. mirties, Å akių rajono 1-ojo notaro biuro notarė R. V. 2017 m. kovo 6 d. iÅ¡davė palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).Asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis).

Å iuo atveju, ieÅ¡kovė Z. Z. nepraleisdama įstatymo numatyto senaties termino bei pateikdama ieÅ¡kinį teisme siekia nuginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama priimant palikimÄ ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ , ar yra įregistravęs nurodytÄ vienaÅ¡alį sandorį vieÅ¡ajame registre.

Pažymėtina, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktÄ ir teisę į palikimÄ , pagrindas registruoti turtÄ savo vardu. Jis yra paveldėtojo nuosavybės teisę į turtÄ patvirtinantis dokumentas, suteikiantis teisę laisvai valdyti, naudoti ir disponuoti turtu. Tačiau teismas pažymi, kad paveldėjimo teisės liudijimas teisiÅ¡kai yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V.

Ž. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir kt., bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. R. Z. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2008).Teismui nustačius, jog ieÅ¡kovė priėmė mirusiojo brolio palikimÄ faktiÅ¡kai valdydama, palikimo perėjimo valstybei liudijimas pripažintinas negaliojančiu. Taip teismas sprendžia, nes paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovė Z. Z. yra ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymÄ po savo mirusiojo brolio Z.

M. mirties ir siekia paveldėti brolio palikimÄ , tačiau dėl objektyvių priežasčių tinkamai neįgyvendino teisės į palikimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad įpėdiniui (valstybei) priimto palikimo atsisakyti savo iniciatyva neleidžiama, iÅ¡duoto liudijimo notaras panaikinti negali, senaties terminas ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ nėra praleistas, todėl teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas pripažintinas negaliojančiu (CK 5.8 straipsnis, 5.9 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).Pripažinus palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ negaliojančiu, naikintinos jo pagrindu Lietuvos Respublikos valstybei įregistruotos nuosavybės teisės į mirusiojo Z.

M. nekilnojamÄ jį turtÄ : 13/16 dalių buto/patalpos – buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarkÄ nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 Eur. Nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų iÅ¡laidos yra 13,91 Eur, ieÅ¡kovės reikalavimai yra tenkintini visiÅ¡kai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje atsakovė yra Lietuvos Respublikos valstybė, iÅ¡ atsakovės procesinių dokumentų iÅ¡laidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u t a r i a : ieÅ¡kovės Z. Z. ieÅ¡kinį dėl 2017 m. kovo 6 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti, tenkinti visiÅ¡kai.Nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad Z. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimÄ , kuris atsirado po jos brolio Z.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, mirusio 2015 m. kovo 25 d. (mirties įraÅ¡as apie tai įraÅ¡ytas 2015 m. kovo 26 d., mirties įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)). Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.Panaikinti Å akių rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. V. 2017 m. kovo 6 d. iÅ¡duotÄ palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®pareigoti VÄ® Registrų centrÄ panaikinti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įraÅ¡Ä apie nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nuosavybės teise įregistruotas 13/16 dalių buto/patalpos – buto su rÅ«siu, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini).IÅ¡siųsti įsitesėjusio sprendimo kopijÄ VÄ® Registrų centrui ir Testamentų registrui.

Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartimi taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡Ä vieÅ¡ajame registre, kad dėl buto/patalpos – buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) vyksta teisminis procesas ir nuosavybės teisės perleidimas yra draudžiamas, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                                                          Arturas Rauktys