2021-03-03 Nr. AB-4655-3-61-3-01648-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-443-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01648-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. ir atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Top Consult“ dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. gegužės 2 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2019 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr.V4-80 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui G. S. skyrimo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas). Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarnybos direktorius skundžiamu įsakymu paskyrė jam nuobaudą – įspėjimą. Nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 16 punkto pažeidimą, kuris grindžiamas 2019 m. kovo 28 d. išvada „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Top Consult“ veiklos patikrinimo Nr. D4-421 (toliau – ir Išvada).

3. Pareiškėjo nuomone, administracinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, nes ginčijamas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, administracinė nuobauda skirta, vadovaujantis netinkama teisės akto redakcija ir nebuvo atsižvelgta į BUAB „Vakuolė“ (toliau – ir Įmonė) bankroto administravimo procedūros ypatumus.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnybos sprendimas skirti nuobaudą yra priimtas pagal šiuo metu galiojančią ĮBĮ 117 straipsnio redakciją, kuria vadovaujantis administracinė nuobauda pareiškėjui galėjo būti paskirta už veiksmus ar neveikimą padarytus po 2018 m. gruodžio 2 d. Skirdama nuobaudą už UAB „Vakuolė“ 2014–2017 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą, Tarnyba privalėjo vadovautis pažeidimo atsiradimo momentu galiojusiu teisės aktu, o ne teisės aktu, kuris ne tik negaliojo bet ir dar nebuvo priimtas. Tarnyba, 2019 m. kovo 28 d. Išvadoje ir skundžiamame įsakyme nepasisakė, nevertino ir neatsižvelgė į pareiškėjo atsiliepime pateiktus argumentus dėl kokių priežasčių nebuvo sudaroma UAB „Vakuolė“ finansinė atskaitomybė ir jam pritaikyta poveikio priemonė negali būti laikoma atitinkanti teisingumo, proporcingumo ir kitiems teisės principams.

5. Tarnyba neatsižvelgė į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2010 m. gruodžio 23 d. išvadoje ir 2015 m. gruodžio 11 d. Kauno apygardos teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-493/2015 (toliau – ir Nuosprendis) nustatytas aplinkybes. FNTT 2010 m. gruodžio 23 d. išvadoje ir Nuosprendyje yra konstatuotos aplinkybės ir veiksmai, kurie iškreipė ir suklastojo tikrąją UAB „Vakuolė“ ūkinę finansinę būklę ir neleido bankroto administratoriui vadovautis BUAB „Vakuolė“ apskaitos dokumentais ir kitais duomenimis, sudaryti tęstinės apskaitos suvestinius apskaitos dokumentus bei metinės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinius. Suklastotų ir apgaulingų duomenų pagrindu negalima teisinga atskaitomybė ir bankroto administratorius neturėjo teisės rengti BUAB „Vakuolė“ finansinės atskaitomybės ataskaitos rinkinių.

6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad skundžiamu įsakymu konstatuota, jog bankroto administratorius pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punktą, kadangi nuo paskyrimo UAB „Vakuolė“ bankroto administratoriumi, t. y. nuo 2014 m. kovo 13 d., nesudarė ir neteikė kreditorių susirinkimui metinių finansinių ataskaitų rinkinių, todėl pareiškėjui, kaip bankroto administratoriaus vadovui, skirta ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta nuobauda – įspėjimas. Tarnybai atlikus patikrinimą, nebuvo nustatyta, kad bankroto administratorius būtų sudaręs ir teikęs finansinių ataskaitų rinkinius kreditorių susirinkimui už 2014, 2015, 2016, 2017 metų laikotarpius, taip pat nebuvo nustatyta, kad šiuos pažeidimus bankroto administratorius būtų ištaisęs po 2018 m. gruodžio 1 d., t. y. kai įsigaliojo 2018 m. spalio 25 d. priimti ĮBĮ pakeitimai, todėl bankroto administratoriaus pažeidimai Tarnybos buvo įvertinti kaip trunkamieji. Atsižvelgiant į tai paskirta nuobauda pareiškėjui yra teisėta ir pagrįsta.

8. Atsakovas pažymėjo, kad ĮBĮ ir kiti bankroto procesą reguliuojantys teisės aktai nenumato išimčių bankroto administratoriui nesudaryti Įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinių ar jų neteikti kreditorių susirinkimui. Bankrutuojančių įmonių procesuose nuolat pasitaiko atvejų, kai įmonės finansiniai dokumentai ne visada perimami iš buvusių įmonių vadovų (arba yra apskritai prarandami), bankroto administratorius perima tik dalį jų arba gauti finansiniai dokumentai neatitinka faktinės įmonės finansinės būklės ir pan. Tokiais atvejais bankroto administratoriui tenka pareiga įvertinti bankrutuojančios įmonės finansinę situaciją pagal jos faktinę būklę, o, bankroto proceso eigoje paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl įmonės turimo turto, įsipareigojimų ir pan., atitinkamai koreguoti finansines ataskaitas.

9. Pareiškėjo argumentas, kad paskirta nuobauda negali būti laikoma atitinkanti teisingumo, proporcingumo ir kitų teisės principų, atsakovo vertinimu, yra nepagrįstas. Tarnybos direktorius, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes (nustatyta, kad pažeidimas laikomas trunkamuoju, kuris nebuvo ištaisytas ir po 2018 m. gruodžio 1 d. ĮBĮ pakeitimų, o bankroto administratoriaus vadovu yra pareiškėjas, kuris taip pat yra įgaliotas asmuo, atsakingas už Įmonės administravimą), atsižvelgęs į pasikeitusį bankroto administratorių atsakomybės reglamentavimą bei įgyvendindamas savo diskrecijos teisę skiriant nuobaudą, skyrė pareiškėjui nuobaudą – įspėjimą. Atsakovo manymu, naudojimasis diskrecija savaime nedaro priimto sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. V4-80 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui G. S. skyrimo“; priteisė pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas nustatė, kad:

11.1 Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartimi BUAB „Vakuolė“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Top Consult“. Pareiškėjas yra UAB „Top Consult“ vadovas.

11.2 Atsakovas 2018 m. lapkričio 14 d. gavo BUAB „Vakuolė“ kreditorių susirinkimo pirmininko UAB „EMSI“ atstovo 2018 m. lapkričio 14 d. skundą „Dėl teisės aktams prieštaraujančių BUAB „Vakuolė“ bankroto administratoriaus UAB „Top Consult“ veikų ir veiklos ataskaitos patikrinimo“ (toliau – ir Skundas). Jame buvo nurodyta, kad bankroto administratorius Įmonę administruoja nuo 2014 m. kovo 13 d., tačiau valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ paskutiniai duomenys apie Įmonės finansinę atskaitomybę yra teikti už 2012 m. Skunde nurodyta, kad klausimai dėl finansinių ataskaitų rinkinių už 2017 m. nebuvo įtraukti nei į 2018 m. gegužės 22 d., nei į 2018 m. spalio 22 d. Įmonės kreditorių susirinkimo darbotvarkes. Skunde buvo prašoma Tarnybos patikrinti, ar bankroto administratorius vykdė pareigas teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti ir teikti metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius.

11.3 2019 m. kovo 28 d. surašyta išvada „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Top Consult“ veiklos patikrinimo“ Nr. D4-421, kuria pasiūlyta bankroto administratoriaus vadovui G. S. už patikrinimo metu nustatytą ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punkto pažeidimą skirti nuobaudą – įspėjimą. Išvadoje konstatuota, kad bankroto administratorius, administruodamas Įmonės bankroto procesą, pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punktą, kadangi nuo paskyrimo Įmonės bankroto administratoriumi, t. y. nuo 2014 m. kovo 13 d., nesudarė ir neteikė kreditorių susirinkimui metinių finansinių ataskaitų rinkinių.

11.4 2019 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V4-80 už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punkto pažeidimus, nustatytus atlikus patikrinimą, bankroto administratoriaus UAB „Top Consult“ vadovui G. S., vadovaujantis ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Tarnybos direktorius paskyrė nuobaudą – įspėjimą.

12. Teismas nurodė, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punktą, bankroto administratorius organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas. Tais atvejais, kai įmonė nėra pateikusi mokesčių deklaracijų ir kitų dokumentų, administratorius privalo suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms atlikti dokumentų patikrinimus ir revizijas duomenims, teiktiniems nepateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, nustatyti.

13. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad pareiškėjo nurodomuose dokumentuose, t. y. FNTT 2010 m. gruodžio 23 d. išvadoje bei Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-493/2015 iš esmės buvo vertinamos aplinkybės, kurios įvyko iki Įmonės bankroto bylos iškėlimo, todėl atlikto neplaninio bankroto administratoriaus veiklos patikrinimui nebuvo aktuali. Teismas pažymėjo, kad ĮBĮ ir kiti bankroto procesą reguliuojantys teisės aktai nenumato išimčių bankroto administratoriui nesudaryti įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinių ir jų neteikimo kreditorių susirinkimui, o Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą. Teismas pažymėjo, kad bankrutuojančių įmonių procesuose nuolat pasitaiko atvejų, kai įmonės finansiniai dokumentai ne visada perimami iš buvusių įmonių vadovų (arba yra apskritai prarandami), bankroto administratorius perimą tik dalį jų arba gauti finansiniai dokumentai neatitinka faktinės įmonės finansinės būklės ir pan. Tokiais atvejais bankroto administratoriui tenka pareiga įvertinti bankrutuojančios įmonės finansinę situaciją pagal jos faktinę būklę, o bankroto proceso eigoje paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl įmonės turimo turto, įsipareigojimų ir pan., atitinkamai koreguoti finansines ataskaitas. Teismas pateikė nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-421/2015 bei nurodė, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bankroto administratorius neturi pareigos teikti tvirtinti kreditorių susirinkimui finansinių ataskaitų rinkinio, kurį pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 20 straipsnio 3 dalį sudaro balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita, aiškinamasis raštas, o turi pareigą teikti tik jį sudarančias konkrečias finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą).

14. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, dėl ko bankroto administratorius, atstovaudamas įmonei ir kreditoriams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai. Pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad Tarnyba turėtų teikti metodinius nurodymus, kaip tokiais ypatingais atvejai turėtų būti sudaromos finansinės ataskaitos, teismas vertino kaip neturinčius įtakos paskirtos nuobaudos teisėtumui, kadangi iš bylos medžiagos nenustatyta, kad bankroto administratorius būtų kreipęsis į Tarnybą dėl išaiškinimų teikimo.

15. Teismo vertinimu, bankroto administratorius, vykdydamas Įmonės bankroto procesą nuo 2014 metų, turėjo pakankamai laiko įvertinti Įmonės faktinę finansinę situaciją bei parengti finansinių ataskaitų rinkinius už 2014, 2015, 2016, 2017 metų laikotarpius, kaip tai įpareigoja daryti ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punktas.

16. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad atsakomybė jam pritaikyta nepagrįstai. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. spalio 25 d. įstatymu Nr. XIII-1593 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) buvo pakeista ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalis. Įstatymo pakeitimas įsigaliojo nuo 2018 m. gruodžio 1 d. Pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad 117 straipsnio nuostatos dėl nuobaudų skyrimo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, taikomos už pažeidimus, padarytus po įstatymo Nr. XIII-1593 įsigaliojimo. Teismas nustatė, kad bankroto administratoriaus veiksmai (neveikimas), už kuriuos skundžiamu įsakymu buvo paskirta nuobauda, nustatyti už laikotarpį iki 2017 metų, kadangi išvadoje konstatuota ir pareiškėjas nubaustas už tai, kad administratorius kreditorių susirinkimui nepateikė finansinių ataskaitų rinkinių už 2014, 2015, 2016, 2017 metus. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikytas teisės aktas, negaliojęs veiksmų (neveikimo) metu.

17. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad pažeidimas yra tęstinis, nes administracinės teisės teorijoje pripažįstama, jog administracinės teisės normos paprastai reguliuoja tik tuos santykius, kurie atsiranda įsigaliojus administracinės teisės normai, t. y. normos ar norminio teisės akto galia įprastai nukreipta į ateitį. Administracinės teisės, kaip ir kitų teisės šakų, normos atgal negalioja, t. y. neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Tai reiškia, kad norminiai aktai paprastai netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms, kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo.

18. Teismas pažymėjo, kad VAĮ 3 ir 8 straipsnio 1 dalies reglamentavimas suponuoja išvadą, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyti teisės aktai, taikytini ir galioję nagrinėjamų materialiųjų teisinių santykių metu. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

III. 19. Pareiškėjas G. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimo motyvus: „Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad pareiškėjo nurodomuose dokumentuose, tai yra 2010-12-23 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos išvadoje bei 2015-12-11 Kauno apygardos teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-493/2015, iš esmės buvo vertinamos aplinkybės, kurios įvyko iki Įmonės bankroto bylos iškėlimo, todėl atlikto neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimui nebuvo aktuali.“; „Tokiais atvejais bankroto administratoriui tenka pareiga įvertinti bankrutuojančios įmonės finansinę situacijų pagal jos faktinę būklę, o bankroto proceso eigoje paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl įmonės turimo turto, įsipareigojimų ir pan., atitinkamai koreguoti finansines ataskaitas.“; „Teismo vertinimu Administratorius, vykdydamas Įmonės bankroto procesų nuo 2014 metų, turėjo pakankamai laiko įvertinti Įmonės faktinę finansinę situacijų bei parengti finansinių ataskaitų rinkinius už 2014, 2015, 2016, 2017 metų laikotarpius, kaip tai įpareigoja daryti ĮBĮ 11 str. 5 d. 16 p.“ Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjo teigimu, nurodytų pirmosios instancijos teismo motyvų pagrindu sprendime esančios išvados bei faktinių aplinkybių vertinimas neatitinka tikrovės bei prieštarauja nustatytų faktinių aplinkybių turiniui ir teisiniam reglamentavimui.

21. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis į bylą yra pateikęs 2010 m. gruodžio 23 d. FNTT specialisto išvadą Nr. 5-2/208, Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-493/2015. Juose yra konstatuotos aplinkybės ir veiksmai, kurie iškreipė ir suklastojo tikrąją UAB „Vakuolė“ ūkinę finansinę būklę ir neleido, be kita ko, ir bankroto administratoriui vadovautis BUAB „Vakuolė“ apskaitos dokumentais ir kitais duomenimis, sudaryti tęstinės apskaitos suvestinius apskaitos dokumentus bei metinės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinius. Suklastotų ir apgaulingų duomenų pagrindu negalima teisinga atskaitomybė ir bankroto administratorius neturėjo teisės rengti BUAB „Vakuolė“ finansinės atskaitomybės ataskaitos rinkinių. Priešingu atveju bankroto administratorius sudarytų kreditorius, valstybės institucijas ir kitus informacijos vartotojus klaidinančią atskaitomybę, už ką pats galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl įmonės apgaulingos apskaitos ir atskaitomybės dokumentų sudarymo ir panaudojimo.

22. Bankroto administratorius, rengdamas finansinę atskaitomybę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu ir Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VAS-10 (Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. VAS-51 redakcija) patvirtintais Verslo apskaitos standartais (2-asis Verslo apskaitos standartas „Balansas“). Minėti teisės aktai numato, jog finansinėje atskaitomybėje privalo būti įrašyti tikslūs ir teisingi duomenys ir už duomenų teisingumą atsako finansinę atskaitomybę sudaręs asmuo. Šiuo atveju įsiteisėjusiu Nuosprendžiu yra konstatuotas BUAB „Vakuolė“ pirminių apskaitos duomenų klastojimas, dokumentų nebuvimas, fiktyvių sandorių sudarymas, suklastotų finansinės atskaitomybės teikimas, BUAB „Vakuolė“ finansinių ataskaitų parengimas ir pateikiama kreditoriams ir juridinių asmenų registrui. Pareiškėjas pažymi, kad aukščiau pateiktos aplinkybės patvirtina, jog galimybių sudaryti teisės aktų reikalavimus atitinkančią UAB „Vakuolė“ finansinę atskaitomybę nebuvo.

23. Pareiškėjas nurodo, kad iš teismo sprendimo jis suprato, jog, 2014 m. perėmus Įmonės administravimą, BUAB „Vakuolė“ bankroto administratorius turėjo parengti įmonės finansinę atskaitomybę: nepaisydamas fakto, kad po paskutinės esamos parengtos (2012 m.) BUAB „Vakuolė“ finansinės atskaitomybės Nuosprendžiu konstatuotas negalimumas nustatyti UAB „Vakuolė“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; arba parengti finansinę atskaitomybę „nuo nulio“, t. y. su „nulinėmis“ laikotarpio pradžios reikšmėmis (sausio 1 dienai), vėliau jas „koreguojant“ (kaip nurodoma sprendime) atsižvelgiant į nustatomus eigoje duomenis. Tačiau tokia pirmosios instancijos teismo pozicija neatitinka teisinio finansinės atskaitomybės rengimo reglamentavimo. Pareiškėjas, remdamasis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 9 punktu, šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad visos įmonės, tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansines ataskaitas, vadovaujasi bendraisiais apskaitos principais, be kita ko, įmonės veiklos tęstinumo, nurodo, kad pareiškėjui nesuteikta teisė parengti finansinę atskaitomybę kaip naują, nepriklausančią nuo praeities duomenų, parengti ją „nuo nulio“.

24. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad <..bankroto proceso eigoje paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl įmonės turimo turto, įsipareigojimų ir pan., atitinkamai koreguoti finansines ataskaitas >. Tačiau pateikdamas nuomonę dėl finansinių ataskaitų „koregavimo“, teismas nenurodė jokio teisės akto, kuris numatytų galimybę „koreguoti“ finansinę atskaitomybę. Pareiškėjui tiek po Tarnybos atsiliepimo į pareiškėjo skundą, tiek ir iš teismo sprendimo taip ir netapo žinoma, kokių teisės normų pagrindu pareiškėjas turi teisę „koreguoti“ finansinę atskaitomybę. Pareiškėjas pažymi, kad, pateikus VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentus, juos koreguoti (keisti) nėra galimybės.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat pateikia BAB „Ūkio bankas“ ir BAB banko „SNORAS“ pavyzdžius, nurodydamas, kad šių įmonių finansinių ataskaitų rinkiniai taip pat nėra teikiami Juridinių asmenų registrui.

26. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas motyvuojamas pateikiant nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-421/2015, tačiau, pareiškėjo manymu, ši nutartis ir joje pateikti išaiškinimai nėra aktualūs šiai bylai. Tokia pareiškėjo nuomonė grindžiama, be kita ko, tuo, kad minimos nutarties 24 punkte yra nurodyta, koks klausimas išspręstas nutartimi – nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kokias finansines ataskaitas (ar jų rinkinius) bankroto administratorius turi pareigų parengti ir pateikti tvirtinti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimui. Taigi byloje nagrinėtas skirtingos esmės su finansinės atskaitomybės rengimu susijęs klausimas.

IV. 27. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28. Atsakovas pažymi, kad ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punktas numato, jog bankroto administratorius, įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas. Ši ĮBĮ nustatyta pareiga galiojo tiek 2014 m., kai bankroto administratorius buvo paskirtas Įmonės bankroto administratoriumi, tiek 2019 m., kai Tarnyba priėmė 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą pareiškėjo atžvilgiu. Tarnybos vertinimu, šis reglamentavimas reiškia, kad nuo 2014 m. iki 2019 m., kada buvo atliktas bankroto administratoriaus neplaninis veiklos patikrinimas, jokių papildomų prievolių dėl ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punkte numatytos pareigos vykdymo nebuvo nustatyta, o 2018 m. gruodžio 1 d. įsigalioję ĮBĮ pakeitimai iš esmės tik išplėtė subjektų ratą, kuriems gali būti taikomos ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalyje numatytos poveikio priemonės.

29. Atsakovas laikosi nuomonės, kad Tarnyba konstatavo trunkamąjį teisės pažeidimą, kuris bankroto administratoriaus buvo padarytas neveikimu, t. y. nevykdant ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punkte nustatytos pareigos ir kuris trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas. Tarnyba pažymi, kad ji iki šiol neturi duomenų, kad nustatyti pažeidimai Įmonės bankroto procese būtų pašalinti. Todėl akivaizdu, kad teismo sprendime nurodomas argumentas, jog Tarnyba negalėjo taikyti atsakomybės pareiškėjui, nes patys pažeidimai buvo nustatyti už laikotarpį iki 2017 m., yra nepagrįsti dėl pačio pažeidimo trunkamojo pobūdžio, kuris ir toliau tęsiamas, t. y tiek 2018 m., tiek 2019 m.

30. Atsakovo manymu, pasikeitusiu ĮBĮ reglamentavimu paties subjektų rato, kuriems yra taikoma nuobauda, praplėtimas, neprieštarauja principui lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), kadangi tiek bankroto administratoriui juridiniam asmeniui, tiek pareiškėjui ir iki 2014 m. ir po 2018 m. gruodžio 1 d. buvo žinoma apie ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punkte numatytos pareigos vykdymą bei kokias nuobaudas turi teisę skirti Tarnyba (ĮBĮ 117 str. 1 d.). Tarnyba, skirdama pareiškėjui nuobaudą, vadovavosi tiek pasikeitusiu ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, tiek aplinkybe, jog bankroto administratorius yra juridinis asmuo, kurio, kaip dirbtinai sukurto teisinio subjekto, atsakomybė kyla iš jo darbuotojų ar atstovų (fizinių asmenų) padarytų pažeidimų, taip pat kad būtent faktinius administravimo veiksmus Įmonės bankroto procese atliko bankroto administratorius ir jo vadovas – pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba sprendė, kad tikslingiausia poveikio priemonę šiuo atveju skirti ne bankroto administratoriui – juridiniam asmeniui, o faktiškai bankroto administravimo veiksmus atlikusiam asmeniui – bankroto administratoriui (pareiškėjui), kuris neužtikrino ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punkte nustatytos pareigos įvykdymo. Skiriant nuobaudą, Tarnyba pasinaudojo turima diskrecijos teise, todėl atsakovas mano, kad priimtas Tarnybos 2019 m. balandžio 1 d. sprendimas ir šiuo pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas.

31. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

32. Atsakovas, remdamasis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punktu, nurodo, kad bankroto administratorius privalo sudaryti administruojamos įmonės finansinių ataskaitų rinkinius. Jokių išimčių nei bankroto procesą, nei finansinės atskaitomybės sudarymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta. Pareiškėjo teiginiai, kad nei Tarnybos teiktame atsiliepime, nei skundžiamame teismo sprendime pareiškėjui nebuvo paaiškinta kaip turi būti sudaromi finansinių ataskaitų rinkiniai, nagrinėjamu atveju yra visiškai teisiškai nereikšmingi. Atsakovas pažymi, kad kiekvienas bankroto administratorius, kaip šios srities profesionalas, privalo išmanyti finansinės atskaitomybės dokumentų rengimo sritį.

33. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta, jog išskirtiniais atvejais, kai taikant bendruosius apskaitos principus ir apskaitos standartus sudarytos finansinės ataskaitos prieštarauja šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimui, nuo apskaitos standartų ir bendrųjų apskaitos principų galima nukrypti, kad būtų įvykdytas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimas tikrai ir teisingai parodyti įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą. Kiekvienas nukrypimas nuo apskaitos standartų, jo priežastys ir poveikis įmonės turtui, nuosavam kapitalui, įsipareigojimams, pajamoms, sąnaudoms ir pinigų srautams, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą, aptariami aiškinamajame rašte. Iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad įmonės finansinė apskaita turi atitikti apskaitos standartus, tačiau, nesant galimybės to užtikrinti, vis tiek būtina pateikti šias ataskaitas, atitinkamą nukrypimą paaiškinant aiškinamajame rašte. Todėl vien aplinkybė, kad pareiškėjas negali pateikti Įmonės tikslių duomenų, atsakovo įsitikinimu, neatleidžia jo nuo pareigos rengti finansinių ataskaitų rinkinius, atitinkamus trūkumus nurodant aiškinamajame rašte.

34. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami BAB „Ūkio bankas“ ir BAB banko „SNORAS“ pavyzdžiai nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kadangi Tarnyba atliktame neplaniniame bankroto administratoriaus veiklos patikrinime vertino, ar buvo įvykdyta ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punkte nustatyta pareiga sudaryti ir teikti kreditorių susirinkimui tvirtinti finansinių ataskaitų rinkinius, o ne šių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimo Juridinių asmenų registrui klausimas.

35. Atsakovo nuomone, Tarnybos nustatytas pažeidimas yra akivaizdus, o pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų ar dokumentų, kurie patvirtintų kitokią išvadą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 36. Ginčas byloje kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. V4-80 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui G. S. skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą Tarnybos įsakymą panaikino, nustatęs, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikytas teisės aktas, negaliojęs jo veiksmų (neveikimo) metu. Dėl šio teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas pasisakė dėl Tarnybos konstatuoto pažeidimo esmės. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu, teigdamas, kad Tarnyba konstatavo trunkamąjį teisės pažeidimą bei turėjo diskrecijos teisę pasirinkti kam skirti poveikio priemonę – bankroto administratoriui – juridiniam asmeniui, ar faktiškai bankroto administravimo veiksmus atlikusiam asmeniui – bankroto administratoriui (pareiškėjui).

38. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. Byloje nustatyta, kad Tarnybos direktorius ginčijamu 2019 m. balandžio 1 d. įsakymu nusprendė bankroto administratoriaus UAB „Top Consult“ vadovui G. S. skirti nuobaudą – įspėjimą. Įsakymas priimtas, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, susipažinus su 2019 m. kovo 28 d. išvada Nr. D4-421 ir bankroto administratoriaus UAB „Top Consult“ pateikta 2019 m. kovo 26 d. nuomone, atsižvelgus į tai, kad bankroto administratorius UAB „Top Consult” pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 16 punktą. Iš Tarnybos 2019 m. kovo 28 d. išvados Nr. D4-421 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Top Consult“ veiklos patikrinimo“ dalies „Dėl finansinių ataskaitų rinkinių ir Administratoriaus veiklos ataskaitų“ matyti, kad patikrinimo metu buvo vertinami bankroto administratoriaus veiksmai (neveikimas) už laikotarpį iki 2017 m. Išvadoje konstatuota, jog atliekamo patikrinimo metu nenustatyta, kad administratorius būtų sudaręs ir teikęs finansinių ataskaitų rinkinius kreditorių susirinkimui už 2014, 2015, 2016, 2017 metų laikotarpius. Išvados dalyje „Pastabos ir rekomendacijos“ nurodyta, kad nustatytas pažeidimas laikomas trunkamuoju pažeidimu, jis trunka ilgą laiką, nebuvo ištaisytas ir tęsiasi iki šiol, todėl pasiūlyta skirti poveikio priemonę bankroto administratoriaus vadovui G. S., nes pastarasis, būdamas ir administratoriaus vadovu, ir asmeniu, atsakingu už Įmonės administravimą, neužtikrino Įmonių bankroto įstatyme nustatytos pareigos įvykdymo.

40. Įmonių bankroto įstatymo (akto redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 1 d.) 117 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

41. 2018 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 11, 116 ir 117 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1593 buvo pakeista ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalis, nustatant, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje (Pakeitimo įstatymo 3 str.). Taigi minėtu įstatymo pakeitimu buvo išplėstas subjektų ratas, kuriems gali būti taikomas Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje numatytos poveikio priemonės. Įstatymo pakeitimas įsigaliojo 2018 m. gruodžio 1 d. (Pakeitimo įstatymo 4 str. 1 d.).

42. 2018 m. spalio 25 d. įstatymo Nr. XIII-1593 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio nuostatos dėl nuobaudų skyrimo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, taikomos už pažeidimus, padarytus po įstatymo įsigaliojimo.

43. Administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit, reiškiantis, kad norminiuose teisės aktuose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-566-662/2017). Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų tik į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimą, 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012, 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1764-662/2016).

44. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad Tarnyba konstatavo trunkamąjį teisės pažeidimą, kuris bankroto administratoriaus buvo padarytas neveikimu – nevykdant Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 16 punkte nustatytos pareigos ne tik 2014, 2015, 2016, 2017 metais, bet ir 2018, 2019 metais.

45. Vertindama šiuos apelianto argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Tarnyba veikia kaip viešojo administravimo institucija, todėl jos priimtas sprendimas pareiškėjui skirti nuobaudą turėjo atitikti tokių subjektų sprendimams keliamus reikalavimus, be kita ko, išdėstytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi skundžiamo įsakymo priėmimo metu, t. y. 2019 m. balandžio 1 d.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.).

46. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai tam tikras individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tai tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes, tokio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kuriais remiantis priimtas individualus administracinis aktas, asmeniui sukeliantis materialiąsias teisines pasekmes, ir pridėti tuos dokumentus prie individualaus akto, ir tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015).

47. Nagrinėjamu atveju skundžiamame Tarnybos įsakyme jo priėmimo motyvai nenurodyti, pateikta nuoroda į 2019 m. kovo 28 d. išvadą Nr. D4-421 (žr. nutarties 39 p.), tačiau iš pateiktos nuorodos formuluotės („susipažinus“) nėra akivaizdu, kad Išvada yra sudėtinė skundžiamo įsakymo dalis ir kad skundžiamo įsakymo motyvai išdėstyti būtent šioje Išvadoje. Tačiau darant prielaidą, kad būtent Išvadoje pateikiami skundžiamo įsakymo motyvai, dėl jų pasisakytina, tikrinant skundžiamo įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip minėta, Išvadoje konstatuota, kad bankroto administratorius, administruodamas įmonės bankroto procesą, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalie 16 punktą, kadangi už 2014, 2015, 2016, 2017 metų laikotarpius nesudarė ir neteikė kreditorių susirinkimui metinių finansinių ataskaitų rinkinių, taip pat Išvadoje pastebėta, kad pareiškėjas šių veiksmų neatliko ir iki Išvados surašymo dienos.

48. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 16 punktą, bankroto administratorius <...> įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas <...>. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši teisės norma laikytina blanketine teisės norma, nukreipiančia į kitose teisės normose nurodytas taisykles. Todėl atsakovas, siekdamas konstatuoti Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 16 punkto pažeidimą, turėjo nurodyti ir konkrečias elgesio taisykles nustatančių Įmonių bankroto įstatymo straipsnių ir jų dalių ar kitų teisės aktų pažeidimą.

49. Iš Išvados turinio matyti, kad Tarnyba tiksliai ir aiškiai pažeidimą kvalifikuojančių aplinkybių nedetalizavo, t. y. nenurodė ką ir pagal kokius teisės aktus bei kokiais terminais pareiškėjas privalėjo atlikti, tačiau neatliko, nekonkretizavo pareiškėjo veikos po Įmonių bankroto įstatymo pakeitimų įsigaliojimo (nuo 2018 m. gruodžio 1 d.). Todėl nepakankamai aiškiai ir tiksliai nurodžius tyrimo ribas ir apimtį, nesusiejus pareiškėjo veiksmų (neveikimo) su konkrečiomis teisės aktų nuostatomis jų taikymo metu, nėra aišku, ar pareiškėjui pagrįstai konstatuotas pažeidimas bei ar jis buvo trunkamojo pobūdžio, t. y. truko ne tik 2014, 2015, 2016, 2017 metais, bet ir 2018, 2019 metais. Pažymėtina, kad šios aplinkybės turėjo būti nurodytos skundžiamame akte, kuriuo pareiškėjo atžvilgiu taikyta poveikio priemonė (VAĮ 8 str. 1 d.), o ginčijamo įsakymo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui.

50. Skundžiamame įsakyme nedetalizavus pirmiau nurodytų aplinkybių, nėra galimybės sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl trunkamojo pažeidimo pobūdžio. Priešingai, šioje nutartyje aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikytas teisės aktas, negaliojęs jo veiksmų (neveikimo) metu (2014, 2015, 2016, 2017 metų laikotarpiais), nes, kaip minėta, įstatymo pakeitimas, kuriuo išplėstas subjektų ratas, kuriems gali būti taikomas Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje numatytos poveikio priemonės, įsigaliojo 2018 m. gruodžio 1 d.

51. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas Tarnybos aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų (jame nepateikti motyvai, nulėmę tokio akto priėmimą, o, darant prielaidą, kad skundžiamo įsakymo motyvai pateikiami Išvadoje – jie nėra aiškūs ir pakankami), nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadoms, susijusioms su Tarnybos konstatuoto pažeidimo esme: „Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad pareiškėjo nurodomuose dokumentuose, tai yra 2010-12-23 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos išvadoje bei 2015-12-11 Kauno apygardos teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-493/2015, iš esmės buvo vertinamos aplinkybės, kurios įvyko iki Įmonės bankroto bylos iškėlimo, todėl atlikto neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimui nebuvo aktuali.“; „Tokiais atvejais bankroto administratoriui tenka pareiga įvertinti bankrutuojančios įmonės finansinę situacijų pagal jos faktinę būklę, o bankroto proceso eigoje paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl įmonės turimo turto, įsipareigojimų ir pan., atitinkamai koreguoti finansines ataskaitas.“; „Teismo vertinimu Administratorius, vykdydamas Įmonės bankroto procesų nuo 2014 metų, turėjo pakankamai laiko įvertinti Įmonės faktinę finansinę situacijų bei parengti finansinių ataskaitų rinkinius už 2014, 2015, 2016, 2017 metų laikotarpius, kaip tai įpareigoja daryti ĮBĮ 11 str. 5 d. 16 p.“. Šie pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai laikytini pertekliniais, todėl šalintini ir toje dalyje teismo sprendimas keičiamas.

52. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, atsižvelgiant į šios nutarties 51 punktą, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

53. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinus, jis įgijo teisę į teismo išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Kadangi pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismo išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, išskyrus duomenis apie žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistina 11,25 Eur sumokėta žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti – pašalinti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimo šios nutarties 51 punkte nurodytus motyvus.

Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti pareiškėjui G. S. iš atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 11,25 (vienuolika eurų ir dvidešimt penkis centus) euro žyminio mokesčio sumą už apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė