69918b2c-7653-42a4-b571-3d2ebc8de9e5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-134-516/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01024-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.2.4.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „KultÅ«ros sandėlis“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-2651-264/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „KultÅ«ros sandėlis“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Mudu abudu“ ir R.

M. (trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Volfas Engelman“) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nuomos sutarties nutraukimo dėl nuomotojo kaltės, nuostolių atlyginimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „KultÅ«ros sandėlis“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama: pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 1 d.

R. M. ir UAB „KultÅ«ros sandėlis“ atnaujintÄ Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 20160407-01; pripažinti negaliojančia 2017 m. sausio 2 d. R. M. ir UAB „KultÅ«ros sandėlis“ sudarytÄ Ä®rangos nuomos sutartį Nr. 20170102-01; nutraukti R. M. ir UAB „KultÅ«ros sandėlis“ 2016 m. balandžio 7 d. sudarytÄ Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 20160407-01; nutraukti R. M. ir UAB „KultÅ«ros sandėlis“ 2016 m. lapkričio 24 d. sudarytÄ Darbų atlikimo sutartį Nr. 20161124-01; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ R.

M. 122 895,84 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ; priteisti ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ R. M. ir UAB „Mudu abudu“ 107 618,59 Eur turtinės žalos (nuostolių) atlyginimÄ dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų; priteisti ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ R. M. ir UAB „Mudu abudu“ 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas; bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos areÅ¡tuoti R. M. priklausantį nekilnojamÄ jį ir (ar) kilnojamÄ jį turtÄ bei turtines teises už 230 514,43 Eur dydžio sumÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias atsakovams priklausančiose sÄ skaitose bei pas trečiuosius asmenis;

2) iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos areÅ¡tuoti UAB „Mudu abudu“ priklausantį nekilnojamÄ jį ir (ar) kilnojamÄ jį turtÄ bei turtines teises už 107 618,59 Eur dydžio sumÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovams priklausančias pinigines lėšas už 107 618,59 Eur sumÄ , esančias atsakovams priklausančiose sÄ skaitose bei pas trečiuosius asmenis.IeÅ¡kovė nurodė, kad jos ieÅ¡kinys yra prima facie pagrįstas, be to, ieÅ¡kinio suma yra didelė.

Atsakovu įtrauktas ir fizinis asmuo, todėl gali kilti reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymo netenkino.Teismas nurodė, kad preliminariai įvertinęs pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo klausimÄ , sprendžia, jog nėra pagrindo daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovės reikalavimai priteisti jai iÅ¡ atsakovų nurodyto dydžio sumas yra akivaizdžiai nepagrįsti ir todėl galėtų bÅ«ti savarankiÅ¡kas pagrindas atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Tačiau teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nepateikė teismui jokių įrodymų apie atsakovų turtinę padėtį, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, jog ieÅ¡kinio suma atsakovams yra didelė, taip pat įrodymų apie atsakovų ketinimÄ perleisti savo turtÄ tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sÄ moningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesÄ Å¾iningus ar neteisėtus veiksmus. Vien ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, kad vienas iÅ¡ atsakovų yra fizinis asmuo, o ieÅ¡kinio suma yra didelė, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovams ieÅ¡kinio suma iÅ¡ tikrųjų yra didelė ar, kad ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju atsakovai nebus pajėgÅ«s įvykdyti teismo sprendimo.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės kreipimasis į teismÄ pats savaime nesuponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, o deklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į skundÄ argumentaiIeÅ¡kovė UAB „KultÅ«ros sandėlis“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ .

Atskirajame skunde nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:Teismas, spręsdamas dėl grėsmės turto iÅ¡saugojimui, nesilaikė teismų praktikoje suformuotų įrodinėjimo paskirstymo naÅ¡tos ir įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones jis neturi turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, teismui pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Tarp Å¡alių turėjo bÅ«ti paskirstoma įrodinėjimo naÅ¡ta, atsižvelgiant į tai, kuriai iÅ¡ Å¡alių lengviau minimaliomis sÄ naudomis įrodyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl ieÅ¡kovei nepagrįstai primetama pareiga pateikti duomenis, kurie įrodytų, jog atsakovai ketintų perleisti, apsunkinti turimÄ turtÄ ar pan.Teismas nutartyje nurodė, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovės reikalavimai priteisti jai iÅ¡ atsakovų nurodyto dydžio sumas yra akivaizdžiai nepagrįsti.

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas ieÅ¡kovei praÅ¡yti teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovams, o teismui tokį praÅ¡ymÄ tenkinti.Vienas iÅ¡ atsakovų yra fizinis asmuo, o ieÅ¡kinio suma – 230 514,43 Eur. Teismo teiginiai, kad nėra pagrindo spręsti, kad atsakovams ieÅ¡kinio suma yra didelė, ar kad atsakovai nebus pajėgÅ«s įvykdyti teismo sprendimo, laikytini abejotinais, nes tai, jog vienas iÅ¡ atsakovų yra fizinis asmuo, o ieÅ¡kinio suma yra gana didelė, sudaro pagrindÄ abejoti galimai ieÅ¡kovei palankaus sprendimo įvykdymu.

Taigi, nutartis priimta, iÅ¡samiai neiÅ¡analizavus ir objektyviai neįvertinus visų bylos aplinkybių.Atsakovai UAB „Mudu abudu“ ir R. M. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ar jų netaikyti, nes vien didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro neįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar pan. IeÅ¡kovė nei su praÅ¡ymu, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, kad atsakovai ketintų turtÄ slėpti, perleisti tretiesiems asmenims. Jokių aplinkybių, patvirtinančių galimÄ atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ , nenustatė ir teismas.Po skundžiamos nutarties priėmimo teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. patikrino Nekilnojamojo turto registro duomenis ir įsitikino, kad atsakovas R.

M. turi pakankamai vertingo nekilnojamojo turto ieÅ¡kovės reikalavimams patenkinti, o atsakovė UAB „Mudu abudu“ dirba pelningai, neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui, taip pat neturi kitų pradelstų skolų, per vienerius metus mokėtinos sumos kreditoriams mažinamos, o veikla vykdoma jau 10 metų. Å ie duomenys teigiamai apibÅ«dina atsakovus ir nesudaro pagrindo manyti, kad jie galėtų neteisėtais ir nesÄ Å¾iningais veiksmais vengti bÅ«simo ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.Å alys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieÅ¡kinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog atsakovai elgiasi nesÄ Å¾iningai, nesudaro pagrindo varžyti atsakovų teisių, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones.Trečiasis asmuo AB „Volfas Engelman“ atsiliepime į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ tenkinti – panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkinti.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:Pritartina argumentams, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ . Teismų praktika leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pagrindas pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones egzistuoja, kai ieÅ¡kovas pagrindžia galimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , o tuo atveju, jeigu atsakovas iÅ¡ tiesų turi visas finansines galimybes sprendimÄ Ä¯vykdyti, bÅ«tent jam tenka pareiga įrodyti, jog jo finansinė padėtis yra gera ir paÅ¡alinanti teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Teismų praktika rodo, kad didelė ieÅ¡kinio suma savaime preziumuoja bÅ«tinumÄ taikyti apsaugos priemones, nes tai gali padidinti rizikÄ , jog teismo sprendimas nebus įvykdytas, o bÅ«tent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jo finansinė padėtis yra gera ir suma jam nėra didelė.Kadangi nutartyje teismas nurodė, kad ieÅ¡kinys yra preliminariai pagrįstas, o grėsmę teismo sprendimo įvykdymui pagrindžia didelė ieÅ¡kinio suma, darytina iÅ¡vada, kad egzistuoja visos sÄ lygos taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.Sutiktina su ieÅ¡kovės argumentu, kad aplinkybė, jog vienas iÅ¡ atsakovų yra fizinis asmuo, dar labiau padidina bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , todėl Å¡iuo atveju yra bÅ«tina taikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teismas k o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovės reikalavimams užtikrinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindÄ laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sudaro dviejų bÅ«tinųjų sÄ lygų sutaptis:

1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas;

2) grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė pirmosios sÄ lygos buvimÄ ir Å¡alys Å¡ios sÄ lygos egzistavimo neginčija. NesutikimÄ su skundžiama teismo nutartimi apeliantė UAB „KultÅ«ros sandėlis“ grindžia argumentais, susijusiais su antrÄ ja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga – grėsmės, kad ieÅ¡kovei palankaus sprendimo vykdymas gali bÅ«ti apsunkintas ar taps neįmanomas, buvimu. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios sÄ lygos, nesilaikė teismų praktikoje suformuotų įrodinėjimo paskirstymo naÅ¡tos ir įrodymų vertinimo taisyklių.Nesutikdamas su apeliantės pateiktu teismų praktikos, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , interpretavimu, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę Å¡alys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Taigi, bÅ«tent ieÅ¡kovui, siekiančiam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybės, t. y. abiejų jų taikymo sÄ lygų, pagrindimo pareiga. PraÅ¡ydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieÅ¡kinį (jo dalį) dėl tam tikrų sumų priteisimo, ieÅ¡kovas turi pateikti tiek įrodymų, kad teismui pakaktų įvertinti, ar egzistuoja grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu.

BÅ«tent tokios pozicijos laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kurioje ne kartÄ pasisakyta, kad faktÄ , jog konkrečiu atveju iÅ¡kyla reali grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, privalo įrodyti tas dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, kuris praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1106-464/2017).Antra, ieÅ¡kovės pareiga įrodinėti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos egzistavimÄ (o ne tik deklaratyviai nurodyti, kad, jos nuomone, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo rizika) nepaneigiama ir atskirajame skunde minimu teismų iÅ¡aiÅ¡kinimu, jog teismas neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, o teismui pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Atkreiptinas dėmesys, kad ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybė turi bÅ«ti Å¡alies pagrįsta. Kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad bÅ«simo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus Å¡ių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. IeÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) pateikimas pats savaime nesuteikia pranaÅ¡umo kitos Å¡alies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismÄ , tiek pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dis ir mastas iÅ¡ esmės priklauso nuo pareiÅ¡kėjo valios.

Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Ä®vertinus pirmiau nurodytÄ teismų praktikÄ , nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad vien tik ieÅ¡kovės pasisakymas, jog ieÅ¡kinio suma, jos nuomone, yra didelė atsakovams, nepateikiant jokių Å¡ios sumos santykį su atsakovų turtine padėtimi apibÅ«dinančių duomenų, o taip pat argumentų ir įrodymų apie atsakovų galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ (sprendimo vykdymo vengimÄ , siekį vengti), savaime nėra pakankamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos egzistavimui konstatuoti, todėl ieÅ¡kovės argumentai dėl neva pirmosios instancijos teismo netinkamai paskirstytos įrodinėjimo naÅ¡tos ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo atmestini.Nesutiktina ir su apeliantės argumentu, kad skundžiamoje nutartyje esanti teismo iÅ¡vada, jog nėra pagrindo laikyti, kad ieÅ¡kovės reikalavimai priteisti jai iÅ¡ atsakovų nurodyto dydžio sumas yra akivaizdžiai nepagrįsti, savaime suponuoja teismo pareigÄ tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti atsakovų turto areÅ¡tÄ .

Pirmiau nurodyta teismo iÅ¡vada yra susijusi su pirmosios CPK 144 straipsnyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo įvertinimu, tačiau, kaip jau minėta, net ir ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas neatleidžia ieÅ¡kovės nuo pareigos įrodyti antrÄ jÄ sÄ lygÄ , – grėsmę, kad nesiėmus praÅ¡omų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas bus (gali bÅ«ti) apsunkintas ar taps neįmanomas.Atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda iÅ¡saugoti jo turtÄ iki ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės; vien didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017 ir kt.)Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ne tik nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kinio suma atsakovams iÅ¡ tikrųjų yra didelė (prieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. patikrintų viešų registrų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsakovas R.

M. turi pakankami daug vertingo nekilnojamojo turto, savo ruožtu UAB „Mudu abudu“ veikla tiek 2015, tiek 2016 metais buvo pelninga, per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė tik 9,25 proc. įmonės turimo turto vertės, o skolų VSDF biudžetui, 2017 m. rugsėjo 26 d. duomenimis, įmonė neturėjo), bet ir duomenų, leidžiančių bent tikėtinai manyti, jog atsakovai gali siekti iÅ¡vengti ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo vykdymo. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, jog atsakovai nebus pajėgÅ«s arba vengs įvykdyti teismo sprendimÄ .Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iÅ¡ esmės teisingÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                         Rasa GudžiÅ«nienė