2024-12-04 Nr. AB-17763-3-61-3-03676-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2024-12-04 Nr. AB-17763-3-61-3-03676-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Evus LT“ skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-562-520/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03676-2024-3
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. gruodžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Evus LT“ (toliau – ir UAB „Evus LT“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. birželio 21 d. rašto Nr. 2D-13826 (toliau – ir Raštas) dalį – „Informuojame, kad buvęs žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkas Inspekcijai, teikdamas prašymą išduoti pažymą apie statinių nugriovimą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateikė ir pažymas apie statybinių atliekų perdavimą arba sutvarkymą.“; 2) įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. birželio 18 d. prašymo trečią klausimą – „Nustatyti ir informuoti, ar yra šio statinio atliekų utilizavimo dokumentai, kurie buvo pateikti išregistruojant statinius iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Jeigu tokie dokumentai yra prašome juos atsiųsti susipažinimui“.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad su 2024 m. birželio 18 d. prašymu jis kreipėsi į Inspekciją, prašydamas: 1) nustatyti, kam priklauso 2023 m. lapkričio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo akte užfiksuoti gelžbetoniniai blokai, šiferis, kitos atliekos; 2) nustačius, kam priklauso atliekos sklypo dalyje, įpareigoti tas atliekas pašalinti; 3) nustatyti ir informuoti, ar yra šio statinio atliekų utilizavimo dokumentai, kurie buvo pateikti išregistruojant statinius iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); jeigu yra tokie dokumentai, – atsiųsti juos susipažinti; 4) atsisakius tenkinti prašymą, atsakymą pagrįsti galiojančiomis teisės aktų normomis; 5) atsakymą atsiųsti elektroniniu būdu elektroniniu paštu (toliau – ir Prašymas). Inspekcija persiuntė Prašymą pagal kompetenciją nagrinėti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas). Pareiškėjas iš dalies sutiko su tokiu Inspekcijos sprendimu, tačiau pažymėjo, kad Inspekcija, Raštu informuodama pareiškėją apie buvusio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko pateiktas pažymas apie statybinių atliekų perdavimą arba sutvarkymą, netinkamai atsakė į Prašymo trečią klausimą. Pareiškėjas akcentavo, kad tinkamai išnagrinėtas Prašymas ir pateiktas atsakymas jam yra svarbūs ir sukelia teisines pasekmes, nes jis (pareiškėjas) yra įpareigotas išvežti statybines atliekas, priešingu atveju – jam gresia bauda.
II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Evus LT“ skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus ir suformuotą teismų praktiką dėl ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų taikymo, sprendė, kad nors pareiškėjas ginčija Inspekcijos Rašto dalį, tačiau visas Prašymas yra perduotas pagal kompetenciją nagrinėti Departamentui ir nurodyta apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją ir Inspekciją. Teismas vertino, kad skundžiamas Raštas ar jo dalis nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
III. Pareiškėjas UAB „Evus LT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 15 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti skundo priėmimo klausimą.
Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad prašoma suteikti informacija nesukelia jam teisinių pasekmių. Pareiškėjas nurodo, kad Inspekcija Prašymą išnagrinėjo nepakankamai, nes nepasisakė dėl statinio atliekų utilizavimo dokumentų, kurie buvo pateikti išregistruojant statinius iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šie dokumentai reikalingi tam, kad būtų nustatytas asmuo, kuris žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sukrovė gelžbetoninius blokus, šiferį, kitas įvairias atliekas. Anksčiau žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), stovėjo statinys, kuris buvo nugriautas, ir galimai to nugriauto pastato gelžbetoniniai blokai, šiferis ir kitos atliekos galėjo būti sukrautos pareiškėjui priklausančio sklypo dalyje.
Pareiškėjas pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nenagrinėjo pareiškėjo prašymo nustatyti, kam priklauso 2023 m. lapkričio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo akte užfiksuoti gelžbetoniniai blokai, šiferis ir kitos atliekos, o persiuntė šį klausimą nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybei ir Policijai. Policija taip pat prašymo nenagrinėjo ir persiuntė jį nagrinėti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijai. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija sklypo ir statinių savininkui 2015 m. gegužės 11 d. yra išdavusi rašytinį pritarimą statinių griovimo aprašui, projekto pavadinimas – „Vieno buto gyvenamojo namo, šešių ūkinių pastatų ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), griovimo aprašas“, projekto numeris 2015-206-GA.
Pareiškėjas teigia, kad negavęs tinkamo atsakymo, jis negali nustatyti asmens, neteisėtai sukrovusio statybines atliekas jam priklausančiame žemės sklype. Nenustačius šio asmens, pareiškėjui perkeliama pareiga ne tik sutvarkyti teritoriją, bet ir yra numatyta atsakomybė už nesutvarkytas statybines atliekas. Atsižvelgiant į tai, teismas neteisingai konstatavo, kad atsakymas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 15 d. nutarties, kuria ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Evus LT“ skundą dėl Inspekcijos 2024 m. birželio 21 d. rašto Nr. 2D-13826 dalies, kuria pateikta informacija, kad buvęs žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, teikdamas Inspekcijai prašymą išduoti pažymą apie statinių nugriovimą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateikė ir pažymas apie statybinių atliekų perdavimą arba sutvarkymą, panaikinimo bei reikalavimo įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymo trečią klausimą (nustatyti ir informuoti, ar yra šio statinio atliekų utilizavimo dokumentai, kurie buvo pateikti išregistruojant statinius iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); jeigu yra tokie dokumentai, – atsiųsti juos susipažinti), pagrįstumas ir teisėtumas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su Prašymu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas: 1) nustatyti, kam priklauso 2023 m. lapkričio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo akte užfiksuoti gelžbetoniniai blokai, šiferis, kitos atliekos; 2) nustačius, kam priklauso atliekos sklypo dalyje, įpareigoti tas atliekas pašalinti; 3) nustatyti ir informuoti, ar yra šio statinio atliekų utilizavimo dokumentai, kurie buvo pateikti išregistruojant statinius iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), jeigu yra tokie dokumentai, – atsiųsti juos susipažinti; 4) atsisakius tenkinti prašymą, atsakymą pagrįsti galiojančiomis teisės aktų normomis; 5) atsakymą atsiųsti elektroniniu būdu elektroniniu paštu.
Inspekcija šioje byloje ginčijamu Raštu persiuntė Prašymą pagal kompetenciją nagrinėti Departamentui. Taip pat Inspekcija Rašte nurodė pareiškėjui, kad buvęs žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, teikdamas Inspekcijai prašymą išduoti pažymą apie statinių nugriovimą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateikė ir pažymas apie statybinių atliekų perdavimą arba sutvarkymą.
Pareiškėjas, manydamas, kad Inspekcija, pateikdama informaciją apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko pateiktas pažymas apie statybinių atliekų perdavimą arba sutvarkymą, netinkamai atsakė į Prašymo trečią klausimą, kuriame buvo klausiama, ar yra statinio atliekų utilizavimo dokumentai, kurie buvo pateikti išregistruojant statinius iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); jeigu buvo, – atsiųsti juos susipažinti, su skundu kreipėsi į teismą.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), nes Inspekcija ginčijamu Raštu visą pareiškėjo Prašymą perdavė pagal kompetenciją nagrinėti Departamentui, todėl Rašto dalis, kuria Inspekcija pateikė pareiškėjui informaciją apie buvusio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko pateiktas pažymas apie statybinių atliekų perdavimą arba sutvarkymą, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijama Rašto dalis ir prašoma suteikti informacija nesukelia jam teisinių pasekmių. Pareiškėjas teigia, kad Inspekcija Prašymą išnagrinėjo nepakankamai, nes nepasisakė dėl statinio atliekų utilizavimo dokumentų, kurie buvo pateikti išregistruojant statinius iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šie dokumentai pareiškėjui reikalingi tam, kad būtų nustatytas asmuo, kuris žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sukrovė gelžbetoninius blokus, šiferį ir kitas įvairias atliekas, nes nenustačius šio asmens, pareiškėjui perkeliama pareiga ne tik sutvarkyti teritoriją, bet ir yra numatyta atsakomybė už nesutvarkytas statybines atliekas.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.).
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017; kt.).
Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir prie jo pateiktų dokumentų bei atskirojo skundo turinį, daro išvadą, kad pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją dėl jam aktualios informacijos pateikimo, todėl pirmosios instancijos teismas ginčijamą Raštą (jo dalį) visų pirma turėjo vertinti teisės gauti informaciją aspektu.
Pažymėtina, kad ginčai dėl teisės gauti informaciją ir duomenis pažeidimo gali būti nagrinėjami teismų ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. administraciniuose teismuose (Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (2021 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-491 redakcija) 18 str. 1 p., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 str., ABTĮ 3 str. 1 d. ir 17 str. 1 d. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-526-492/2020; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-602/2024; kt.).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Inspekcija jam netinkamai (neišsamiai) atsakė į Prašymo trečią klausimą, t. y. kad pareiškėjo teisę į informaciją, reglamentuotą Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatyme, galbūt pažeidė Inspekcijos veiksmai, kuriais nebuvo pateikta (buvo pateikta iš dalies) pareiškėjo prašoma informacija. Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia pareiškėjui teisę skųsti atsakovo pateiktą atsakymą, jeigu pareiškėjas mano, kad šiuo atsakymu yra pažeidžiama jo teisė į informaciją. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino, ar pareiškėjo ginčijama Rašto dalis yra susijusi su pareiškėjo teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei kitų subjektų, įtvirtintos Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatyme, įgyvendinimu.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kam jam reikalinga prašoma informacija ir kokias teisines pasekmes jam gali sukelti informacijos negavimas (pareiškėjas siekia nustatyti asmenį, kuris galbūt pareiškėjui priklausančiame žemės sklype sukrovė statybines atliekas, dėl kurių netinkamo sutvarkymo atsakomybė tenka pareiškėjui). Įvertinus Rašto turinį, skundo priėmimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijama Rašto dalis nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. kad nedaro įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti Rašto priėmimo pagrindus ir įvertinti, ar Rašto dalis pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus ir ar yra pagrindas taikyti pareiškėjo pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.
Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti Regionų administraciniam teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė