698f63db-c821-4f51-a2e0-e455b2c091b1 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-10052-287/2020 Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00654-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.1.10.7; 3.2.3.1; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.19. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. spalio 27 d. Pakruojis Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai T. D. B. ir jos atstovui advokatui A. Å ., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T.

D. B. pareiÅ¡kimÄ (praÅ¡ymÄ ) suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėja T. D. B. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu, praÅ¡ydama atnaujinti terminÄ palikimui priimti po jos brolio A. A. B. mirties. PareiÅ¡kime (praÅ¡yme) nurodė, kad ji turėjo du brolius: A. A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir P. B., gimusį (duomenys neskelbtini) P. B. mirė (duomenys neskelbtini) A. A. B. mirė (duomenys neskelbtini) Jų tėvai T.

M. ir K. B. taip pat yra mirę. 2020 m. liepos mėnesio pabaigoje jos anÅ«kė S. Ž. jai pasakė, kad jai paskambino vyriÅ¡kis, prisistatęs J. D., kuris pasakė, jog nori pirkti savo kaimyno A. A. B. 0,3400 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi A. A. B. mirė, J. D. susirado jo giminaičius, tai yra, jÄ . Apie tai, kad jos brolis A. A. B. turėjo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 0,3400 ha ploto žemės sklypÄ , jai nieko nebuvo žinoma iki 2020 m. liepos mėnesio pabaigos. Brolis nebuvo vedęs, vaikų neturėjo.

Ji praleido terminÄ palikimui priimti dėl objektyvios priežasties, nes nežinojo, kad jos brolis A. A. B. turėjo nekilnojamojo turto. PareiÅ¡kėja T. D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su broliu mažai bendraudavo, nes daugiausia bÅ«davo pas tėvus, kuriems padėdavo, o vėliau kartu gyveno, todėl broliui mirus, ji nežinojo, kad jis turėjo žemės. Ji tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), o abu broliai kartu gyveno (duomenys neskelbtini). A. A. B. savo Å¡eimos neturėjo. Apie žemę sužinojo iÅ¡ paÅ¡alinio žmogaus, kuris nori dabar tÄ Å¾emę pirkti.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ (praÅ¡ymÄ ) nurodė, kad paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, bei kad nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo A. A. B. palikimo perėjimÄ valstybei. Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytÄ terminÄ A.

A. B. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui. Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ (praÅ¡ymÄ ) yra praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ atstovui nedalyvaujant, todėl byla iÅ¡nagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis). Liudytoja S. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ja susisiekė J., kuris iÅ¡siaiÅ¡kino, kad yra žemės sklypelis, apie kurį jie nieko nežinojo.

Ji susisiekė su močiute ir paklausė ar bandys „tvarkyti“ žemę. Ir pradėjo visÄ procesÄ . Močiutės brolį A. A. B. pažinojo, bendraudavo, bet, kad po jo mirties liko turto, nežinojo nei ji, nei jos močiutė. Liudytojas J. D. teismo posėdžio metu parodė, kad įsigijo sklypÄ (duomenys neskelbtini) ir nuėjęs į Registrų centrÄ iÅ¡siėmė pažymÄ su kuo ribojasi jo žemės sklypas. Pamatė, kad žemės sklypas ribojasi su A. B. sklypu. Jis Registrų centro darbuotojai pasakė, kad A.

B. miręs ir artimųjų neturėjo. Per kitus asmenis pradėjo ieÅ¡koti giminių. Rado B. ir paklausė kÄ planuoja daryti su ta žeme. Pasirodo, kad niekas nežinojo apie tÄ Å¾emę. Net jo mama, kuri gyveno ten visÄ gyvenimÄ , nežinojo, kad ten A. B. žemė. Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimas (praÅ¡ymas) tenkintinas. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ .

Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu Å¡is terminas praleistas, jis gali bÅ«ti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.

CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

KlausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant praÅ¡ančiojo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimÄ , turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei vieÅ¡asis interesas. Teismai turi ieÅ¡koti teisingo pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ančio atnaujinti praleistÄ terminÄ , ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Å iuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. A. B. mirė (duomenys neskelbtini), vaikų neturėjo, jo tėvai ir brolis mirę, gyva tik sesuo – pareiÅ¡kėja. Testamento sudaręs nebuvo. Nesant pirmos, antros bei trečios eilės įpėdinių pagal įstatymÄ , jo turtÄ Ä¯gijo teisę paveldėti sesuo – pareiÅ¡kėja T. D. B. (CK 5.11 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios valstybės įmonės Registrų centro informacijos, mirusysis savo vardu turėjo registruotÄ Å¾emės sklypÄ , 0,3400 ha ploto, unikalus numeris 4400-0614-1099, esantį (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėja T. D. B., kaip vienintelį argumentÄ , dėl ko nustatytu terminu nesikreipė dėl palikimo priėmimo nurodė tai, kad nežinojo, jog jos miręs brolis turėjo savo vardu registruoto turto. Teismas iÅ¡ esmės sutinka su Å¡iuo argumentu, nes iÅ¡ byloje iÅ¡dėstytų aplinkybių, matyti, jog pareiÅ¡kėja retai bendravo su mirusiu broliu ir nežinojo apie jo turtinę padėtį, o kreipimasis į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo reikalauja papildomų iÅ¡laidų, todėl manant, kad palikėjas jokio turto neturi, nesikreipti į notarų biurÄ yra logiÅ¡ka.

FaktÄ , kad pareiÅ¡kėja iki 2020 m. liepos mėnesio nežinojo apie jos mirusio brolio vardu registruotÄ turtÄ teismo posėdžio metu patvirtino byloje apklausti liudytojai S. Ž. ir J. D.. Å iuo atveju terminas palikimui priimti praleistas žymiai, tai yra, po pareiÅ¡kėjos brolio A. A. B. mirties praėjo 11 metų. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjos elgesį, tai yra, į tai, jog pareiÅ¡kėja 2020 m. liepos mėnesį sužinojusi apie brolio iki mirties turėtÄ turtÄ , nedelsdama kreipėsi į Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro notarę, o Å¡iai netenkinus praÅ¡ymo dėl palikimo priėmimo, į Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mus, vertina jį kaip pakankamai rÅ«pestingÄ .

Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja bÅ«tinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimÄ ir tokiu bÅ«du jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokiÄ Ä¯takÄ gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) Å¡ių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimÄ , visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistÄ terminÄ nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Nagrinėjamu atveju niekas dėl palikimo, likusio po A. A. B. mirties nesikreipė, kitų galimų įpėdinių nėra, prieÅ¡taravimų pareiÅ¡kimui (praÅ¡ymui) nepateikta, ir suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas taip pat nenurodė jokių priežasčių, kad teigiamas sprendimas galėtų sukelti kokias neigiamas pasekmes įmonės interesams, todėl nenustatyta, kad teigiamu teismo sprendimu bÅ«tų pažeisti kitų suinteresuotų asmenų interesai. Esant nustatytoms aplinkybėms bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiÅ¡kimÄ (praÅ¡ymÄ ) tenkinti ir pareiÅ¡kėjai T.

D. B. atnaujinti terminÄ palikimui, atsiradusiam po jos brolio A. A. B. mirties, priimti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalimi, 5.57 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : pareiÅ¡kėjos T. D. B. pareiÅ¡kimÄ (praÅ¡ymÄ ) tenkinti. Atnaujinti T. D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), terminÄ palikimui priimti po jos brolio A. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus. Teisėja Rima Razumienė