698ea11d-c2d2-4980-8720-a49fcc2a8538 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-8847-780/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02043-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.1; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 11 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas RamÅ«nas Å arka, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB ,,Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ praÅ¡ymÄ atsakovei E. U. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ priteisimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėja UAB ,,Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu – priteisti iÅ¡ atsakovės E. U. 32,83 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuo 2020-07-01 iki 2020-12-31. Taip pat prašė priteisti 5,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėja teismui pateiktame praÅ¡yme nurodė, kad ji Jurbarko rajono savivaldybės pavedimu atlieka atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, atliekų tvarkymo ir vietinės rinkliavos administravimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje.

Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-84 patvirtino Jurbarko rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatus, kurie įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. ir yra privalomi fiziniams asmenims, gyvenantiems arba kitu pagrindu teisėtai valdantiems nekilnojamojo turto objektus Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje ir visiems fiziniams ir juridiniams asmenims vykdantiems Å«kinę ar kitokiÄ veiklÄ Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje.

Atsakovei kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , kadangi jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties), esantis Jurbarko r. sav. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Atsakovė laikotarpiu nuo 2020-07-01 iki 2020-12-31 nėra sumokėjusi pareiÅ¡kėjai 32,83 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , kuri buvo apskaičiuota remiantis minėtų nuostatų nustatyta tvarka.

Savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl lengvatos atsakovei taikymo. Prašė priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimÄ . Atsakovė atsiliepimo į praÅ¡ymÄ nepateikė. Proceso Å¡alims apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (ABTÄ® 74 str. 4 d., 5 d.; b. l. 1-2), pareiÅ¡kėja prašė bylÄ nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str. 3 d.). Kadangi į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko ir nepateikė praÅ¡ymo (-ų) atidėti bylos nagrinėjimÄ , o apie posėdžio vietÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl, proceso dalyviams nedalyvaujant, byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (ABTÄ® 78 str. 5 d.).

PraÅ¡ymas tenkintinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos mokėti Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nustatytÄ ir Å¡ios savivaldybės teritorijoje galiojančiÄ vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir Å¡ių atliekų tvarkymÄ . Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ .

Å io įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo tvarkÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bÅ«tinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimÄ , organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymÄ ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimÄ (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.).

Kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regionÄ Ä¯einančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumÄ , gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 1 d.). Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatus, kurie buvo pakeisti nuo 2017 m. liepos 1 d.

įsigaliojusiais Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 sprendimu Nr. T2-84 patvirtintais Jurbarko rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatais (toliau – Nuostatai). Nuostatai yra privalomi fiziniams asmenims, gyvenantiems arba kitu pagrindu teisėtai valdantiems nekilnojamojo turto objektus Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje ir visiems fiziniams ir juridiniams asmenims vykdantiems Å«kinę ar kitokiÄ veiklÄ Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje.

Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-84 patvirtinti Jurbarko rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatai vieÅ¡ai paskelbti savivaldybės tinklalapyje www.jurbarkas.lt bei pareiÅ¡kėjos tinklalapyje www.uabtratc.lt. Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 13 straipsniu Å¡ie aktai yra norminiai administraciniai aktai. PareiÅ¡kėja Koncesijos sutarties pagrindu, teisės aktų nustatyta tvarka Jurbarko rajono savivaldybės pavedimu atlieka atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, atliekų tvarkymo ir vietinės rinkliavos administravimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje.

PareiÅ¡kėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ (Nuostatų 19 p.), taip pat organizuoti ir tvarkyti Vietinės rinkliavos mokėtojų registrÄ (Nuostatų 7 p.; toliau – Registras). Pagal Registro duomenis pareiÅ¡kėja parengia ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui mokėjimo praneÅ¡imÄ apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus (Nuostatų 30 p.). Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį į Mokėjimo praneÅ¡ime nurodytÄ Vietinės rinkliavos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ iki einamojo ketvirčio paskutinio mėnesio 15 d. (Nuostatų 31 p.).

Nesumokėta vietinė rinkliava iÅ¡ieÅ¡koma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 40 p.). Nuostatų 28 punktas apibrėžia, kad vietinę rinkliavÄ privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus savivaldybės teritorijoje ir visi fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys Å«kinę ar kitokiÄ veiklÄ savivaldybės teritorijoje. Komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamÄ jį turtÄ Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, iÅ¡skyrus įmones, turinčias TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas ir kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali bÅ«ti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (Nuostatų 5.4 p.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties), esantis (duomenys neskelbtini) (VÄ® ,,Registrų centras“ 2021-08-09 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as), nuo 1989-02-07 nurodytu adresu pareiÅ¡kėja yra deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ (2021-08-09 Gyventojų registro duomenys), todėl pagal Nuostatų 5.4. punktÄ ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. IÅ¡ pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo praneÅ¡imų ir 2021-08-09 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovė nuo 2020-07-01 iki 2020-12-31 nesumokėjo jai paskaičiuotos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , todėl susidarė 32,83 Eur dydžio įsiskolinimas.

Atsakovė nepateikė įrodymų, kad už praÅ¡omÄ laikotarpį bÅ«tų sumokėjusi vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas yra pagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 str.).

Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ Ä¯tvirtinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Å ie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant Å¡iÄ bylÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartÄ savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka.

Å i rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali bÅ«ti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugÄ privatinės teisės prasme (LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromÄ Å¾alÄ bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus iÅ¡laidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu.

Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti Å¡iÄ pareigÄ , ar ne, o nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ vykdymo jis gali bÅ«ti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Akcentuotina ir tai, kad LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavÄ , kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiÅ¡kai susidariusį ir perduotÄ tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir Å¡io nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010).

Toks vietinės rinkliavos nustatymo bÅ«das neprieÅ¡tarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) iÅ¡aiÅ¡kinimui, kuriame imperatyviai pabrėžiama, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotÄ bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti Å¡ių atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes Å¡ie du parametrai daro tiesioginę įtakÄ minėtų iÅ¡laidų sumai.

ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamÄ remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiÅ¡kai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi bÅ«ti laikoma prieÅ¡taraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (ETT 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. C-254/2008 F. byloje I. srl H. F. ir kt. (48–50 p.)). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl 32,83 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo rengiant praÅ¡ymÄ jos patirtas 5,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiÅ¡kėjui teikė advokatas G. G.. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo iÅ¡laidų priteisimas vieÅ¡ojo administravimo subjektui iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo iÅ¡laidas priteisti vieÅ¡ojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį, advokato pasitelkimas buvo bÅ«tinas.

Nustatant bylos pobÅ«dį, turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumÄ (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumÄ , į pareiÅ¡kėjo pozicijos formulavimÄ byloje, į skundo pagrindÄ ir dalykÄ . Plėtodamas Å¡iÄ praktikÄ , vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokiÄ savo vidaus administravimo struktÅ«rÄ , kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, tam jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019).

Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis vieÅ¡ojo administravimo subjektų uždavinys, Å¡ie subjektai turi bÅ«ti pajėgÅ«s teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iÅ¡ atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018). Vertinant pareiÅ¡kėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, į tai, jog praÅ¡ymas, kuriuo kreiptasi į teismÄ dėl vietinės rinkliavos iÅ¡ieÅ¡kojimo, nėra iÅ¡skirtinis, palyginti su praÅ¡ymais kitose analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso Å¡alis, laikotarpis, už kurį praÅ¡oma priteisti vietinę rinkliavÄ , praÅ¡oma priteisti pinigų suma.

Å iems duomenims suraÅ¡yti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobÅ«džio darbas gali bÅ«ti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimÄ pajėgumais. Be to, nuo 2020-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas yra papildytas Penktuoju skirsniu „PareiÅ¡kimas dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo“, pagal kurį pareiÅ¡kėjas galėjo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentų formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-12-19 įsakymu Nr. 362.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamÄ atstovavimÄ jo interesams teisme, todėl praÅ¡omos atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidos neatitinka bÅ«tinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir iÅ¡dėstytų argumentų praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsniu, teismas nusprendžia: PraÅ¡ymÄ tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovės E. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiÅ¡kėjai UAB ,,Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ 32,83 Eur (trisdeÅ¡imt du eurus ir 83 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuo 2020-07-01 iki 2020-12-31. PareiÅ¡kėjos UAB ,,Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas RamÅ«nas Å arka