698d838b-a2be-4f0a-adc5-37f12d2dbd5a · Å iaulių apylinkės teismas

N U T A R T I S Administracinė byla Nr. II-224-322/2021

Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00028-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.1; 21.9.10; 21.9.11

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gegužės 11 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė,

sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,

dalyvaujant nutarimÄ ne teismo tvarka priėmusios institucijos atstovui A. V.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo K. G. skundÄ dėl TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato nutarimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

K. G. pateikė skundÄ (b. l. 2-8), kuriuo praÅ¡o sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir motyvuota teismo nutartimi kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl Vyriausybės nutarimo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau — Vyriausybės Nutarimas) atitikties Konstitucijos 22 ir 32 straipsniams, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymui (toliau – ŽULPKÄ®) ir Lietuvos Respublikos teisėkÅ«ros pagrindų įstatymui (toliau – TPÄ®); netenkinus praÅ¡ymo dėl bylos sustabdymo, skundžiamÄ 2021 m. sausio 26 d.

TelÅ¡ių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato nutarimÄ panaikinti, o administracinio nusižengimo teisenÄ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nutraukti.Skunde pareiÅ¡kėja nurodo, kad buvo nubausta už tai, kad ji 2020 m. gruodžio 31 d. 17 val. 15 min. nesilaikė Vyriausybės Nutarimu paskelbtų karantino sÄ lygų ir pažeidė Vyriausybės Nutarimo 2.1.8.3 p., nes nesant bÅ«tinybės buvo iÅ¡vykusi iÅ¡ savivaldybės, kurioje yra registruota ir gyvena, lankėsi kitoje savivaldybės teritorijoje, kurioje buvo iÅ¡sinuomojusi kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kad tokie jos veiksmai sukėlė pavojų iÅ¡plisti COVID-19 ligai ir kad tuo ji padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusiengimų kodekso (toliau — ANK) 45 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ administracinį nusižengimÄ .

ŽULPKĮ 2 straipsnio 21 dalyje nurodoma, kad karantinas - specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, nustatomas atskiriems objektams (toliau — riboto karantino objektai) ar apkrėstose teritorijose (toliau — teritorijų karantinas), kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos.

Kadangi karantinÄ nustatantis Vyriausybės Nutarimas, kurio atitikimÄ Å½ULPKÄ® kvestionuoja pareiÅ¡kėja, nustatė karantinÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuri ŽULPKÄ® 20 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo (ir iki Å¡iol nėra) paskelbta užkrėsta teritorija, pareiÅ¡kėja mano, kad Vyriausybės Nutarimas prieÅ¡tarauja ŽULPKÄ®, todėl jos manymu, Å¡iuo Vyriausybės Nutarimu teismas neturi teisinio pagrindo vadovautis. PareiÅ¡kėja mano, kad karantinas yra taikytinas asmenų, kurie serga arba, kurie yra įtariami, kad serga, veiklos apribojimui ir jų atskyrimui nuo kitų asmenų, tačiau karantino režimo priemonės privaloma tvarka nėra ir negali bÅ«ti taikomos asmenims, kurie neserga užkrečiamosiomis ligomis, nėra įtariami, kad serga užkrečiamosiomis ligomis.

Nurodo, kad Vyriausybės Nutarimu nustatyti įpareigojimai, draudimai ir apribojimai visiems be iÅ¡imties asmenims, nepriklausomai nuo, ar konkretus asmuo ŽULPKÄ® kontekste yra laikytinas pavojingu asmeniu (gali užkrėsti kitus) ar nėra laikytinas pavojingu asmeniu (negali užkrėsti kitų), vertintinas kaip prieÅ¡taraujantis ŽULPKÄ® ir Tarptautinės sveikatos priežiÅ«ros taisyklėms. Atsižvelgdama į tai, pareiÅ¡kėja mano, kad Vyriausybės Nutarimo 2.1.8.3. p. nustatytas draudimas asmenims, kurie įstatymo nėra laikomi pavojingais asmenimis, palikti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra vertintinas, kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniu žmogui garantuotos konstitucinės teisės į jo privatų gyvenimÄ (žmogaus orumo) pažeidimas ir (ar) neteisėtas bei nepagrįstas jos suvaržymas, o taip pat ir Konstitucijos 32 straipsniu žmogui garantuotos jo konstitucinės teisės laisvai kilnotis pažeidimas ir (ar) neteisėtas bei nepagrįstas jos suvaržymas.

Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos teritorija, ŽULPKÄ® nustatyta tvarka nebuvo (ir iki Å¡iol nėra) paskelbta užkrėsta teritorija. Atsižvelgdama į tai, mano, kad Vyriausybės Nutarimas yra priimtas pažeidžiant imperatyvias TPÄ® teisės normas, todėl galimumas nagrinėjamoje byloje vadovautis Å¡iuo teisės aktu turi bÅ«ti įvertintas (patikrintas). Vadovaujantis ANK 567 straipsniu, įgaliotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai ir objektyviai bei kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Atskirai pažymi kad ANK 567 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog tiriant administracinį nusižengimÄ ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Taip pat, ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nutarime nurodyta, kad ji 2020 m. gruodžio 31 d. 17 val. 15 min. pažeidė Vyriausybės Nutarimo 2.1.8.3. p., kadangi „nesant bÅ«tinybės buvo iÅ¡vykusi iÅ¡ savivaldybės, kurioje yra registruota ir gyvena, lankėsi kitoje savivaldybės teritorijoje, t. y. buvo iÅ¡sinuomojusi kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ patalpÄ â€œ.

Vyriausybės Nutarimo 2.1.8.3. p., kurio pažeidimu yra kaltinama pareiÅ¡kėja, nenustatė (ir Å¡iuo metu nenustato) draudimo asmenims iÅ¡vykti iÅ¡ savivaldybės, kurioje asmuo yra registruotas ir gyvena, teritorijos, kaip ir nenustatė draudimo asmenims lankytis kitos savivaldybės, nei asmens gyvenamosios vietos savivaldybė, teritorijoje. Kitaip tariant, Vyriausybės Nutarimo 2.1.8.3. p. nustatė asmenims draudimÄ (iÅ¡skyrus numatytas iÅ¡imtis) palikti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , bet ne draudimÄ asmenims iÅ¡vykti iÅ¡ savivaldybės teritorijos, kurioje yra asmens gyvenamoji vieta.

Tuo tarpu skundžiamame nutarime nurodoma, kad pareiÅ¡kėja, nesant bÅ«tinybės, buvo iÅ¡vykusi iÅ¡ savivaldybės, kurioje yra registruota ir gyvena, bei lankėsi kitoje savivaldybėje, todėl, pasak, administracinio nusižengimo bylÄ tyrusios institucijos, pareiÅ¡kėja pažeidė Vyriausybės Nutarimo 2.1.8.3. p., nors Å¡i teisės norma, nereglamentuoja to teisinio santykio, kurio pažeidimu yra kaltinama pareiÅ¡kėja. Kadangi Vyriausybės Nutarimo 2.1.8.3. p. nustatė pareiÅ¡kėjai draudimÄ palikti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , t. y. gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylÄ tyrusi institucija, inkriminuodama pareiÅ¡kėjai Vyriausybės Nutarimo 2.1.8.3. p. pažeidimÄ , turėjo įrodinėti (bei įrodyti), kad pareiÅ¡kėja, nesant objektyvios bÅ«tinybės, paliko savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini).

Administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjusi institucija privalėjo (privalo) pateikti įtikinamus ir patikimus įrodymus, patvirtinančius tai, kad pareiÅ¡kėja neturėjo teisės palikti savo gyvenamosios vietos nei dėl vienos iÅ¡ toliau nurodytų priežasčių, nurodytų Vyriausybės Nutarimo 2.1.8.3. p. Taip pat nurodo, kad, kvalifikuojant asmens padarytÄ veikÄ pagal ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ teisės normÄ , bÅ«tina nustatyti ir įrodyti, jog tuo atveju, jei pažeidimas nebÅ«tų buvęs padarytas, pavojus iÅ¡plisti Užkrečiamai ligai nebÅ«tų kilęs. Byloje turi bÅ«ti patikimai ir įtikinamai įrodyta, kad tuo atveju, jei pareiÅ¡kėja nebÅ«tų kirtusi savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų ir visÄ laikÄ bÅ«tų judėjusi tik savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribose, pavojus iÅ¡plisti ligai nebÅ«tų kilęs.

TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, mano, kad nesilaikydama Vyriausybės Nutarimo, iÅ¡vykdama iÅ¡ savivaldybės, kurioje registruota ir gyvena ji įvykdė administracinį nusižengimÄ numatytÄ ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir jai pagrįstai skirta administracinė nuobauda 800 Eur. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti ir nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 67-ANR-N-143-2021 nepanaikinti (b. l. 12-13).

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja nedalyvavo ir nuomonės nepareiÅ¡kė, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant( b.l.22).

NutarimÄ ne teismo tvarka priėmusios institucijos atstovas prašė skundo netenkinti.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) jÄ paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

2021 m. sausio 26 d. TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigÅ«no nutarimu administracinėje byloje Nr. 67-ANR_N-143-2021 K. G. pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį paskirta 800 Eur bauda, už tai, kad ji 2020 m. gruodžio 31 d., 17 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), nesilaikė paskelbtų karantino sÄ lygų, t. y. nesant bÅ«tinybei buvo iÅ¡vykusi iÅ¡ savivaldybės, kurioje yra registruota ir gyveno, lankėsi kitoje savivaldybės teritorijoje, t. y. buvo iÅ¡sinuomojusi kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ patalpÄ , tokiais savo veiksmais K. G. sukėlė pavojų iÅ¡plisti COVID-19 ligai.

ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visuomenės sveikatos srities Europos SÄ jungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia atsakomybę. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos <...> karantino <...> metu <...>, užtraukia baudÄ asmenims nuo penkių Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų.

Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus.

ŽULPKÄ® 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta fizinių asmenų pareiga pagal savo kompetencijÄ vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones. Užkrečiamų ligų profilaktikos priemonės yra numatytos ŽULPKÄ® 3 skyriuje, viena iÅ¡ tokių priemonių yra 21 straipsnyje numatytas karantinas. Karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sÄ lygas, apribojimus ir tvarkÄ bei Å«kinės ir kitokios veiklos sÄ lygas, apribojimus ir tvarkÄ ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimÄ (ŽULPKÄ® 21 straipsnio 1 dalis). Å io straipsnio 11 dalies 2 punkto b papunktyje numatyta, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu Vyriausybė gali riboti arba laikinai uždrausti gyventojų iÅ¡vykimÄ už jų gyvenamosios vietos savivaldybės ribų ir judėjimÄ joje bei ne Lietuvos Respublikos piliečių atvykimÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teritorijÄ .

Pagal 2020 m. gruodžio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ redakcijos 2.1.7. p. nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 3 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, iÅ¡skyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitÄ nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbÄ (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių marÅ¡rutus oro, jÅ«rų uostus, autobusų stotis ar iÅ¡ jų; dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitÄ nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neiÅ¡vengiamai bÅ«tinas. Å is ribojimas buvo netaikomas asmenims – vienos Å¡eimos ar vieno namų Å«kio nariams, vykstantiems į kitÄ nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iÅ¡ Å¡eimos ar namų Å«kio narių nuosavybės teise. Å io nutarimo 2.1.8.3 p. buvo nustatyta, kad draudžiama palikti gyvenamÄ jÄ vietÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai vykstama į darbÄ (darbo reikalais), prekybos vietÄ , kai vykstama į aptarnaujančius tarptautinius keleivių marÅ¡rutus oro, jÅ«rų uostus, autobusų stotis ar iÅ¡ jų, į nekilnojamojo turto objektÄ , valdomÄ nuosavybės teise, laidotuves, dėl sveikatos priežiÅ«ros ir kitų bÅ«tinųjų paslaugų ar objektyviai pagrįstų priežasčių, kai vykimas neiÅ¡vengiamai bÅ«tinas, kai ne daugiau kaip vienos Å¡eimos ir (ar) vieno namų Å«kio nariai vyksta pasivaikščioti atvirose vietose, taip pat kai vykstama prižiÅ«rėti sergančių ar negalinčių savimi pasirÅ«pinti asmenų.

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. Nr. 278 įsakymu „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sÄ lytį, ar Å¡ių ligų sukėlėjų neÅ¡iotojai turi bÅ«ti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) priskiriama prie ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad K. G. nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7. ir 2.1.8.3. p. numatyto ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių, nes 2020 m. gruodžio 28 d. iš (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta) nuvyko į (duomenys neskelbtini), esantį kitos savivaldybės teritorijoje. Tai patvirtina 2020 m. gruodžio 31 d. administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodytos visos administracinio nusižengimo padarymo esminės aplinkybės (b. l. 1-2), Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos 2021 m. sausio 1 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 6-7), D.

K. apklausos protokolas (b. l. 8-9), PRÄ®R praneÅ¡imas (b. l. 10-12), iÅ¡ kurių matyti, kad 2020 m. gruodžio 31 d. 15 val. 38 m. gavus telefoninį praneÅ¡imÄ apie tai, kad poilsiavietėje „(duomenys neskelbtini)“ yra nesilaikoma karantino sÄ lygų, pilna poilsiautojų ir yra nuomojamos patalpos, (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai. Jie aiÅ¡kindamiesi aplinkybes, nustatė, kad atvykus į kaimo turizmo sodybÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, buvo rastos trys (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo apgyvendintos Å¡eimos.

SuraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ K. G. paaiÅ¡kino: „ kadangi esame bendras Å«kis( Å¡eima) komandiruotės tikslais darbo dienÄ , 28 gruodžio atvykome kartu į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pasirinkome kaip saugiausiÄ apgyvendinimo įstaigÄ . Nesutinkame su protokolu, su bauda“ (b. l. 2). Toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimas yra visiÅ¡kai neinformatyvus, nors nurodo, kad atvyko komandiruotės tikslais, vienok tiek suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ tiek pateikiant skundÄ ir bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad į kitÄ savivaldybę nei deklaruota jos gyvenamoji vieta, vyko komandiruotės, darbo tikslais.

Kitų aplinkybių, kurios pateisintų K. G. bÅ«tinÄ vykimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), ji nenurodė, teismas taip pat nenustatė. Taigi K. G. į (duomenys neskelbtini) nuvyko be jokio teisėto pagrindo, lankėsi ir gyveno kaimo turizmo sodyboje, buvo ne viena, taigi savo elgesiu neabejotinai sukėlė pavojų iÅ¡plisti COVID-19 ligai. Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad K. G. kaltė, pažeidus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7 ir 2.1.8.3 p. numatytus ribojimus ir padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , įrodyta visiÅ¡kai.

Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 galimai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ŽULPKÄ® ir TPÄ®, tačiau teismas neturi pagrindo su tuo sutikti ar kelti dėl to pagrįstas abejones. Ne visos Konstitucijoje įtvirtintos teisės yra absoliučios: „tai, kad pagrindinės žmogaus teisės, laisvės ir jų garantijos vienokia ar kitokia žodine forma suformuluotos Konstitucijoje, dar neleidžia teigti, jog Å¡ios formuluotės visais atvejais yra absoliučios jų taikymo prasme. Ä®statymu žmogaus teisės, laisvės ir jų garantijos gali bÅ«ti suformuluotos plačiau, negu jos pažodžiui iÅ¡reikÅ¡tos konkrečiame Konstitucijos straipsnyje ar jo dalyje. Taigi platesnis jų taikymas įmanomas, jeigu jį numato kitas teisės aktas, turintis įstatymo galiÄ <...>“ (Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. iÅ¡vada).

Konstitucinės žmogaus teisės, kurios nėra absoliučios, gali būti ribojamos, kai šie ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d., 2009 m. gruodžio 11 d. ir 2011 m. liepos 7 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros, tačiau reikiamais atvejais ir ribojant asmens teises ir laisves (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).

Pabrėžtina, kad žmogaus teisė į asmens neliečiamybę esant būtinybei gali būti ribojama. Tai gali būti daroma tik įstatymuose nustatytais pagrindais bei tvarka (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė karantinÄ Lietuvoje paskelbė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Pažymėtina, kad bÅ«tent Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnis numato karantino metu taikomas priemones, ribojimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nustatė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnyje numatytų ribojimų įgyvendinimo tvarkÄ . Taigi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 paskelbto karantino metu žmogaus teisės ir laisvės buvo ribojamos įstatymo, o ne poįstatyminio teisės akto pagrindu. BylÄ nagrinėjančiam teismui abejonių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ atitikties Konstitucijai, ŽULPKÄ® ir TPÄ® nekyla, todėl nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu spręsti ar Å¡is teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , ŽULPKÄ® ir TPÄ®.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu ,

n u t a r ė :

SkundÄ atmesti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Laima Borkovskienė