698c691c-fd90-4c1f-9be8-4ea175d80ce7 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-301-302/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26653-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.8.1.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovių asociacijos „Hockey Lietuva“, vieÅ¡osios įstaigos Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos ir vieÅ¡osios įstaigos Nacionalinės ledo ritulio lygos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2174-603/2022 pagal ieÅ¡kovės biudžetinės įstaigos Kauno sporto mokykla ,,Startas“ (pradinė ieÅ¡kovė biudžetinė įstaiga Kauno žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“) ieÅ¡kinį atsakovėms asociacijai ,,Hockey Lietuva“, vieÅ¡ajai įstaigai NACIONALINĖ VAIKŲ LEDO RITULIO LYGA ir vieÅ¡ajai įstaigai Nacionalinė ledo ritulio lyga dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė biudžetinė įstaiga Kauno sporto mokykla ,,Startas“ (toliau – ir Kauno sporto mokykla „Startas“) prašė pripažinti negaliojančiais:

1) asociacijos „Hockey Lietuva“ (toliau – ir Asociacija) 2020 m. sausio 9 d. tarybos susirinkimo sprendimÄ , įformintÄ protokolu Nr. 63, (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) toje dalyje, kuria nutarta: „Vadovaudamiesi ledo ritulio vystymo Lietuvoje 2018–2022 m. strateginiu planu nutariame, kad nuo 2020–2021 m. ledo ritulio sezono biudžetiniai klubai ir mokyklos neteks teisės dalyvauti visuose asociacijos Hockey Lietuva organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose. Hockey Lietuva organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose galės dalyvauti privatÅ«s juridiniai asmenys arba juridiniai asmenys kuriuose savivaldybių ar valstybės dalis bus mažesnė nei 50 proc.“;

2) vieÅ¡osios įstaigos (toliau – ir VÅ¡Ä®) Nacionalinė vaikų ledo ritulio lyga 2020 m. liepos 15 d. tarybos susirinkimo sprendimÄ â€žPatvirtinti 2020–2021 m. NVLRL nuostatus“, įformintÄ protokolu Nr. 133 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2), toje dalyje, kurioje 2020–2021 m. nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos nuostatų 4.2 papunktis dalyviams nustato tokį reikalavimÄ : „Pirmenybėse gali dalyvauti Lietuvos mokyklos (juridiniai asmenys), kurie <...> atitinka reikalavimus dėl biudžetinių įstaigų (2020-01-09 tarybos posėdžio protokolas Nr. 63)“; 3) Asociacijos 2020 m. rugpjūčio 5 d. tarybos susirinkimo sprendimÄ â€žPatvirtinti 2020–2021 m.

Lietuvos vaikų ledo ritulio pirmenybių nuostatus“, įformintÄ protokolu Nr. 69 (toliau – ir Sprendimas Nr. 3), toje dalyje, kurioje 2020–2021 m. nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos nuostatų 4.2 papunktis dalyviams nustato tokį reikalavimÄ : „Pirmenybėse gali dalyvauti Lietuvos mokyklos (juridiniai asmenys), kurie <...> atitinka reikalavimus dėl biudžetinių įstaigų (2020-01-09 tarybos posėdžio protokolas Nr. 63)“; 4) VÅ¡Ä® Nacionalinė ledo ritulio lyga 2020 m. rugpjūčio 4 d. tarybos susirinkimo sprendimÄ â€žPatvirtinti 2020–2021 m.

Lietuvos čempionato nuostatus“, įformintÄ protokolu Nr. 116 (toliau – ir Sprendimas Nr. 4), toje dalyje, kurioje 2020–2021 m. atvirojo Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatų 3.6 papunktis dalyviams nustato tokį reikalavimÄ : „Čempionate gali dalyvauti tik Lietuvos klubų (juridiniai asmenys) komandos, kurie <...> nėra biudžetinės įstaigos (2020-01-09 d. Asociacijos tarybos susirinkimo protokolas Nr. 63)“; 5) Asociacijos 2020 m. rugpjūčio 5 d. tarybos susirinkimo sprendimÄ â€žPatvirtinti 2020–2021 m.

Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatus“, įformintÄ protokolu Nr. 69 (toliau – ir Sprendimas Nr. 5), toje dalyje, kurioje 2020–2021 m. atvirojo Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatų 3.6 papunktis dalyviams nustato tokį reikalavimÄ : „Čempionate gali dalyvauti tik Lietuvos klubų (juridiniai asmenys) komandos, kurie <...> nėra biudžetinės įstaigos (2020-01-09 d. Asociacijos tarybos susirinkimo protokolas Nr. 63)“;

6) Asociacijos 2020 m. rugpjūčio 5 d. eilinio narių susirinkimo sprendimÄ toje dalyje, kurioje nutarta atmesti sprendimÄ â€žAtÅ¡aukti „Hockey Lietuva“ tarybos 2020 m. sausio 9 d. priimtÄ sprendimÄ dėl biudžetinių įstaigų“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 6) (toliau kartu – ir Sprendimai).

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Kauno žiemos sporto mokykla ,,Baltų ainiai“ buvo daugiau kaip 19 metų veikianti sportinio ugdymo biudžetinė įstaiga, įsteigta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 24 d. sprendimu ir veikianti pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintus nuostatus. Sporto mokyklos veiklos tikslai, be kita ko, apėmė siekį plėtoti sportinę veiklÄ ledo ritulio sporto Å¡akoje, rengti sportininkus pagal sportinio meistriÅ¡kumo pakopas, sudaryti įvairaus amžiaus žmonėms sÄ lygas kÅ«no kultÅ«ros ir sporto plėtotei pagal jų pomėgius. Sporto mokykla taip pat buvo Asociacijos narė. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-35 Kauno žiemos sporto mokykla ,,Baltų ainiai“ buvo reorganizuota, prijungiant jÄ prie Kauno sporto mokyklos ,,Startas“.

3. Asociacija priklauso tarptautinei ledo ritulio federacijai IIHF bei narystės pagrindu vienija Lietuvoje įregistruotus juridinius asmenis, propaguojančius ledo ritulio sportÄ . Kolegialus Asociacijos valdymo organas – Asociacijos taryba – 2020 m. sausio 9 d. vykusio susirinkimo metu, be kita ko, nusprendė, kad nuo 2020–2021 m. ledo ritulio sezono biudžetiniai klubai ir mokyklos neteks teisės dalyvauti visuose Asociacijos organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose. Asociacijos organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose galės dalyvauti privatÅ«s juridiniai asmenys arba juridiniai asmenys, kuriuose savivaldybių ar valstybės dalis bus mažesnė nei 50 proc.

4. Asociacija yra sudariusi čempionato organizavimo sutartį su kita atsakove – VšĮ Nacionaline vaikų ledo ritulio lyga, kuri vykdo atvirÄ sias 2020–2021 m. Lietuvos vaikų ledo ritulio pirmenybes. Å iose pirmenybės įprastai iki Å¡iol dalyvaudavo ir iÅ¡ ieÅ¡kovės sporto mokykloje sportuojančių vaikų sudarytos komandos. Kadangi vaikų ledo ritulio pirmenybes vykdo VšĮ Nacionalinė vaikų ledo ritulio lyga, o organizuoja – Asociacija, Å¡ių asmenų kolegialÅ«s valdymo organai savarankiÅ¡kais sprendimais patvirtino 2020–2021 m.

VšĮ Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos nuostatus: VšĮ Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos tarybos susirinkimo 2020 m. liepos 15 d. sprendimu ir Asociacijos tarybos susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu. Vaikų lygos nuostatų 4.2 papunktyje numatyta, kad pirmenybėse gali dalyvauti tik tie juridiniai asmenys, kurie atitinka Asociacijos Sprendimu Nr. 1 patvirtintus reikalavimus, keliamus biudžetinėms įstaigoms. Tokiu būdu, patvirtinus VšĮ Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos nuostatus, Sprendimu Nr. 1 inicijuotas ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimas buvo užbaigtas – iš ieškovės auklėtinių sudarytų komandų buvo faktiškai ir teisiškai atimta teisė dalyvauti čempionate.

5. Asociacija taip pat yra sudariusi čempionato organizavimo sutartį su atsakove VšĮ Nacionaline ledo ritulio lyga, kuri vykdo atvirÄ jį 2020–2021 m. Lietuvos ledo ritulio čempionatÄ . Å iame čempionate taip pat įprastai dalyvaudavo iÅ¡ ieÅ¡kovės sporto mokykloje sportuojančių sportininkų sudarytos komandos. KolegialÅ«s Asociacijos ir VÅ¡Ä® Nacionalinės ledo ritulio lygos organai savo sprendimais patvirtino 2020–2021 m. atvirojo Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatus: VšĮ Nacionalinės ledo ritulio lygos tarybos susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu ir Asociacijos tarybos susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu.

Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatų 3.6 papunktyje numatyta, kad čempionate gali dalyvauti tik komandos klubų (juridinių asmenų), kurie yra Asociacijos nariai ir nėra biudžetinės įstaigos, pateikiant nuorodÄ Ä¯ Asociacijos priimtÄ SprendimÄ Nr. 1. AnalogiÅ¡kai kaip ir Vaikų lygos nuostatų atveju, iÅ¡ ieÅ¡kovės auklėtinių sudarytoms komandoms minėtais sprendimais buvo atimta teisė dalyvauti 2020–2021 m. Lietuvos ledo ritulio čempionate.

6. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovių priimti Sprendimai prieÅ¡tarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio nuostatoms, nes jie riboja konkurencijÄ tarp ledo ritulio sporto mokyklų, taip pat prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, draudžiančioms sukurti diskriminacines sÄ lygas vaikų, sportuojančių biudžetiniuose klubuose ir mokyklose, atžvilgiu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – pripažino negaliojančiais SprendimÄ Nr. 1, SprendimÄ Nr. 2, SprendimÄ Nr. 3, SprendimÄ Nr. 4, SprendimÄ Nr. 5 ir SprendimÄ Nr. 6, ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Teismas nurodė, kad Kauno žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“ buvo reorganizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.97 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – Biudžetinių įstaigų įstatymas) 14 straipsnyje numatyta tvarka, tokiu būdu pradinės ieškovės visos teisės ir pareigos perėjo ieškovei Kauno sporto mokykla ,,Startas“. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė nepagrįstais atsakovių argumentus, kad ieškovė, pasibaigus juridiniam asmeniui – Kauno žiemos sporto mokyklai ,,Baltų ainiai“, nėra Asociacijos narė.

9. Teismas pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje yra draudžiami visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurencijÄ arba kurie riboja ar gali riboti konkurencijÄ . Tam, kad bÅ«tų nustatytas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas, turi bÅ«ti nustatytos tokios esminės aplinkybės:

1) aplinkybė, kad nagrinėjamus veiksmus atliko ūkio subjektai (ar asociacija); 2) susitarimo faktas;

3) aplinkybė, jog susitarimas pagal savo tikslÄ ar poveikį riboja ar gali riboti konkurencijÄ .

10. Remdamasis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 21 ir 22 dalimis bei Konkurencijos tarybos į bylÄ pateiktoje iÅ¡vadoje nurodyta Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas sprendė, kad sporto srityje veikiančios asociacijos taip pat Å¡ių asociacijų nariai (klubai, sporto mokyklos) vykdo ekonominę veiklÄ , todėl Europos SÄ jungos ir konkurencijos teisės prasme yra laikytini Å«kio subjektais (nepaisant to, ar sporto klubai yra mėgėjiÅ¡ki, ar profesionalÅ«s) ir jų veiksmams, susitarimams bei sprendimams yra taikomos Konkurencijos įstatymo nuostatos.

11. Teismas sutiko su ieÅ¡kove, kad ginčijamais Sprendimais ieÅ¡kovės auklėtiniams buvo uždrausta dalyvauti tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų čempionatuose, todėl nagrinėjama konkurencijos problema apima abu Å¡iuos segmentus. Tokiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamos konkurencijos problemos pobÅ«dį, teismo vertinimu, atitinkamÄ prekės rinkÄ tikslinga apibrėžti kaip ledo ritulio veiklÄ , į kuriÄ Ä¯eina vaikų ir suaugusių ledo ritulio sporto mokymo veikla, ledo ritulio treniruočių ir renginių organizavimas ir kitos su ledo ritulio sporto propagavimu susijusios paslaugos. Kadangi nustatytas draudimas yra taikomas visoje Lietuvos teritorijoje veikiančioms biudžetinėms ledo ritulio mokykloms, teismas geografinę rinkÄ apibrėžė kaip visos Lietuvos Respublikos teritorijÄ .

12. Atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamų Sprendimų tikslas yra atimti iÅ¡ vaikų, sportuojančių biudžetiniuose sporto klubuose ir mokyklose, galimybę dalyvauti Asociacijos organizuojamuose sporto čempionatuose ir varžybose, tokiÄ galimybę paliekant tik vaikams, sportuojantiems privačiuose klubuose ir mokyklose, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog skundžiamais Sprendimais yra sudaromos sÄ lygos, verčiančios vaikus ir kitus asmenis rinktis privačius sporto klubus, dėl ko skundžiamais Sprendimais privatiems sporto klubams yra suteikiamas nepagrįstas konkurencinis pranaÅ¡umas prieÅ¡ biudžetinius klubus, įskaitant ir prieÅ¡ ieÅ¡kovę.

13. Teismas nurodė, kad Sprendimais Nr. 2 ir Nr. 3 patvirtinus 2020–2021 m. VšĮ Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos nuostatus, iš ieškovės klube sportuojančių vaikų sudarytoms komandoms pagal Vaikų lygos nuostatų 4.2 papunkčio reikalavimus, neleidžiama dalyvauti 2020–2021 m. Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos sezone, o Sprendimais Nr. 4 ir Nr. 5 patvirtinus 2020–2021 m. VšĮ Nacionalinės ledo ritulio čempionato nuostatus, iš ieškovės klube sportuojančių asmenų sudarytoms komandoms pagal Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatų 3.6 papunkčio nuostatas nėra leidžiama dalyvauti atvirajame 2020–2021 m.

Lietuvos ledo ritulio čempionate, dėl ko ieÅ¡kovės mokyklos vaikams ir jaunimui, galintiems mokėti už sporto užsiėmimus privačiuose klubuose, taps aktualus mokyklos palikimas. Teismas pažymėjo, kad tai, jog ieÅ¡kovę dėl negalėjimo dalyvauti čempionate paliko jos auklėtiniai ir pradėjo sportuoti privačiuose klubuose, rodo ne konkurencijos padidėjimÄ , o neteisėtÄ suaugusiųjų ir vaikų perskirstymÄ tarp klubų, iÅ¡ esmės priverčiant juos sportuoti privačiuose klubuose, mokant už tai didesnes įmokas.

14. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad į bylÄ nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių tai, jog skundžiami Sprendimai buvo nulemti teisėtų tikslų, teismas sprendė, kad skundžiamų Sprendimų tikslas buvo apriboti konkurencijÄ tarp biudžetinių ir privačių sporto mokyklų bei klubų ir kad Å¡is tikslas buvo faktiÅ¡kai pasiektas, todėl tokie Sprendimai laikyti susitarimais Konkurencijos įstatymo prasme, kurie yra draudžiami bei laikomi negaliojančiais nuo jų sudarymo momento pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.

15. Atsižvelgdamas į tai, ginčijamus Sprendimus teismas pripažino negaliojančiais kaip prieÅ¡taraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatų pagrindu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 16. Apeliaciniame skunde atsakovės asociacija „Hockey Lietuva“, VÅ¡Ä® Nacionalinė vaikų ledo ritulio lyga ir VÅ¡Ä® Nacionalinė ledo ritulio lyga praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, arba grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 16.1. Peržengdamas ieÅ¡kinio ribas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo juridinį faktÄ , kad ieÅ¡kovė yra Asociacijos narė. Tokia teismo iÅ¡vada sukelia teisines pasekmes, kurios turės įtakos tolimesniems ieÅ¡kovės ir Asociacijos teisiniams santykiams, nors toks teisinis santykis nagrinėjamoje byloje negalėjo bÅ«ti analizuojamas pagal ieÅ¡kinyje suformuluotÄ bylos dalykÄ ir pagrindÄ . 16.2. Teismas, nurodydamas, kad pradinės ieÅ¡kovės visos teisės ir pareigos perėjo ieÅ¡kovei Kauno sporto mokyklai „Startas“, sumaišė ieÅ¡kovės procesines teises Å¡ioje civilinėje byloje su ieÅ¡kovės materialinėmis teisėmis.

Procesinis teisių ir pareigų parėmimas šioje byloje negali turėti įtakos ieškovės materialinėms teisėms bei interesams. 16.3. Ieškovė nėra atsakovių narė, todėl ji apskritai negalėjo ginti savo teisių šioje byloje. Asociacijos įstatų 3.6.2 papunktyje numatyta, kad narystė Asociacijoje pasibaigia likvidavus narį ar kitaip pasibaigus juridiniam asmeniui. Remiantis minėta nuostata, 2021 m. gegužės 13 d. pasibaigė Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ narystė Asociacijoje, kaip ir pasibaigė ieškovės teisės dalyvauti atsakovių VšĮ Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos ir VšĮ Nacionalinės ledo ritulio lygos organizuojamuose ledo ritulio čempionatuose.

Kadangi po Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai” reorganizavimo Kauno sporto mokykla „Startas” nesikreipė į AsociacijÄ dėl narystės, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė iki skundžiamų Sprendimų priėmimo nebuvo atsakovių narė. 16.4. HorizontalÅ«s susitarimai konkurencijos teisės prasme yra susitarimai, kurie yra sudaromi tarp konkurentų, konkuruojančių toje pačioje prekės rinkoje. Konstatavus, kad nei ieÅ¡kovė, nei buvusi ieÅ¡kovė Kauno žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“ nėra ir nebuvo konkurentai su atsakovėmis, nes ieÅ¡kovė Kauno žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“ ir atsakovės veikia skirtingose paslaugų teikimo lygiuose, bei nustačius, jog atsakovės nekonkuruoja tarpusavyje, darytina iÅ¡vada, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog skundžiami Sprendimai Nr. 1–6 yra horizontalÅ«s susitarimai.

Taigi teismas klaidingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius ir netinkamai taikė konkurencijos teisės nuostatas. 16.5. Skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimų taisykles: pirma, nėra aiÅ¡ku, kokiais įrodymais remiantis yra priimtas sprendimas, kai byloje nėra jokių duomenų apie menamÄ vaikų iÅ¡ Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ pasitraukimÄ (prieÅ¡ingai, atsakovės pateikti įrodymai, patvirtina, kad po skundžiamų Sprendimų priėmimo Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai” vaikų, užsiimančių ledo ritulio sportu, skaičius net padidėjo); antra, apskritai neaiÅ¡ku, kokių faktinių duomenų pagrindu buvo priimtas teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad ginčijamais Sprendimais yra sudaromos sÄ lygos, verčiančios vaikus ir kitus asmenis rinktis privačius sporto klubus; trečia, teismas apskritai nesuprato, kokiomis sporto taisyklėmis remiantis organizuojami Lietuvos ledo ritulio (vaikų ir suaugusiųjų) čempionatai, prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, komandų vidinis sportininkų skaičius yra limituojamas tiek pagal tarptautines, tiek nacionalines taisykles, todėl sÄ lygos dalyvauti turnyruose padidėja ne „pučiantis“ komandos narių skaičiui, o didėjant komandoms dalyvaujančioms ledo ritulio čempionatuose – teismas neiÅ¡nagrinėjo 2020/2021 m.

Lietuvos suaugusiųjų ir vaikų ledo ritulio čempionatų nuostatų; ketvirta, neaiÅ¡ku, kokiais įrodymais remdamasis pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad biudžetinių ir privačių sporto klubų įmokos skiriasi (įmokų klausimas bylos nagrinėjimo metu apskritai nebuvo analizuotas); penkta, į bylÄ nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių faktinį vaikų perviliojimÄ iÅ¡ Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ į kitus ledo ritulio sportÄ propaguojančius klubus. 16.6.

Skundžiami Sprendimai Nr. 1–6 faktiškai neapribojo Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ auklėtinių dalyvavimo 2020/2021 m. Lietuvos vaikų ledo ritulio pirmenybėse.

17. IeÅ¡kovė Kauno sporto mokykla ,,Startas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priimti į bylÄ naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 17.1. Skundžiamame sprendime teismas iÅ¡dėstė motyvus, kodėl nėra atsižvelgiama į pačių atsakovių iÅ¡keltÄ argumentÄ , kad ieÅ¡kovė neturi teisinio suinteresuotumo Å¡ioje byloje, kadangi ji nėra Asociacijos narė, todėl skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas peržengė nagrinėjamo ginčo ribas. 17.2.

IeÅ¡kovė yra Asociacijos narė, nes ji universalaus teisių perleidimo pagrindu yra perėmusi visas Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ teises ir pareigas. Materialinių teisių ir pareigų perėmimas yra įvykęs įstatymo, t. y. CK 2.97 straipsnio 3 dalies, pagrindu, reorganizavimo bÅ«du Kauno žiemos sporto mokyklÄ â€žBaltų ainiai“ prijungus prie ieÅ¡kovės. 17.3. Teismas tinkamai apibrėžė rinkÄ ir pritaikė Konkurencijos įstatymo nuostatas: pirma, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, teismas nekonstatavo, kad ieÅ¡kovė ir Asociacija yra konkurentai; antra, sprendimai, net jei jie yra įvardijami „sprendimais“, „protokolais“, „taisyklėmis“ ar dar kaip nors kitaip, yra laikomi susitarimais Konkurencijos įstatymo prasme, jei jais yra suderinami Å«kio subjektų veiksmai;

Å¡iuo atveju ginčijamais Sprendimais buvo suderinti ne ieÅ¡kovės ir atsakovų tarpusavio veiksmai, o Asociacijos narių tarpusavio veiksmai – Sprendimais buvo susitarta apriboti ieÅ¡kovės ir kitų biudžetinių įstaigų dalyvavimÄ Asociacijos organizuojamose čempionatuose ir pirmenybėse; ginčijamais Sprendimais ribojama konkurencija tarp mokyklų / klubų, kurie yra konkurentai, todėl teismas pagrįstai Å¡iuos Sprendimus ir įvardino horizontaliais susitarimais; trečia, teismas pateikė tinkamÄ atitinkamos rinkos apibrėžimÄ â€“ rinka nagrinėjamu atveju apibrėžtina kaip ledo ritulio veikla ir su ja susijusios paslaugos Lietuvos Respublikos teritorijoje; atsakovės nepateikė alternatyvaus, jų nuomone, teisingo atitinkamos rinkos apibrėžimo, todėl skunde dėstomi teiginiai apie tariamai neteisingai apibrėžtÄ rinkÄ atmestini kaip deklaratyvÅ«s. 17.4.

Apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad pirmos instancijos teismas tariamai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, yra nepagrįsti, nes: pirma, apeliantės nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė privalėjo analizėmis, tyrimais, skaičiavimais ar kitais duomenimis įrodyti, jog skundžiamais Sprendimais konkurencija tarp ledo ritulio mokyklų, klubų buvo apribota (jeigu yra nustatoma, kad susitarimas ribojo konkurencijÄ pagal tikslÄ , nereikia vertinti susitarimo ribojančio poveikio konkurencijai, toks poveikis yra preziumuojamas); antra, tiek draudimo nuostatų turinys, tiek juo siekiami tikslai, tiek ir jo priėmimo aplinkybės yra aiÅ¡kios – uždrausti ieÅ¡kovės auklėtiniams dalyvauti atsakovių organizuojamuose čempionatuose bei pirmenybėse, sudaryti palankesnes sÄ lygas atsakovių nariais esančioms privačioms organizacijoms vykdyti savo veiklÄ , įvertinęs tai, teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijamų Sprendimų tikslas buvo riboti konkurencijÄ ; trečia, į bylÄ buvo pateikti įrodymai, jog ginčijami Sprendimai ne tik turėjo tikslÄ riboti konkurencijÄ , tačiau ir faktiÅ¡kai jÄ apribojo (akivaizdu, kad sporto mokykla, kuri negali dalyvauti nacionaliniuose čempionatuose bei pirmenybėse, yra ne tokia patraukli kaip sporto mokykla, kuri juose gali dalyvauti; be to, tai patvirtina ir pačių atsakovių su 2021 m. kovo 24 d. paaiÅ¡kinimais į bylÄ pateikti duomenys, iÅ¡ kurių matomas neigiamas ginčijamų Sprendimų poveikis biudžetinėms įstaigoms); ketvirta, nepaisant to, kad atsakovių veikla organizuojama pagal atskiras sporto taisykles, joms yra taikomos ir imperatyvios įstatymo nuostatos, kurių pažeidimÄ Å¡iuo atveju ir konstatavo teismas, todėl skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas apskritai nesuprato, kokiomis sporto taisyklėmis remiantis organizuojami Lietuvos ledo ritulio (vaikų ir suaugusiųjų) čempionatai; penkta, ieÅ¡kovės žaidėjai nebuvo įtraukti į bendrÄ atsakovių parengtÄ statistikÄ apie 2020 metais atsakovių čempionatuose bei pirmenybėse dalyvavusius žaidėjus, tai patvirtina, kad ginčijamais Sprendimais ieÅ¡kovės komandos buvo visiÅ¡kai eliminuotos iÅ¡ atsakovių organizuojamų čempionatų bei pirmenybių;

Å¡eÅ¡ta, apeliacinio skundo argumentai dėl tariamai nenustatyto skirtumo tarp įmokų privačioms ir biudžetinėms sporto mokykloms bei tariamai nenustatyto žaidėjų perviliojimo fakto yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nepaneigia iÅ¡ esmės teisėto ir pagrįsto skundžiamo teismo sprendimo. 17.5. Nors Asociacijos narių susirinkimas 2021 m. liepos 29 d. priėmė sprendimÄ atÅ¡aukti 2020 m. sausio 9 d. Asociacijos tarybos posėdžio Nr. 63 sprendimÄ â€žDėl biudžetinių sporto mokyklų“, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad iÅ¡nyko ginčo dalykas Å¡ioje byloje, kadangi:

Sprendimas Nr. 1 buvo atÅ¡auktas tik 2021 m. liepos 29 d., tuo tarpu, tenkinus ieÅ¡kinį, Sprendimas Nr. 1 negaliojančiu bÅ«tų laikomas ab initio (nuo sprendimo priėmimo momento); atÅ¡auktas buvo tik Sprendimas Nr. 1, o byloje yra ginčijami ir kiti Sprendimai; Sprendimo Nr. 1 pripažinimas negaliojančiu reikÅ¡tų, kad yra nustatyti Asociacijos neteisėti veiksmai, o tai sudarytų pagrindÄ ieÅ¡kovei ateityje reikalauti žalos atlyginimo; sprendimas atÅ¡aukti SprendimÄ Nr. 1 buvo priimtas Asociacijos narių susirinkime, tuo tarpu SprendimÄ Nr. 1 priėmė Asociacijos tarybÄ ;

Sprendimas Nr. 1 buvo atÅ¡auktas jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl naujų rašytinių įrodymų 19.

Atsakovė po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ 2021 m. liepos 29 d. Asociacijos eilinio narių susirinkimo protokolÄ , o ieÅ¡kovė su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė 2021 m. liepos 29 d. Asociacijos narių sÄ raÅ¡Ä .

20. CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tikrinamas pagal byloje jau esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus faktinius duomenis ir įrodymus. Toks įstatymo leidėjo pasirinktas apeliacijos modelis nulemia ir tai, kad nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti priimami tik išimtiniais atvejais (CPK 314 straipsnis).

21. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

22. Kartu pažymėtina ir tai, kad įrodymų teikimas (praÅ¡ymas juos iÅ¡reikalauti) byloje negali bÅ«ti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl iÅ¡vadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimÄ , teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

23. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pateiktas naujas raÅ¡ytinis įrodymas – 2021 m. liepos 29 d. Asociacijos eilinio narių susirinkimo protokolas, neegzistavo skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu, jis yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu ginču ir teismui buvo pateiktas nedelsiant po jo priėmimo, bei į tai, kad ieÅ¡kovė dėl jo reikÅ¡mės nagrinėjamam ginčui atsiliepime į apeliacinį skundÄ yra iÅ¡samiai pasisakiusi, jis priimamas ir vertinamas visų į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų kontekste.

Tuo tarpu ieÅ¡kovės pateikto raÅ¡ytinio įrodymo priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimÄ , kadangi jį priėmus reiktų suteikti galimybę prieÅ¡ingai Å¡aliai dėl jo pasisakyti, todėl šį raÅ¡ytinį įrodymÄ , vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais, atsisakoma priimti. Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių 24. Bylos medžiaga patvirtina, kad, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-35 Kauno žiemos sporto mokykla ,,Baltų ainiai“ buvo reorganizuota ir prijungta prie Kauno sporto mokyklos ,,Startas“.

Po šio reorganizavimo Kauno žiemos sporto mokykla ,,Baltų ainiai“ pasibaigė ir buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

25. Pradinė ieškovė Kauno žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“ Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja Kauno sporto mokykla ,,Startas“.

26. Pradinė ieÅ¡kovė Kauno žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“ buvo įsteigta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 24 d. sprendimu ir veikė pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintus nuostatus, mokykla buvo asociacijos ,,Hockey Lietuva“, kuri priklauso Tarptautinei ledo ritulio federacijai (IIHF) bei narystės pagrindu vienija Lietuvoje įregistruotus juridinius asmenis, propaguojančius ledo ritulio sportÄ , narė. 27. 2020 m. sausio 9 d. Asociacijos valdymo organas – taryba – priėmė sprendimÄ Nr. 63: ,,Vadovaudamiesi ledo ritulio vystymo Lietuvoje 2018-2022 m. strateginiu planu nutariame, kad nuo 2020-2021 m. ledo ritulio sezono biudžetiniai klubai ir mokyklos neteks teisės dalyvauti visuose asociacijos Hockey Lietuva organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose.

Hockey Lietuva organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose galės dalyvauti privatūs juridiniai asmenys arba juridiniai asmenys kuriuose savivaldybių ar valstybės dalis bus mažesnė nei 50 proc.”.

28. Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. gegužės 22 d. kreipėsi į AsociacijÄ su praÅ¡ymu pakartotinai apsvarstyti klausimÄ ir leisti ieÅ¡kovės sporto komandoms dalyvauti 2020–2021 m. ledo ritulio sezone Asociacijos organizuojamuose čempionatuose ir turnyruose. Asociacija į šį kreipimÄ si atsakė 2020 m. birželio 1 d. raÅ¡tu, kuriame nurodė, kad Asociacijos taryba 2020 m. gegužės 28 d. pakartotinai svarstė klausimÄ leisti ieÅ¡kovės sporto komandoms dalyvauti 2020–2021 m. ledo ritulio sezone ir nusprendė Sprendimo Nr. 1 nekeisti.

29. IeÅ¡kovė 2020 m. birželio 30 d. kreipėsi į AsociacijÄ su raÅ¡tu, kuriame iÅ¡dėstė motyvus, dėl ko skundžiamas Asociacijos Sprendimas Nr. 1 yra diskriminacinio pobÅ«džio, prieÅ¡tarauja Asociacijos strateginiam veiklos planui, imperatyvioms įstatymo normoms bei protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Asociacija atsakė, kad Å¡is klausimas pakartotinai jau buvo nagrinėtas 2020 m. gegužės 28 d. Asociacijos tarybos posėdyje, todėl dar kartÄ svarstomas nebus.

30. Asociacija yra sudariusi čempionato organizavimo sutartį su kita atsakove Å¡ioje byloje – VšĮ Nacionaline vaikų ledo ritulio lyga, kuri vykdo atvirÄ sias 2020–2021 m. Lietuvos vaikų ledo ritulio pirmenybes. Kadangi vaikų ledo ritulio pirmenybes vykdo Vaikų ledo ritulio lyga, o organizuoja – Asociacija, Å¡ių asmenų kolegialÅ«s valdymo organai savarankiÅ¡kais sprendimais patvirtino 2020–2021 m. Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos nuostatus: Vaikų ledo ritulio lygos tarybos susirinkimo 2020 m. liepos 15 d. sprendimu ir Asociacijos tarybos susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu. Vaikų lygos nuostatų 4.2 papunktyje numatyta, kad pirmenybėse gali dalyvauti tik tie juridiniai asmenys, kurie atitinka Asociacijos Sprendimu Nr. 1 patvirtintus reikalavimus, keliamus biudžetinėms įstaigoms.

31. Asociacija taip pat yra sudariusi čempionato organizavimo sutartį su atsakove VšĮ Nacionaline ledo ritulio lyga, kuri vykdo atvirÄ jį 2020–2021 m. Lietuvos ledo ritulio čempionatÄ . KolegialÅ«s Asociacijos ir VÅ¡Ä® Nacionalinės ledo ritulio lygos organai savo sprendimais patvirtino 2020–2021 m. atvirojo Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatus: VÅ¡Ä® Nacionalinės ledo ritulio lygos tarybos susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas ir Asociacijos tarybos susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas.

VÅ¡Ä® Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatų 3.6 papunktyje numatyta, kad čempionate gali dalyvauti tik komandos klubų (juridinių asmenų), kurie yra asociacijos nariai ir nėra biudžetinės įstaigos, pateikiant nuorodÄ Ä¯ SprendimÄ Nr. 1. 32. 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvyko eilinis Asociacijos narių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas atÅ¡aukti SprendimÄ Nr. 1. Susirinkime dalyvavo 21 dalyvis, bendrai turintys 21 balsÄ . 5 nariams balsuojant už skundžiamo Sprendimo Nr. 1 atÅ¡aukimÄ , 13 – prieÅ¡, o 3 – susilaikius, Asociacijos narių susirinkimas nusprendė neatÅ¡aukti Sprendimo Nr. 1.

Dėl Asociacijos narių susirinkimo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai 33. Po skundžiamo sprendimo priėmimo į bylÄ buvo pateiktas 2021 m. liepos 29 d. Asociacijos visuotiniame narių susirinkime priimtas sprendimas atÅ¡aukti ginčijamÄ SprendimÄ Nr. 1. Atsakovių teigimu, priėmus minėtÄ sprendimÄ , iÅ¡nyko Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

34. Atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje numatyta, jog konkurencijÄ ribojantys susitarimai negalioja nuo jų sudarymo momento, į tai, kad minėtu sprendimu ginčijamas Sprendimas Nr. 1 buvo atÅ¡auktas nuo tik 2021 m. liepos 29 d., ir į tai, jog Å¡ioje byloje ginčijami ir Sprendimai Nr. 2, 3, 4, 5 ir 6, spręstina, kad, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantės, Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas nėra iÅ¡nykęs, todėl toliau pasisakoma dėl atsakovių apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo.

Dėl skundo argumentų, susijusių su teisių ir pareigų perėmimu 35. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad procesinis teisių ir pareigų parėmimas negali turėti įtakos ieÅ¡kovės materialinėms teisėms bei interesams nei Å¡ioje civilinėje byloje, nei apskritai santykyje su Asociacija, todėl, peržengdamas ieÅ¡kinio ribas, teismas nepagrįstai konstatavo juridinį faktÄ , kad ieÅ¡kovė yra Asociacijos narė. Konstatuodamas, jog pradinės ieÅ¡kovės visos teisės ir pareigos perėjo ieÅ¡kovei Kauno sporto mokyklai „Startas“, teismas sumaišė ieÅ¡kovės procesines teises Å¡ioje civilinėje byloje su ieÅ¡kovės materialinėmis teisėmis.

36. Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“ buvo reorganizuota CK 2.97 straipsnio 3 dalyje ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnyje numatyta tvarka.

37. Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinė įstaiga reorganizuojama CK nustatytais jungimo ar skaidymo būdais. CK įtvirtinta, kad reorganizavimas – juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros (CK 2.95 straipsnio 2 dalis) ir pažymėta, jog juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu (CK 2.97 straipsnis).

38. Juridinių asmenų reorganizavimÄ , po reorganizavimo veikiančius juridinius asmenis, kuriems pereina tam tikromis dalimis (ar visos) reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos, nustato CK 2.96–2.103 straipsniai, tiek, kiek Å¡ių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 1 dalis).

39. Pagal CK 2.97 straipsnį juridiniai asmenys gali bÅ«ti reorganizuojami jungimo ir skaidymo bÅ«du (1 punktas); galimi juridinių asmenų jungimo bÅ«dai yra prijungimas ir sujungimas (2 punktas); prijungimas – tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos (3 punktas); sujungimas – tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naujÄ juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos (4 punktas).

40. IÅ¡ Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. T-35 matyti, kad Kauno žiemos sporto mokykla ,,Baltų ainiai“ buvo reorganizuota, prijungiant jÄ prie biudžetinės įstaigos Kauno sporto mokykla ,,Startas. Be to, tuo pačiu sprendimu buvo patvirtinti ir Kauno sporto mokyklos „Startas“ nuostatai, kurių 3 punkte nurodyta, kad Kauno žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“, kuri baigia savo veiklÄ kaip juridinis asmuo, prijungiama prie Kauno sporto mokyklos „Startas“, kuriai pereina visos Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ teisės ir pareigos.

41. Ä®vertinusi minėtÄ teisinį reguliavimÄ ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-35 patvirtintų Kauno sporto mokyklos „Startas“ nuostatų sÄ lygas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, Å¡iuo atveju reorganizavus Kauno žiemos sporto mokyklÄ â€žBaltų ainiai“, jos visos teisės ir pareigos tiek procesinės, tiek materialinės, įskaitant ir narystę Asociacijoje, perėjo ieÅ¡kovei Kauno sporto mokyklai ,,Startas“.

42. Pasisakant Å¡iuo aspektu, papildomai atkreiptinas dėmesys ir į pačios Asociacijos pozicijos Å¡iuo klausimu nenuoseklumÄ . Nors skunde apeliantės tvirtina, kad ieÅ¡kovė Kauno sporto mokykla „Startas“ nėra Asociacijos narė, tačiau pačių atsakovių į bylÄ pateiktas 2021 m. liepos 29 d. Asociacijos eilinio narių susirinkimo protokolas (17 eilutė) patvirtina, jog, prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, Kauno sporto mokykla „Startas“ dalyvauja balsuojant Asociacijos narių susirinkimuose, o tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad vis dėlto ji faktiÅ¡kai ir pačios Asociacijos yra laikoma teisėta jos nare.

43. Procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Taigi pakeisti procese šalį yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, kad kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Kadangi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. T-35 pagrindu Kauno sporto mokyklai „Startas“ perėjo visos materialinės Kauno žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“ teisės ir pareigos (ginčo dėl to nėra), pastaroji pagrįstai Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi šioje byloje buvo pakeista Kauno sporto mokykla „Startas“.

44. Kaip minėta, procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuris Å¡iuo atveju įvyko Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. T-35 pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su apeliantėmis, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pradinę ieÅ¡kovę Kauno žiemos sporto mokyklÄ â€žBaltų ainiai“ pakeitęs Kauno sporto mokykla „Startas“ ir pasisakydamas dėl naujosios ieÅ¡kovės teisinio statuso Asociacijos atžvilgiu, sumaišė ieÅ¡kovės procesines teises Å¡ioje civilinėje byloje su ieÅ¡kovės materialinėmis teisėmis.

45. Atsižvelgiant į pačių atsakovių argumentÄ , kad Kauno sporto mokykla „Sportas“ nėra Asociacijos narė, todėl ji neturi teisinio suinteresuotumo Å¡ioje byloje (atsakovių 2021 m. birželio 9 d. paaiÅ¡kinimų 12 punktas), ir į teismo pareigÄ motyvuoti priimamus procesiniu sprendimus, spręstina, jog skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl to, jog Kauno sporto mokykla „Startas“ yra Asociacijos narė, peržengė ieÅ¡kinyje apibrėžto ginčo ribas.

46. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, atmestinas kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas ir apeliančių argumentas, kad dėl to, jog ieÅ¡kovė nėra atsakovių narė, ji apskritai negalėjo ginti savo teisių Å¡ioje byloje. Dėl skundžiamų Sprendimų (ne)teisėtumo 47. Byloje keliamas klausimas dėl asociacijos „Hockey Lietuva“ tarybos ir eilinio narių susirinkimo sprendimų, VÅ¡Ä® Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos tarybos bei VÅ¡Ä® Nacionalinės ledo ritulio lygos tarybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais tuo pagrindu, kad jie neteisėtai riboja konkurencijÄ tarp ledo ritulio sporto mokyklų.

48. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurencijÄ arba kurie riboja ar gali riboti konkurencijÄ , yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant: 1)susitarimÄ tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sÄ lygas; 2) susitarimÄ pasidalyti prekės rinkÄ teritoriniu pagrindu, pagal pirkėjų ar tiekėjų grupes ar kitu bÅ«du; 3) susitarimÄ nustatyti tam tikros prekės gamybos ar pardavimo kiekius, taip pat riboti techninę pažangÄ ar investicijas; 4) susitarimÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartyse taikyti nevienodas (diskriminacines) sÄ lygas atskiriems Å«kio subjektams ir taip sudaryti jiems skirtingas konkurencijos sÄ lygas; 5) susitarimÄ iÅ¡ kitų Å«kio subjektų reikalauti papildomų įsipareigojimų, kurie pagal savo komercinį pobÅ«dį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu.

Konkurentų sudaryti Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurencijÄ (Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).

49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad, atskleidžiant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies turinį, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas (žr. pvz., 2011 m. kovo 28 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A525‑2577/2011, 2011 m. gegužės 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A858-294/2011).

50. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas monopolizuoti gamybÄ ir rinkÄ bei įpareigojimas saugoti sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ konstitucinę nuostatÄ , Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinė sÄ Å¾iningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę; tokios priemonės – tai Å«kio subjektų susitarimų, kuriais siekiama riboti konkurencijÄ arba kurie riboja ar gali riboti konkurencijÄ , draudimas, piktnaudžiavimo vyraujančia padėtimi draudimas, rinkos koncentracijos kontrolė bei atitinkami koncentracijos draudimai, nesÄ Å¾iningos konkurencijos draudimas, įstatymuose nustatytų sÄ Å¾iningos konkurencijos apsaugos taisyklių laikymosi kontrolė, atsakomybė už jų pažeidimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. ir 2000 m. spalio 18 d. nutarimai).

51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr. pvz., 2006 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-686/2006, 2011 m. gegužės 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A858‑294/2011; 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2016/2012) yra ne kartÄ pažymėjęs, jog Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio loginė konstrukcija bei Å¡iame straipsnyje įtvirtintų nuostatų tikslas leidžia iÅ¡skirti dvi draudžiamų susitarimų kategorijas: susitarimus, savaime ribojančius konkurencijÄ , ir susitarimus, kurių prieÅ¡ingas konkurencijos teisei tikslas ar neigiamas poveikis konkurencijai turi bÅ«ti nustatytas ir įrodytas.

Pirmajai grupei priskiriami tie susitarimai, kurie patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies veikimo sritį. Kaip minėta, pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį konkurentų sudaryti Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose iÅ¡vardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurencijÄ . Taigi visais atvejais ribojantys konkurencijÄ susitarimai – tai tokia kategorija susitarimų, kurių neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas, o tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad, jei susitarimas patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, nereikia atskirai įrodinėti susitarimo tikslo prieÅ¡ingumo sÄ Å¾iningai konkurencijai ir (arba) neigiamo jo poveikio konkurencijai.

Tuo tarpu tuo atveju, kai negalima konstatuoti, kad susitarimo tikslas yra riboti konkurencijÄ , turi bÅ«ti vertinamas susitarimo poveikis konkurencijai.

52. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „pažeidimas dėl susitarimo tikslo“ ir „pažeidimas dėl susitarimo poveikio“ skiriasi tuo, jog tam tikros įmonių susitarimo formos dėl paties savo pobÅ«džio gali bÅ«ti laikomos žalingomis normaliai konkurencijai veikti. Atitinkamai, jeigu yra nustatoma, kad susitarimas ribojo konkurencijÄ pagal tikslÄ , nebereikia vertinti susitarimo ribojančio poveikio konkurencijai, toks poveikis yra preziumuojamas.

Jeigu susitarimas pagal tikslÄ konkurencijos neriboja, tuomet reikia įvertinti susitarimo poveikį ir iÅ¡nagrinėti, ar juo daromas pastebimas ribojamasis poveikis konkurencijai (ESTT 2012 m. gruodžio 13 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-226/11, Expedia Inc. prieÅ¡ Autorité de la concurrence ir kt.) 53. Susitarimas – bet kuria forma (raÅ¡tu ar žodžiu) dviejų ar daugiau Å«kio subjektų sudarytos sutartys arba Å«kio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio Å«kio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir panaÅ¡iai) (toliau – Å«kio subjektų junginys) arba Å¡io Å«kio subjektų junginio atstovų priimtÄ sprendimÄ (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 19 dalis).

54. Kvalifikuojant susitarimÄ Å¡iuo teisiniu pagrindu, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį Å¡alių valios (norų, ketinimų) sutapimÄ (suderinimÄ ) veikti rinkoje atitinkamu bÅ«du, o subjektyvÅ«s pareiÅ¡kėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikÅ¡mės (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A575-2577/2011).

55. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis savo esme ir tikslais atitinka Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo (toliau – SESV) 101 straipsnio nuostatas. SESV 101 straipsnio 1 dalyje kaip nesuderinami su bendrÄ ja rinka draudžiami visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmus, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybÄ ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iÅ¡kraipymas bendrojoje rinkoje.

56. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad Asociacija, VšĮ Nacionalinė vaikų ledo ritulio lyga ir VšĮ Nacionalinė ledo ritulio lyga yra Å«kio subjektai, todėl jų veiksmams, susitarimams bei sprendimams taikomos Konkurencijos įstatymo nuostatos, nėra, tačiau apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė ir atsakovės turėtų bÅ«ti laikomi konkurentais ir / arba kad atsakovės tarpusavyje turėtų bÅ«ti laikomos konkurentais.

57. Konkurentai – ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalis).

58. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atitinkama rinka – tai tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Konkurencijos tarybos iÅ¡vados 33 punkte nurodyta, kad, apibrėžiant atitinkamÄ rinkÄ , Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kokia Å«kine veikla užsiima subjektai, kokia galima konkurencijos problema Å¡iuo konkrečiu atveju yra analizuojama bei apibrėžimo tikslus.

59. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, atsižvelgus į tai, koks konkurencijos pažeidimas nustatomas, pareigos nustatyti prekės rinkÄ apimtis skiriasi. Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmų vertinimui privaloma tinkamai apibrėžti ir nustatyti atitinkamÄ rinkÄ , kad bÅ«tų galima įvertinti įtariamų veiksmų poveikį konkurencijai. Tuo tarpu draudžiamų susitarimų atvejais, kurie riboja konkurencijÄ pagal tikslÄ , bÅ«tina nustatyti tik tai, ar susitarimas, įmonių asociacijos sprendimas ar kitokie suderinti veiksmai gali turėti įtakos konkurencijai ir ar tokio susitarimo tikslas yra konkurencijos prevencija, iÅ¡kraipymas ar ribojimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties administracinė byloje Nr. eA-161-552/2020 87 punktas).

60. Pirmosios instancijos teismas atitinkamÄ prekės rinkÄ Å¡iuo atveju apibrėžė kaip ledo ritulio veiklÄ ir su ja susijusias paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

61. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovių nariais esantys sporto klubai ir mokyklos užsiima ledo ritulio veikla. Ledo ritulio sporto mokymo veikla gali bÅ«ti iÅ¡skiriama į vaikų (iki 18 metų) ir suaugusiųjų segmentus. Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ nuostatų 10.2 papunktyje numatyta, kad vienas iÅ¡ mokyklos veiklos tikslų yra rengti pagal sportinio meistriÅ¡kumo pakopas, sportininkus, galinčius tinkamai atstovauti mokyklai, Kauno miestui, Lietuvai įvairiuose tarptautiniuose ir Å¡alies sporto renginiuose, vykdant vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų sportininkų optimalų bendrÄ jį ir specialųjį fizinį rengimÄ , orientavimÄ Ä¯ vienÄ ar kitÄ sporto Å¡akÄ .

IeÅ¡kovės teigimu, suaugusiųjų ledo ritulio komandose gali rungtyniauti atitinkamÄ sportinį pasiruoÅ¡imÄ turintys 16–17 metų jaunuoliai (Å¡is teiginys bylos nagrinėjimo metu paneigtas nebuvo), todėl darytina iÅ¡vada, kad skundžiami Sprendimai turi įtakos ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų komandų iÅ¡ biudžetinių įstaigų sporto klubų ir mokyklų dalyvavimui atsakovių organizuojamuose čempionatuose ir pirmenybėse. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Lietuvoje, be ieÅ¡kovės, veikia dar viena biudžetinė ledo ritulio sporto mokykla RokiÅ¡kyje, kuriai taip pat galioja atsakovių priimtais Å¡ioje byloje skundžiamais Sprendimais nustatytas draudimas dalyvauti jų organizuojamuose čempionatuose.

62. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad atitinkamÄ prekės rinkÄ Å¡iuo atveju tikslinga apibrėžti kaip visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomÄ ledo ritulio veiklÄ , į kuriÄ Ä¯eina ir vaikų, ir suaugusių ledo ritulio sporto mokymo veikla, ledo ritulio treniruočių ir renginių organizavimas ir kitos su ledo ritulio sporto propagavimu susijusios paslaugos. Atsakovės nepateikė alternatyvaus, jų nuomone teisingo, atitinkamos rinkos apibrėžimo, todėl apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai apie tariamai neteisingai apibrėžtÄ rinkÄ atmestini kaip deklaratyvÅ«s.

63. Asociacijos įstatuose nurodyta, kad Asociacija yra narystės pagrindu vienijanti Lietuvos Respublikoje įregistruotus juridinius asmenis propaguojančius ledo ritulio sportÄ Lietuvoje (Asociacijos įstatų 1.1 papunktis). Asociacijos įstatų 2.3.3 papunktyje numatyta, kad visi Asociacijos nariai privalo vykdyti Asociacijos valdymo organų sprendimus.

64. Ieškovės ginčijami Sprendimai Nr. 1, 3, 5 ir 6 buvo priimti būtent Asociacijos, vadinasi, šių Sprendimų privalu laikytis visiems Asociacijos nariams. Sprendimas Nr. 6 buvo priimtas Asociacijos narių susirinkime, už jį balsuojant juridiniams asmenims, kurie ir yra konkurentai, ir kurie Sprendimu Nr. 6 apribojo ieškovės galimybę konkuruoti su privačiomis sporto mokyklomis ir klubais. Tuo tarpu Sprendimais Nr. 2 ir 4 buvo patvirtinti 2020–2021 m. nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos nuostatai ir 2020–2021 m. atvirojo Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatai, kurių taip pat privalu laikytis visiems subjektams, norintiems dalyvauti 2020–2021 m. nacionalinėje vaikų ledo ritulio lygoje ir / ar 2020–2021 m. atvirojo Lietuvos ledo ritulio čempionate.

65. BÅ«tent konkurencijÄ tarp sporto mokyklų / klubų, o ne konkurencijÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovių, ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje ir įrodinėjo. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, atsakovės neginčija to, kad Asociacijos nariai ir vaikų bei suaugusiųjų pirmenybėse dalyvaujančios mokyklos / klubai yra konkurentai. Kadangi ginčijamais Sprendimais buvo ribojama konkurencija tarp mokyklų / klubų, kurie yra konkurentai, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iuos Sprendimus traktavo kaip horizontaliuosius susitarimus.

66. Skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė ir atsakovės turėtų bÅ«ti laikomi konkurentais ir / arba kad atsakovės tarpusavyje turėtų bÅ«ti laikomos konkurentais, neatitinka tiesos, kadangi skundžiamame sprendime tai nėra konstatuota.

67. Nustačius, kad skundžiami susitarimai yra horizontalaus pobÅ«džio, reikia nustatyti, ar susitarimai riboja konkurencijÄ pagal savo tikslÄ , ar pagal savo poveikį.

68. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamais Sprendimais yra sudaromos nevienodos sÄ lygos asmenims, sportuojantiems biudžetiniuose klubuose ir mokyklose, ir asmenims, sportuojantiems privačiuose klubuose ir mokyklose, dalyvauti ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose, sutiktina su ieÅ¡kove, jog skundžiami Sprendimai sudaro skirtingas, nelygiateises galimybes asmenims užsiimti sportine veikla, juos kategorizuojant pagal tai, kas yra jų atstovaujamos organizacijos savininkas ir kokia Å¡ių organizacijų teisinė forma, o tai riboja galimybę savo nuožiÅ«ra pasirinkti sporto klubÄ ar mokyklÄ (asmenys yra skatinami pasirinkti privatų sporto klubÄ ar mokyklÄ ).

Tokia situacija paneigia biudžetinių klubų ir mokyklų auklėtinių teisę dalyvauti žaidynėse vienodomis sÄ lygomis, o tai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam lygiateisiÅ¡kumo principui. Taip pat skundžiami Sprendimai prasilenkia ir su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punkte įtvirtintu nediskriminavimo principu, reiÅ¡kiančiu, jog kiekvienam vaikui turi bÅ«ti sudaromos lygios su kitais vaikais teisės ir jis negali bÅ«ti diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymÄ lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, amžiaus, sveikatos bÅ«klės, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių.

69. Ä®vertinusi skundžiamų Sprendimų turinį bei jų priėmimo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka tiek su ieÅ¡kove, tiek su pirmosios instancijos teismu, kad skundžiamų Sprendimų tikslas yra riboti konkurencijÄ tarp ledo ritulio sporto mokyklų, nes Å¡iais Sprendimais yra ribojama asmenų, sportuojančių biudžetiniuose sporto klubuose ir mokyklose, teisė dalyvauti Asociacijos organizuojamuose sporto čempionatuose ir varžybose, tokiÄ galimybę paliekant tik asmenims, sportuojantiems privačiuose klubuose ir mokyklose.

70. Pažymėtina, kad subjektyvus atsakovių supratimas apie Sprendimų poveikį bei atsakovių motyvai, dėl kurių buvo priimti skundžiami Sprendimai, neturi reikÅ¡mės vertinant, ar Sprendimų tikslas yra riboti konkurencijÄ . Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal teismų praktikÄ susitarimas (sprendimas ar suderinti veiksmai) gali bÅ«ti laikomas ribojančiu konkurencijÄ pagal tikslÄ net ir tuo atveju, jei juo siekiama teisėtų tikslų (Europos Komisijos 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimas byloje Nr. AT. 40208 International Skating Union's Eligibility rules).

71. Taigi, konstatavus, kad skundžiamų Sprendimų tikslas buvo riboti konkurencijÄ , prieÅ¡ingai nei tvirtiname apeliaciniame skunde, ieÅ¡kovė neturėjo pareigos įrodinėti, o teismas vertinti, ar skundžiamais Sprendimais konkurencija buvo faktiÅ¡kai apribota, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, kad ieÅ¡kovė turėjo pateikti analizes, tyrimus bei skaičiavimus, pagrindžiančius Sprendimais sukeltÄ konkurencijos apribojimo poveikį.

72. Dėl skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu įrodymų, susijusių su įrodinėjimu, ar skundžiamais Sprendimais konkurencija buvo faktiškai apribota, vertinimu, detaliau nepasisakoma, kadangi jie bet kuriuo atveju neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai.

73. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad skundžiamų Sprendimų tikslas buvo apriboti konkurencijÄ tarp biudžetinių ir privačių sporto mokyklų bei klubų, todėl tokie Sprendimai laikyti susitarimais Konkurencijos įstatymo prasme, kurie yra draudžiami bei laikomi negaliojančiais nuo jų sudarymo momento pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, ginčijami Sprendimai pagrįstai pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu buvo pripažinti negaliojančiais, kaip prieÅ¡taraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatų pagrindu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 74. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

75. Netenkinus atsakovių apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ Ä¯gyja ieÅ¡kovė, pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (2021 m. rugpjūčio 23 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. WLS21-2640, 2021 m. rugsėjo 3 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymai ir suteiktų paslaugų ataskaita) patvirtina, kad ieÅ¡kovai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 2 468,40 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

76. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausiÄ priteistinÄ atlyginimÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , yra taikomas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Å iuo atveju didžiausia už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ priteistina suma sudaro 1 972,62 Eur, o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma virÅ¡ija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotÄ maksimaliai leistinÄ priteisti atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ .

77. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindÄ nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti ieÅ¡kovei jos nurodytÄ patirtÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos, atsižvelgiant į suteiktos teisinės pagalbos rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , mastÄ ir pobÅ«dį, mažintinos iki 1 970 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei biudžetinei įstaigai Kauno sporto mokykla ,,Startas“ (juridinio asmens kodas 304471351) iÅ¡ atsakovių asociacijos ,,Hockey Lietuva“ (juridinio asmens kodas 304024852), vieÅ¡osios įstaigos Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos (juridinio asmens kodas 302443773) ir vieÅ¡osios įstaigos Nacionalinės ledo ritulio lygos (juridinio asmens kodas 302547341) po 656,67 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is Eur 67 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Romualda Janovičienė Laima Ribokaitė Aldona Tilindienė