2019-11-19 Nr. BB-6203-1-01-1-50129-2018-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. 2P-867/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50129-2018-1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkės), Artūro Ridiko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, susipažinusi su nuteistojo G. K. gynėjo advokato Liutauro Lukošiaus kasaciniu skundu dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. nutarties, prašymu sustabdyti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. nutarties vykdymą bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistojo G. K. gynėjas advokatas Liutauras Lukošius prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus dalyje dėl nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį; neišteisinus pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, taikyti BK 37 straipsnį ir šioje dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės; netenkinus minėtų prašymų, paskirti kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.

Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo kodekso bendrosios dalies BK 54 straipsnio normos dėl bausmės paskyrimo, kadangi paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir prieštarauja teisingumo principui. Kasatoriaus nuomone, teismai faktiškai nesvarstė BK 75 straipsnio taikymo galimybės. Netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas nuteisiant asmenį pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, kai nevertinta galimybė taikyti BK 37 straipsnį – veiką pripažįstant mažareikšme. Tvirtinama, kad veika pagal BK 253 straipsnio 1 dalį inkriminuota pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles ir tai sukliudė teismams išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Byloje nepašalintos abejonės bei neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymo, kai nepagrįstai nepatikėta nuteistojo motinos parodymais apie ginklo įgijimo aplinkybes ir tokiu būdu pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, reikalaujantis, jog visos abejonės būtų sprendžiamos kaltinamojo naudai.

Kasaciniame skunde nurodomos nutartys, kuriose analogiškose situacijose buvo taikytas BK 37 straipsnis ir teikiamos vertinimui minėto straipsnio pritaikymui būtinos sąlygos: nuteistasis pirko ginklą legaliai, kuriam nebuvo reikalingas leidimas, ginklas rastas nenaudotas ir nebuvo kaip nors neįprastai slepiamas, nepaneigta aplinkybė, jog ginklas pirktas mamos gyvenimo draugui, kuris gyveno tame pačiame name ir pan.

Nurodoma, kad paskirta neteisinga bausmė, nes teismai nepateikė įtikinamų motyvų, kodėl tik trumpalaikė reali laisvės atėmimo bausmė gali pasiekti bausmės tikslus ir ar nėra alternatyvių baudžiamojo poveikio priemonių taikymo šiems tikslams pasiekti. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal BK 55 straipsnį, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Šiuo atveju, net pasikeitus baudžiamajam įstatymui, kuriame išreikšta įstatymo leidėjo pozicija apie ateityje realios laisvės atėmimo bausmės keitimą alternatyviomis priemonėmis, nesvarstyta galimybė atidėti bausmės vykdymą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatorius reiškia įsitikinimą, kad G.K. nepagrįstai nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir tai argumentuoja netinkamu įrodymų vertinimu. Nurodydamas, kad teismai nepatikėjo nuteistojo pozicija, jog pastarajam ginklas nepriklauso, kasatorius teikia naujam vertinimui žemesnės instancijos teismų ištirtas bei konstatuotas aplinkybes, o tai nesudaro kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalyko. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir faktinių bylos aplinkybių nenustato, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas gali būti konstatuotas, kai, vertinant įrodymus, nustatomos padarytos teisės taikymo klaidos, o ne vien tik reiškiamos nuomonės tuo pagrindu. Kaip minėta, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Šiuo atveju kasatorius siekia, jog būtų iš naujo įvertintos faktinės aplinkybės ir padarytos priešingos išvados, o tai nesudaro kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalyko.

Kasatorius kelia klausimą ir dėl netinkamai pritaikytų baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų skiriant bausmę. Šiuo atveju remiamasi teismų praktikos pavyzdžiais bei baudžiamojo kodekso įstatymo pakeitimu, įsigaliosiančiu nuo kitų metų, kuris liberalizuoja, anot kasatoriaus, ir ginamojo padėtį, aptariant teorinio pobūdžio galimybes netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau tokio pobūdžio pasvarstymai nesudaro pagrindo skundo nagrinėjimui kasacine tvarka.

Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl neteisingai paskirtos bausmės buvo teikiami ir apeliaciniame skunde. Atkreiptinas dėmesys, kad į šiuos argumentus, t. y. dėl nuteistajam paskirtos arešto bausmės, išsamiai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. K. gynėjo advokato Liutauro Lukošiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Artūras Ridikas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė