69880a40-252d-4525-83dd-973e175c32f8 · Kauno apylinkės teismas

                                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1-1585-917/2017                                                                                        Teisminio proceso Nr. 01-1-06498-18-1                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                        1.2.25.5.;1.1.8; 2.3.6.4.2; 1.1.7.2.4.;                                                      2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.1.16.1.8.; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 24 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Sigitai Vaičiulytei, dalyvaujant prokurorui M.

Å .,kaltinamajam Ž. M., kaltinamojo gynėjui advokatui V. G.,nukentėjusiai I. G.,nukentėjusios atstovei advokatei E. R.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje Ž. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1997-02-26, Prienų raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, 7 klasių iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:1) 2013 m. gegužės 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir pradėti dirbti,2) 2013 m. birželio 5 d.

Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areÅ¡tu 22 paroms, Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartimi 2013 m. gegužės 29 d. ir 2013 m. birželio 5 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta – areÅ¡tas 45 paroms, bausmę atlikęs,3) 2013 m. lapkričio 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, galutine bausme – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per visÄ bausmės atlikimo laikÄ bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val.;4) 2013 m. gruodžio 6 d.

Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;5) 2014 m. gegužės 6 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 7 val.;6) 2015 m. gegužės 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 641 str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., 65 str., prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus Prienų rajono apylinkės teismo 2014-05-06 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant Ž. M. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti darbÄ ;7) 2015 m. liepos 24 d.

Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis LR BK 641 str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu; vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., bausmę subendrinta su 2015 m. gegužės 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi - paskirta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuo 2015-09-28 bausmę atliekantis pataisos namuose;8) 2016-01-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;9) 2016-01-26 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 1 metams laisvės atėmimo;

Pagal LR BK 641 str. bausmė mažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė laisvės atėmimas aÅ¡tuoniems mėnesiams. Pagal LR BK 64 str. 3 d. bausmė subendrinta su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2015-07-24 nuosprendžiu, ir skirta Ž. M. galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vienuolikai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Teikimu nustatyta, kad 2016-01-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė apima 2016-01-26 nuosprendžiu paskirtÄ bausmę ir galutinė bausmė yra 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;             kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 282 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : Ž. M. 2017 m. lapkričio 6 d. apie 09.50 val. vairuodamas dviratį TRAPPER ir važiuodamas Kaune, Vytauto pr. nuo Čiurlionio g. link Griunvaldo g. deÅ¡iniuoju Å¡aligatviu ties namu Nr. 19 pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 57 punktų reikalavimus tuo, bÅ«damas eismo dalyviu nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdamas iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas neblaivus (alkotesteriu nustatyta 0,47 promilės), važiuodamas Å¡aligatviu privalėjo duoti keliÄ pėstiesiems, neturėjo jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiÄ jį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3-7 km/h) paliekant tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, parbloÅ¡kė prieÅ¡inga kryptimi Å¡aligatviu ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ I.

G. ir padarė kÅ«no sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinamasis Ž. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai. Su kaltinimu sutiko, jame iÅ¡dėstytų aplinkybių neginčijo. Dėl įvykio labai gailisi, sutinka duoti parodymus. PaaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ važiavo dviračiu nuo autobusų stoties link „Akropolio“, nepastebėjo einančios pėsčiosios ir dviračiu partrenkė moterį. Buvo tamsu. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė visas aplinkybes.Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, 253 straipsniu, teismas balsu perskaitė kaltinamojo Ž.

M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2017-11-06 apie 10 val. važiavo dviračiu Kaune, Vytauto pr. link centro, deÅ¡iniuoju Å¡aligatviu. Žino, kad prie autobusų stoties dviračiu parbloÅ¡kė moterį. Kaip ji ėjo, Ž. M. nepastebėjo, žino tik tiek, kad priekine dviračio dalimi trenkėsi moteriai į priekį. IÅ¡ karto nulipo nuo dviračio, moters atsiprašė, siÅ«lė kviesti medikus, tačiau ji kategoriÅ¡kai atsisakinėjo. Ä®vykio vietoje buvusi moteris iÅ¡kvietė medikus ir policijÄ .

Nukentėjusioji buvo iÅ¡vežta į gydymo įstaigÄ (b.l. 139-140).Kaltinamajam Ž. M. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad bÅ«tų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.). Be kaltinamojo Ž. M. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais:-nukentėjusios I.

G. parodymais nustatyta, kad 2017-11-06 apie 10 val. turėjo važiuoti į darbÄ , todėl jai reikėjo pereiti į kitÄ Vytauto pr. važiuojamosios kelio dalies pusę, kur prie autobusų stoties yra visuomeninio transporto stotelė, todėl toliau link jos ji ėjo deÅ¡iniuoju Å¡aligatviu, žiÅ«rint link centro pusės. Eidama žiÅ«rėjo ar prie stotelės, t.y., jai iÅ¡ priekio, neatvažiuoja tinkantis 3-čio marÅ¡ruto autobusas. Einant staiga pajuto stiprų smÅ«gį iÅ¡ priekio ir krito. IÅ¡ karto net nesuprato kas atsitiko, tačiau tuo pačiu metu spėjo pastebėti dviračio rankenÄ , todėl suprato, kad buvo parblokÅ¡ta dviračio.

Atsimerkusi pamatė vyriÅ¡kį, kuris jai padėjo atsikelti. Suprato, kad tai buvo jÄ parbloÅ¡kusio dviračio vairuotojas. Jis pavedė jÄ iki suoliuko. Žino, kad įvykio vietoje buvusi moteris kvietė medikus. Ji sakė, kad nereikia, tačiau matomai dėl tuo metu patirto Å¡oko. Atvykę medikai iÅ¡vežė jÄ Ä¯ Kauno klinikas. Å iai dienai gydymas jau baigtas, tačiau iÅ¡lieka liekamieji reiÅ¡kiniai, dėl patirto sunkaus sužalojimo. Pastoviai turi naudoti vaistus ir papildus. Å io įvykio metu nukentėjo, dėl patirto sunkaus sužalojimo jai padaryta turtinė ir neturtinė žalos, kurios neatlygintos, todėl praÅ¡o pripažinti civiline ieÅ¡kove 5000 eurų sumai.

Nurodė, kad suraÅ¡ytÄ civilinį ieÅ¡kinį pareikÅ¡ teisme (b.l. 33-42);-teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 83/2018 (02) nustatyta, kad I. G. konstatuota galvos sumuÅ¡imas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, su pakauÅ¡kaulio lūžimu, deÅ¡inės akiduobės stogo lūžimu, pereinančiais į kaukolės pamatÄ , pleiÅ¡tinių ančių sienelių lūžimu, nosies kaulų lūžimu, muÅ¡tinė žaizda deÅ¡inėje blauzdoje. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ (b.l. 96-97);2018-02-12 kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, adresu Kaune, Vytauto pr. ties namu Nr. 19 deÅ¡inės pusės, žiÅ«rint link Griunvaldo g. (b.l. 10-15); -alkotesterio protokolu 2017-11-06 10.00 val.

Ž. M. nustatytos 0,47 promilės(b.l.22);- Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu nustatyta, kad iš kalto asmens prašoma priteisti 313,79 eurus gydymo išlaidoms atlyginti (b.l. 45-49);-Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civiliniu ieškiniu prašoma iš kalto asmens priteisti 1218,30eurų nukentėjusios I. G. nedarbingumui apmokėti (b.l.55-89);- nukentėjusios I. G. civiliniu ieškiniu nustatyta, kad prašo priteisti 5000 eurų neturtinės žalos iš Ž. M. ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 181-184).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamo veikos kvalifikavimoÄ®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismÄ Ä¯rodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.BK 282 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nevairuojant transporto priemonę padarytÄ transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimÄ , jeigu dėl to žuvo žmogus ar buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.

Taigi nusikaltimo, numatyto šiame straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia:

1) veikia – įvairių rÅ«Å¡ių transporto eismo tvarkÄ ir saugumÄ reglamentuojančių specialių teisės aktų pažeidimu, 2) pavojingais padariniais – žmogaus žūtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu;

3) priežastinio ryÅ¡io tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Nustatant priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, bÅ«tina nustatyti, dėl kokių konkrečių transporto eismo tvarkÄ ir saugumÄ reglamentuojančių taisyklių reikalavimų pažeidimų atsirado Å¡iame BK straipsnyje nurodyti padariniai. Aptariamas nusikaltimas gali bÅ«ti padarytas tik dėl neatsargumo.IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas Ž.

M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 282 straipsnio 1 dalyje įvykdymo pasitvirtino. Faktiniais duomenimis – kaltinamojo Ž. M. visiÅ¡ku kaltės prisipažinimu, nukentėjusios parodymais, iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje bei iÅ¡dėstomomis aplinkybėmis, Ž. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 57 punktų reikalavimus tuo, bÅ«damas eismo dalyviu nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdamas iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas neblaivus (alkotesteriu nustatyta 0,47 promilės), važiuodamas Å¡aligatviu privalėjo duoti keliÄ pėstiesiems, neturėjo jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiÄ jį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3-7 km/h) paliekant tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, parbloÅ¡kė prieÅ¡inga kryptimi Å¡aligatviu ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ I.

G. ir padarė kÅ«no sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 83/2018 (02) I. G. konstatuota galvos sumuÅ¡imas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, su pakauÅ¡kaulio lūžimu, deÅ¡inės akiduobės stogo lūžimu, pereinančiais į kaukolės pamatÄ , pleiÅ¡tinių ančių sienelių lūžimu, nosies kaulų lūžimu, muÅ¡tinė žaizda deÅ¡inėje blauzdoje. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ (b.l. 96-97).

Tokių nukentėjusios I. G. sužalojimo aplinkybių iÅ¡ esmės neginčijo ir kaltinamasis. Tarp kaltinamojo Ž. M. pavojingos veikos ir kilusių padarinių (sunkaus I. G. sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryÅ¡ys. Ž. M., bÅ«damas eismo dalyviu nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdamas iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, vairavo kelių transporto priemonę (dviratį) bÅ«damas neblaivus (alkotesteriu nustatyta 0,47 promilės), važiuodamas Å¡aligatviu privalėjo duoti keliÄ pėstiesiems, neturėjo jiems trukdyti ar kelti pavojaus, tačiau to nepadarė, ko pasekoje parbloÅ¡kė Å¡aligatviu ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ I.

G. ir taip sukėlė jai sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo. Taigi, įvertinus aukščiau aptartų teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , teismas pagrįstai mano, jog kaltinamojo Ž. M. padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 282 straipsnio 1 dalyje numatytÄ sudėtį ir kvalifikuoti teisingai bei įrodyti. Dėl civilinių ieÅ¡kiniųBPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa teisme pareiškė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajai I. G. teiktų gydymo paslaugų atlyginimo bendroje sumoje 313,79 eur(b.l. 45-49). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus dydžių ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti. Ž. M. pripažinus kaltu dėl nusikalstamų veikų įvykdymo civiliniu ieškiniu prašo iš Ž. M. priteisti 1218,30eurų (b.l.55-89). Šie abiejų civilinių ieškinių dydis pagrindžiamas byloje esančiais duomenimis, todėl dėl ieškinių, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).Nukentėjusi I.

G. teisme pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti 5000 eurų neturtinės žalos iÅ¡ Ž. M. ir bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos pažymÄ (b.l. 181-184). Nukentėjusioji civiliniame ieÅ¡kinyje nurodo, kad dėl įvykio patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimu, emocinę depresijÄ , nepatogumus, psichologinį sukrėtimÄ , teko ilgai gydytis ir turėti nedarbingumÄ . Nurodo, kad liko liekamieji reiÅ¡kiniai – uoslės praradimas. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ . CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti.

Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ ir kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, bÅ«na skirtingas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad Ž. M. nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta I. G. sveikata, taigi tarp Å¡ių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Esant tokiai situacijai svarbiÄ reikÅ¡mę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusios interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iÅ¡ kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus dvasiniams iÅ¡gyvenimams, emocinei bÅ«senai. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 83/2018 (02) I. G. konstatuota galvos sumuÅ¡imas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, su pakauÅ¡kaulio lūžimu, deÅ¡inės akiduobės stogo lūžimu, pereinančiais į kaukolės pamatÄ , pleiÅ¡tinių ančių sienelių lūžimu, nosies kaulų lūžimu, muÅ¡tinė žaizda deÅ¡inėje blauzdoje.

Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ (b.l. 96-97). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl Ž. M. kaltų veiksmų I. G. patyrė didelius tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus, tiek fizinį skausmÄ ir nepatogumus, turėjo pirkti vaistus ir vykti į gydymo įstaigas, nors tokie dokumentai ir nepateikti teismui. Pastebėtina, jog teismui nepateikti medicininiai dokumentai ir dėl nukentėjusios nurodomų liekamųjų reiÅ¡kinių patvirtinimo.IÅ¡ kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose.

Todėl teismas, spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , vadovaujasi visuma aplinkybių. Bylos duomenimis, kaltinamasis yra darbingas, sveikas, jauno amžiaus, tačiau Å¡iuo metu yra suimtas kitoje byloje, kurioje priimtas nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrÄ teismų formuojamÄ praktikÄ dėl žalos atlyginimo Å¡ios kategorijos baudžiamosiose bylose. Atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , bei vertinat kaltinamojo amžių, Å¡eiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatÄ , darbo turėjimÄ , nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikÅ¡mingumÄ , nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai, į susiformavusiÄ teismų praktikÄ , priteisiant analogiÅ¡kus ieÅ¡kinius, ir vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusios I.

G. praÅ¡oma neturtinė žala mažintina iki 4000 eur. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , teisiamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Dėl procesinių iÅ¡laidųVadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali Å¡ių iÅ¡laidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ioje byloje nukentėjusiÄ jÄ I. G. atstovavo advokatė E. R., paskirta pagal 2018-04-18 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimÄ Nr. 2.1.-(NTP-2)-18-T-1835-7214. Todėl Å¡iuo atveju teismas įvertina kaltinamojo turtinę padėtį, t.y. tai, jog kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera dėl byloje jam yra priteistinų trijų civilinių ieÅ¡kinių.

Ä®vertinus virÅ¡ iÅ¡dėstytas aplinkybes ir kaltinamojo turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos iÅ¡laidos dėl nukentėjusiajai teiktos teisinės pagalbos iÅ¡ Ž. M. yra nepriteistinos. Dėl bausmės skyrimo Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Paskirdamas Ž. M. bausmę už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadijÄ (veika baigta), padaryta apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstama veika, kaltės formÄ ir rūšį – nusikalstama veika yra neatsargi, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Ž. M. praeityje teistas, administracine tvarka baustas (b.l.112-118), į psichiatro įskaitÄ nėra įraÅ¡ytas (b.l. 109). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita - nėra įraÅ¡ytas (b.l. 111).Teismas įvertina faktÄ , jog ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam paskirtos Å¡velnios bausmės rÅ«Å¡ys nepasiekė bausmės tikslų ir paskirties, Ž.

M. nusikalsto naujai (nors ir neatsargus nusikaltimas), be to, BK 282 str. 1 d. sankcijoje numatytas tik areÅ¡tas arba realus laisvės atėmimas iki 5 metų. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus griežtÄ bausmės rūšį bei asmens padarytÄ veikÄ individualizuojančiÄ jos trukmę, todėl kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežta - areÅ¡to - bausmės rÅ«Å¡is, bausmės dydį nustatant atsižvelgus į virÅ¡ aptartas aplinkybes.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmenims pripažinus savo kaltę (BK 64 1 str. 2 d.), Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.Ž. M. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendžiu 2018-04-12 pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų įvykdymo, tačiau Å¡is nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės Å¡iuo metu nėra bendrintinos.Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu nepaskirta kardomoji priemonė.Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.Daiktai, turintys reikÅ¡mės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: teismui nepateikta.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 301–308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Ž. M. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 282 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to bausme.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, Ž. M. paskirtÄ bausmę mažinti trečdaliu ir paskirti 40 (keturiasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to bausmę, jÄ atliekant areÅ¡tinėje.Civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir jo naudai iÅ¡ Ž.

M. priteisti 313,79 eur (tris Å¡imtus trylika eurų septyniasdeÅ¡imt devynis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir jo naudai iš Ž. M. priteisti 1218,30eurų (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus aÅ¡tuoniolika eurų trisdeÅ¡imt euro centų) turtinės žalos atlyginimo.Nukentėjusios I. G. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir jos naudai iÅ¡ Ž. M. priteisti 4000 eur (keturis tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas iÅ¡laidas dėl nukentėjusiajai I.

G. teiktos teisinės pagalbos iÅ¡ Ž. M. nepriteisti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ Â (iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi bÅ«ti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka). Teisėja                                                                 Sigita MeÅ¡kauskienė