Legislator Case Law & Legislation
698630fb-e329-47d6-8f9b-952930da7b84 AI generated

698630fb-e329-47d6-8f9b-952930da7b84 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 698630fb-e329-47d6-8f9b-952930da7b84
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnyje įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Legislator headnote

AI generated

698630fb-e329-47d6-8f9b-952930da7b84 · Klaipėdos apygardos teismas: Ä®statymas nenumato, kad norint atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai įvykdytas nukentėjusiojo bet kokio dydžio žalos atlyginimo reikalavimas. Pažymėtina, kad nukentėjusioji siekia pasipelnyti iÅ¡ Å¡ios situacijos, nes ji ne tik pareiÅ¡kė neadekvatų reikalavimÄ baudžiamojoje byloje dėl žalos atlyginimo dydžio, bet ir iÅ¡ esmės už tÄ patį veiksmÄ santuokos nutraukimo civilinėje byloje, nagrinėjamoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose, bylos Nr. e2-453-323/2020, ji praÅ¡o dar papildomai 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 2.4.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-70-417/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39037-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.3.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 28 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei, nukentėjusiosios atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, nuteistajam A.

Å . (A. Å .), jo gynėjui advokatui Ričardui Noreikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Å . apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. Å . pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visÄ paskirtos bausmės laikÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. Å . paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visÄ paskirtos bausmės laikÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. A. Å . paskirtas kardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir raÅ¡ytinį pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį. IÅ¡ nuteistojo nukentėjusiajai L.

Å . priteista 1000 Eur (vienas tÅ«kstantis eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 750 Eur (septyni Å¡imtai eurų) atstovavimo iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. A. Å . nuteistas už tai, kad muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, o bÅ«tent: 2019 m. rugsėjo 10 d., apie 22.05 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu smogė vienÄ kartÄ delnu sutuoktinei L.

Å . į kairį skuostÄ ir tokiu bÅ«du sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Å . praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ nuosprendį – atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ perduodant laiduotojai G. R. ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. 2.1.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria yra nuteistas paskiriant jam bausmę, nes buvo visos įstatyme numatytos sÄ lygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tenkinant jo pateiktÄ praÅ¡ymÄ . Mano, kad teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Pasisakydamas dėl laidavimo sÄ lygų teismas iÅ¡ esmės konstatavo, kad visos sÄ lygos taikyti laidavimÄ yra, iÅ¡skyrus tai, kad neatlyginta visa nukentėjusiosios praÅ¡oma neturtinė žala.

Teismas nurodė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , gailisi, yra neteistas, neturi padaręs naujų administracinių nusižengimų, teigiamai charakterizuojamas, jo gyvenimo bÅ«das atitinka visuotinai priimtinas elgesio taisykles. Teismas taip pat konstatavo, kad jo sesuo G. R. yra tinkama laiduotoja, nenustatė jokių aplinkybių, kad ji negalėtų bÅ«ti laiduotoja. Tačiau pasisakydamas dėl žalos atlyginimo, kaip vienintelės kliÅ«ties taikyti laidavimÄ , teismas nepagrįstai nurodė, kad turėjo bÅ«ti atliginta visa žala arba pateiktas aiÅ¡kus susitarimas dėl jos atlyginimo. 2.2.

Nuteistojo teigimu, teismas netinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas, nes BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, o 4 punktas numato, kad turi bÅ«ti pagrindas manyti, kad asmuo visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ . Mano, kad Å¡i sÄ lyga buvo iÅ¡pildyta visiÅ¡kai, – jis yra atlyginęs dalį nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos, t. y. sumokėjo 500 Eur, todėl Å¡is veiksmas visiÅ¡kai atitinka įstatymo numatytÄ sÄ lygÄ â€žbent iÅ¡ dalies atlygino“ padarytÄ Å¾alÄ .

Tuo tarpu teismas, konstatuodamas, kad nėra įvykdyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sÄ lyga, nepagrįstai nurodė, kad „padarytos žalos iki galo nėra atlyginęs“, todėl netinkamai aiÅ¡kino ir taikė minimÄ teisės normÄ . Teismo posėdžio metu jis buvo aiÅ¡kiai iÅ¡sakęs pozicijÄ , kad 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas, tačiau jeigu teismas nuspręs, kad jis turi bÅ«ti didesnis, tai jis sutiks su teismo sprendimu ir likusį skirtumÄ atlygins. Bylos duomenimis, jis yra nuolat dirbantis asmuo, dalį žalos atlygino savanoriÅ¡kai, todėl nebuvo jokio pagrindo manyti, kad jis negalėtų sumokėti likusios teismo priteisto žalos atlyginimo dalies, Å¡iuo atveju 1000 Eur.

Ä®statymas leidžia likusiÄ Å¾alos dalį atlyginti vėliau, po laidavimo taikymo, tik teismas turi pagrįstai manyti, kad tokiÄ Å¾alÄ kaltinamasis atlygins. Tuo tarpu Å¡iuo atveju teismas nepagrįstai reikalavo atlyginti visÄ Å¾alÄ iÅ¡ karto, iki laidavimo taikymo. 2.3. Nuteistojo nuomone, teismo motyvai dėl žalos atlyginimo ir jos dydžio yra logiÅ¡kai prieÅ¡taringi. IÅ¡ vienos pusės teismas nurodo, kad jis neatlygino iki galo padarytos žalos, galima suprasti, kad nesumokėjo visos ieÅ¡kovės praÅ¡omos 3000 Eur sumos.

IÅ¡ kitos pusės pats teismas konstatavo, kad Å¡iuo atveju 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas. Todėl susidaro nelogiÅ¡ka situacija – tarsi jis turėjo atlyginti visÄ praÅ¡omÄ 3000 Eur žalÄ , nors pats teismas konstatuoja, jog ji yra dvigubai mažesnė. Vadinasi, bet kuriuo atveju jis neturėjo pagrindo atlyginti visos nukentėjusiosios praÅ¡omos neturtinės žalos, nes tikrasis žalos dydis yra dvigubai mažesnis. Galiausiai, nukentėjusiajai praÅ¡ant neadekvačiai didelio neturtinės žalos atlyginimo jis niekaip negalėjo žinoti iki teismo nuosprendžio priėmimo, koks neturtinės žalos atlyginimas priklauso nukentėjusiajai pagal teismo nuosprendį, todėl negalėjo atlyginti žalos „iki galo“.

Nukentėjusiojo pareikÅ¡tas neadekvatus reikalavimas dėl neturtinės žalos dydžio negali bÅ«ti kliÅ«timi taikyti asmeniui laidavimÄ ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Å iuo atveju nukentėjusioji piktnaudžiauja savo teise ir reikalauja aiÅ¡kiai per didelės žalos atlyginimo sumos, tai pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas. Galimos situacijos, kad nukentėjusieji apskritai gali reikalauti neadekvačių milžiniÅ¡kų žalos atlyginimo sumų, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad toks nukentėjusiojo reikalavimas kliudo teismui atleisti asmenį nuo atsakomybės pagal laidavimÄ .

Ä®statymas nenumato, kad norint atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai įvykdytas nukentėjusiojo bet kokio dydžio žalos atlyginimo reikalavimas. Pažymėtina, kad nukentėjusioji siekia pasipelnyti iÅ¡ Å¡ios situacijos, nes ji ne tik pareiÅ¡kė neadekvatų reikalavimÄ baudžiamojoje byloje dėl žalos atlyginimo dydžio, bet ir iÅ¡ esmės už tÄ patį veiksmÄ santuokos nutraukimo civilinėje byloje, nagrinėjamoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose, bylos Nr. e2-453-323/2020, ji praÅ¡o dar papildomai 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 2.4.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra pateiktas aiÅ¡kus susitarimas dėl žalos atlyginimo ateityje. Visų pirma, tokio susitarimo nėra galimybės pateikti, jeigu Å¡alys nesutaria dėl žalos dydžio. Kita vertus, BK 40 straipsnis nenumato reikalavimo, jog bÅ«simas likusios žalos atlyginimas privalo bÅ«ti sutartas su nukentėjusiuoju. Susitarimas su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo yra ne BK 40 straipsnio, o 38 straipsnio dalykas, kurio 1 dalies 2 punktas numato sÄ lygÄ , kad asmuo „susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo“.

Akivaizdu, kad nesant susitarimo su nukentėjusiuoju atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį negalimas, tačiau tokio susitarimo nėra reikalaujama, kai taikomos BK 40 straipsnio nuostatos. Todėl pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 38 straipsnio reikalavimÄ dėl susitarimo dėl žalos atlyginimo spręsdamas dėl laidavimo taikymo pagal BK 40 straipsnį netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir padarė teisės taikymo klaidÄ . 2.5. Nuteistasis nurodo, kad jis neginčija pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, todėl iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio pateiks įrodymus apie teismo priteistÄ 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , taip galutinai paÅ¡alindamas bet kokias abejones dėl savo įsipareigojimo visiÅ¡kai sumokėti teismo priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ .

Todėl mano, kad yra visos sÄ lygos taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas prašė skundÄ atmesti, tačiau pasikeitus aplinkybėms pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, nuteistasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino viso baudžiamojo proceso metu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl A. Å . kaltės nepasisako. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti BK 40 straipsnio, nurodoma, kad Å¡iuo atveju buvo visos minėtame straipsnyje numatytos sÄ lygos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė A. Å . atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

6. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnyje įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017 ir kt.).

7. Susipažinus su baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nekyla abejonių, kad Å¡iuo atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte numatytos sÄ lygos: A. Å . pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ (1 t., b. l. 62–63), savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (1 t., b. l. 79, 158). Tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Å¡iuo atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sÄ lygos, nes A. Å . neatlygino visos nusikalstama veika padarytos žalos. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai, kad tarp nukentėjusiosios ir A. Å . nėra aiÅ¡kaus susitarimo dėl civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo ateityje, todėl nėra pagrindo manyti, kad civilinis ieÅ¡kinys ateityje bus atlygintas visiÅ¡kai.

8. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais ir mano, jog nagrinėjamoje byloje yra visos sÄ lygos, bÅ«tinos norint taikyti BK 40 straipsnyje numatytÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutÄ , ir Å¡ios sÄ lygos egzistavo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė A. Å . BK 40 straipsnio ir nepagrįstai neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

9. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies atlyginti ir paÅ¡alinti žalÄ , jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti jÄ atlyginti, o Å¡io straipsnio 4 punktas nustato, kad turi bÅ«ti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ . Norint atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ pakanka, kad kaltininkas bent iÅ¡ dalies atlygintų ar paÅ¡alintų padarytÄ Å¾alÄ , taip pat pakanka kaltininko įsipareigojimo atlyginti žalÄ , jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , nes įstatymas nereikalauja atlyginti ar paÅ¡alinti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , taip pat nenustato, kokia žalos dalis turi bÅ«ti paÅ¡alinta ar atlyginta.

Prokuroras, teisėjas ar teismas patys nustato, atsižvelgdami į visas konkrečios bylos aplinkybes, kokios atlygintos ar pašalintos žalos dalies pakanka, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltininkas ir nukentėjusysis taip pat gali susitarti, kad žala bus atlyginta vėliau, po teismo sprendimo.

10. Å ioje byloje nustatyta, kad A. Å . iki bylos nagrinėjimo teisme pervedė nukentėjusiajai 500 Eur žalos atlyginimo, tačiau, pirmosios instancijos teismo nuomone, susitarimas dėl žalos atlyginimo byloje nebuvo pasiektas, todėl tai negali bÅ«ti laikoma tinkamu BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sÄ lygos įvykdymu. SkundÄ nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad nors byloje ir nebuvo susitarimo dėl visiÅ¡ko žalos atlyginimo, tačiau A. Å . yra dirbantis asmuo, t. y. gauna nuolatines pajamas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, iki bylos nagrinėjimo teisme savo noru atlygino dalį žalos.

Taigi dalies žalos atlyginimas yra viena iÅ¡ BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų sÄ lygų dėl žalos atlyginimo, o A. Å . materialinė padėtis sudaro pagrindÄ manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Siekį ir geranoriÅ¡kumÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ patvirtina A. Å . jau iÅ¡ dalies atlyginta neturtinė žala bei jo įsipareigojimas, iÅ¡reikÅ¡tas teisiamojo posėdžio metu. Taigi darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra įvykdytos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos sÄ lygos dėl žalos atlyginimo.

11. A. Å . praeityje nėra teistas, byloje nėra duomenų apie galiojančius jo padarytus administracinius nusižengimus, jis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, duomenų apie priklausomybes ar psichiatrinį gydymÄ nėra, elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, A. Å . po skundžiamo nuosprendžio priėmimo jau atlygino visÄ nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ ir ji neturi jokių pretenzijų A.

Å .. Todėl baudžiamojoje byloje yra įvykdyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo sÄ lyga. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo atsisakyti A. Å . taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, dėl to skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendis dėl A. Å . nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį naikintinas, A. Å . dėl Å¡ios veikos atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamoji byla jam nutrauktina (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

12. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas A. Å . sesers G. R. praÅ¡ymas paskirti jÄ laiduotoja ir perduoti A. Å . jos atsakomybei pagal laidavimÄ (1 t., b. l. 114), kuriame ji aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė pozicijÄ laiduoti už A. Å . ir nurodė, jog jos brolis padarė klaidÄ , kaltę pripažįsta, dėl to gailisi, labai iÅ¡gyvena. AnalogiÅ¡kas aplinkybes G. R. nurodė ir apklaustas pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 159). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad G. R. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos, atsakomybę ir kad ji iÅ¡reiÅ¡kė tvirtÄ sutikimÄ bÅ«ti laiduotoja aptariamoje baudžiamojoje byloje.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, G. R. rÅ«pi jos brolio ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad G. R. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos, pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamÄ Ä¯takÄ A. Å . elgesiui. ObjektyvÅ«s bylos duomenys patvirtina, kad A. Å . nuo nusikalstamos veikos padarymo tuo metu, kai gyveno bÅ«tent pas savo seserį G. R., jokio naujo teisės pažeidimo nepadarė.

13. Nustatydamas laidavimo terminÄ , apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje nustatytÄ padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, A. Å . asmenybę, taip pat teigiamÄ laiduotojos G. R. asmenybę ir daro iÅ¡vadÄ , jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė A. Å .. Ä®vertinus A. Å . ir G. R. finansinę padėtį ir atsižvelgus į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, A. Å . atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ netaikant užstato.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, BK 40 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendį, kuriuo A. Å . (A. Å .) nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: A. Å ., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ , perduodant jį laiduotojos G.

R., gimusios 1967 m. spalio 1 d., atsakomybėn, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ A. Å . nutraukti. A. Å . skirtas kardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti A. Å ., kad, laidavimo metu jam padarius naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu jis laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai G. R., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar Å¡io asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Å is nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ .

Teisėjai Savinijus Katauskas Eduardas Maškevičius Linas Pauliukėnas