69830477-4938-4745-bf75-4da9e4bed4dd · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. Ik-712-554/2012.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00196-2012-5.Procesinio sprendimo kategorija: 22, 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 7 d.Kaunas          Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Janinos Vitunskienės,           sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,        dalyvaujant pareiškėjui – D.

M. ,         atsakovo – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Dainiui Plentai,         vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. M. skundÄ dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato V. Č. M. 2012-03-05 nutarimo Nr. 52-23-AT2-7 pareikÅ¡ti oficialų perspėjimÄ , Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus tyrėjo Dainiaus Plentos 2012-03-05 oficialaus perspėjimo Nr. 52-S-2439 panaikinimo ir n u s t a t ė:

          PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė panaikinti:           1) 2012-03-05 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato V. Č. M. patvirtintÄ nutarimÄ Nr. 52-23-AT2-7 pareikÅ¡ti oficialų perspėjimÄ ;            2) 2012-03-05 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus tyrėjo Dainiaus Plentos pareikÅ¡tÄ oficialų perspėjimÄ Nr. 52-S-2439.

PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 5-7) nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad Alytaus apskrities VPK ONTS tyrėjas, vykdydamas patvirtintÄ Alytaus AVPK VirÅ¡ininko 2012-03-05 nutarimÄ Nr. 52-23-AT2-7, 2012-03-05 pareiÅ¡kė jam oficialų perspėjimÄ , kadangi pareiÅ¡kėjo veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje, sudaro palankias sÄ lygas atsirasti bei plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms ir ekonominėms prielaidoms. Tiek minėtas nutarimas, tiek oficialus perspėjimas yra nepagrįsti, neteisėti ir naikintini.

Oficialus perspėjimas yra pareikštas be jokio pagrindo, kadangi jis jokios sunkios nusikalstamos veiklos nevykdo, nepalaiko ryšių su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis ir nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir, kad nėra jokio faktinio pagrindo taikyti jam prevencinę poveikio priemonę. Iš pareikšto oficialaus perspėjimo teksto neaišku, koks nusikalstamas susivienijimas turimas galvoje, kokie to susivienijimo nariai, be to, detaliau oficialaus perspėjimo turinio pareiškėjui niekas nepaaiškino.

Už oficialaus perspėjimo nesilaikymÄ numatyta griežtesnė prevencinė poveikio priemonė – teismo įpareigojimai, kurie jau betarpiÅ¡kai susiję su asmens teisių ir laisvių suvaržymu. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad jis turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , pastovų darbÄ , yra iÅ¡imtinai gerai charakterizuojamas, mokosi neakivaizdiniu bÅ«du Vilniaus Edukologijos universitete, sveikata silpna ir jokių lėšų, kuriomis jis galėtų finansuoti organizuotų nusikalstamų grupuočių veiklÄ , neturi, todėl policijos pareigÅ«nų veiksmai yra nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas taip pat pabrėžė, kad Å¡iuo metu jo atžvilgiu jokių ikiteisminių tyrimų nėra pradėta. Atsakovas atsiliepime į skundÄ , taip pat atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .           Atsakovas atsiliepime (b. l. 16-19) nurodė, taip pat atsakovo atstovas paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad pareiÅ¡kėjui oficialus perspėjimas pareikÅ¡tas pagrįstai. Pagal kompetentingų pareigÅ«nų turimÄ operatyvinę medžiagÄ , kuri duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas priklauso organizuotai nusikalstamai grupuotei, taip pat ir palaiko ryÅ¡ius su užsienyje gyvenančiais nusikalstamos grupuotės nariais, bei su Lietuvoje aktyviai veikiančių kitų organizuotų nusikalstamų grupuočių nariais.

Daugumai asmenų, su kuriais bendrauja pareiÅ¡kėjas, organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemonės praeityje jau buvo taikytos (oficialÅ«s perspėjimai, teismo įpareigojimai ir t.t.). Turimų duomenų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas gali daryti apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. PareiÅ¡kėjas pareigÅ«nų akiratyje yra jau nuo 2008 metų. Praeityje jam jau buvo pareikÅ¡tas oficialus perspėjimas, tačiau Å¡i priemonė teigiamų rezultatų nedavė. PareiÅ¡kėjas buvo apklausas eilėje ikiteisminių tyrimų, keletÄ kartų buvo sulaikytas su nusikalstamas veikas linkusiais daryti asmenimis.

Su nusikaltimus linkusiais daryti asmenimis pareiškėjas bendrauja nuolat.            Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).Administracinėje byloje esančių viešų dokumentų (b.l. 20-35, 38-40, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys) duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, 2009 metais jo atžvilgiu jau buvo taikytos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (toliau – ONUĮ, Įstatymas) numatytos priemonės, dažnai sulaikomas policijos pareigūnų su nusikaltimus linkusiais daryti asmenimis, jo vairuojamame automobilyje policijos pareigūnai buvo aptikę ginklus ir už tai jam buvo paskirta nuobauda, kitam asmeniui, kuriam taip pat pritaikytos ONUĮ prevencinės priemonės uždrausta bendrauti su pareiškėju.

Neįsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu dėl trijų tyčinių nusikalstamų veikų padarymo ir vieÅ¡o teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas savo kaltės iÅ¡ esmės neneigė. Operatyvinio sekimo byloje esančių duomenų, kurie įtvirtinti tarnybiniuose praneÅ¡imuose, teikimuose dėl įvairių operatyvinio pobÅ«džio priemonių panaudojimo, iÅ¡klotinėse, pažymose, nutarimuose, nutartyse ir t.t., visuma duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas linkęs daryti prieÅ¡ingus teisei veiksmus, nesistengia laikytis įstatymų, priklauso organizuotai nusikalstamai grupuotei, kuri aktyviai veikia Alytaus mieste, taip pat daro neigiamÄ Ä¯takÄ aplinkinių rajonų bei kitų miestų kriminogeniniams procesams.

PareiÅ¡kėjas siejamas su kitais organizuotų nusikalstamų grupių nariais, kurie įtariami smurtiniais nusikaltimais, narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu. Teismui pateiktų įrodymų visetas duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas bando įtakoti kitų asmenų parodymus baudžiamosiose bylose, nenutraukia pavojingų visuomenei veikų darymo ir to pasėkoje tampa vis aktyvesniu grupuotės nariu. Kompetentingas policijos įstaigos pareigÅ«nas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo veiksmus, tarnybiniu praneÅ¡imu buvo priverstas informuoti Alytaus AVPK VirÅ¡ininkÄ dėl surinkto pakankamo pagrindo operatyvinių duomenų (tiek viešų, tiek ir slaptų) taikyti pareiÅ¡kėjui prevencinio poveikio priemonę – oficialų perspėjimÄ .

Alytaus AVPK VPK VirÅ¡ininkas patvirtindamas nutarimÄ nusprendė dėl prevencinio poveikio priemonės taikymo pareiÅ¡kėjui pagrįstumo. 2012-03-05 pareiÅ¡kėjui pasiraÅ¡ytinai buvo pritaikyta ONUÄ® prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas (b.l. 12).  Prevencinių poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka numatyti ONUÄ®. Ä®statymo 4 str. numato, kad Å¡io Ä®statymo 3 str. numatytos prevencinės poveikio priemonės gali bÅ«ti taikomos asmenims, jei iÅ¡ įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie Å¡ių asmenų ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad Å¡ie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumÄ , užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , asmenų teises ir laisves.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ pozicijÄ savo 2004-12-29 nutarime yra iÅ¡sakęs ir Konstitucinis teismas. Teismui pateiktų faktinių duomenų visuma neginčijamai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas palaiko glaudžius ryÅ¡ius su organizuotų nusikalstamų grupuočių nariais, yra linkęs daryti pavojingas visuomenei (įstatymo uždraustas) veikas. Å ios faktinės aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ , numatytÄ ONUÄ® 4 str., skirti prevencinei poveikio priemonei – oficialiam perspėjimui. Oficialaus perspėjimo pareiÅ¡kimo tvarkÄ reglamentuoja ONUÄ® 6 str.

IÅ¡nagrinėjęs administracinės bei Operatyvinio sekimo bylų duomenis, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui oficialus perspėjimas pareikÅ¡tas iÅ¡ esmės nepažeidžiant minėto Ä®statymo reikalavimų. Policijos pareigÅ«nas buvo oficialiai įgaliotas policijos įstaigos vadovo pareikÅ¡ti pareiÅ¡kėjui oficialų perspėjimÄ . Nutarimas dėl prevencinio poveikio priemonių taikymo tinkamai įformintas Alytaus AVPK VirÅ¡ininko, oficialus perspėjimas pateiktas pareiÅ¡kėjui susipažinti ir pasiraÅ¡yti.

Teismas taip pat pažymi, kad minėtas Ä®statymas nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarkÄ (ONUÄ® 1 str.). Oficialus perspėjimas yra prevencinio poveikio priemonė, kuri gali bÅ«ti taikoma esant Å¡io Ä®statymo 4 str. numatytiems pagrindams (Ä®statymo 3 str.). Prevencines poveikio priemones bÅ«tina taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumÄ , užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , asmenų teises ir laisves. Ä®statymo 5 str. pateikta oficialaus perspėjimo sÄ voka, pagal kuriÄ oficialus perspėjimas - tai įgalioto policijos pareigÅ«no raÅ¡ytinis reikalavimas asmeniui bÅ«tinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.

Ä®statymo 4 str. taikymas neatsiejamas su informacijos (faktinių duomenų) turėjimu bei su aplinkybe, kad Å¡i informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka. IÅ¡ to seka, kad konkrečiu atveju yra bÅ«tina patikrinti Å¡ios informacijos gavimo teisėtumÄ - t. y. patikrinti, ar minėta informacija buvo renkama ir pateikta įgaliotam taikyti minėtas prevencines poveikio priemones policijos pareigÅ«nui įstatymų nustatyta tvarka (ABTÄ® 86 str. 1 d., 2 d.). Teismas privalo patikrinti pateiktus įrodymus jų leistinumo aspektu.

Ä®statymo 4 str. – tai iÅ¡ esmės blanketinė teisės norma, todėl bÅ«tina vadovautis ir kitais informacijos rinkimÄ reglamentuojančiais įstatymais (Å¡iuo atveju – Operatyvinės veiklos įstatymu, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu). Surinktos informacijos pobÅ«dis bei turinys duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Å¡i informacija gali bÅ«ti prieinama tik griežtai apibrėžtam asmenų ratui - ji turi turėti slaptumo elementus. Tai patvirtina ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 str. 1 d. 19 p. nuostatos, kuriose teigiama, kad valstybės paslaptį gali sudaryti detalÅ«s duomenys apie vykdomÄ (vykdytÄ ) operatyvinę veiklÄ bei Å¡ios veiklos rezultatus.

Å ios informacijos turinys turi aiÅ¡kiai įrodyti, kad asmuo turi ryÅ¡ius su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir, kad dėl tokių ryÅ¡ių bei paties asmens elgesio, yra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, jog asmuo gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Atsižvelgiant į minėtos informacijos slaptÄ pobÅ«dį, pastarųjų aplinkybių konstatavimas teismo sprendime turi bÅ«ti siejamas su ABTÄ® 57 str. 3 d. taikymu. ABTÄ® 57 str. 3 d. nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali bÅ«ti įrodymai administracinėje byloje, kol jie nebus iÅ¡slaptinti įstatymų nustatyta tvarka.

Å ios teisės normos konstrukcija duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai ne visais atvejais gali bÅ«ti įrodymai administracinėje byloje, kol jie nebus iÅ¡slaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Ä®statymo leidėjo panaudota sÄ voka ,,paprastai“ rodo, kad gali bÅ«ti tokie atvejai, kai minėti slapti duomenys gali bÅ«ti laikomi įrodymais ir, tuo pačiu, teismo turi bÅ«ti įvertinami pagal įrodymų įvertinimo taisykles, numatytas ABTÄ® 57 str. 6 d.

Sutinkamai su ABTĮ 57 str. 3 d. nuostatomis, įstatymų leidėjas numatė, kad tam tikrais atvejais įrodymais administracinėje byloje gali būti ir duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, net jeigu jie nėra išslaptinti – t.y. draudimas proceso metu remtis duomenimis, sudarančiais valstybės ar tarnybos paslaptį, nėra absoliutus (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., Teismų įstatymo 31 str. – 33 str. 4 d., LVAT 2006-06-13 nutartis byloje Nr. A-932/2006, LVAT 2008-10-06 nutartis byloje Nr. A525-224/2008, LVAT 2008-07-11 nutartis byloje Nr. A63-1338/2008, LVAT 2008-05-20 nutartis byloje Nr. A143-803/2008, LVAT 2008-11-17 nutartis byloje Nr. A442-1859/2008, LVAT 2009-10-08 nutartis byloje Nr. A822-326/2009, LVAT 2011-10-04 nutartis byloje Nr. A143-2286/2011 ir kt.).

Be to, ir Konstitucinis Teismas 2007-05-15 nutarime Dėl valstybės ir tarnybos paslapčių taip pat suformulavo aktualias Å¡ių klausimų sprendimo nuostatas ABTÄ® 57 str. 3 d. kontekste. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad visais atvejais bÅ«tina paisyti valstybės paslapties, kaip neskelbtinos, neatskleistinos informacijos, kurios atskleidimas padarytų žalos valstybei, kaip bendram visos visuomenės gėriui, visuomenės politinei organizacijai, turinčiai užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti vieÅ¡Ä jį interesÄ , konstitucinės sampratos.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali bÅ«ti naudojami tik juos iÅ¡slaptinus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka - iÅ¡ esmės yra draudžiama minėta tvarka neiÅ¡slaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus, tačiau toks draudimas, kaip jau buvo paminėta, nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybių visetÄ .

Teismui pateikti duomenys patvirtina neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad dalis informacijos, kurios pagrindu pareiÅ¡kėjas buvo oficialiai perspėtas, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka yra įslaptinta ir pagal savo pobÅ«dį yra slapta. Teismas taip pat konstatuoja, jog dalis informacijos, kurios pagrindu pareiÅ¡kėjas taip pat buvo oficialiai perspėtas, nėra slapta ir ji pareiÅ¡kėjui žinoma (pvz. Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla) bei su ja jis turėjo realiÄ galimybę susipažinti proceso eigoje.

Atsižvelgiant į paminėtÄ aplinkybę, taip pat ir į ABTÄ® 57 str. reikalavimus bei Operatyvinės veiklos įstatymo taikymo specifikÄ , darytina iÅ¡vada, jog tokia informacija turi bÅ«ti laikoma įrodymų tokio pobÅ«džio administracinėje byloje Å¡altiniu. Taip pat teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į Ä®statymo 5 str. turinį bei konstrukcijÄ ir iÅ¡vadas dėl informacijos slaptumo, taip pat Ä®statymo 2 str. numatytÄ Ä¯tikinėjimo bei prievartos derinimo principÄ , oficialiame perspėjime negali bÅ«ti nurodyti konkretÅ«s įspėjamojo asmens veiksmai, jo elgesio ribos.

Tai yra pažymėjęs ir LVAT 2010-12-09 nutartyje Nr. A146 -1134/2010. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad oficialiame perspėjime neturi (ir negali) bÅ«ti nurodyti konkretÅ«s įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir Å¡ių veiksmų teisinė kvalifikacija. Be to, nors pareiÅ¡kėjas ir nurodė, kad Alytaus AVPK atstovas atsisakė jam iÅ¡duoti 2012-03-05 nutarimÄ Nr. 52-23-AT2-7, kurio pagrindu jam buvo pareikÅ¡tas oficialus perspėjimas, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad Ä®statymas nenumato policijos įstaigos atstovui pareigos pareiÅ¡kėjui įteikti nutarimo, kurio pagrindu pateikiamas asmeniui oficialus perspėjimas, nuoraÅ¡Ä arba su juo supažindinti (su minėtu nutarimu teismas susipažino Operatyvinės bylos duomenų tyrimo proceso metu).

Oficialus perspėjimas pareiÅ¡kėjui buvo pateiktas ir jis su Å¡io dokumento turiniu susipažino pasiraÅ¡ytinai. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , taip pat nenustatė jokių Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2006-05-19 įsakymu Nr. 5-V-314 patvirtintų Nuostatų III skyriaus nuostatų pažeidimų. PareiÅ¡kėjas atkreipė dėmesį, kad LVAT konstatavo, jog atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neiÅ¡slaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iÅ¡ bylos Å¡alių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimams, pirmiausia, teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ požiÅ«riu (Konvencijos 6 str.).

Individo autonominiai interesai ir vieÅ¡asis interesas iÅ¡saugoti tam tikros informacijos slaptumÄ negali bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡inami, juos bÅ«tina derinti: tarp Å¡ių interesų turėtų bÅ«ti užtikrinta teisinga pusiausvyra. Jei pateikta slapta operatyvinė medžiaga yra vienintelis įrodymas nagrinėjamoje byloje, o duomenis pateikusi bylos Å¡alis nepasinaudoja siÅ«lymu iÅ¡slaptinti dalį ar visÄ susijusiÄ slaptÄ operatyvinę medžiagÄ ir ji nėra iÅ¡slaptinama, gali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, kad ginčijamas sprendimas dėl oficialaus perspėjimo yra nepagrįstas.

Teismas akcentuoja, kad Å¡is pareiÅ¡kėjo motyvas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi ne tik įslaptintoje, bet ir vieÅ¡oje medžiagoje yra pakankamai duomenų, duodančių pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad tam tikra pareiÅ¡kėjo veikla nėra suderinama su pagrindinio Å¡alies įstatymo bei kitų teisės aktų laikymųsi ir gali kelti pavojų valstybės garantuojamiems saugiems visuomeniniams santykiams. Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad tik įslaptinti duomenys, kaip vieninteliai kaltinantys įrodymai, atsižvelgiant į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , negalėtų lemti oficialaus perspėjimo taikymo.

Tačiau, kaip jau buvo paminėta, Å¡iuo atveju teismui pateikta įslaptinta medžiaga vertintina kartu su byloje esančiais vieÅ¡ais (neslaptais) duomenimis. Tiek įslaptintų, tiek neslaptų duomenų visuma, teismo manymu, sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Alytaus AVPK tyrėjas, vykdydamas Alytaus AVPK VirÅ¡ininko patvirtintÄ 2012-03-05 nutarimÄ , pareiÅ¡kėjui teisėtai ir pagrįstai pareiÅ¡kė oficialų perspėjimÄ . Teismas dar kartÄ pažymi, kad teisė į įrodymų atskleidimÄ nėra absoliuti, kai kuriose bylose gali bÅ«ti bÅ«tinybė atsisakyti pateikti tam tikrus įrodymus susipažinimui, apsaugant vieÅ¡Ä interesÄ , visuomenės saugumÄ , kitų asmenų teises, liudytojus nuo persekiojimo, iÅ¡saugoti paslaptyje policijos tyrimo metodus ir informacijos Å¡altinius.

Å iuo atveju dalis duomenų, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjui buvo pareikÅ¡tas oficialus perspėjimas, yra gauti operatyvinių veiksmų atlikimo metu bei užfiksuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Operatyvinių veiksmų atlikimo metu gauta informacija, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 str. 1 d. 19 p., 2 d. 20 p., sudaro valstybės arba tarnybos paslaptį. Tokio pobÅ«džio informacijai netaikomos ir Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 1 str. 3 d. 6 p., todėl atsižvelgiant į Å¡ias įstatymų nuostatas, darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog byloje atsakovo pateikti operatyvinei duomenys yra bÅ«tent tokio pobÅ«džio įrodymai, kurie negali bÅ«ti atskleisti pareiÅ¡kėjui.

Nors pareiÅ¡kėjas patyrė procedÅ«rinių sunkumų, kylančių dėl pareiÅ¡kėjo teisių apribojimo, tačiau Å¡ie sunkumai buvo visiÅ¡kai kompensuoti procedÅ«rų, kuriomis vadovaujamasi teismo posėdžio metu - pareiÅ¡kėjas buvo ABTÄ® nustatyta tvarka informuojamas apie proceso eigÄ , jam realiai buvo suteikta reali galimybė iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ vieÅ¡ame teismo posėdyje, pateikti paaiÅ¡kinimus, užduoti klausimus bei dalyvauti bylos nagrinėjimo procese tiek, kiek tai buvo įmanoma neatskleidžiant operatyvinio tyrimo medžiagos duomenų (ABTÄ® 57 str.).

PareiÅ¡kėjo skundo motyvai apie jo pajamų legalumÄ teisiÅ¡kai yra nereikÅ¡mingi. Pagrindus skirti oficialų perspėjimÄ patvirtina sprendime aptarti faktiniai duomenys, o ateityje, pareiÅ¡kėjui nutraukus ryÅ¡ius su organizuotų nusikalstamų grupuočių nariais, nebus pakankamo pagrindo jam skirti teismo įpareigojimus. Teismas pabrėžia, kad Ä®statyme numatyti apribojimai pareiÅ¡kėjui pritaikyti nepažeidžiant teisės normų reikalavimų, todėl negali varžyti jo teisių bei laisvių.

Imama domėn ir tai, kad tiek vieÅ¡os, tiek įslaptintos informacijos duomenys tarpusavyje neprieÅ¡tarauja, o papildo vieni kitus ir sudaro nuosekliÄ bei logiÅ¡kai susijusiÄ grandinę. Teismui pateikti tiek vieÅ¡i, kurie pareiÅ¡kėjui yra žinomi, tiek slapti duomenys, teismo vertinimu, pripažįstami pakankamais konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui pareikÅ¡tas oficialus perspėjimas yra teisėtas ir pagrįstas (ABTÄ® 13 str., 20 str., 57 str., 86 str., LVAT 2009-10-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-326/2009 ir kt.).

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Alytaus AVPK VirÅ¡ininkas turėjo pakankamÄ pagrindÄ patvirtinti ginčijamÄ nutarimÄ , o ONTS tyrėjas, vykdydamas Alytaus AVPK VirÅ¡ininko patvirtintÄ 2012-03-05 nutarimÄ , pareiÅ¡kėjui pagrįstai taikė prevencinio poveikio priemonę – oficialų perspėjimÄ . IÅ¡ to seka, kad tiek nutarimo, tiek oficialaus perspėjimo panaikinti nėra teisinio pagrindo (ABTÄ® 57 str.). IÅ¡tirtų ir įvertintų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a:          PareiÅ¡kėjo D. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .         Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                            Algis Markevičius                                                                                                                              Jolanta Medvedevienė                                                                                                                                                                                                            Janina Vitunskienė                                                   Â