2016-12-20 Nr. AB-24327-3-61-3-01776-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2273-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01776-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–8) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2015 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. SP-3 „Dėl D. M. ir bendraautorių akademinės etikos principo mokslinėje veikloje pažeidimų“ (toliau – ir sprendimas Nr. SP-3) ir priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad Kontrolierius pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 4 dalį, nes tarp pareiškėjo ir Lietuvos mokslo tarybos dėl to paties klausimo vyko byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau – ir VAAT), tačiau Kontrolierius stabdyti tyrimą atsisakė. Buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti informaciją iš institucijos apie jo atžvilgiu atliekamame tyrime surinktą ir renkamą informaciją. Paaiškino, kad, nepaisant jo prašymų supažindinti su gautu skundu dėl galimo akademinės etikos pažeidimo, tinkamai informuoti, dėl kokių konkrečių akademinės etikos pažeidimų yra atliekamas tyrimas, bei supažindinti su kita tyrimo metu gauta informacija, pareiškėjas su jokiais dokumentais supažindintas nebuvo, be to, Kontrolierius nekvietė pareiškėjo į posėdžius, teikti paaiškinimų neprašė, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam.

Pareiškėjo nuomone, skundžiamame sprendime išdėstytos aplinkybės nėra objektyviai nustatytos, o tai pažeidžia VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus objektyvumo, skaidrumo, lygiateisiškumo principus bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Pagrindinių teisių chartija) 41 straipsnyje įtvirtintą gero administravimo principą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nei šiuo metu, nei ginčo straipsnių rengimo metu nebuvo teisinio reglamentavimo, nustatančio veikas, kurios gali būti laikomos akademinės etikos pažeidimais.

Pareiškėjas nebuvo supažindintas ir su procedūrinėmis taisyklėmis, kuriomis vadovaujantis atliekamas tyrimas. Dėl procedūrinių taisyklių nebuvimo pareiškėjas nežinojo savo teisių turinio ir apimties tyrimo metu, tyrimo atlikimo tvarkos bei terminų, o visas tyrimas rėmėsi subjektyviais Kontrolieriaus ir tyrimą atliekančių asmenų sprendimais. Dėl procedūrinių taisyklių nebuvimo Kontrolieriaus sprendime nustatyti galimi akademinės etikos pažeidimai remiasi Lietuvos mokslo tarybos anoniminių ekspertų nuomone, žurnalų redaktorių išsakytomis asmeninėmis nuomonėmis, o anglų kalba analizuotų tekstų vertimas yra netikslus.

Pareiškėjo teikti paaiškinimai išimti iš konteksto, suteikiant jiems visai kitą prasmę. Tokiu būdu buvo pažeista VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri reikalauja, kad individualus teisės aktas turi būti motyvuotas ir pagrįstas faktais, o ne subjektyvia nuomone. Kontrolierius savo sprendimuose konstatavo, kad publikacijose padaryti akademinės etikos pažeidimai, tačiau nenurodė jokio Lietuvos Respublikos teisės akto, kuris reglamentuotų veikas, laikomas akademinės etikos pažeidimais. Pažymėjo, kad teisinio reglamentavimo nebuvimas akademinės etikos srityje suponuoja aplinkybę, jog nėra nustatyta jokių senaties terminų dėl akademinės etikos galimų pažeidimų, nors tai yra esminis elementas užtikrinant teisinio tikrumo principo įgyvendinimą.

Šiuo atveju Kontrolieriaus atliktas tyrimas nukreiptas į veikas, kurios buvo padarytos prieš 7–12 metų. Praėjus tiek laiko, faktinių aplinkybių praktiškai neįmanoma nustatyti dėl pasikeitusios eksperimentinės įrangos, o liudytojai praėjus tokiam laiko tarpui gali neatsiminti tuo metu buvusių faktinių aplinkybių. Kontrolierius savo sprendime nenustatė atsakingo už tariamus akademinės etikos pažeidimus asmens, o asmenų solidari atsakomybė galima tik civilinėje teisėje. Pareiškėjas nurodė, kad Kontrolierius taip pat pažeidė lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principą, nes Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir Mokslo ir studijų įstatymas) nuostatas taikė veikai, kuri buvo padaryta iki įstatymo įsigaliojimo.

Teismo posėdyje pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas sukelia pareiškėjui realias teisines pasekmes, nes juo menkinama pareiškėjo reputacija, be to, asmens, kuris Kontrolieriaus pripažintas pažeidusiu akademinę etiką, paraiškos dėl paramos nesvarstomos 5 metus.

Atsakovas Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) atsiliepimu į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 1–4) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad VAĮ nuostatų taikymo prasme Kontrolierius nėra viešojo administravimo subjektas, nagrinėjantis asmens skundus ar pranešimus apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimantis dėl to administracinės procedūros sprendimą, todėl VAĮ trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nuostatos skundų nagrinėjimui, tyrimų atlikimui ir Kontrolieriaus sprendimų priėmimui ir paskelbimui netaikytinos.

Paaiškino, kad įgyvendinant Kontrolieriaus uždavinį užtikrinti efektyvų ir konfidencialų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų tyrimą, nustatytą Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 12.4 punkte, 2014 m. lapkričio 11 d. Kontrolieriaus įsakymu Nr. V-32 buvo patvirtintos Tyrimų akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus iniciatyva atlikimo ir skundų nagrinėjimo rekomendacijos, o 2014 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-31 – Asmens duomenų tvarkymo Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje taisyklės, kuriomis vadovaujamasi Tarnyboje nagrinėjant skundus ir atliekant tyrimus.

Atsakovas teigė, jog skundžiamu sprendimu buvo nustatytas akademinės etikos principo pažeidimas publikacijose, bet ne pažeidėjui, ir apie tai informuotos mokslo ir studijų institucijos bei Švietimo ir mokslo ministerija, be to, paviešintas nustatytas akademinės etikos principo pažeidimas. Tarnybos nuomone, toks informacinio pobūdžio sprendimas nesuponuoja teisinės atsakomybės ir teisinės sankcijos, neturi nubaudimo funkcijos, bet siejamas su etine atsakomybe. Kontrolierius jokio privalomojo pobūdžio sprendimo ir jo (sprendimo) vykdymo įpareigojimo pareiškėjo atžvilgiu nepriėmė, todėl skundžiamas sprendimas neturėtų būti siejamas su tiesioginėmis teisinėmis pasekmėmis ir teisine atsakomybe pareiškėjui.

Atsakovo įsitikinimu, skundžiamas Kontrolieriaus sprendimas nėra teisės normų taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), todėl neturėtų būti laikytinas individualiu administraciniu aktu, ir skundžiamam Kontrolieriaus sprendimui neturėtų būti taikomi individualiam administraciniam aktui VAĮ nustatyti reikalavimai. Dėl pareiškėjo pozicijos, kad buvo pažeistas lex retro non agit principas, Tarnyba paaiškino, kad Kontrolierius, nustatydamas akademinės etikos principo pažeidimą, taikė Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas pareiškėjo ir kitų autorių publikacijose netinkamai pateikto teksto atžvilgiu, bet ne pareiškėjo ir kitų autorių veikoms, padarytoms iki 2009 metų, ir, atsižvelgdamas į ekspertų ir kitų asmenų nustatytus publikacijose teksto netinkamo pateikimo atvejus, konstatavo akademinės etikos principo pažeidimą.

Kontrolierius, prisidėdamas prie mokslo kokybės, skundžiamu Kontrolieriaus sprendimu siekė ir siekia, kad publikuoti mokslo darbai, būtų parengti pagal publikacijoms nustatytus reikalavimus, todėl pripažinti Kontrolieriaus sprendimą prieštaraujančiu principui lex retro non agit nėra pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu (III t., b. l. 30–34) pareiškėjo skundą tenkino visiškai ir panaikino Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2015 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. SP-3 „Dėl D. M. ir bendraautorių akademinės etikos principo mokslinėje veikloje pažeidimų“.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo Nr. SP-3 teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas nustatė, kad Tarnyboje, gavus Lietuvos mokslo tarybos 2014 m. birželio 6 d. raštą Nr. 4S-918, buvo pradėtas tyrimas dėl pareiškėjo galimų mokslinės veiklos etikos pažeidimų rengiant projekto paraišką Nr. VP1-3.1-2ŠMM-07-K-03-065 „Vandenilio saugojimo medžiagų sintezė panaudojant nepusiausvyrines technologijas“ (toliau – ir Projekto paraiška). Tarnyba, išanalizavusi iš Lietuvos mokslo tarybos gautą medžiagą, nusprendė vertinti ir kitas Lietuvos mokslo tarybos nenurodytas pareiškėjo publikacijas.

Teismas nurodė, jog Kontrolierius, atlikęs tyrimą, skundžiamame 2015 m. vasario 20 d. sprendime Nr. SP-3 konstatavo akademinės etikos pažeidimus dėl tokių mokslinių publikacijų:

1) dėl straipsniuose „Role of surface instabilities in mixing and oxidation mechanisms of bilayered Y/Zr films at elevated temperature“ (autoriai: L. P., D. M., L. L. P., C. T., V. Š., R. K., žurnalas „Applied Surface Science“, 2004, Vol. 225, p. 272–280) ir „The Role of Processes on the Surface in Organization of Long Range Mass-Transport in the Bulk“ (autoriai: L. L. P., D. M., R. K., J. N., B. B., žurnalas „Solid State Phenomena“, 2004, Vol. 97–98, p. 185–190) nustatyto autorių savęs plagijavimo ir publikacijų atsikartojimo;

2) dėl straipsniuose „Hydrogen storage in the bubbles formed by high flux ion implantation in thin Al films“ (autoriai: D. M., L. L. P., C. T., žurnalas „Journal of Alloys and Compounds“, 2005, Vol. 398, p. 203–207) ir „Plasma hydrogenation of MgAl thin films and H-2 effusion“ (autoriai: L. P., D. M., V. G., žurnalas „Vacuum“, 2005, Vol. 78, Iss. 2–4, p. 477–481) nustatyto sukčiavimo;

3) dėl straipsniuose „Synthesis of Mg(AlH4)2 in bylayer Mg/Al thin films under plasma immersion hydrogen ion implantation and thermal desorption processes“ (autoriai: L. L. P., D. M., žurnalas „Thin solid films“, 2005, Vol. 485, p. 135–140), „Effects of surface dynamic behavior on hydro-gen storage properties of sputter-deposited MgNi films“ (autoriai: L. P., E. W., D. M., M. L., L. L. P., A. K., žurnalas „Surface & Coatings Technology“, 2009, Vol. 203, p. 998–1003), „Dynamic surface barrier effects on hydrogen stor-age capacity in Mg-Ni films“ (autoriai:

E. W., F. M., L. L. P., D. M., žurnalas „Journal of Alloys and Compounds“, 2009, Vol. 475, Iss. 1–2, p. 917–922) ir „Structure transfor-mations and hydrogen storage properties of co-sputtered MgNi films“ (autoriai: L. P., E. W., D. M., M. L., L. L. P., A. B., žurnalas „Applied Surface Science“, 2009, Vol. 255, Iss. 11, p. 5971–5974) nustatyto autorių savęs plagijavimo. Be to, vadovaudamasis Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 1 ir 8 punktais, Kontrolierius nusprendė informuoti apie savo sprendimą Lietuvos energetikos institutą, Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Vilniaus universitetą ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją bei viešinti nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus, t. y. informuoti apie Kontrolieriaus sprendimą D.

M., A. F. O., A. K., B. B.-J., C. T., F. M., G. L., J. D., K. G., R. K., Lietuvos mokslo tarybą, Lietuvos mokslų akademiją, mokslo žurnalų „Medžiagotyra“, „Lithuanian Journal of Physics” vyriausiuosius redaktorius, mokslo žurnalo „Solid State Phenomena“ leidėją, leidyklą „Elsevier“, leidyklą „Hindawi“, Norvegijos mokslinės veiklos etikos nacionalinius komitetus, Vokietijos etikos tarybą ir Prancūzijos nacionalinį etikos konsultavimo komitetą.

Teismas akcentavo, kad atsakovas teigė, jog skundžiamas sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, tačiau teismas nesutiko su tokia Tarnybos pozicija. Pagal Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V–157 patvirtinto Lietuvos mokslo tarybos fizinių ir technologijos mokslų sričių Lietuvos absolventų stažuočių Europos kosmoso agentūroje įgyvendinimo tvarkos aprašo 47 punktą, jei Kontrolierius nustato, kad asmuo pažeidė akademinę etiką, paraiškos, kuriose tas asmuo, nurodytas kaip stažuotojas ar pagrindinis projekto vykdytojas, pagal visas Tarybos remiamos veiklos kryptis nesvarstomos penkerius metus nuo Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius sprendimo priėmimo dienos. Skundžiamas Kontrolieriaus sprendimas negali būti laikomas vien informacinio pobūdžio aktu.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju sutinka su atsakovu, kad Kontrolieriui VAĮ 23 straipsnio 4 dalies nuostatos, reglamentuojančios administracinės procedūros sustabdymą, netaikytinos, kadangi Kontrolieriaus atliekamas tyrimas ir priimamas sprendimas nėra administracinė procedūra, kaip ji apibrėžiama VAĮ, kadangi pareiškėjas nėra viešojo administravimo subjektas. Be to, nei Mokslo ir studijų įstatyme, nei Nuostatuose ar kitame teisės akte nėra nustatyti senaties terminai akademinės etikos pažeidimams konstatuoti, todėl teiginiai dėl senaties taikymo taip pat atmesti kaip nepagrįsti. Tačiau šiuo atveju teismas sutiko su pareiškėju, kad Kontrolierius, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesilaikė VAĮ 8 straipsnio nuostatų.

Teismas pažymėjo, kad Kontrolierius, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatoje, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, tiek Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, jog būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti savo veiklą nešališkai ir objektyviai. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nuostatos taip pat įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.

Teismas konstatavo, jog Kontrolierius iš esmės nurodė tik nustatytas aplinkybes, t. y. Lietuvos mokslo tarybos ekspertų išvadas, kai kurių mokslo žurnalų leidėjų nuomones apie ginčo straipsnius bei kai kurių ginčo straipsnių bendraautorių paaiškinimus, tačiau neatliko jokios nustatytų aplinkybių analizės, nepateikė nei konstatuoto sukčiavimo, nei saviplagijavimo sąvokos apibrėžčių, jų sąsajos su akademinė etikos pažeidimu. Be to, Kontrolierius sprendime tik perrašė kai kuriuos pareiškėjo paaiškinimus dėl įtariamų pažeidimų, tačiau jų neanalizavo.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Tarnybos atsiliepime pateiktas paaiškinimas, jog Kontrolierius skundžiamu sprendimu nustatė akademinės etikos pažeidimus publikacijose, bet ne pažeidėjus, teismo vertinamas kritiškai. Skundžiamo sprendimo įžangoje nurodyta, kad atliekamas tyrimas dėl pareiškėjo ir bendraautorių galimų akademinės etikos principų pažeidimo. Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalyje kaip vieną iš galimų sprendimo rūšių įtvirtina mokslo ir studijų institucijų ir Švietimo ir mokslo ministerijos informavimą būtent apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus. Teismas vertino, kad akademinės etikos pažeidimų tinkamas įvertinimas atsietai nuo akademinę etiką pažeidusio asmens nustatymo yra neįmanomas, tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju ginčo straipsnį parašė ne tik pareiškėjas, bet ir kiti bendraautoriai, kurie buvo pasiskirstę atsakomybės sritimis.

Teismas nurodė, jog trūkumų turi ir sprendimo Nr. SP-3 rezoliucinė dalis. Kaip minėta, Kontrolierius nusprendė apie savo sprendimą informuoti Lietuvos energetikos institutą, Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Vilniaus universitetą ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją bei viešinti nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus, informuojant sprendime nurodytus asmenis, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodyta, kokie pažeidimai buvo nustatyti ir apie kokius pažeidimus Kontrolierius informuoja švietimo ir mokslo institucijas.

Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jį panaikino (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p).

Teismas pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nesprendė, kadangi pareiškėjas nepateikė teismui išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo paaiškinimų bei įrodymų (ABTĮ 45 str. 1 d.).

III. Atsakovas Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba apeliaciniu skundu (III t., b. l. 40–44) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas pakartoja atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus ir papildomai nurodo:

1. Vertinant Mokslo ir studijų įstatymo preambulėje, Mokslo ir studijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnio 1 dalyje, 53 straipsnio 1 dalyje išdėstytas nuostatas implicitiškai, darytina išvada, jog tyrėjas, nepriklausantis mokslo ir studijų institucijos personalui, kaip ir priklausantis, turi būti etiškai atsakingas kitų akademinės bendruomenės narių ir suinteresuotų moksline veikla asmenų atžvilgiu, o jo mokslinei veiklai – taikomas akademinės etikos principas.

2. Sprendimas informuoti apie akademinės etikos principo pažeidimą yra sąlyga kilti socialinei atsakomybei, tačiau toks informavimas nėra sankcija už Kontrolieriaus nustatytą akademinės etikos principo pažeidimą publikacijose, priešingai, sprendimu informuoti apie pažeidimą siekiama akademinės etikos principo užtikrinimo mokslinėje veikloje. Kontrolieriaus konstatuotas akademinės etikos principo pažeidimas negali būti traktuojamas kaip pagrindas, kurį teisės norma sietų su teisinių santykių atsiradimu, pasikeitimu arba pasibaigimu Kontrolieriaus konstatuotas akademinės etikos principo pažeidimas per se (pats savaime) nesuponuoja ir teisinių pasekmių pareiškėjui. Toks Kontrolieriaus konstatuotas akademinės etikos principo pažeidimas galėtų būti sąlyga Lietuvos mokslo tarybai, vadovaujantis pačios priimtais teisės aktais, taikyti poveikio priemones pareiškėjui. Kontrolierius nenustatė ir pareigos Lietuvos mokslo tarybai taikyti teisinę atsakomybę pareiškėjui. Tik pačios Lietuvos mokslo tarybos valinis aktas galėtu lemti pareiškėjo statuso pasikeitimą. Sprendimas nėra skiriamas tik individui, sprendimu yra informuojama akademinė bendruomenė ir kiti suinteresuoti moksline veikla asmenys apie akademinės etikos principo pažeidimą, nėra siekiama nubausti, bet padėti akademinei bendruomenei siekti tiesos, užtikrinti sąžiningumą ir teisingumą mokslinėje veikloje. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, atsakovas padarė išvadą, kad sprendimas VAĮ 2 straipsnio 9 dalies turinio prasme pagal savo požymius nėra individualus administracinis aktas, t. y. teisės normų taikymo aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms) (2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011), juo nenustatomos teisės ar pareigos subjektui (LVAT 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009), jis nėra privalomas konkrečiam subjektui, nes yra informacinio pobūdžio (LVAT 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-737/2011; 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-288/2012).

3. Kontrolierius nei sukčiavimo, nei saviplagijavimo, kaip teigiama skundžiamame sprendime, nekonstatavo. Kontrolierius, atsižvelgdamas į Lietuvos mokslo tarybos, mokslo žurnalo „Lietuvos fizikos žurnalas“ vyriausiojo redaktoriaus E. T., mokslo žurnalo „Medžiagotyra“ vyriausiojo redaktoriaus S. T., mokslo žurnalo „Solid State Phenomena“ leidėjo T. W., mokslo žurnalų „Applied Surface Science“, „Surface & Coatings Technology“, „Thin Solid Films“, leidžiamų leidyklos „Elsevier“, vykdomojo leidėjo J. W. W., leidyklos „Hindawi“ leidėjo ir redaktoriaus D.

S., t. y. leidyklų, kuriose buvo išleistos pareiškėjo ir bendraautorių publikacijos, atsakingų (įgaliotų) asmenų išvadas, grindžiamas minėtų leidyklų reikalavimais, taikomais publikacijoms, konstatavo akademinės etikos principo pažeidimą. Atsižvelgdamas į tai, kad Kontrolieriui ir Tarnybos darbuotojams nėra nustatyti įgaliojimai atlikti teksto ekspertizę, jog konkrečiu atveju negali būti taikomos etikos kodekso nuostatos, o teisinis reglamentavimas nėra pakankamas etikos principo pažeidimui teisės norma pagrįsti, kad minėtos ekspertų / įgaliotų asmenų išvados nebuvo ginčijamos / nuginčytos, todėl ir nesant teisiniam pagrindui abejoti išvadų patikimumu, Kontrolierius priėmė sprendimą vadovautis minėtų ekspertų ir leidyklų įgaliotų asmenų išvadomis.

Kontrolierius, priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime, analizavo ir vertino ekspertų / įgaliotų asmenų pateiktas išvadas ir, vadovaudamasis Mokslo ir studijų įstatyme ir Nuostatuose įtvirtintais akademinėmis vertybėmis, principais, konstatavo pažeidimą. Esant duomenų apie kai kurias publikacijas (nurodyto sprendime) trūkumui, Kontrolierius publikacijų nevertino. Argumentuojant poziciją dėl pažeidimų, bet ne pažeidėjų nustatymo, atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad „teisės doktrinoje yra skiriami objektyvieji ir subjektyvieji plagijavimo požymiai.

Objektyvieji požymiai – tai kito asmens minčių panaudojimas, nenurodant šaltinio, o subjektyvieji – tai asmens ketinimas plagijuoti (A. W. Latourette „Plagiarism: Legal and Ethical Implications for the University. Journal of College and University“ 2010, p. 22)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-611/2015 (S)). Atsakovas pažymėjo, kad, kai publikacijoje nėra naudojami svetimų tyrimo duomenų panaudojimo ženklai, neįmanoma nustatyti panaudoto autoriaus teksto dalies.

Tokiu būdu panaudotų svetimų tyrimo duomenų savoje publikacijoje pateikimas suponuoja autorystės nuslėpimą ir akademinės bendruomenės bei kitų suinteresuotų moksline veikla asmenų klaidinimą, tuo pačiu pažeidžiant tiesos siekimo ir sąžiningumo mokslinėje veikloje principą, todėl trūkstant duomenų pažeidimo subjektyviesiems požymiams (pažeidėjus) nustatyti, taikomi objektyvieji požymiai ir konstatuojamas akademinės etikos principo pažeidimas publikacijose. Nenustačius pažeidėjo neturėtų būti paneigiamas ir nuslėptas nuo akademinės bendruomenės plagiato ar kito akademinės etikos pažeidimo faktas publikacijose.

Pareiškėjas atsiliepimu (III t., b. l. 47–53) į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas pakartojo skundo argumentus ir papildomai nurodo:

1. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad Kontrolieriaus sprendimas negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, nes pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Šiuo argumentu atsakovas rėmėsi bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas sprendimu šį argumentą atmetė. Byloje neginčytinai patvirtinta, kad Kontrolieriaus sprendimas užkerta kelią pareiškėjui gauti Lietuvos mokslo tarybos skiriamą finansavimą moksliniams tyrimams, tokiu būdu yra ne tik suvaržoma pareiškėjo profesinė veikla, bet ir visiškai apribojama galimybė dalyvauti tam tikruose moksliniuose tyrimuose, nesant pareiškėjo kaltės ar atsakomybės.

2. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad veiksmai ir sprendimas, kurį priėmė Kontrolierius, neturi jokios įtakos pareiškėjui, nes byloje pateikti įrodymai ir atsakovo sprendimo turinys neginčytinai patvirtina, jog atsakomybės subjektas skundo tyrimo metu buvo pareiškėjas ir Kontrolieriaus atlikto tyrimo metu buvo vertinama pareiškėjo mokslinė veikla: a) Kontrolieriaus sprendimo pavadinimas „Dėl D. M. ir bendraautorių akademinės etikos principo mokslinėje veikloje pažeidimų” nurodo, kad Kontrolieriaus sprendimas priimtas dėl pareiškėjo akademinės etikos mokslinėje veikloje pažeidimo; b) Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų 13.1 punkte nurodoma, kad „Kontrolierius nagrinėja pareiškėjų skundus <...> dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų (veikimo ar neveikimo), kuriais pažeidžiama arba įtariama, kad gali būti pažeista, akademinė etika ir procedūros“, o ne vertinami mokslinių publikacijų tekstai. c) pati mokslinė publikacija neturi teisinio subjektiškumo ir negali būti teisės pažeidimo subjektu, todėl kontrolieriaus sprendime de facto yra nustatomas šios publikacijos autorių etikos pažeidimas.

3. Apeliacinio skundo teiginiai ir argumentai, įrodinėjant priimto Kontrolieriaus sprendimo ir atliktų veiksmų teisėtumą, yra painūs ir nepagrįsti, leidžia abejoti, ar Kontrolierius, priimdamas sprendimą, apie kurį informavo mokslo ir studijų institucijas, apskritai įvertino savo atliekamų veiksmų teisinį pagrindą ir tų veiksmų teisines pasekmes. Kas jokiu būdu neatleidžia Kontrolieriaus priimto sprendimo nuo vertinimo dėl atitikties jo veiklą reglamentuojančioms teisės normoms.

4. Apeliaciniame skunde minimos bendradarbiavimo su mokslo ir studijų institucijomis funkcijos, mokslo ir studijų kokybės gerinimas, puoselėjant akademinės atsakomybės principus, prevencinį pobūdį, nėra Kontrolieriaus priimamo sprendimo, kuriuo vertinama pareiškėjo ir jo bendraautorių mokslinių publikacijų užduotis. Atsakovas neturi teisės sprendimą grįsti tuo, kad Kontrolieriaus priimami sprendimai “Dėl D. M. ir bendraautorių akademinės etikos principo mokslinėje veikloje pažeidimų” yra tik šios institucijos tam tikros funkcijos vykdymas, kuris siejamas su “socialine atsakomybe”. Tokiu būdu yra paneigiami įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia principai, kurie Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui, kaip valstybės pareigūnui (taip įvardyta apeliaciniame skunde), yra taikomi be išimties.

5. Apeliaciniame skunde, kaip ir atsiliepime į skundą, nepateikti konkretūs ir aiškūs motyvai, kurie galėtų būti vertinami kaip Kontrolieriaus sprendimo teisinis pagrindas. Atsakovas atsiliepime teigia, kad Kontrolierius, priimdamas sprendimą, rėmėsi atsakingų (įgaliotų) asmenų nuomone. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad minimi asmenys būtų įgalioti teikti nuomonę kaip ekspertai Kontrolieriaus vykdytame tyrime, jog šie asmenys būtų paliudiję savo nešališkumą bei atitinkamą kompetenciją teikti išvadas dėl akademinės etikos vertinimo. Kontrolierius rėmėsi Lietuvos mokslo tarybos anoniminiais ekspertais Nr. 1 ir Nr. 2, kurie teikė savo nuomonę ne dėl Kontrolieriaus atliekamo tyrimo. Užsienio žurnalų redaktorių nuomonė buvo gauta Kontrolieriui užpildant užklausą elektroninio roboto būdu. Vykdomo tyrimo metu pareiškėjui nebuvo leista nei užduoti klausimų, nei teikti paaiškinimų dėl šių asmenų išreikštos nuomonės. Todėl pagrįstai darytina išvada, kad Kontrolierius pažeidė įrodymų tyrimo nešališkumo ir objektyvumo principą. Kontrolierius pats neanalizavo mokslinių žurnalų redaktorių ar ekspertų pateiktų nuomonių, o jas tiesiog perrašė į sprendimą, taip pat netaikė jokių teisės normų, kurios apibrėžtų padaryto pažeidimo turinį, todėl saviplagijavimą ir sukčiavimą sprendime konstatavo tam nesant jokio tyrimo ar teisinio pateiktų dokumentų vertinimo.

6. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Kontrolierius savo sprendime nenustatė ir neįvardino atsakingo už tariamus akademinės etikos pažeidimus asmens, ir tai yra pagrindas vertinti atliktą tyrimą kaip teisėtą. Jei ir tyrimo metu būtų nustatytas akademinės etikos pažeidimo faktas (publikacijoje), Kontrolierius privalėtų įvardinti subjektą, kuris būtų atsakingas už vieną ar kitą pažeidimą, tuo labiau, kad tirtos mokslinės publikacijos autorius yra ne vienas, o ir pats publikavimas, vertinant jo atitikties akademinės etikos principams sąlygas, gali būti sietinas ne tik su publikacijos autoriumi (ar autoriais), bet ir leidėjais, redaktoriais ar su kitais asmenimis. Tai lemia pats autorinių teisių institutas, kuris, kaip patvirtina tyrimo medžiaga, tyrimo metu apskritai neturėjo jokios įtakos Kontrolieriaus atliktai tyrimo analizei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, jis privalo patikrinti visą bylą. Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-3555/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį adm. byloje Nr. A444-341/2013; 2014 m. gegužės 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-706/2014 ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas ir patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei nurodytiems argumentams, todėl, jų iš naujo nekartodama, plačiau pasisakys tik dėl kelių esminių momentų.

Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi sprendimo Nr. SP-3 priėmimo metu) nustato, kad Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo.

Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 patvirtintų Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų 23 punkte (redakcija, galiojusi sprendimo Nr. SP-3 priėmimo metu) nustatyta, kad Kontrolieriaus priimti sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Remiantis Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalimi, išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą:

1) informuoti mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų;

2) įpareigoti mokslo laipsnį suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl mokslo laipsnio suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo;

3) rekomenduoti mokslo ir studijų institucijoms atšaukti sprendimą, priimtą remiantis akademinę etiką ir procedūras reglamentuojančiais dokumentais;

4) rekomenduoti darbuotojui atsisakyti dalyvauti vykdomame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projekte;

5) informuoti už atitinkamą sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius nuo akademinės etikos pažeidimų asmenis (autorius);

6) informuoti teisėsaugos institucijas, jei nustatomas nusikalstamos veikos požymis;

7) kreiptis į teismą, jei nevykdomas kontrolieriaus įpareigojimas;

8) viešinti nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus;

9) pripažinti skundą nepagrįstu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eAS-384-662/2016) yra nurodęs, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies nuostatas Kontrolieriaus priimami sprendimai gali būti konstatuojamo pobūdžio, rekomendacinio pobūdžio arba sukurti tam tikriems subjektams konkrečias pareigas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-499-624/2015 yra pažymėjęs, kad konstatuojamo ir rekomendacinio pobūdžio Kontrolieriaus sprendimai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjams, nėra skundžiami teismui. Vadinasi, atsakymas į klausimą, ar priimtas Kontrolieriaus sprendimas gali būti apskųstas teismui, priklauso nuo priimtino sprendimo pobūdžio. Kad dalis Kontrolieriaus sprendimų, t. y. tų kurie sukelia teisines pasekmes, gali būti skundžiama teismui patvirtina, tiek paminėtas teisinis reguliavimas, tiek formuojama administracinių teismų praktika.

Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-459-556/2015 buvo nurodyta, jog „<...> ginčijamu Sprendimu buvo ne tik konstatuoti pareiškėjos padaryti akademinės etikos ir procedūrų pažeidimai, bet ir Sprendimo rezoliucinės dalies 2 dalimi nuspręsta – viešinti Kontrolieriaus nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, t. y. priimtas Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 8 punkte numatytas Kontrolieriaus sprendimas.” Taip pat pažymėta, kad “<…> skundžiamu Kontrolieriaus sprendimu buvo konstatuoti ne tik pareiškėjos padaryti pažeidimai, bet ir priimtas Kontrolieriaus sprendimas pritaikyti su tuo susijusią tam tikrą poveikio priemonę, numatytą Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 8 punkte, vadovaujantis teisminės gynybos prioriteto principu (Konstitucijos 30 str. 1 d.), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog skundžiamo akto dalis akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, ir, kad šis skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu“.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje administracinėje byloje ginčijamą sprendimą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčijamas sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Iš Kontrolieriaus sprendimo turinio matyti, kad juo buvo konstatuoti ne tik pareiškėjo padaryti akademinės etikos ir procedūrų pažeidimai, bet ir nuspręsta tai paviešinti, kaip numatyta Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 8 punkte.

Taigi, šis Kontrolieriaus sprendimas – teisės aktas, sukeliantis teisines pasekmes. Juk teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt.). Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad Kontrolieriaus sprendimas negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, nes pareiškėjui nesukelia jokių teisinių padarinių, yra atmestinas.

Pasisakant dėl kitos esminės pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, suponavusios Kontrolieriaus sprendimo panaikinimą, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo sistemos subjekto, kuriam priskirtinas ir Kontrolierius, priimtinas teisės aktas turi būti su aiškiai išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei atliktu teisiniu įvertinimu, lemiančiu priimtiną sprendimą. Tokiam teisės akte turi būti suprantamai pareiškėjui (ir ne tik jam) pateikiama pastarojo veika, Kontrolieriaus nuomone, nesuderinama su akademine etika bei konkrečiai nurodoma, jog tiriamas asmuo atliko veiksmus (konkrečiai, kokio pobūdžio) prieštaraujančius akademinei etikai, ko tikrai nėra galimybės konstatuoti tiriamame Kontrolieriaus sprendime.

Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai pažymėjo, kad Kontrolieriaus sprendime neatlikta jokia nustatytų aplinkybių analizė bei jų sąsaja su akademine etika.

Ir iš tikro, Kontrolieriaus sprendime, pavyzdžiui, daroma tokia išvada: „Atsižvelgiant <...> publikacijose nustatytus autorių savęs plagijavimą ir publikacijų atsikartojimą, konstatuotinas akademinės etikos principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pažeidimas“ (Kontrolieriaus sprendimo lapas Nr. 9) – nepakankamai suprantama. Neaišku, ar pažeidimas padarytas pareiškėjo (nors tyrimas atliekamas jo atžvilgiu), kada jis padarytas bei, kokios faktinės aplinkybės tai įrodo. Kitos Kontrolieriaus sprendime padarytos kaltinamojo (akademinės etikos principo pažeidimo plotmėje) pobūdžio išvados analogiškos, kas aiškiai, eliminuoja galimybę patikrinti, ar buvo padaryta veika neatitinkanti akademinės etikos reikalavimų ir suponuojanti tokios veikos paviešinimą (Mokslo ir studijų įstatymo 18 str. 12 d. 8 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, dėl išdėstytų priežasčių, negali lemti jo tenkinimo. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino administracinėje byloje surinktus įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas – šis Kontrolieriaus sprendimas priskirtinas nagrinėti administraciniams teismams, kuris, dėl savo esminių trūkumų, negalėjo būti paliktas galioti.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius