6980e967-236e-484e-a87a-ed23dd613dd7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-9436-861/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04600-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.5; 2.6.39.2.5.5; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, sekretoriaujant Jolitai AleksejÅ«naitei, dalyvaujant ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Šilėja“, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo ABD „Gjensidige" ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ pateiktu ieÅ¡kiniu ir dubliku praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ 1 482,36 Eur žalos, 117,45 Eur palÅ«kanų, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad 2019-06-14 įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ä®vykio metu minėtas butas ieÅ¡kovės buvo apdraustas BÅ«sto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. IeÅ¡kovė pagal lokalinę sÄ matÄ , draudėjo pateiktus dokumentus apskaičiavo 1 482,36 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ ir jÄ sumokėjo apdrausto buto savininkui, todėl reiÅ¡kia regresinį reikalavimÄ Ä¯ atsakovÄ , kuris atsakingas už patirtÄ Å¾alÄ . Pažymėjo, kad turto sugadinimo, sunaikinimo aktas, nuotraukos, įrodo aplinkybę, kad apdraustas turtas buvo sulietas užsikimÅ¡us bendro naudojimo kanalizacijos stovui.

Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiÅ«rėti jos administruojamo pastato bendrÄ jÄ naudojimo inžinerinė įrangÄ , organizuoti jos remontÄ . IeÅ¡kovė žalÄ apskaičiavo įvertinusi visus svarbius aspektus, be to, žala buvo kompensuota ne tik už patalpų remontÄ , bet ir už namų turtui padarytÄ Å¾alÄ . Pažymėjo, kad nesutiktina su atsakovės pozicija, jog ieÅ¡kinys turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas atsakovės civilinės atsakomybės draudikui.

Civilinę atsakomybę atsakovė draudėsi savanoriÅ¡kai. Vadinasi, ieÅ¡kovė įgijo teisę pasirinkti, kuris iÅ¡ Å¡ių subjektų turėtų atlyginti žalÄ â€“ atsakovė, jos civilinės atsakomybės draudikas ar abu solidariai. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas tinkamam atsakovui. Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Pažymėjo, kad esant UAB „Šilėja“ veiklos draudimui reikalavimai turėtų bÅ«ti teikiami UAB „Šilėja“ veiklÄ draudusiai bendrovei Gjensidige.

Vertina, kad dalis reikalavimo nėra įrodyta. Teigia, kad nėra aiÅ¡ku, kodėl 2019-07-11 draudimo iÅ¡mokos apskaičiavime yra nurodoma 925,36 Eur iÅ¡moka, o praÅ¡oma atlyginti 1 482,36 Eur žalÄ . Akte yra nurodyta, kad suderinta iÅ¡mokos suma yra 700,00 Eur. 2019-12-10 atsakovė gavo iÅ¡ B2KAPITAL 2019-10-23 parengtÄ draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimÄ , kuriame yra nurodoma 925,36 Eur iÅ¡moka ir su klientu suderinta 700,00 Eur iÅ¡mokos suma. Taip pat B2KAPITAL pateikė sÄ matÄ , kurioje yra nurodyta remonto darbų 1 083,03 Eur kaina.

Atsakovė patikrino sÄ matos pagrįstumÄ ir nustatė, kad dalis sÄ matos nėra pagrįsta. SÄ matoje yra nurodomas 2,5 tonos statybinių Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas ir 3 tonų medžiagų paneÅ¡imas, kai pagal darbų apimtį turėtų bÅ«ti atitinkamai nurodytas 0,5 ir 0,5 tonos kiekis. Teigia, kad sÄ matoje nurodyti remonto darbai faktiÅ¡kai nėra atlikti, todėl atsakovė neturėtų atlyginti 5 proc. arba 42,62 Eur pelno, 9 proc. arba 64,60 Eur statybvietės iÅ¡laidų, 8 proc. arba 24,84 Eur papildomo darbo užmokesčio, 3 proc. arba 9,53 Eur papildomų medžiagų vertės, 3 proc. arba 1,43 Eur papildomų mechanizmų vertės, 20,90 proc. arba 70,09 Eur pridėtinių iÅ¡laidų.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad buto apžiÅ«rÄ surašė pati atsakovė, konstatavo aplinkybes dėl žalos, nurodė, jog gedimas įvyko bendro naudojimo tinkluose. Pažymėjo, kad atsakovė privalėjo atlikti apžiÅ«ras, fiksuoti bÅ«klę, tvarkyti. Duomenų, kad atsakovė atliko Å¡iuos darbus nėra. Akcentavo, kad medžiagų paneÅ¡imas vertinamas kaip 3 vnt., o ne tonos, kaip nurodo atsakovė. IeÅ¡kovė pateikė lokalinę sÄ matÄ pagal „Sistela“ programÄ .

Atsakovė nėra pateikusi kitokių paskaičiavimų. IeÅ¡kinys tenkinamas. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019-06-14 įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Å is butas apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, draudimo sutarties sudarymÄ patvirtina bÅ«sto draudimo liudijimas. IeÅ¡kovė apskaičiavo 1 482,36 Eur žalos atlyginimÄ ir Å¡iÄ sumÄ pervedė apdrausto buto savininkui. Atsakovė žalos ieÅ¡kovei neatlygino, todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 1 482,36 Eur žalos atlyginimo.

Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

Ä®statymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , o atsakovas – nesutikimo su ieÅ¡kovo reikalavimais pagrindÄ . Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti nukrypstama nuo rungtyniÅ¡kumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iÅ¡ Å¡alių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CK 6.1015 straipsnyje numatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogacijÄ draudžia.

Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl žalos, kuri atsirado dėl buto apliejimo. Atsakovė nesutinka su žalos paskaičiavimu, remdamasi, jog civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas nenustatė atsakovės kaltės. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktÄ bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, iÅ¡orinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektÅ«ros detalės ir iÅ¡orinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, iÅ¡orės durys, iÅ¡oriniai laiptai), tarpaukÅ¡tinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalį bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos veiklos organizavimÄ ir jos tikslų įgyvendinimÄ ; metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimÄ ; sutarties su audito įmone sudarymÄ , kai yra priimtas visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimas dėl bendrijos finansinio audito atlikimo; informacijos ir dokumentų pateikimÄ visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) Å¡io įstatymo nustatytais atvejais arba visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) praÅ¡ymu; bendrijos dokumentų ir duomenų pateikimÄ Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir savivaldybės vykdomajai institucijai ir, įregistravus Juridinių asmenų registre bendrijÄ , Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų pateikimÄ savivaldybės vykdomajai institucijai; informacijos pateikimÄ butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų praÅ¡ymu; bendrijos narių sÄ raÅ¡o (nustatyta tvarka iÅ¡rinktų bendrijos narių įgaliotinių sÄ raÅ¡o) sudarymÄ ir tvarkymÄ .

Å iame sÄ raÅ¡e (Å¡iuose sÄ raÅ¡uose) turi bÅ«ti nurodyti bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio paÅ¡to adresas, telefono numeris). Bendrijos narių ar jų atstovų sÄ raÅ¡o (įgaliotinių sÄ raÅ¡o) duomenys tikslinami ne rečiau kaip kartÄ per metus, bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡o sudarymÄ ir tvarkymÄ ; pastato (pastatų), jo (jų) priklausinių ir pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiÅ«ros organizavimÄ , Å¡ios priežiÅ«ros dokumentų parengimÄ , pildymÄ ir tvarkymÄ , taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) naudojimÄ ir tvarkymÄ pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimÄ ir jų pateikimÄ visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai); butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamųjų lėšų sÄ skaitos tvarkymÄ ir Å¡ių lėšų naudojimÄ pagal paskirtį; bendrijos metinių pajamų ir iÅ¡laidų sÄ matos sudarymÄ ir jos pateikimÄ visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai); duomenų pateikimÄ bendrijos revizijos komisijai ir (ar) auditoriui, taip pat savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotiems asmenims, turintiems teisę prižiÅ«rėti ir kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka jiems pagal šį įstatymÄ priskirtas funkcijas.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 ,,Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai“ IV skyrių Privalomųjų reikalavimų visumÄ sudaro: reikalavimai iÅ¡laikyti daugiabučio gyvenamojo namo (toliau – gyvenamasis namas), jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus; reikalavimai gyvenamÄ jį namÄ ir jo aplinkÄ naudoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebÅ«tų pažeisti esminiai architektÅ«ros, aplinkos, kraÅ¡tovaizdžio, nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai, nebÅ«tų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos. gyvenamojo namo bÅ«klė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumÄ per visÄ ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ gyvenamojo namo naudojimo trukmę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių konstrukciniai trÅ«kumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų), yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad yra bÅ«tina nustatyti tris civilinės atsakomybės sÄ lygas: žalÄ , neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad apdraustas turtas buvo sulietas užsikimÅ¡us bendro naudojimo kanalizacijos stovui. Už Å¡ios dalies vamzdyno priežiÅ«rÄ yra atsakinga atsakovė. Nustatyta, kad ieÅ¡kovės draudėjui žala buvo padaryta bÅ«tent atsakovei netinkamai vykdant namo administratoriaus pareigas, užsikimÅ¡us bendro naudojimo kanalizacijos stovui, todėl vandens kiekis pateko ir užliejo ieÅ¡kovo draudėjui priklausantį butÄ bei jame buvusius daiktus. Dėl Å¡ios priežasties atsakovei kyla pareiga atlyginti kilusiÄ Å¾alÄ .

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį (CK 6.251 straipsnis). Atsakovė taip pat nesutinka su ieÅ¡kovės pateiktais žalos paskaičiavimais, nurodydama, kad faktiÅ¡kai patirtų iÅ¡laidų ieÅ¡kovė nepateikė. Teismas su tokiais argumentais nesutinka. IeÅ¡kovė pagrįstai siekė turtinių netekimų dydį patvirtinti nuostoliais, apskaičiuotais pagal sugadintų patalpų remonto sÄ naudas.

Tai atitinka ir kasacinio teismo praktikÄ , kurioje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti apskaičiuojamas.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų bÅ«dų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

Taikant šį turto vertinimo metodÄ apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkcijÄ Å¾alÄ patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek bÅ«tina, kad nukentėjęs asmuo bÅ«tų grÄ Å¾intas į tÄ padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei nebÅ«tų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018).

Tai reiÅ¡kia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrÄ jį žalos dydį. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (6.247 straipsnis). Vertintina, kad ieÅ¡kovės apskaičiuotas žalos vertinimas atitinka teismų praktikÄ , o atsakovei nepateikus prieÅ¡ingų įrodymų laikytina, kad apskaičiuotas žalos dydis yra teisingas ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo pareigos tinkamai nevykdė ir neatlygino žalos ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Kiti Å¡alių argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Tenkinus ieÅ¡kovės pagrindinį reikalavimÄ , tenkinamas ir ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 117,45 Eur palÅ«kanų priteisimo, taikant 6 proc. metinę palÅ«kanų normÄ remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi (CK 6.261 straipsnis); pažymėtina, jog atsakovė Å¡io reikalavimo faktiÅ¡kai neginčijo, taip pat neginčijo ieÅ¡kovės palÅ«kanų paskaičiavimų.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 1 599,81 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021-02-17) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 111,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kadangi byloje bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo sumos – Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovų nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Šilėja“, į. k. 110057869, ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai 1 482,36 Eur žalos, 117,45 Eur palÅ«kanų, 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (1 599,81 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021-02-17) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 111,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Donata Kravčenkienė