69807dfd-0e03-4e19-ab44-0e2b65c748a7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1280-653/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-19158-2010-3Procesinio sprendimo kategorija:128.2, 121.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. spalio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jelenos Å iÅ¡kinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Zeliankos ir Tatjanos Žukauskienės, raÅ¡ytine apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliacinį skundÄ dėl 2011-05-12 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1959-872/2011 pagal pareiÅ¡kėjo A.

J. pareiÅ¡kimÄ , dalyvaujant suinteresuotiems asmenims - Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė I. Ginčo esmė pareiÅ¡kėjas A. J., siekdamas įgyti nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens – tremtinio statusÄ , prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis gimė tremtinių P. ir J.

J., kuriems buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta gyventi Lietuvoje), Å¡eimoje. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo tėvai, sugrįžę į LietuvÄ iÅ¡ tremties, susituokė (duomenys neskelbtini)ir gyveno (duomenys neskelbtini)pas jo senelį iÅ¡ tėvo pusės, P. J.. PareiÅ¡kėjas gimė (duomenys neskelbtini)Karagandoje, buvusioje jo tėvo tremties vietoje. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 1957 metų pabaigoje, jau esant jo motinai nėščiai, iÅ¡ naujo prasidėjo tėvo apklausos.

Tėvo pasakojimu, apklausos metu pareigÅ«nai jam, kaip politiniam kaliniui, grasino ir įspėjo, jei jis su Å¡eima savo noru neiÅ¡vyks iÅ¡ Lietuvos, jis vėl bus nuteistas ir iÅ¡tremtas ilgam laikui. Po įvykusios apklausos, pareiÅ¡kėjo tėvai nedelsdami iÅ¡vyko į KaragandÄ , kadangi ten tėvas kalėjo ir gerai pažinojo vietovę. Ä® LietuvÄ tėvai grįžo iÅ¡ karto po to, kai Lietuvoje pasikeitė valdžia. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kad jo tėvams po įkalinimo ir tremties buvo uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje, o pareiÅ¡kėjas gimė Å¡io draudimo metu. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas prašė pareiÅ¡kimo netenkinti, nes pareiÅ¡kėjas nepateikė dokumento įrodančio, kad buvo nuspręsta jo tėvÄ iÅ¡tremti. Pagal teismui laikinai naudojimui perduotos baudžiamosios bylos Nr. P-16606-Li dokumentus matyti, kad pareiÅ¡kėjo tėvas buvo apklausiamas KGB su tikslu jį užverbuoti.

Byloje yra pažyma, kad pareiÅ¡kėjo tėvai buvo paleisti iÅ¡ tremties ir nėra dokumento, įrodančio, kad jiems buvo uždrausta gyventi Lietuvoje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas juridinis faktas neturėtų bÅ«ti nustatomas, kadangi tokio fakto nebuvo. PareiÅ¡kėjo tėvas kartu su Å¡eima savo noru iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos ir apsigyveno Karagandoje, o tokio fakto, kad pareiÅ¡kėjo Å¡eimai bÅ«tų uždrausta gyventi Lietuvoje, nebuvo.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovė prašė atmesti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad 1946-01-12 nuosprendyje tik raÅ¡oma apie politinių teisių suvaržymus 5 m., o tai nėra tremtis. Nėra dokumento, kuriame bÅ«tų įraÅ¡as apie iÅ¡trėmimÄ . Baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kėjo tėvas buvo apklaustas kaip liudytojas, tačiau pati byla buvo iÅ¡kelta S. B.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-05-12 sprendimu pareiÅ¡kimo netenkino.

Teismas pripažino, jog pareiÅ¡kėjas A. J. gimė (duomenys neskelbtini)Karagandoje. Su praÅ¡ymu pripažinti pareiÅ¡kėjui nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio statusÄ jis kreipėsi į Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centrÄ . 2010-06-16 PasiprieÅ¡inimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija apsvarsčiusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , atsisakė jam pripažinti tremtinio statusÄ , nurodydama, kad tam nėra teisinio pagrindo, kadangi nėra faktinių duomenų, kad tėvams po įkalinimo ir tremties buvo uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje, o pareiÅ¡kėjas gimė Å¡io uždraudimo metu.

Taip pat nurodė, jog nei archyvo pažymėjimuose, nei pareiÅ¡kėjo tėvo teisių atkÅ«rimo (reabilitavimo) pažymėjime duomenų apie gyvenamosios vietos pasirinkimo teisės apribojimÄ nėra, todėl vien gimimo ne Lietuvoje fakto nepakanka tremtinio teisiniam statusui įgyti. Teismas konstatavo, kad asmens, nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimo pagrindai ir tvarka nustatyti Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatyme. Å io įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad tremtiniams prilygintais asmenims pripažįstami asmenys, gimę tremtinių Å¡eimose trėmimo metu ir tremtyje, jeigu bent vienas iÅ¡ tėvų buvo tremtinys ir jeigu bent vienam iÅ¡ tėvų buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje).

PareiÅ¡kėjas prašė nustatyti juridinį faktÄ remdamasis tuo metu buvusia politine situacija, motinos sesers O. R. parodymais, taip pat nurodydamas, kad jo tėvas J. J. buvo apklausiamas KGB. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad J. J., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, laisvės atėmimo vietose iÅ¡buvo nuo 1945-11-27 iki 1956-07-07, o pareiÅ¡kėjo motina P. D. (J.), gimusi (duomenys neskelbtini)metais, tremtyje iÅ¡buvo nuo 1947 metų gegužės mėnesio iki 1952 metų liepos 10 d.

Lietuvos TSR VRLK kariuomenės karinio tribunolo 1946-01-12 nuosprendžiu pagal RTFSR BK 581a (tėvynės iÅ¡davimas) J. J. nuteistas deÅ¡imčiai metų įkalinimo pataisos darbų stovykloje, politinių teisių suvaržymu 5 metams su turto konfiskavimu. Laisvės atėmimo vietose Komijos ATSR, Irkutsko srities TaiÅ¡eto ir Krasnojarsko kraÅ¡to Norilsko pataisos darbų stovyklose iÅ¡buvo nuo 1945-11-02 iki 1954-12-12. Lietuvos ypatingojo archyvo 2010-03-26 pažymoje Nr. P2-1499 apie J. J. pažymėta, kad 1946-02-01 buvo etapuotas į SevželdorlagÄ , o 1948-02-21 iÅ¡siųstas į tremtį Karagandos srityje, iÅ¡ kurios paleistas 1956-07-07.

Pagal teismui laikinam naudojimui perduotos Lietuvos Ypatingojo archyvo saugomos baudžiamosios bylos Nr. P-16606- Li, iÅ¡keltos S. B. ir kt., dokumentus teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo tėvas J. J. buvo apklausiamas KGB su tikslu jį užverbuoti. Be to, pareiÅ¡kėjo tėvas buvo apklausiamas Å¡ioje byloje ir kaip liudytojas. Pagal nuosprendį J. J. nuteistas deÅ¡imčiai metų įkalinimo pataisos darbų stovykloje, politinių teisių suvaržymu su turto konfiskavimu 5-iems metams. Lietuvos ypatingojo archyvo 2010-03-26 pažymoje Nr. P2-1499 nurodyta, kad J.

J. iÅ¡ tremties paleistas 1956-07-07. Teismas sutiko su suinteresuotų asmenų atstovų iÅ¡dėstytais argumentais, kad politinių teisių suvaržymas – tai balsavimo teisės, renkamosios teisės ar socialinių teisių suvaržymas, bet tai nėra tremtis. Teismo vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo tėvas J. J. buvo politinis kalinys, o pagal įstatymÄ â€“ tai skirtingÄ teisinį statusÄ sÄ lygojantis faktas; liudytojos parodymai taip pat nepatvirtino pareiÅ¡kėjo praÅ¡omo nustatyti fakto.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad įrodymų apie tai, kad pareiÅ¡kėjo tėvams po įkalinimo ir tremties buvo uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje byloje nepateikta, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas (pareiÅ¡kėjas) apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos tesimo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ Â - pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Taip pat prašė apklausti liudytojÄ V. J., kuris buvo kviestas į pirmosios instancijos teismo posėdį, bet negalėjo atvykti dėl svarbių priežasčių.

Nurodė, jog pareiškėjas savo pareiškime neprivalėjo nurodyti teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisės aktais, kurių pagrindu pareiškėjo tėvams po įkalinimo ir tremties buvo uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje, t.y. 1957-01-21 LSSR Aukščiausiojo Tarybos Prezidiumo įsaku, 1956-11-05 Lietuvos KP CK biuro nutarimu bei RTFSR BK 58-1a str. Pareiškėjas teigė, kad šie dokumentai patvirtina, jog buvo uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje tiek tremtiniams, tiek nuteistiems ir atlikusiems bausmę buvusiems Lietuvos nacionalinio pogrindžio aktyviems dalyviams.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas. PareiÅ¡kėjo vertinimu į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad jis gimė tremtinių Å¡eimoje. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojos parodymus, kurie patvirtina J. J. priverstinį iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos nuo 1957 m. dėl minėtų valdžios priimtų teisės aktų, draudžiančių tremtiniams ir politiniams kaliniams grįžti į tėvynę ir joje gyventi.  Suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Å iuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta.Pagal LR Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo              5 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ tremtiniais pripažįstami asmenys, gimę tremtinių Å¡eimose trėmimo metu ir tremtyje, jeigu bent vienas iÅ¡ tėvų buvo tremtinys ir jeigu bent vienam iÅ¡ tėvų buvo taikomas specialios įskaitos (komendantÅ«ros) sÄ lygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje).

Byloje raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo tėvas J. J. 1946-01-25 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal RTFSR BK 58-1a 10 metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje, bei politinių teisių suvaržymu 5 metams su turto konfiskavimu. Lietuvos ypatingojo archyvo pažyma patvirtina, kad J. J. 1946-02-01 buvo etapuotas į SevzeldarlagÄ , 1948-02-21 iÅ¡siųstas į tremtį Karagandos sr., iÅ¡ tremties paleistas 1956-07-07. PareiÅ¡kėjo motina tremtyje buvo nuo 1947 m. gegužės iki 1952-07-10.

Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės yra grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Teismas civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Ä®rodymai – civilinei bylai reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, gauti CPK                177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjo tėvui buvo uždrausta gyventi Lietuvoje.

PrieÅ¡ingai, duomenys iÅ¡ baudžiamosios ir stebėjimo bylos Nr. P-16606-Li patvirtina, kad, atlikus laisvės atėmimo bausmę, pareiÅ¡kėjo tėvas buvo paleistas ir jokių papildomų apribojimų, susijusių su teise pasirinkti gyvenamÄ jÄ vietÄ , jam nebuvo taikyta. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog jo nurodytų teisės aktų priėmimo faktas patvirtina, jog pareiÅ¡kėjo tėvui po įkalinimo ir tremties buvo taikomas draudimas grįžti ir apsigyventi Lietuvoje. Vien aplinkybės apie tuometinę politinę situacijÄ Å¡alyje nėra pakankamos konstatuoti, jog Å¡iuo konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjo tėvui buvo pritaikyti gyvenamosios vietos pasirinkimo apribojimai.

Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto nurodyti 1957-01-21 įsakas ir               1956-11-05 nutarimas buvo priimti po tėvo paleidimo, todėl negalėjo turėti įtakos paleidžiant jį į laisvę 1956-07-07. Be to, vertinant pareiÅ¡kėjo nurodytÄ faktÄ apie iÅ¡ naujo prasidėjusias apklausas, atsižvelgtina į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, patvirtinančius, jog apklausos vyko ne dėl J. J. persekiojimo, o dėl A. B. atžvilgiu iÅ¡nagrinėtos baudžiamosios bylos ir jo nuteisimo.

Tokia apklausa buvo sÄ lygota tuo, kad A. B. 1956-06-10 kreipėsi su pareiÅ¡kimu dėl jo baudžiamosios bylos peržiÅ«rėjimo (b.b.l. 151, 193-194); nagrinėjant A. B. pareiÅ¡kimÄ , liudytojais apklausti buvo ir kiti asmenys. Å ioje nagrinėjamoje civilinėje byloje liudytoja    O. R. paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjo tėvai iÅ¡važiavo, kadangi bijojo, kad nebÅ«tų areÅ¡tuoti ir iÅ¡tremti (b.l. 53), tačiau duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjo tėvui buvo realiai pritaikytas draudimas apsigyventi Lietuvoje ir dėl to tėvai iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos į Karagandos m., byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais ir liudytojos parodymais.

Taigi, nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančių įrodymų visetÄ , Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (b.l. 110-111) teismui nepakanka duomenų iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas gimė tremtinių Å¡eimoje tėvų tremtyje ar trėmimo metu bei, kad vienam iÅ¡ tėvų buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje).  Dėl iÅ¡dėstyto kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir padarė teisingas iÅ¡vadas, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

IÅ¡ ieÅ¡kinio ir teismo posėdžio protokolų matyti, kad pirmosios instancijos teisme pareiÅ¡kėjas neprašė apklausti liudytoju V. J., dėl ko jis nebuvo kviečiamas į teismo posėdį, be to, apeliantas nenurodė kokias konkrečias su byla susijusias aplinkybes gali patvirtinti  V. J., todėl pagal CPK 314 str. praÅ¡ymas apklausti liudytojÄ netenkintinas.  Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r ė 2011-05-12 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                    Jelena Šiškina                                                                  Tatjana Žukauskienė                                                                                                                                  Vytautas Zelianka