2017-05-10 Nr. AB-9990-3-61-3-02901-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-420-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02901-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.8.2.; 59.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. K. skundą atsakovams Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja T. K. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašė: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Imigracijos reikalų skyriaus 2016 m. birželio 30 d. sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti daugkartinę nacionalinę vizą Rusijos Federacijos pilietei T. K.“ Nr. (15/5-8)17U-1687; panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Vilniaus AVPK Migracijos valdyba) 2016 m. liepos 5 d. sprendimą „Dėl Rusijos Federacijos pilietės T. K. grąžinimo į Rusijos Federaciją“ Nr.10-SP9-63 (I t., b. l. 15–18).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjos T. K. skundą atmetė (I t., b. l. 138–144).

Pareiškėja T. K. 2017 m. vasario 14 d. padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties (I t., b. l. 146–151).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2017 m. kovo 1 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus: pateikti teismui pasirašytą skundą arba atvykti į teismą ir pasirašyti apeliacinį skundą (I t., b. l. 152).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 8 d. nutartimi nutarė T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo laikyti nepaduotu (I t., b. l. 154–155).

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. kovo 30 d. buvo gautas pareiškėjos T. K. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo panaikinimo. Kartu su apeliaciniu skundu T. K. pateikė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo teismui terminą (I t., b. l. 158–159, 166–171).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 31 d. nutartimi netenkino T. K. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo teismui terminą ir atsisakė priimti jos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo (II t., b. l. 1–3).

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi. Nustatė, kad ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2017 m. vasario 1 d. Atsižvelgiant į skundžiamo procesinio sprendimo paskelbimo datą ir teisinį reguliavimą, apeliacinis skundas teismui galėjo būti paduotas iki 2017 m. vasario 15 d. imtinai. Pareiškėja apeliacinį skundą teismui išsiuntė padavė 2017 m. kovo 30 d., t. y. praleidusi jo padavimo terminą.

Nustatyta, kad apeliantė su skundu dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo panaikinimo pirmą kartą kreipėsi 2017 m. vasario 14 d., t. y. laikydamasi įstatymo nustatytų teismo sprendimo apskundimo terminų. Konstatavus, kad apeliacinis skundas turi trūkumų (teismui pateiktas nepasirašytas skundas), 2017 m. vasario 15 d. nutartimi teismas nustatė pareiškėjai terminą iki 2017 m. kovo 1 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. T. K. per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, taip pat nepateikė prašymo pratęsti apeliacinio skundo trūkumų šalinimo termino, todėl 2017 m. kovo 8 d. nutartimi teismas jos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo laikė nepaduotu ir nutarė jį grąžinti apeliantei. T. K. 2017 m. kovo 30 d. dar kartą kreipėsi į teismą su apeliaciniu skundu, prašyme nurodydama, kad apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl savo ligos ir dėl jos atstovui teisme suteikto nedarbingumo ligonio slaugymui. Paaiškino, kad ji teismo nustatytu apeliacinio skundo trūkumų šalinimo laikotarpiu sirgo. Šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų pateikti negali, nes nėra drausta Lietuvoje ir į gydymo įstaigas nesikreipė. Tai gali patvirtinti tik liudytojai. Dėl ligos jos atstovas negalėjo suteikti jai informacijos apie apeliacinio skundo trūkumus, be to, per minėtą laikotarpį jis pats nebuvo darbingas dėl artimojo netekties 2017 m. sausio 23 d. ir po to jam suteikto nedarbingumo.

Teismo vertinimu, T. K. prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti jas svarbiomis ir atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Pažymėta, kad pareiškėja nei konkrečios ligos, kuria susirgo, nei konkretaus ligos laikotarpio neįvardijo. Be to, nurodė, kad į gydymo įstaigas nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, nebuvo pagrindo išvadai, kad liga buvo tokio pobūdžio ir sunkumo, kad neleistų pašalinti jai 2017 m. vasario 15 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Pažymėta ir tai, kad būdama pakankamai pareiginga ir atsakinga, ji turėjo teisę dėl ligos prašyti teismo pratęsti 2017 m. vasario 15 d. nutartyje nustatytų apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo terminą. Apeliantės atstovo nedarbingumas taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis T. K. atstovui buvo siunčiama per elektroninių paslaugų portalą nutarties priėmimo dieną. Prašyme nėra nurodyta, kad šios nutarties jis negavo. Pateikti dokumentai patvirtina, kad T. K. atstovui nedarbingumo pažymėjimas išduotas nuo 2017 m. vasario 28 d., t. y. baigiantis teismo nustatytam terminui apeliaciniam skundui pašalinti. Būdamas kvalifikuotu teisininku, T. K. atstovas taip pat turėjo galimybę dėl prašyme nurodytų aplinkybių kreiptis į teismą su prašymu pratęsti 2017 m. vasario 15 d. nutartyje nustatytų apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo terminą, tačiau to nepadarė. T. K. jokių aplinkybių, kurios jai sutrukdė kreiptis į teismą nuo 2017 m. kovo 8 d., kuomet teismas laikė nepaduotu jos pirminį apeliacinį skundą, nenurodė.

Teismas sprendė, jog šiuo atveju negalima teigti, kad T. K. buvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga, gindama savo pažeistas teises, kas lėmė neigiamas pasekmes: apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą. Nesant nustatytų pagrindų apeliacinio skundo padavimo terminui atnaujinti, prašymas netenkintas. Teismui neatnaujinus apeliacinio skundo padavimo teismui termino, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo atsisakyta priimti. Teismas vadovavosi ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 dalimi. Teismui atsisakius priimti T. K. apeliacinį skundą, buvo teisinis pagrindas grąžinti jai sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėja T. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti bei apeliacinį skundą priimti.

Nurodo, kad pareiškėja pirminį apeliacinį skundą pateikė teismui 2017 m. vasario 14 d., t. y. nepraleidžiant nustatyto termino, ir du apeliacinio skundo egzemplioriai iš trijų buvo pareiškėjos pasirašyti – teismui nebuvo pagrindo konstatuoti trūkumo. Kitų apeliacinio skundo trūkumų teismas nenustatė, todėl pareiškėja mano, kad laikymas skundo nepaduotu yra neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

Pažymi, kad nuo 2017 m. kovo 8 d., kai buvo priimta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis laikyti apeliacinį skundą nepaduotu, iki prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti suėjo 20 dienų. Pareiškėjos vertinimu, tai yra pakankamai protingas ir trumpas laiko tarpas, kuris negali būti laikomas kaip pareiškėjos neaktyvumas ar aplaidumas. Per 20 dienų pareiškėja kreipėsi teisinės pagalbos (jos buvęs atstovas iki šiol nėra darbingas), bei gavo pareiškėjai reikalingą pagalbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarties, kuria teismas netenkino T. K. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo teismui terminą ir atsisakė priimti jos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), kuris yra specialus ABTĮ atžvilgiu, 140 straipsnio nuostatas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo (Įstatymo 140 str. 4 d.).

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paskelbtas 2017 m. vasario 1 d., todėl terminas apeliaciniam skundui dėl šio sprendimo paduoti baigėsi 2017 m. vasario 15 d. Pareiškėja apeliacinį skundą pateikė 2017 m. vasario 14 d. Kadangi šis skundas turėjo trūkumų, teismo nutartimi buvo nustatytas terminas šiuos trūkumus pašalinti. Nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, apeliacinis skundas 2017 m. kovo 8 d. nutartimi laikytas nepaduotu.

Pareiškėja pakartotinai apeliacinį skundą padavė 2017 m. kovo 30 d., t. y. praleidusi įstatymo nustatytą terminą. Prašydama atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nurodė, kad terminą praleido dėl to, kad susirgo, o jos atstovas buvo nedarbingas dėl artimojo netekties bei po to prasidėjusio nedarbingumo.

ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006, 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad aplinkybės, su kuriomis pareiškėja sieja prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nėra įrodytos: pareiškėja nurodė tik tai, kad sirgo, tačiau nei konkrečios ligos, nei tikslaus ligos laikotarpio nenurodė nei prašyme atnaujinti terminą, nei atskirajame skunde. Nors pareiškėja prašymą atnaujinti terminą taip pat grindė jos atstovo advokato padėjėjo V. K. nedarbingumu, kartu su prašymu pateiktoje medicininėje pažymoje nurodyto V. K. nedarbingumo pradžia – nuo 2017 m. vasario 28 d., t. y. jau pasibaigus terminui apeliaciniam skundui paduoti ir baigiantis teismo nustatytam terminui pašalinti paduoto apeliacinio skundo trūkumą. Taigi, ir ši pareiškėjos nurodyta aplinkybė negali būti laikoma objektyviai sutrukdžiusia pareiškėjai pateikti apeliacinį skundą nustatytu terminu.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali pateisinti termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo.

Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos T. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė