2025-05-05 Nr. CB-2666-2-48-3-01453-2022-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedPirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė kelio servituto nustatymą reglamentuojančias CK 4.111 ir 4.126 straipsnių normas, nuspręsdami, kad gyvenamųjų namų statybai skirto žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį nėra būtinas įvažiavimas į žemės sklypą. Esminis klausimas nustatant servituto būtinumą yra toks – ar įvažiavimas į žemės sklypą yra būtinas sklypo naudojimui pagal paskirtį. Šioje byloje teismai pasisakė, kad nebūtina, kai kitose bylose apygardų teismai (pvz., teisminis procesas Nr. 2-52-3-03158-2020-3; teisminis procesas Nr. 2-52-3-03086-2020-3; teisminis procesas Nr. 2-50-3-01319-2021-9; teisminis procesas Nr. 2-33-3-01782-2023-6; teisminis procesas Nr. 2-49-3-00304-2021-0) formuoja kitokią praktiką, kad kelio servitutas yra būtinas, kai nuovažą į žemės sklypą draudžia norminiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra skirtumo, dėl kokios priežasties nėra galimybės įrengti tiesioginį įvažiavimą į viešpataujantį žemės sklypą: ar dėl to, kad nagrinėjamos bylos atveju sklypo plotis yra nepakankamas tam, kad įrengti įvažiavimą į ieškovų sklypą, ar dėl to, kad įrengti nuovažą į žemės sklypą draudžia norminiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai.
Legislator headnote
AI generated2025-05-05 Nr. CB-2666-2-48-3-01453-2022-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Ieškovai E. T. ir V. T. padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų E. T. ir V. T. patikslintą ieškinį atsakovams V. M., M. K., E. A. Z. ir L. Z., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl kelio servituto nustatymo.
Full text
Nr. DOK-1613
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01453-2022-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2025 m. balandžio 23 d. paduotu ieškovų E. T. ir V. T. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 13 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovai E. T. ir V. T. padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų E. T. ir V. T. patikslintą ieškinį atsakovams V. M., M. K., E. A. Z. ir L. Z., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl kelio servituto nustatymo.
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. kovo 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą.
Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 13 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą bei grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ieškovų kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė kelio servituto nustatymą reglamentuojančias CK 4.111 ir 4.126 straipsnių normas, nuspręsdami, kad gyvenamųjų namų statybai skirto žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį nėra būtinas įvažiavimas į žemės sklypą. Esminis klausimas nustatant servituto būtinumą yra toks – ar įvažiavimas į žemės sklypą yra būtinas sklypo naudojimui pagal paskirtį. Šioje byloje teismai pasisakė, kad nebūtina, kai kitose bylose apygardų teismai (pvz., teisminis procesas Nr. 2-52-3-03158-2020-3; teisminis procesas Nr. 2-52-3-03086-2020-3; teisminis procesas Nr. 2-50-3-01319-2021-9; teisminis procesas Nr. 2-33-3-01782-2023-6; teisminis procesas Nr. 2-49-3-00304-2021-0) formuoja kitokią praktiką, kad kelio servitutas yra būtinas, kai nuovažą į žemės sklypą draudžia norminiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra skirtumo, dėl kokios priežasties nėra galimybės įrengti tiesioginį įvažiavimą į viešpataujantį žemės sklypą: ar dėl to, kad nagrinėjamos bylos atveju sklypo plotis yra nepakankamas tam, kad įrengti įvažiavimą į ieškovų sklypą, ar dėl to, kad įrengti nuovažą į žemės sklypą draudžia norminiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai.
2. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 491.2. punkte nustatytą reikalavimą, kad kitos paskirties žemės sklypuose, esančiuose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), o privažiavimo keliui (gatvei) turi būti įvertinti kelių ir gatvių parametrams keliami reikalavimai, nustatyti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad kitos paskirties žemės sklypo, esančio urbanizuotoje vietovėje, kuris skirtas gyvenamųjų namų statybai, naudojimui pagal paskirtį nėra būtinas įvažiavimas į žemės sklypą.
3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias teismo pareigą pasisakyti dėl visų ieškinio reikalavimų ir pagrindų, nes teismas, atmesdamas ieškinį su dviem alternatyviais reikalavimais, sprendimo motyvuojamoje dalyje pasisakė tik dėl vieno iš alternatyvių reikalavimų atmetimo, nepasisakydamas dėl byloje pareikšto alternatyvaus reikalavimo. Tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl to byla turi būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atrankos kolegija pažymi, kad už kasacinį skundą nesumokėtas žyminis mokestis, kuris apskaičiuotinas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 4 ir 7 dalių, 82 straipsnio nustatytas taisykles. Kasaciniame skunde nėra nurodytos atsakovės E. A. Z. ir L. Z. ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba bei jų adresai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl to vertintina, kad kasacinis skundas neatitinka bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 347 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Algirdas Taminskas
Jūratė Varanauskaitė
Dalia Vasarienė