2021-10-15 Nr. AB-21174-4-44-3-00132-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4015-629/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00132-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu A. K. prisistatančiam asmeniui, jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

vertėjaujant Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu A. K. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu A. K. prisistačiusio asmens sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu A. K. prisistačiusio asmens (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo termino pratęsimo iki 2021 m. gruodžio 16 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ir Užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir Teikimas).

2. Centras nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. balandžio 1 d., veikdamas 15 asmenų grupėje. Užsienietis Šalčininkų r. sav., Poškonių sen., Stakų k. buvo sulaikytas, su savimi neturėjo asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Centre. 2021 m. balandžio 23 d. Užsienietis išvyko iš Centro ir praėjus nustatytam laikui nesugrįžo. 2021 m. birželio 16 d. Užsienietis buvo perduotas Tarnybos Kalvarijos pasienio užkardai iš Lenkijos Respublikos bei buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Centre iki 2021 m. rugsėjo 16 d.

3. Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 12PR-62 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio ir nusprendė išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Užsienietis su minėtu sprendimu buvo supažindintas 2021 m. birželio 21 d., po grąžinimo iš Lenkijos Respublikos.

4. Centras prašė Teikimą tenkinti, nes Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, nesulaukęs galutinio Migracijos departamento sprendimo buvo pasišalinęs iš Centro bei neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Nurodė, kad Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, todėl Užsieniečio sulaikymas yra būtinas norint tinkamai išnagrinėti prieglobsčio prašymo motyvus bei išspręsti prieglobsčio suteikimo klausimą.

5. Užsienietis teismo posėdyje prašė Teikimo netenkinti ir leisti jam laisvai judėti Centro teritorijoje. Nurodė, kad neketina bėgti iš Lietuvos Respublikos, yra sulaikytas ilgą laiką, jam sunku tiek fiziškai, tiek psichologiškai laukti teismo sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo. Užsieniečio atstovas advokatas prašė Teikimą tenkinti iš dalies ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, leidžiant Užsieniečiui laisvai judėti Centro teritorijoje.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą – pratęsė Užsieniečio sulaikymo terminą trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. gruodžio 16 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje ir Užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Jis nepateikė valstybės institucijoms jokių savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsienietis valstybės sieną kirto neleistinoje vietoje, prašymą suteikti prieglobstį pateikė jau būdamas sulaikytas, 2021 m. balandžio 23 d. neteisėtai išvyko iš Centro. Teismas sprendė, kad Užsienietis siekė išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei bandė išvykti ir pasislėpti, todėl egzistavo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

8. Teismas nurodė, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas. Teismo vertinimu, išlieka tikimybė, jog taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, Įstatymo tikslai nebus pasiekti. Pažymėjo, kad Užsieniečio argumentai teismo posėdyje nepaneigė pernelyg didelės rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, ypač, jei bus priimtas galutinis jam nepalankus Migracijos departamento sprendimas prieglobsčio byloje. Teismas konstatavo, kad Užsieniečio sulaikymo termino pratęsimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų. Todėl teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 4 dalimi, 116 straipsnio 3 dalimi, 117 straipsniu, Centro Teikimą tenkino.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymu nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Bylą išnagrinėjęs teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, buvimo nenustatė. Alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas Užsieniečiui neatitiko Įstatymo nuostatų, nebuvo proporcingas.

10.2. Byloje dėl sulaikymo pratęsimo, būtina spręsti, kiek būtinas ir neišvengiamas yra asmens sulaikymas. Teismas nenagrinėjo šių klausimų. Užsienietis, būdamas sulaikytas, laikėsi sulaikymo ir apgyvendinimo taisyklių. Jis suprato savo veiksmų padarinius, daugiau savo elgesiu neparodė, kad pažeistų apgyvendinimo tvarką. Pasišalinimas iš Centro buvo vienintelis, epizodiškas veiksmas ir tik dėl to nėra pagrindo objektyviai manyti, kad ir ateityje Užsienietis galėtų bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismas neišnaudojo visų galimybių kaip įmanoma mažiau varžyti prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvę.

10.3. Teismo keliamus siekius galima pasiekti taikius Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pritaikius šią alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti, išeiti apsipirkti ir nepagrįstai per daug nesuvaržytų Užsieniečio laisvės. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.

11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Užsienietis pirmosios instancijos teisme, sprendžiant klausimą dėl sulaikymo, paaiškino, kad jis, bijodamas, jog jo atžvilgiu bus priimtas neigiamas sprendimas prieglobsčio byloje ir jis bus išsiųstas į (duomenys neskelbtini), pasišalino iš Lietuvos Respublikos. Pagal tai, ką jis paaiškino teismo posėdžio metu, galima spręsti, kad iš Lietuvos Respublikos Užsienietis pasišalino tyčia, tai sąmoningai suprasdamas ir žinodamas galimas tolimesnes pasišalinimo pasekmes. Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Tokio Užsieniečio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis, jam buvo paaiškintos jo teisės ir pareigos bei išaiškinta, kad jis privalo būti Lietuvos Respublikoje.

11.2. Neigiamas Migracijos departamento sprendimas, leidžia daryti išvadą, kad ateityje Užsienietis negalės likti Lietuvos Respublikoje ir yra tikimybė, kad jis bandys išvykti iš Lietuvos, tokiu būdu užkirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo bei sprendimo dėl jo išsiuntimo arba grąžinimo priėmimui.

11.3. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir iki šiol jo nepateikė. Suteikus Užsieniečiui laisvo judėjimo galimybę prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, iškils rizika, kad jis nesulauks galutinio sprendimo ir išvyks iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, jis nebendradarbiauja su valdžios institucijomis, todėl nėra teisinio pagrindo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pažymėtina, kad Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, nuspręsta pratęsti Užsieniečio sulaikymo Centre terminą iki 2021 m. gruodžio 16 d., pagrįstumo ir teisėtumo.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsienietį apgyvendinti Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.). Užsienietis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, buvimo nenustatė, sulaikymo taikymas yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga priemonė.

15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

16. Byloje nustatyta, kad Užsieniečio atžvilgiu yra priimtas Migracijos departamento 2021 m. balandžio 20 d. sprendimas Nr. 12PR-62 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“, kuriuo Užsieniečiui nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje bei nuspręsta įsiteisėjus sprendimui išsiųsti jį į kilmės šalį. Užsienietis su paminėtu sprendimu buvo supažindintas 2021 m. birželio 21 d., jį apskundė teismui, byla dar nėra išnagrinėta.

17. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

18. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2771‑261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3729‑968/2021).

20. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų (Užsienietis Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto su grupe asmenų neleistinoje vietoje; prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis pateikė jau būdamas sulaikytas, o ne savanoriškai atvykęs į pasienio kontrolės punktą; Užsienietis, pažeisdamas apgyvendinimo Centre tvarką, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos; buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje ir grąžintas Lietuvos Respublikai) išvadai, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra šio Užsieniečio atvykimo į Lietuvą tikslas, Užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų pareigūnais (tarnautojais) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad Užsienietis gali bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti (pagal bylos duomenis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra nebaigta).

22. Nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų.

23. Apeliacinio skundo argumentai, kad Užsieniečio išvykimas iš Centro buvo vienintelis, epizodiškas veiksmas, o jokiu kitu savo elgesiu jis daugiau nėra parodęs, kad ketintų pažeisti apgyvendinimo tvarką ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, kad Užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje be judėjimo apribojimų būtų labiau suderinamas su teisingumo ir proporcingumo principais, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir todėl atmestini. Užsieniečio asmens tapatybė nėra patvirtinta ir, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, tikėtina, jog švelnesnė judėjimo laisvės apribojimo priemonė nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų (t. y. Užsienietis gali pasišalinti iš Tarnybos ir nebegrįžti), todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

24. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai tenkino Centro teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrintų sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.

25. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu A. K. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė