A-502-98-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A502-98/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01304-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. D. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėja J. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 8.36-7908 „Dėl J. D. motinystės (tėvystės) pašalpos dalies mokėjimo“, VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 8.36-10005 „Dėl J. D. motinystės (tėvystės) pašalpos dalies mokėjimo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. (11.1) I-6540 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo“ bei įpareigoti atsakovą VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai laikotarpiais nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d. ir nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą motinystės pašalpos dalį, kuri, neatskaičius mokesčių, sudaro 5581,12 Lt.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

2012 m. liepos 5 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjos atsisakymas nuo apeliacinio skundo. Pareiškime dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo pareiškėja paaiškino, kad atsakovas VSDFV Kauno skyrius geranoriškai patenkino jos reikalavimus, t. y. 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 8.15-4980 išmokėjo 4409,07 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 7 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinio skundo atsisakymą priėmė ir apeliacinį procesą nutraukė.

II. 2012 m. birželio 29 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos prašymas (b. l. 115–116) priteisti iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus 1428,51 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų dėl administracinės bylos nagrinėjimo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu į prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo (b. l. 133–135) prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodė, kad išmokėjo motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką pareiškėjai remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 27 d. nutarimu, kuriuo ginčo sprendimams ir bylai aktualios teisės normos pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią išlaidų priteisimas bylą laimėjusiai šaliai siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu. Pažymėjo, kad šioje byloje ginčijami sprendimai buvo priimti pagal jų priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, todėl atsakovo veiksmai (neveikimas) buvo teisėti. Dėl šių priežasčių mano, jog atsakovas negali būti atsakingas dėl pareiškėjos nurodomų teismo išlaidų atsiradimo, taigi, šios išlaidos iš atsakovo negali būti priteisiamos.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi (b. l. 137–139) pareiškėjos prašymo dalyje dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, netenkino, o dalyje dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, perdavė nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Prašymas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo reikalavimai buvo patenkinti VSDFV Kauno skyriui 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 8.15-4980 išmokėjus pareiškėjai 4409,07 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 99, 125, 127). Dėl šios priežasties pareiškėja pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsisakymą nuo apeliacinio skundo. Administracinė byla užbaigta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartimi, kuria teismas priėmė pareiškėjos apeliacinio skundo atsisakymą ir apeliacinį procesą nutraukė.

Pareiškėjos prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo paduotas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, todėl nagrinėtinas iš esmės.

Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatomis, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų, įskaitant dėl bylos nagrinėjimo patirtas atstovavimo išlaidas, atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.

Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl to, ar atsakovas VSDFV Kauno skyrius ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo prasme geruoju patenkino pareiškėjos skundo reikalavimus, taigi, dėl to, ar pareiškėja turi teisę gauti iš atsakovo savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje dėl ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo formuojama praktika, kad šios teisės normos taikymui neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011). Administracinių teismų praktikoje yra taip pat pažymėta, kad ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis tiesiogiai nesieja pareiškėjo teisės reikalauti atlyginti turėtas teismo išlaidas, atsakovui jo reikalavimą patenkinus geruoju, su tuo faktoriumi, dėl kurios proceso šalies veiksmų kilo ginčas, ar su kitais papildomais kriterijais bei procesiniu šalių elgesiu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-406/2012).

Atsižvelgiant į nurodytą ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pareiškėjos teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą negali būti paneigta vien dėl tos aplinkybės, jog atsakovas geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimus ne savo paties iniciatyva, bet dėl to, kad buvo priimtas ginčui aktualus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas. Taigi, pareiškėja turi teisę į savo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Į bylą pateikta 2010 m. lapkričio 16 d. sutartis dėl teisinių paslaugų Nr. 106/2010 (b. l. 28) patvirtina, kad pareiškėja įgaliojo advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai advokatus ir kitus teisininkus atstovauti jos interesams šioje administracinėje byloje. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme pareiškėjai atstovavo minėtos bendrijos advokatas Gintaras Černiauskas, kuris parengė pareiškėjos vardu ir pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą ir kitus procesinius dokumentus.

Iš 2012 m. birželio 26 d. ataskaitos apie atliktus darbus (b. l. 117) ir banko sąskaitų išrašų (b. l. 120–124, 126) matyti, kad pareiškėja, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, patyrė viso 977,26 litų atstovavimo išlaidų: už apeliacinio skundo parengimą (378,13 Lt), už pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo parengimą (121 Lt), už prašymo dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo parengimą (151,25 Lt), už prašymo dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant parengimą (75,63 Lt), už pareiškimo dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo parengimą (151,25 Lt), už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą (100 Lt).

Sprendžiant dėl priteistinų atstovavimų išlaidų dydžio atsižvelgtina į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte yra numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 patvirtintas minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydis – 850 Lt.

Pareiškėjos prašoma atlyginti atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo parengimą suma – 378,13 Lt neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte numatyto maksimalaus užmokesčio už analogišką teisinę paslaugą dydžio (850 Lt MMA x 2 = 1700 Lt), todėl prašoma atlyginti suma gali būti priteista pareiškėjai. Už prašymo dėl bylos sustabdymo, prašymo dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, prašymo dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant, pareiškimo dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo ir prašymo dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo (b. l. 75–76, 87, 96, 106–107, 115–116) parengimą pareiškėja iš viso prašo atlyginti jai 599,16 Lt. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) rekomenduojama priteisti 102 Lt (850 Lt MMA x 0,12 = 102 Lt) už kiekvieno dokumento parengimą. Taigi, pareiškėjai už penkių aukščiau nurodytų procesinių dokumentų parengimą priteistina 510 Lt (102 Lt x 5 = 510 Lt) dydžio jos patirtų atstovavimo išlaidų dalis.

Remiantis išdėstytu, prašymo dalis dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo tenkintina iš dalies, priteisiant pareiškėjai iš atsakovo 888,13 (378,13 + 510) litų atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos J. D. prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai J. D. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 888 (aštuoni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni) litų 13 (trylika) centų su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dainius Raižys