6976e250-9bc3-4ce2-ab20-3c4f104c19b0 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-9782-907/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07128-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.5.1; 1.3.5.3.4; 1.3.5.7; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 18 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Asta ČebatoriÅ«tė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. S., jo atstovėms J. G., E. K.,atsakovo atstovams direktoriui V. Å ., advokatui Muradui Bakanui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

S. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir neiÅ¡mokėtų su darbo santykiais susijusių pajamų priteisimo, n u s t a t ė: IeÅ¡kovas R. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimÄ Nr. DGKS-3921 darbo byloje Nr. APS-116-10986/2017 ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 2262,68 Eur nesumokėto darbo užmokesčio dalį laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 21 d. iki 2017 m. birželio 21 d.; nesumokėto darbo užmokesčio dalį laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 21 d. iki sprendimo priėmimo dienos; 1520,52 Eur delspinigius nuo laiku nesumokėto darbo užmokesčio sumos, paskaičiuotos iki 2017 m. birželio 21 d.; delspinigius, paskaičiuotus nuo laiku nesumokėtos darbo užmokesčio sumos nuo 2017 m. birželio 21 d. iki sprendimo priėmimo dienos (1 t., 1-9, 61-70 b. l., 10 t., 1-2 b. l.).

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad Darbo ginčų komisija nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo skundÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės nesumokėtas su darbo užmokesčiu susijusias sumas. IeÅ¡kovas dirba atsakovės bendrovėje vairuotoju – konduktoriumi nuo 2013-12-27 pagal Å¡alių sudarytÄ darbo sutartį, kuria sulygta, kad ieÅ¡kovas dirba pagal nustatytÄ grafikÄ 8 val. per dienÄ , tačiau pagal susiformavusiÄ ilgalaikę praktikÄ vežant keleivius tam tikrais marÅ¡rutais ieÅ¡kovui tenka dirbti nuo 5.35 val. iki 18.50 val. ir ilgiau.

Atsakovė nemoka ieÅ¡kovui viso priklausančio darbo užmokesčio už visÄ darbo dienÄ , o moka darbo užmokestį ieÅ¡kovui tik už faktiÅ¡kai nuvažiuotÄ laikÄ nuo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ autobusų stoties iki nustatyto marÅ¡ruto galutinės stotelės ir grįžimÄ marÅ¡rutu atgal, nesumokėdama viso priklausančio darbo užmokesčio už visÄ darbo dienÄ . Tarp kiekvieno marÅ¡ruto susidaro ne trumpesnis kaip 45 min. stovėjimas, už kurį atsakovė nemoka.

Nuo 2004 m. atsakovės bendrovėje direktoriaus įsakymu įvesta suminė darbo laiko apskaita, tačiau ieÅ¡kovas su Å¡iuo įsakymu nėra pasiraÅ¡ytinai supažindintas, suminės darbo laiko apskaitos įvedimas nesuderintas su profesine sÄ junga. Ä® darbo laikÄ , įvertinus, jog pietų pertraukos laikas ieÅ¡kovui buvo 1 val. per pamainÄ , įskaitytinas visas kitas priverstinių stovėjimų tarp marÅ¡rutų laikas, už jį ieÅ¡kovui turi bÅ«ti mokamas darbo užmokestis, nes Å¡iuo darbo laiku ieÅ¡kovas yra savo darbo vietoje, darbdavės žinioje ir vykdo savo darbines funkcijas.

Darbo marÅ¡rutus sudaro atsakovės bendrovė, ieÅ¡kovo buvimo vieta priverstinių stovėjimų metu nekeičia Å¡alių tarpusavio teisinio statuso pagal darbo sutartį, todėl stovėjimai tarp marÅ¡rutų turi bÅ«ti įskaitomi į darbo laikÄ ir apmokami. Darbo grafikai nebuvo suderinti su darbuotojų atstovais. IeÅ¡kovas buvo materialiai atsakingas tiek už autobusÄ , tiek už gautas iÅ¡ klientų lėšas, todėl jis negalėjo laisvai disponuoti laisvu tarp marÅ¡rutų laiku. Atsakovė nesumokėjo ieÅ¡kovui 2262,68 Eur darbo užmokesčio dalį laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 21 d. iki 2017 m. birželio 21 d., todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovės, taip pat priteistini už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį delspinigiai, sudarantys 1520,52 Eur (1 t., 1-9, 61-70 b. l., 10 t., 1-2 b. l.).

Atsakovė UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, Darbo ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovė yra keleivių pervežimo paslaugas teikianti įmonė, jos darbuotojų darbo ir poilsio laikas gali skirtis nuo Darbo kodekso nustatytų normų. Darbo dienÄ ieÅ¡kovas vykdavo jam nustatytais marÅ¡rutais, kurių pastovus grafikas yra sudarytas ir suderintas su Å iaulių rajono savivaldybe. Transporto srityje nustatant darbuotojams pertraukos trukmę bei jos pradžiÄ taikytini darbo ir poilsio laiko ypatumai, todėl tarp marÅ¡rutų susidarantys stovėjimai negali bÅ«ti traktuojami kaip papildomos ar specialios pertraukos, kurios įskaitomos į darbo laikÄ ir už jas turi bÅ«ti apmokama.

IeÅ¡kovas, dirbdamas vairuotoju – konduktoriumi, pertraukų tarp reisų metu neatlieka jam pavestų darbinių funkcijų, todėl minimas pertraukų laikas neįtraukiamas į faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ darbo laikÄ . Pertraukų tarp marÅ¡rutų metu ieÅ¡kovas laisvÄ laikÄ gali leisti savo nuožiÅ«ra, draudimo palikti autobusÄ ir kasÄ nėra. Pažymi, kad pertraukų tarp marÅ¡rutų metu ieÅ¡kovas darbo vietoje faktiÅ¡kai nebÅ«davo, pertraukas atsakovei nuosavybės teise priklausančia transporto priemone – autobusu – leisdavo savo gyvenamosios vietos ir kitais adresais, kurie darbo grafikuose nėra nurodyti, taip naudodamas bendrovės transportÄ savo reikmėms ir sutaupydamas savo lėšas.

Bendrovėje buvo įvesta suminė darbo laiko apskaita, ieÅ¡kovas, dirbdamas atsakovės bendrovėje nuo 2013 metų, apie jÄ Å¾inojo, gaudamas darbo užmokestį neprieÅ¡taravo. Mano, kad reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikytinas 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas (9 t., 139-143 b. l.). IeÅ¡kovas R. S. ieÅ¡kinį (1 t., 1-9, 61-70 b. l., 10 t., 1-2 b. l.) palaikė, prašė jį tenkinti. 2017-11-21 ir 2017-12-04 teismo posėdžiuose paaiÅ¡kino, kad UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ 2013-12-27 pradėjo dirbti vairuotoju – konduktoriumi.

Žino, kad darbo valandų jam nėra nustatyta, dirba pagal iÅ¡ anksto nustatytÄ grafikÄ , su kuriuo bÅ«na supažindinamas. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant darbo sutartį, buvo supažindintas su visais vidaus teisės aktais, su kokiais aktais buvo supažindintas, nepamena, ar skaitė, nepamena. Darbo grafikus sudarydavo dispečerės, su jais bÅ«davo supažindinami, su jais ir sutikdavo, ir nesutikdavo, tačiau jokių pasiÅ«lymų ar pastabų dėl to niekada nereiÅ¡kė, gal žodžiu pasakydavo, tačiau jokių įrodymų neturi.

Dabar pasiraÅ¡o, kad sutinka dirbti pagal nustatytÄ grafikÄ . Dirbo marÅ¡rutu Kuršėnai – Å iauliai, vaikus vežė, į aplinkinius kaimus, kokius – nepamena, važiavo. BÅ«davo, kad iÅ¡kviesdavo, reikėdavo kur nors kÄ nors nuvežti, pakeisti kitÄ vairuotojÄ . Neprivalėjo važiuoti, nes jam yra pertrauka, galėjo kitas vairuotojas pakeisti. Už minėtÄ važiavimÄ papildomai apmokėdavo. Gale mėnesio bÅ«davo pateikiamas grafikas kitam mėnesiui, jeigu reikėdavo laisvos dienos, galima buvo pasiderinti, pasikeisti su kitu vairuotoju, darbdavys apmokėjimÄ iÅ¡spręsdavo.

Nuo 2017-11-01 atsirado rezervas, t. y., budėjimas, kurio metu turi bÅ«ti darbo vietoje ir laukti skambučio, jeigu kas iÅ¡ vairuotojų staiga negali važiuoti, turi jį pakeisti, už tai yra apmokama. Vienam vairuotojui budėjimas tik viena pertrauka, kitam – kita pertrauka. BÅ«na, kad tarp marÅ¡rutų reikia nemažai prastovėti, tai už tÄ laikÄ ir praÅ¡o apmokėti. Laike tarp marÅ¡rutų su savo autobusu važiuodavo į namus iÅ¡sivalyti autobusÄ , pavalgyti arba likdavo autobusų stotyje. Niekam nepraneÅ¡davo, kad iÅ¡važiavo, dispečerė žinodavo, kad pertrauka tarp marÅ¡rutų, matydavo, kad nėra autobuso autobusų stotyje.

Už savaitgalius apmokėti nepraÅ¡o, nes per pertraukÄ tarp marÅ¡rutų darbo dienomis dirbo, o savaitgalį nedirbo. Susitvarkydavo autobusÄ per pietus, kad nereikėtų po darbo. Autobuso iÅ¡orę nuplauna paskirtas plovėjas. Nebuvo įsakymo, kad negalima palikti autobuso tarp marÅ¡rutų. Savaitgalį autobusÄ palikdavo autobusų parke, o pinigus veždavosi į namus. Kasa dirbdavo tik darbo dienomis. Jeigu vėliau grįždavo, kasa jau nedirbdavo, tai pinigus priduodavo iÅ¡ ryto. Buvo skirtas laikas atsiskaitymui ir apsitvarkymui 20 minučių, kol suskaičiuoji pinigus, jeigu dar eilė, tai nespėji.

Už tas 20 minučių apmokėdavo. Kad per trumpas laikas, niekur nesiskundė, pasiÅ«lymų neteikė. Kartais pradėdavo 6.00 val. ryto, o baigdavo apie 19.00 val. vakare, gaudavosi po 12-14 valandų. Per pertraukÄ tarp marÅ¡rutų neprivalėjo bÅ«ti autobuse ar autobusų stotyje, nueidavo į dispečerinę, į parduotuvę, to laiko darbdavys nekontroliavo, galėjai jį leisti savo nuožiÅ«ra. IeÅ¡kovo atstovės J. G. ir E. K. ieÅ¡kinį (1 t., 1-9, 61-70 b. l., 10 t., 1-2 b. l.) palaikė, prašė jį tenkinti.

Atsakovės atstovas direktorius V. Š. su ieškiniu (1 t., 1-9, 61-70 b. l., 10 t., 1-2 b. l.) nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (9 t., 139-143 b. l.), prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje paaiškino, kad 2016-05-13 pradėjo dirbti UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ vadovu. 2016 m. birželio mėnesį UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ dalyvavo Šiaulių rajono savivaldybės paskelbtame viešame konkurse dėl viešojo vežėjo parinkimo, tapo konkurso nugalėtoju vieno iš paketų.

MarÅ¡rutus ir reisų skaičių bei dažnumÄ nustato savivaldybė. Dabar, kiek įmanoma, sumažino tarpus tarp važiavimų. Yra įsteigtas rezervas, jeigu trÅ«ksta vairuotojo, jis paimamas iÅ¡ rezervo, už tai apmokama. Tarp marÅ¡rutų vairuotojų laikas yra laisvas, kurį gali leisti savo nuožiÅ«ra, eiti, kur nori, kad ir pas gydytojÄ , važiuoti į namus ir pan. Taip pat viena valanda per dienÄ skirta poilsiui ir pavalgyti. Tuo laiku vairuotojo neprivers niekas dirbti. Tarp marÅ¡rutų autobusai turi bÅ«ti paliekami autobusų parke ar autobusų stotyje, nes ten yra stebėjimo kameros, dėl to 2016 m. buvo priimtas įsakymas.

AikÅ¡telė apÅ¡viesta, autobusai saugÅ«s, jeigu vairuotojai ten palieka autobusus, už juos jie neatsako, vairuotojams uždrausta važiuoti su autobusu į namus. Taip pat yra įrengti poilsio kambariai, kuriuose gali leisti laisvÄ laikÄ . BÅ«tinumo ir ieÅ¡kovo pareigos saugoti autobusÄ laike tarp marÅ¡rutų nebuvo. Valstybinė darbo inspekcija atliko atsakovės bendrovėje patikrinimÄ , nei 2016-01-21, nei 2016-02-05 nebuvo nustatyta pažeidimų, susijusių su darbo užmokesčiu ar sumine darbo laiko apskaita, tik poilsio kambarius, duÅ¡us, tualetus įpareigojo paruoÅ¡ti, kas ir buvo padaryta.

Profesinė sÄ junga taip pat atliko patikrinimÄ , trÅ«kumų dėl darbo užmokesčio ar darbo laiko apskaitos taip pat nenustatė. Laisvu tarp marÅ¡rutų laiku ieÅ¡kovas važiuodavo į namus, iÅ¡ klientų gautus pinigus palikdavo autobuse. Suminė darbo laiko apskaita bendrovėje įvesta dar 2004 metais, tuo metu joje neveikė profesinė sÄ junga. Nebuvo darbdavio pareigos derinti marÅ¡rutus su profesinės sÄ jungos atstovais. Bendrovėje yra du autoÅ¡altkalviai, elektrikas, mechanikas, suvirintojas ir tekintojas, jie rÅ«pinasi autobusų remontu, valymu, eksploatacijos pavaduotojas rÅ«pinasi detalėmis.

Jeigu autobusas remontuojamas paties vairuotojo ar mechanikų pertraukų tarp marÅ¡rutų metu, apie tai vairuotojas įraÅ¡o į kelionės lapÄ , pasiraÅ¡o bendrovės vadovas arba pavaduotojas, vairuotojui už tai apmokama. Dirba pusė etato plovėjas nuo 16.30 val. Kai autobusas grįžta iÅ¡ reiso, autobusas yra nuplaunamas, tam yra įranga, naudojamos aktyviosios putos, jeigu reikia, plovėjas iÅ¡plauna ir vidų. Taip pat yra dulkių siurblys, jeigu reikia, galima vidų iÅ¡siurbti. Vairuotojui yra skirtas laikas 20 minučių prieÅ¡ darbo pradžiÄ pasiruoÅ¡ti darbui ir 20 minučių po darbo iÅ¡valyti.

Niekada niekas nereiÅ¡kė pretenzijų dėl to, kad laikas per trumpas iÅ¡sivalyti ar netinkamos valymo priemonės. Yra kasininkė, darbo dienos pabaigoje pinigai perskaičiuojami ir priduodami. Dabar yra suskaičiuojami, dedami kartu su kelionės lapu į maiÅ¡iukÄ ir įmetami į seifÄ . Ryte kasininkė su buhaltere perskaičiuoja ir patikrina, ar viskas sutampa. Pinigų saugojimas nėra tiesioginis vairuotojų darbas, už tai pinigai nemokami. Darbo grafikai yra pas dispečerius, patikrinimo metu taip profesinės sÄ jungos atstovams ir buvo pasakyta, tačiau jie nepasinaudojo pasiÅ«lymu ten su jais susipažinti.

Ankstesnis direktorius nurodė, kur yra darbo grafikai, ir pasiÅ«lė nuvažiuoti ir paimti. Tai specifinis darbas visoje Respublikoje, dirbama pagal tai, kÄ nurodo užsakovas – Å¡iuo atveju – Å iaulių rajono savivaldybė. Ji surenka informacijÄ , apie tai, kiek, kur ir kada reikia važiuoti. MarÅ¡rutus ir poreikį nustato savivaldybė, o grafikus - UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, dabar savivaldybė atsižvelgė į atsakovo pageidavimus, truputį sutankino marÅ¡rutus, tolygesnės tapo pertraukos tarp marÅ¡rutų.

Už tarpus tarp marÅ¡rutų neapmokama, nes suminė darbo laiko apskaita, jos laikotarpis vienas mėnuo, vienÄ dienÄ mažiau valandų važiuoja, kitÄ daugiau, serga – mažiau važiuoja, bet mėnesio eigoje iÅ¡silygina, už virÅ¡valandžius apmokama pagal įstatymÄ . Be to, vairuotojų pageidavimu jiems yra nuolat keičiami marÅ¡rutai, nes vežama pagal 4-5 paketus. Jeigu kas suserga, tada imamas vairuotojas iÅ¡ rezervo, jam bus už tai apmokama papildomai. Taip pat yra neplanuoti užsakomieji reisai, kur taip pat galima papildomai užsidirbti.

Å iuo metu savivaldybė papildomai už rezervÄ apmoka. Atsakovo atstovas advokatas Muradas Bakanas su ieÅ¡kiniu (1 t., 1-9, 61-70 b. l., 10 t., 1-2 b. l.) nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (9 t., 139-143 b. l.), prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys netenkintinas. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas R. S. ir atsakovas UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ 2013 m. gruodžio 27 d. sudarė darbo sutartį Nr. 338 (2 t. 12-14 b. l.), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas nuo 2013-12-27 pradėjo dirbti pas atsakovÄ autobuso vairuotoju – konduktoriumi.

Darbo sutarties Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovas dirbs 8 valandų darbo dienÄ pagal patvirtintÄ darbo grafikÄ , mokant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ minimalų valandinį atlygį ir priedus: dirbant miesto marÅ¡rutuose 15,8 proc. nuo surinktų pajamų be PVM; 8,4 proc. nuo priemiesčio marÅ¡rutuose surinktų pajamų be PVM; 10,5 proc. nuo marÅ¡rute Å iauliai – Kuršėnai surinktų pajamų be PVM ir užsakomaisiais reisais 7 proc. nuo surinktų pajamų be PVM, vežant mokinius - minimalų valandinį atlyginimÄ . 2014-12-12 Å¡alių susitarimu darbo sutarties 3 punktas buvo pakeistas, nuo 2015-01-01 mokant 1,82 Eur dydžio nustatytÄ minimalų valandinį atlygį ir priedus: dirbant miesto marÅ¡rutuose 15,8 proc. nuo surinktų pajamų be PVM; 8,4 proc. nuo priemiesčio marÅ¡rutuose surinktų pajamų be PVM; 10,5 proc. nuo marÅ¡rute Å iauliai – Kuršėnai surinktų pajamų be PVM ir užsakomaisiais reisais 7 proc. nuo surinktų pajamų be PVM, vežant mokinius – 1,82 Eur minimalų valandinį atlyginimÄ . 2017-09-19 Å¡alių susitarimu darbo sutarties 3 punktas buvo pakeistas, nuo 2017-10-01 mokant priedus pagal 2017-09-19 priedų nuo surinktų pajamų mokėjimo ir apskaičiavimo tvarkÄ .

IeÅ¡kovas paraÅ¡u patvirtino, kad sutinka su darbo sutarties sÄ lygomis, jam buvo įteiktas darbo sutarties egzempliorius. Darbo sutartis buvo įregistruota Darbo sutarčių registravimo žurnale (2 t. 119-121 b. l.). 2013-12-30 ieÅ¡kovas pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad yra susipažinęs su UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ darbo tvarkos taisyklėmis (2 t., 19-39, 94-114 b. l.). Darbo tvarkos taisyklėse nustatyta, kad pradėjusiam dirbti darbuotojui parodoma jo darbo vieta, supažindinamas su bÅ«simais bendradarbiais, tiesioginiais darbo vadovais, gamybinių ir administracinių patalpų iÅ¡dėstymu, darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijomis, darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, kitais darbovietėje galiojančiais norminiais aktais, reglamentuojančiais jo darbÄ (4.11 punktas);

įmonės darbuotojų darbo laikas yra ne ilgesnis kaip 48 val. per savaitę. Darbuotojų, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo laikas yra ne ilgesnis kaip 48 val. per savaitę (5.1 punktas); kasdieninė darbo laiko trukmė yra 8 darbo valandos; esant suminei darbo laiko apskaitai, negali bÅ«ti dirbama daugiau kaip 12 val. per darbo dienÄ (pamainÄ ) (5.2 punktas); pertraukos pavalgyti ir pailsėti trukmė 1 val., pradžia 12.00 val., pabaiga 13.00 val.; pertraukos pradžia ir pabaiga nustatoma darbo laiko grafike (5.4 punktas); pertrauka pavalgyti ir pailsėti į darbo laikÄ neįskaitoma (5.5 punktas);

įmonės vadovas ar įmonės vadovo įgaliotas asmuo įveda suminę darbo laiko apskaitÄ Ä¯sakymu ir kontroliuoja darbo laiko apskaitos režimÄ (5.6 punktas). IeÅ¡kovas 2013-12-30 buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su Vairuotojų – konduktorių pareiginiais nuostatais (2 t. 15-18 b. l.), kurių 1.1.11 punkte nustatyta, kad vairuotojas – konduktorius privalo savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais, Å¡iais pareiginiais nuostatais, darbo sutartimi, bendrovės direktoriaus įsakymais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis.

IÅ¡ UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ direktoriaus 2004 m. sausio 2 d. įsakymo „Dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo“ Nr. 1 (2 t., 117-118 b. l.) matyti, kad atsakovės bendrovėje nuo 2004 m. sausio 2 d. vairuotojams – konduktoriams buvo įvesta suminė darbo laiko apskaita, kurios apskaitinio laikotarpio trukmė ne ilgesnė kaip 4 mėnesiai. Teismo posėdžio metu bendrovės vadovas V. Å . patikslino, jog faktinis apskaitinis laikotarpis yra vienas mėnuo. IÅ¡ Darbo ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo turinio (1 t. 72-77 b. l.) matyti, kad ieÅ¡kovas darbo sutartimi buvo įdarbintas vairuotojo – konduktoriaus pareigose, dirbo pagal suminę darbo laiko apskaitÄ , kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu dėl neiÅ¡mokėtų su darbo santykiais susijusių pajamų iÅ¡ieÅ¡kojimo, t. y. dėl pertraukų tarp važiavimų į marÅ¡rutus įskaitymo į darbo laikÄ ir jų apmokėjimo, tačiau Darbo ginčų komisija nenustatė, jog ieÅ¡kovo teisės dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies buvo pažeistos, todėl atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies ir delspinigių priteisimo. 2015-11-23 steigiamojo susirinkimo metu UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ įsteigtas Lietuvos profesinės sÄ jungos „Sandrauga“ padalinys – UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ darbuotojų profesinė sÄ junga (1 t., 202-215 b. l.).

Apie tai atsakovė informuota 2015-12-04 raÅ¡tu L-(D)-307 (1 t., 10-12 b. l.). IeÅ¡kovas R. S. nuo 2015-11-24 yra Lietuvos profesinės sÄ jungos „Sandrauga“ narys (1 t., 13, 199, 216-219 b. l.). IeÅ¡kovas nesutinka su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. DGKS-3921 darbo byloje Nr. APS-116-10986/2017, praÅ¡o jį panaikinti, nes, jo nuomone, visas tarp marÅ¡rutų nuo autobuso paėmimo ryte iki jo pridavimo vakare darbdaviui laikas, t. y. tiek autobuse, tiek savo nuožiÅ«ra kitur praleistas laikas,- turi bÅ«ti laikomas darbo laiku ir atitinkamai apmokėtas, praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir jam priteisti iÅ¡ atsakovės neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už darbo laikÄ tarp marÅ¡rutų bei paskaičiuotus delspinigius už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .

Atsakovės atstovai su tuo nesutinka, nurodydami, jog ne visas laikas laikomas darbo laiku ir ne už visÄ laikÄ turi bÅ«ti ieÅ¡kovui apmokama. IeÅ¡kovas dirba pagal suminę darbo laiko apskaitÄ , nes ji taikoma visoje Å¡alyje transporto srityje dirbantiems vairuotojams, dirba pagal grafikÄ , su kuriuo iÅ¡ anksto yra supažindinamas, jam apmokama už laikÄ , praleistÄ vairuojant autobusÄ , jo remontÄ , 20 minučių prieÅ¡ darbo pradžiÄ ir 20 minučių po darbo pabaigos pasiruoÅ¡ti darbui ir iÅ¡sivalyti autobusÄ , už laikÄ tarp marÅ¡rutų ieÅ¡kovui neturi bÅ«ti mokama, nes jis minėtÄ laikÄ gali panaudoti savo nuožiÅ«ra, važiuodamas į namus pavalgyti, valyti autobusÄ , pas gydytojus ir pan., todėl atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ .

Vadinasi, tarp Å¡alių kilo ginčas dėl to, ar turi bÅ«ti apmokama vairuotojui – konduktoriui už laikÄ tarp marÅ¡rutų, t. y., ieÅ¡kovas pageidauja, kad jam darbdavys apmokėtų už visÄ laikÄ nuo autobuso paėmimo ryte iki jo pridavimo darbdaviui vakare. 2017-07-01 įsigaliojo 2016-09-14 įstatymu Nr. XII-2603 patvirtintas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Ä®sigaliojus Å¡iam įstatymui neteko galios Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. IX-926 su visais pakeitimais ir papildymais.

Ä®statymo 6 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu praÅ¡ymas nagrinėti individualų darbo ginÄÄ yra paduotas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, praÅ¡ymas yra sprendžiamas pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. IeÅ¡kovas su praÅ¡ymu į Darbo ginčų komisijÄ kreipėsi 2017-06-22, t. y., iki naujo Darbo kodekso įsigaliojimo, todėl jo ieÅ¡kinys nagrinėtinas vadovaujantis iki 2017-07-01 galiojusio Darbo kodekso nuostatomis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnis (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) nustatė, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu.

DK 95 straipsnis reglamentuoja bÅ«tinÄ sias ir papildomas darbo sutarties sÄ lygas. Kiekvienoje darbo sutartyje Å¡alys privalo sulygti dėl bÅ«tinųjų sutarties sÄ lygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktÅ«rinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų (DK 95 str. 1 d.). Kiekvienoje darbo sutartyje Å¡alys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.) (DK 95 str. 3 d.).

Taigi, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato, kad darbo sutartis yra sudaryta, kai susitariama dėl Å¡ių bÅ«tinųjų sÄ lygų:

a) darbo funkcijos, t. y. konkretaus darbo, kurį atliks darbuotojas, šiam darbui priskirtinų atsakomybių ir pan.;

b) darbo apmokėjimo tvarkos, t. y. ar bus mokama fiksuota darbo užmokesčio suma, ar bus mokami kokie nors papildomi priedai, skiriamos premijos, atliekamas darbo užmokesčio indeksavimas ir t.t.;

c) darbovietės, t. y. kokiame darbdavio struktūriniame ar organizaciniame padalinyje dirbs darbuotojas. Remiantis DK 95 straipsniu darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše. Įprastai darbo sutartyje nurodomas tik pareigybės pavadinimas, o detalus pareigybės aprašymas ir jai priskiriamos funkcijos nurodomos pareiginiuose nuostatuose (pareigybės aprašyme). Darbuotojo pareigybę apibrėžiantys nuostatai paprastai parengiami dar iki darbo sutarties sudarymo ir su jais darbuotojas yra supažindinamas darbo sutarties sudarymo metu.

IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovas R. S. ir atsakovė UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ 2013 m. gruodžio 27 d. sudarė darbo sutartį Nr. 338 (2 t. 12-14 b. l.), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas nuo 2013-12-27 pradėjo dirbti pas atsakovę autobuso vairuotoju – konduktoriumi. Detalus ieÅ¡kovo pareigybės apraÅ¡ymas ir jai priskiriamos funkcijos yra nurodytos vairuotojų – konduktorių pareiginiuose nuostatuose (2 t. 15-18 b. l.). Darbo sutarties Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovas dirbs 8 valandų darbo dienÄ pagal patvirtintÄ darbo grafikÄ , mokant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ minimalų valandinį atlygį ir priedus.

Vadinasi, Å¡alys susitarė dėl bÅ«tinųjų sutarties sÄ lygų. IeÅ¡kovas, prieÅ¡ pradėdamas dirbti pas atsakovę, buvo supažindintas su bendrovės vidaus teisės aktais: vairuotojų – konduktorių pareiginiais nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis, įsakymais ir t. t. Tai teismo posėdyje patvirtino pats ieÅ¡kovas, nurodydamas, jog prieÅ¡ priimant į darbÄ , jis buvo supažindintas su bendrovės vidaus teisės aktais, ar juos skaitė ir kuriuos iÅ¡ jų skaitė, jis neprisiminė.

Su vairuotojų - konduktorių pareiginiais nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis, įsakymais ieÅ¡kovas buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai (2 t., 15-18, 94-114, 119-121, 124-126 b. l.). Byloje taip pat nustatyta, jog dar iki ieÅ¡kovo priėmimo į darbÄ UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ autobuso vairuotojams – konduktoriams buvo įvesta suminė darbo laiko apskaita 2004 m. sausio 2 d. UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ direktoriaus įsakymu Nr. 1 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo“ (1 t., 17 b. l.).

Nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, jog apie suminės darbo laiko apskaitos įvedimÄ jis nebuvo informuotas ir nieko nežinojo, tačiau teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino prieÅ¡ingai: jis patvirtino, jog jam buvo duota susipažinti su bendrovėje galiojančiais vidaus teisės aktais, tik neprisimena, ar jis juos skaitė ir kokius skaitė, taip pat patvirtino, jog pasiraÅ¡ydamas darbo sutartį su atsakove, suprato, jog jis turės dirbti vairuotoju – konduktoriumi pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ darbo grafikÄ ir kad darbo valandų jam nėra nustatyta, jos priklauso nuo kiekvienÄ dienÄ besikeičiančio darbo grafiko.

Kad vairuotojai – konduktoriai dirba pagal suminę darbo laiko apskaitÄ , teismo posėdyje patvirtino ir atsakovės atstovas, taip pat tai buvo nurodyta darbo tvarkos taisyklėse, su kuriomis ieÅ¡kovas prieÅ¡ priimant į darbÄ buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas, tai buvo dar kartÄ pakartota 2015-11-05 UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ visuotiniame darbuotojų susirinkime, kuriame darbuotojai kėlė reikalavimÄ apmokėti už prastovas, atsiradusių pertraukų metu vežant mokinius (10 t., 63-64, 67-69 b. l.), todėl ieÅ¡kovo teiginys, jog jis nežinojo, kad dirba pagal suminę darbo laiko apskaitÄ , pagal kuriÄ jam ir apmokama, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Be to, kiekvienÄ mėnesį gaunant darbo užmokestį pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis (1 t., 129-198 b. l.), atsiskaitymo lapelius (darbo byla Nr. APS-116-10986/2017, 1 t., 52-82 b. l.) ieÅ¡kovui nekėlė abejonių nustatyta darbo laiko apskaita, dėl jos asmuo nereiÅ¡kė pretenzijų, nesikreipė į Valstybinę darbo inspekcijÄ ar Darbo ginčų komisijÄ , be to, ieÅ¡kovas, paraÅ¡u patvirtinęs, jog yra susipažinęs su bendrovės vidaus teisės aktais, bÅ«damas profesinės sÄ jungos nariu neteikė pasiÅ«lymų dėl transporto priemonės eksploatavimo sÄ lygų bei paties vairuotojo – konduktoriaus darbo laiko panaudojimo (Vairuotojų – konduktorių pareiginių nuostatų 3.3 punktas), nors Å¡ia teise galėjo pasinaudoti manydamas, kad jo teisės dėl to, kad jam taikoma suminė darbo laiko apskaita, yra pažeidžiamos.

Atkreiptinas dėmesys, kad suminė darbo laiko apskaita atsakovės bendrovėje įvesta ir taikoma vairuotojams – konduktoriams nuo 2004 m. sausio 2 d., kai bendrovėje nebuvo įsteigta darbuotojų profesinė sÄ junga, nes tik 2015-11-23 steigiamojo susirinkimo metu UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ įsteigtas Lietuvos profesinės sÄ jungos „Sandrauga“ padalinys – UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ darbuotojų profesinė sÄ junga (1 t., 202-215 b. l.), todėl ieÅ¡kovo teiginiai, jog 2004 m. sausio 2 d.

įsakymas nebuvo derintas su profesine sÄ junga, vertintini, kaip nepagrįsti ir atmestini. IeÅ¡kovas nurodo, kad jam per dienÄ tenka dirbti nuo 5.35 val. iki 18.50 val. ir ilgiau, kad tarp kiekvieno marÅ¡ruto susidaro ne trumpesnis kaip 45 min. priverstinių stovėjimų laikas, kuris turi bÅ«ti įskaitytas į darbo laikÄ , tačiau atsakovė Å¡io priverstinio stovėjimo laiko į darbo laikÄ neįtraukė ir už jį darbo užmokesčio ieÅ¡kovui nesumokėjo. IeÅ¡kovas pateikia neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio paskaičiavimus už ginčo laikotarpį nuo 2014 m. birželio 21 d. iki 2017 m. birželio 21 d. (10 t., 3-28 b. l.).

Dėl pateiktų paskaičiavimų liudytoja buvo apklausta V. Å ., Lietuvos profesinės sÄ jungos „Sandrauga“ buhalterė, kuri paaiÅ¡kino, kaip atliko paskaičiavimus, taip pat nurodė, jog skaičiavimo rezultatai gauti įvertinus ieÅ¡kovo kelionės lapų duomenis (5 t., 1-223 b. l., 6 t., 1-236 b. l., 7 t., 1-209 b. l., 8 t., 1-203 b. l., 9 t., 1-138 b. l.), darbo grafikus ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius (1 t., 129-198 b. l., 2 t., 20-93 b. l., 9 t., 156-189, 200-244 b. l.), iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovui buvo paskaičiuota 2262,68 Eur nesumokėto darbo užmokesčio dalį.

DK 142 straipsnis apibrėžia, jog darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestÄ darbÄ , ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. DK 143 straipsnis sukonkretina: į darbo laikÄ Ä¯eina - faktiÅ¡kai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose; tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitÄ vietovę laikas; laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruoÅ¡ti ir sutvarkyti; pertraukos darbe, pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laikÄ ; privalomų medicininių apžiÅ«rų laikas; stažuotė, kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose; nuÅ¡alinimo nuo darbo laikas, jeigu nuÅ¡alintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos; prastovos laikas; kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai (DK 143 str. 1 d.);

į darbo laikÄ neįeina - pravaikÅ¡ta; neatvykimas į darbÄ administracijos leidimu; valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas, karinė tarnyba arba mokomosios karinės pratybos; nedarbingumo laikas; pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kasdieninis (tarp pamainų), kassavaitinis poilsis, Å¡ventės, atostogos; kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai (DK 143 str. 2 d.). DK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo laikas negali bÅ«ti ilgesnis kaip keturiasdeÅ¡imt valandų per savaitę.

Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi virÅ¡yti aÅ¡tuonių darbo valandų. IÅ¡imtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys (DK 144 str. 2 d.). Maksimalus darbo laikas, įskaitant virÅ¡valandžius, per septynias dienas neturi virÅ¡yti keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių valandų (DK 144 str. 3 d.). Pagal DK 144 straipsnio 4 dalį nurodytomis sÄ lygomis galima dirbti ne bet kokius darbus, o tik darbus, nurodytus Vyriausybės patvirtintame sÄ raÅ¡e. Toks sÄ raÅ¡as darbų, kai darbo laikas gali bÅ«ti iki dvideÅ¡imt keturių valandų per parÄ , buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali bÅ«ti taikoma iki dvideÅ¡imt keturių valandų per parÄ darbo laiko trukmė, sÄ raÅ¡o, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sÄ lygų, kurioms esant gali bÅ«ti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose patvirtinimo“ (aktas neteko galios 2017-07-01).

Atkreiptinas dėmesys, kad dirbant sÄ raÅ¡e nurodytus darbus, darbo dienos (pamainos) trukmė gali bÅ«ti ilgesnė negu aÅ¡tuonios valandos tik tais atvejais, jeigu darbo ar gamybos pobÅ«dis neleidžia organizuoti darbÄ nustatant darbo dienos (pamainos) trukmę, nevirÅ¡ijančiÄ aÅ¡tuonių valandų. Ä® minėtÄ sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti vairuotojai, dirbantys transporto srityje. Taigi minėta iÅ¡imtis, t. y., įvesta suminė darbo laiko apskaita atsakovės bendrovėje, ieÅ¡kovui, kaip atsakovės bendrovėje dirbančiam darbuotojui vairuotoju – konduktoriumi, taikoma teisėtai, remiantis Vyriausybės nutarimu ir DK 144 nuostatomis.

IeÅ¡kovo, kaip bendrovės, užsiimančios transporto veikla, teikiančios keleivių vežimo paslaugas už atlyginimÄ , darbuotojo, atsižvelgiant į specifines darbo sÄ lygas, darbo ir poilsio laikas yra susijęs su tam tikrais ypatumais, kuriuos reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali bÅ«ti taikoma iki dvideÅ¡imt keturių valandų per parÄ darbo laiko trukmė, sÄ raÅ¡o, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sÄ lygų, kurioms esant gali bÅ«ti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas), parengtas vadovaujantis 2002 m. kovo 11 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliÄ ja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo, taikoma mobiliesiems darbuotojams, dirbantiems Europos SÄ jungos valstybėse narėse įsteigtose įmonėse, dalyvaujančiose reglamente (EB) Nr. 561/2006. Pagal Nutarimo 2.3 punktÄ suminė darbo laiko apskaita – darbuotojų, kuriems iÅ¡ anksto planuoti (nustatyti) darbo laiko ir poilsio laiko trukmės dėl jų darbo pobÅ«džio neįmanoma, dirbto darbo laiko ir nepanaudoto poilsio apskaita per suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį.

Nutarimo 10.3 punktas numato, kad mobilusis darbuotojas – sudarantis kelionės ekipaÅ¾Ä (įskaitant stažuotojus ir mokinius), bet kuris darbuotojas, kuris dirba įmonėje, teikiančioje keleivių ir krovinių vežimo paslaugas už atlyginimÄ arba savo sÄ skaita. Pagal Nutarimo 10.4 punktÄ mobiliojo darbuotojo darbo laikas – laikas nuo darbo pradžios iki pabaigos, kurį mobilusis darbuotojas yra savo darbo vietoje, darbdavio žinioje, ir atlieka savo funkcijas ar veiklÄ (iÅ¡skyrus pertraukas, nurodytas 11.2 papunktyje, ir poilsio laikÄ , nurodytÄ 11.3 papunktyje), tai yra:

1) laikas, skirtas įvairiai kelių transporto veiklai. Å i veikla yra tokia: vairavimas; krovimas; pagalba įlaipinant keleivius į transporto priemonę ir iÅ¡laipinant iÅ¡ jos; valymas ir techninė priežiÅ«ra; kiti darbai, skirti transporto priemonės, krovinio ir keleivių saugumui užtikrinti arba teisiniams ir kontrolės įpareigojimams, tiesiogiai susijusiems su vykdoma konkrečia transporto veikla, įskaitant krovimo priežiÅ«rÄ , administracinius policijos, muitinės, imigracijos pareigÅ«nų ir kitus formalumus, vykdyti;

2) laikas, kuriuo mobilusis darbuotojas negali laisvai disponuoti ir turi bÅ«ti darbo vietoje, pasirengęs imtis įprastinio darbo, su tam tikromis užduotimis, kurios susijusios su budėjimu, kai laukiama krovimo darbų, kai neįmanoma iÅ¡ anksto numatyti trukmės, t. y. prieÅ¡ iÅ¡vykimÄ arba tik prieÅ¡ faktinio iÅ¡vykimo laikÄ , arba pagal bendras sÄ lygas, suderėtas socialinių partnerių. Pagal minėto nutarimo 10.4 punktÄ sÄ voka „darbo laiko trukmė” apima vairuotojo darbo laikÄ , kurį jis vairuoja transporto priemones, bei kitÄ laikÄ , skirtÄ pagalbiniams darbams, susijusiems su transporto priemonės priežiÅ«ra, aptarnavimu, jos keleivių ar krovinių vežimu, taip pat laikas, kuriuo mobilusis darbuotojas negali laisvai disponuoti ir turi bÅ«ti darbo vietoje, pasirengęs imtis įprastinio darbo.

Byloje nustatyta, kad minėtame punkte nurodytų pagalbinių darbų, galimų atlikti nevairuojant transporto priemonės ir kurių atlikimo laikas įskaitomas į darbo laiko trukmę, ieÅ¡kovui nepriklausė atlikti (Vairuotojų - konduktorių pareiginiai nuostatai (2 t., 15-18 b. l.) ir jis jų neatliko. Darbo sutartimi ieÅ¡kovui buvo pavesta atlikti darbÄ , susijusį su transporto priemonės – autobuso vairavimu, bei keleivių ir jų bagažo aptarnavimu. Darbo tvarkos taisyklių 5.4 punkte buvo numatyta viena pertrauka per darbo dienÄ vienos valandos trukmės, kurios pradžia ir pabaiga dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitÄ nustatoma darbo laiko grafike, už minėtÄ pertraukÄ , remiantis DK nuostatomis, nebuvo apmokama.

Taip pat UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ direktoriaus 2006 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 1-3-28-2 (2 t., 126 b. l.) vairuotojams – konduktoriams 20 minučių prieÅ¡ darbo pradžiÄ buvo nustatyta susitvarkyti transporto priemonę ir pasiruoÅ¡ti darbui, 20 minučių po darbo iÅ¡sivalyti vidų transporto priemonės, už tai buvo apmokama. Tai teismo posėdyje nurodė atsakovės vadovas, tai patvirtino ir pats ieÅ¡kovas. Beje, atsakovės vadovas taip pat nurodė, jog autobuso iÅ¡orę plauna priimtas plovėjas, o autobusÄ remontuoja tam priimti kompetentingi darbuotojai (mechanikas, elektrikas ir t. t.), už remontÄ apmokama, jeigu apie tai atžymima kelionės lape ir pasiraÅ¡o vadovas ar pavaduotojas.

MinėtÄ aplinkybę taip pat pripažino ieÅ¡kovas, nurodydamas, jog 20 minučių yra per mažai, tačiau pats patvirtino, jog dėl to niekam pretenzijų nereiÅ¡kė, pasiÅ«lymų neteikė, todėl tuo gintis Å¡ioje byloje neturi galimybės. Taip pat teismo posėdyje ieÅ¡kovas nurodė, jog nuo 2017-11-01 atsirado rezervas, t. y., budėjimas, kurio metu vairuotojas privalo bÅ«ti autobusų stotyje ir laukti skambučio, jeigu kas iÅ¡ vairuotojų suserga ar negali iÅ¡vykti į darbÄ , turi jį pakeisti, už tai jam yra apmokama.

Vienam vairuotojui budėjimas tik viena pertrauka, kitam – kita pertrauka. Taip pat nurodė, jog anksčiau tokio rezervo nebuvo, kuriam iÅ¡ vairuotojų paskambindavo, jeigu jis galėdavo, tai važiuodavo, tačiau nebuvo privaloma sėdėti ir laukti skambučio, jeigu minėtas vairuotojas negalėdavo, skambindavo kitam vairuotojui. IeÅ¡kovas pripažino, jog už minėtÄ papildomÄ darbÄ ar papildomus reisus darbdavys visada apmokėdavo, už virÅ¡valandžius – taip pat. Tai patvirtino teismo posėdyje ir atsakovės vadovas.

Be to, atsakovės vadovas nurodė, jog laiko tarpai tarp marÅ¡rutų dabar tapo tolygesni, mažesni, nes buvo į tai atkreiptas Å iaulių rajono savivaldybės dėmesys. Taip pat nurodė, jog jie laimėjo konkursÄ dėl keleivių vežimo Å iaulių rajono savivaldybėje, kur marÅ¡rutus, jų poreikį ir kiekį nustato savivaldybė, todėl tai yra ir vieÅ¡as interesas, o minėtų marÅ¡rutų atsakovė savo nuožiÅ«ra keisti negali. Taip pat vadovas pažymėjo, jog laisvu tarp marÅ¡rutų metu ieÅ¡kovas neprivalėjo likti bendrovės ar autobusų stoties teritorijoje, jis laisvÄ laikÄ galėjo praleisti savo nuožiÅ«ra: pietaudamas, vykdamas pas gydytojus, valydamas transporto priemonę ir t. t.

Tai pripažino teismo posėdyje ir pats ieÅ¡kovas. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ direktoriaus 2015-07-16 įsakymu Nr. 1-7-16 (2 t., 122 b. l.) laisvu tarp marÅ¡rutų metu autobusÄ ieÅ¡kovas privalėjo palikti bendrovės teritorijoje arba autobusų stotyje, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, jog ieÅ¡kovas su minėta transporto priemone dažnai vykdavo į namus ir pan., kas jam nebuvo leidžiama daryti. Ä® bylÄ pateikta autobuse įrengto GPS įrenginio, fiksuojančio autobuso buvimo vietÄ , ataskaita (2 t., 130-200 b. l., 3 t., 1-221 b. l., 4 t., 1-178 b. l.) patvirtina, kad laikotarpiuose tarp marÅ¡rutų ieÅ¡kovas važiuodavo autobusu į namus adresu (duomenys neskelbtini), Å¡iÄ aplinkybę posėdžio metu patvirtino ir pats ieÅ¡kovas, paaiÅ¡kindamas, kad laike tarp marÅ¡rutų su jam priskirtu autobusu jis važiuodavo į namus pietauti, iÅ¡sivalyti autobusÄ , kad nereikėtų tai daryti po darbo, nes bendrovės vadovybė leido tai daryti.

IeÅ¡kovo teiginius, kad jis laike tarp marÅ¡rutų yra atsakingas tiek už autobusÄ , tiek už gautas iÅ¡ klientų pinigines lėšas, paneigia 2015 m. liepos 16 d. bendrovės direktoriaus įsakymas „Dėl autobusų stovėjimo vietos nustatymo“ (2 t., 122-123 b. l.), iÅ¡ kurio matyti, kad nuo 2015 m. liepos 20 d. nustatyta autobuso vairuotojams – konduktoriams pietų pertraukos metu arba pertraukų metu tarp marÅ¡rutų autobusų privaloma stovėjimo vieta autobusų stotyje, o esant gamybiniam bÅ«tinumui (reikalingas techninis aptarnavimas ar remontas), autobusų stovėjimo vieta bendrovės teritorijoje.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki 2015 m. liepos 16 d. bendrovės direktoriaus įsakymo įsigaliojimo laike tarp marÅ¡rutų ieÅ¡kovas buvo atsakingas už autobuso bei iÅ¡ klientų gautų piniginių lėšų apsaugÄ ir negalėjo laisvai disponuoti tarp marÅ¡rutų esančiu laikotarpiu. Pats ieÅ¡kovas posėdžio metu patvirtino, kad iÅ¡ klientų gautus pinigus visada palieka autobuse arba pasiima su savimi, kad bendrovės administracijos įsakymo dėl telefono turėjimo prie savęs nebuvo, tad ieÅ¡kovo teiginiai, kad bendrovės dispečerės, kurios skirstydavo darbus, pykdavo, jei jis neatsiliepdavo, yra deklaratyvaus pobÅ«džio, kadangi ieÅ¡kovas neturėjo įpareigojimo tai daryti.

Spręstina, kad ieÅ¡kovas neturėjo pareigos pertraukų tarp marÅ¡rutų metu nei važiuoti su autobusu į namus, nei likti autobuse saugoti jį ir iÅ¡ klientų gautas pinigines lėšas. Autobusas yra rakinamas, paliekamas autobusų stotyje arba bendrovės teritorijoje, abi teritorijos yra stebimos vaizdo kameromis, teritorijos atitinkamai atskirtos nuo kitų miesto teritorijų, tokiu bÅ«du bendrovė prisiima pareigÄ ir rizikÄ užtikrinti tiek transporto priemonių, tiek jose esančio turto saugumÄ .

Ä® bylÄ nepateikta duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovo pareigÄ užtikrinti autobuso bei jame esančio turto apsaugÄ pertraukų tarp marÅ¡rutų metu, nepateikta duomenų, kad kuris nors atsakovės bendrovės vairuotojas bÅ«tų nubaustas, jam bÅ«tų taikyta materialinė atsakomybė už prarastÄ autobuse buvusį turtÄ pertraukų tarp marÅ¡rutų metu. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas galėjo laisvai disponuoti laiku tarp marÅ¡rutų, tenkinti savo poreikius, ilsėtis ir pan., Å¡iuo laiku jis nebuvo darbdavio žinioje ir nevykdė darbinių funkcijų.

IÅ¡ klientų per darbo dienÄ gautų pinigų turėjimas, atsižvelgiant į atsakovės UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ direktoriaus 2015 m. rugsėjo 16 d. įsakymÄ Nr. 1-9-16 „Dėl atsiskaitymo tvarkos už parduotus bilietus“, kuriame nurodyta, kad autobuso vairuotojai – konduktoriai, kurių darbo laikas pagal nustatytÄ darbo grafikÄ baigiasi vėliau nei 20.00 val., atsiskaityti su bendrovės kasa privalo kitÄ darbo dienÄ (9 t., 148-149 b. l.), nesudaro pagrindo teigti, jog laikas, kai asmuo su savimi turi bendrovės lėšas, įskaitytinas į darbo laikÄ .

PrieÅ¡ingas aplinkybių vertinimas sukurtų situacijÄ , jog ieÅ¡kovui baigus darbÄ penktadienį vakare, nedirbant Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį, o pinigus į kasÄ grÄ Å¾inus pirmadienį, ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti apmokama ir už visas savaitgalio dienas, kaip darbo dienas, kas prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principų įgyvendinimui. TÄ aplinkybę pripažino ir pats ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodydamas, jog nepraÅ¡o priteisti darbo užmokesčio už savaitgalius ir naktį, o tik už tarpus tarp marÅ¡rutų, nes mano, jog tik tada saugojo iÅ¡ klientų gautas pinigines lėšas.

Atsakovė pagal jos teisnumÄ apibrėžiančius įstatus yra transporte veikiantis juridinis asmuo, todėl jos darbuotojų darbo ir poilsio laikas gali skirtis nuo DK nustatytų normų. UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ vykdo visÄ Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamÄ Å«kinę veiklÄ , susijusiÄ keleivių pervežimo paslaugų teikimu. Pagal ieÅ¡kovo nurodyto ginčo laikotarpio metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumai, t. y., darbo laiko trukmė ir pertrauka pailsėti ir pavalgyti, dirbantiems transporte buvo reglamentuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali bÅ«ti taikoma iki 24 valandų per parÄ darbo laiko trukmė, sÄ raÅ¡o, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse patvirtinimo“ (aktas neteko galios 2017-07-01).

Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse 1.8 punkte nustatyta, kad kelių transporto srityje dirbantiems darbuotojams, įskaitant ir atsakovės įmonėje dirbančius vairuotojus – konduktorius vietiniais susisiekimo marÅ¡rutais, netaikoma DK 158 straipsnio 1 dalies nuostata dėl ne ilgesnės kaip dviejų valandų pertraukos pailsėti ir pavalgyti ne vėliau kaip po 4 darbo valandų nuo darbo pradžios suteikimo. Taigi, pagal Å¡iÄ poįstatyminio akto teisės normÄ , transporto srityje nustatant darbuotojams pertraukos trukmę bei jos pradžiÄ , taikytini Darbo ir poilsio laiko ypatumai, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587, todėl sprendžiant byloje iÅ¡kilusį ginÄÄ dėl ieÅ¡kovo pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmės, Å¡ios pertraukos įskaitymo į darbo laikÄ , apmokėjimo sÄ lygų, taikytinas minėtas poįstatyminis aktas.

IeÅ¡kovas kiekvienÄ dienÄ turėjo po 1 valandÄ pailsėti ir pavalgyti, ji į darbo laikÄ neįskaitoma, dėl to byloje ginčo nėra. Tačiau pertraukos tarp marÅ¡rutų, atsižvelgiant į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, taip pat nelaikytinos ir budėjimu, nes jų metu ieÅ¡kovas neprivalėjo bÅ«ti pasiekiamas, nei laikas susitvarkyti, nes tam laikas buvo skirtas ir apmokamas, nei prastovos, nei pertraukos ar laikotarpiai numatyti kituose norminiuose teisės aktuose, nes ieÅ¡kovas ir jo atstovės tokių teisės aktų nenurodė, minėtos pertraukos tarp marÅ¡rutų jokiuose norminiuose teisės aktuose nėra numatytos, kaip įskaitomos į darbo laikÄ ir apmokamos.

IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad kiekvieno mėnesio pabaigoje buvo supažindinamas pasiraÅ¡ytinai su ateinančio mėnesio darbo grafiku. Vadinasi, ieÅ¡kovui iÅ¡ anksto buvo žinoma, kokiu marÅ¡rutu kokiÄ dienÄ teks važiuoti kitÄ kalendorinį mėnesį, kiek laiko užtruks važiavimas marÅ¡rute, kiek truks laikotarpis tarp marÅ¡rutų. Nesutikdamas su darbo grafiku, ieÅ¡kovas galėjo reikÅ¡ti pretenzijas, kreiptis į Darbo inspekcijÄ , Darbo ginčų komisijÄ dėl jo galimai pažeistų teisių gynimo, tačiau minimų veiksmų ieÅ¡kovas neatliko, tai pats pripažino teismo posėdžio metu.

Be to, nurodė, jog jeigu kuri diena ar marÅ¡rutas jam netikdavo, jis galėdavo pasikeisti su kitu vairuotoju, tai suderinęs su bendrovės administracija, tai buvo leidžiama ir tinkamai apmokama. Ä® bylÄ pateikti 2016 m. sausio 25 d. Lietuvos profesinės sÄ jungos „Sandrauga“ patikrinimo aktas bei 2016 m. vasario 5 d. Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimas paÅ¡alinti pažeidimus (2 t., 127, 128-129 b. l.) patvirtina, kad buvo atliktas patikrinimas dėl darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų laikymosi atsakovės bendrovėje, tačiau nustatyti pažeidimai nebuvo susiję su vairuotojų – konduktorių teisių pažeidimais, kurie bÅ«tų susiję su netinkama darbo laiko ir poilsio apskaita ar su darbo užmokesčio apskaičiavimu ir iÅ¡mokėjimu.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė pretenzijų, kad netinkamai iÅ¡mokėtas darbo užmokestis už darbÄ savaitgaliais, Å¡venčių dienomis, darbÄ naktį, dirbtus virÅ¡valandžius, vežant mokinius, todėl teismas sprendžia, kad aptariamais klausimais ginčo tarp Å¡alių nėra. IeÅ¡kovas, jo atstovės taip pat neįrodinėjo, kad ieÅ¡kovas dirbo mažiau valandų nei numatyta Å¡alių darbo sutartyje. PrieÅ¡ingai, teismui 2017 m. rugsėjo 20 d. pateiktame procesiniame dokumente (1 t., 61-70 b. l.) nurodoma, kad pagal darbo sutartį ieÅ¡kovas dirba pagal nustatytÄ grafikÄ 8 val. per dienÄ , tačiau per eilę metų yra susiformavusi praktika, jog vežant keleivius tam tikrais marÅ¡rutais ieÅ¡kovui kartais tenka dirbti daugiau nei 8 val., tačiau darbdavys moka ieÅ¡kovui tik už faktiÅ¡kai važiuotÄ laikÄ , neapmokėdamas susidariusių pertraukų tarp marÅ¡rutų, taigi, ginčo dalykas tarp Å¡alių yra bÅ«tent apmokėjimas už laikÄ tarp marÅ¡rutų.

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad ieÅ¡kovo dirbtos darbo valandos, įvertinus dirbtų dienų skaičių, tuo atveju, kai virÅ¡ija darbo sutartyje nurodytÄ valandų skaičių, ieÅ¡kovui buvo apmokamos kaip už dirbtus virÅ¡valandžius.   IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovės UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ administracijos sprendimai nebuvo derinami su profesine sÄ junga. DK 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sÄ jungos.

Jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra veikiančios profesinės sÄ jungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos Å¡akos profesinei sÄ jungai, darbuotojams atstovauja darbo taryba, iÅ¡rinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime. Kadangi profesinė sÄ junga atsakovės bendrovėje buvo įsteigta tik 2015 m. lapkričio 23 d., iki tol darbuotojų interesus atstovavo jų iÅ¡rinktas atstovas, nagrinėjamu atveju I.

S. (9 t., 190-194 b. l.), su kuria buvo derinami bendrovės administracijos priimami vidaus teisės aktai (įsakymai, darbo tvarkos taisyklės, darbo grafikai ir t. t.). Atsakovės UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ darbuotojų atstovas yra profesinės sÄ jungos „Sandrauga“ pirmininko pavaduotojas K. K., iÅ¡rinktas nuo 2015 m. lapkričio 23 d., taip pat 2017 m. birželio 14 d. įgaliojimu atstovauti darbuotojus profesinė sÄ junga „Sandrauga“ pavedė R. K. (1 t. 57, 200 b. l.). IeÅ¡kovas nurodo, kad darbo grafikai (2 t., 20-93 b. l.) nebuvo derinti su įgaliotais atstovais K.

K., R. K., tačiau iÅ¡ darbo grafikų turinio matyti, kad tiek K. K., tiek R. K. iÅ¡ esmės yra susipažinę su darbo grafikais, jų sudarymo principais, juose iÅ¡dėstyta informacija, didžiÄ jÄ daugumÄ grafikų yra patvirtinę savo paraÅ¡ais. Pažymėtina, kad Darbo kodeksas suteikia darbuotojų atstovams teisę gauti informacijÄ iÅ¡ darbdavio, susijusiÄ su darbuotojų darbo, ekonominėmis ir socialinėmis sÄ lygomis, gauti informacijÄ apie įmonėje taikomÄ darbo užmokesčio mokėjimo sistemÄ , taigi, abejotina, kad minimiems darbuotojų atstovams nebuvo žinoma apie suminę darbo laiko apskaitÄ ir darbo užmokesčio mokėjimo sistemÄ , taip pat įvertinus ir tai, kad darbuotojai, prieÅ¡ priimant kiekvienÄ Ä¯ darbÄ , pasiraÅ¡ytinai supažindinami su bendrovės darbo tvarkos taisyklėmis, įskaitant ir 5.1 – 5.6 punktus.

Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad laikas, vairuotojo praleistas nevairuojant transporto priemonės ir neatliekant pagalbinių darbų, susijusių su transporto priemonės ir keleivių aptarnavimu, neprivalant jam bÅ«ti darbo vietoje, darbo laiku nelaikomas ir už jį neturi bÅ«ti apmokama (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-1127/2003; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2A-1302-259/2016; kt.).

Papildomas apmokėjimas už tokį savo nuožiÅ«ra praleistÄ laikÄ nei galiojančiuose įstatymuose, nei Å¡alių darbo sutartyje, nei kituose norminiuose teisės aktuose ar vidaus teisės aktuose nėra numatytas. Už šį laikÄ darbuotojui kompensuojama darbo sutartyje nustačius didesnį valandinį tarifinį atlyginimÄ , mokamÄ už laikÄ , praleistÄ vairuojant autobusÄ , bei skiriant įvairius priedus. Manyti, jog visÄ ieÅ¡kovo nurodytÄ laikÄ , be pertraukų, ieÅ¡kovas dirbo, bÅ«tų nelogiÅ¡ka.

Be to, viso Å¡io laiko tarpo laikymas vairuotojo darbo laiku prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliÄ ja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo, 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų nuostatoms. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti nesumokėto darbo užmokesčio dalį laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 21 d. iki sprendimo priėmimo dienos bei delspinigius už minėtÄ laikotarpį.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. pasikeitė darbo santykių teisinis reglamentavimas, įsigaliojo naujas Darbo kodeksas, tačiau jame darbo ir poilsio laiko sÄ vokos, apskaita iÅ¡ esmės liko tos pačios (DK 111-115 straipsniai, 119 straipsnis, 120-121 straipsniai, 122 straipsnis, 139 straipsnis), nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso nuostatos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinto „Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse apraÅ¡o“, keitusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimÄ Nr. 587, nuostatos iÅ¡ esmės atitinka anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimÄ Å¡io nutarimo 14, 15, 18 punktų aptariamais klausimais, taip pat yra suderinti su 2006 m. kovo 15 d.

Europos parlamento ir tarybos reglamentu (EB) Nr. 561/2006. Atkreiptinas dėmesys tik į tai, kad atsakovės bendrovėje nuo 2017-11-01 atsirado rezervas, t. y., buvo įvestas budėjimas, kurio metu vairuotojas negali laisvai disponuoti savo laiku tarp kažkurio iÅ¡ marÅ¡rutų, negali niekur pasitraukti, privalo bÅ«ti pasiekiamas, laukti dispečerės skambučio ir, esant poreikiui, privalo važiuoti (10 t., 33-34, 80-83 b. l.). Už minėtÄ laikÄ yra apmokama, kaip už darbo laikÄ , t. y., budėjimÄ darbe.

Tai teismo posėdyje patvirtino abi Å¡alys. O dėl darbo laiko sÄ vokos, apskaitos ir apmokėjimo įsigaliojus naujai Darbo kodekso redakcijai nuo 2017-07-01 iÅ¡ esmės niekas nepasikeitė, todėl laikas tarp marÅ¡rutų nelaikomas darbo laiku ir nėra apmokamas nei pagal Darbo kodeksÄ , galiojusį iki 2017-07-01, nei pagal Darbo kodeksÄ , galiojantį nuo 2017-07-01, ar kitus norminius teisės aktus, todėl ieÅ¡kovui už minėtÄ laikÄ darbo užmokestis neturi bÅ«ti mokamas, neprivalant mokėti darbo užmokesčio, negali bÅ«ti skaičiuojami ir priteisiami ir delspinigiai už minėtÄ laikotarpį.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, į tai, kad vairuotojui - konduktoriui, vykstančiam vietiniais Å iaulių rajono savivaldybės nurodytais marÅ¡rutais, į darbo laikÄ Ä¯skaitomas ne visas nuo autobuso paėmimo darbo pradžioje iki jo pridavimo darbdaviui darbo pabaigoje laikas, o tik faktiÅ¡ko autobuso vairavimo bei betarpiÅ¡kai su autobuso ir keleivių bei jų bagažu aptarnavimu susijusio darbo atlikimo laikas bei papildomi darbai, numatyti bendrovės vidaus teisės aktuose, konstatuotina, jog atsakovė teisingai skaičiavo ieÅ¡kovo darbo laikÄ ir už jo faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ jam tinkamai apmokėjo, todėl ieÅ¡kinys atmestinas, kaip nepagrįstas, o Darbo ginčų komisijos sprendimas pripažintinas teisėtu ir paliktinas nepakeistas, nes jo naikinti nėra jokio pagrindo.

37. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kovas, kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nuo žyminio mokėjimo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos: atsakovei – iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti bei kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 10 p., 93 str. 1 d.). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovės interesams byloje atstovavo advokatas, kuris nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl 734,25 Eur iÅ¡laidų, susijusių su atstovavimu Darbo ginčų komisijoje (107,25 Eur), atsiliepimo į ieÅ¡kinį suraÅ¡ymu (427,00 Eur), atstovavimu teisme (200,00 Eur) bei 195,19 Eur iÅ¡laidų, susijusių su dokumentų kopijavimu, priteisimo, viso – 929,44 Eur (10 t., 42-56, 66 b. l.).

Pagal LR CPK 98 str., Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Atsakovės pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atitinka CPK nuostatas, taip pat formaliai nesiekia Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifikÄ , jog tai darbo byla, Å¡io darbo ginčo Å¡alys iÅ¡ esmės nėra lygios, todėl tikslinga taikyti specialųjį bylinėjimosi instituto principÄ â€“ bylinėjimosi iÅ¡laidų ribojimÄ , taip siekiant ne tik užtikrinti teismo prieinamumÄ , bet ir iÅ¡laikyti sÄ Å¾iningai dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų pusiausvyrÄ .

Teismo vertinimu atsakovė (darbdavė), kaip juridinis asmuo, yra ir ekonomiÅ¡kai, ir teisiÅ¡kai stipresnė Å¡alis, nagrinėjamoje byloje naudojosi advokato teisine pagalba. IeÅ¡kovas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių Å¡alis, nesinaudojęs byloje advokato teisine pagalba, o aplinkybė, kad ieÅ¡kovui teisinę pagalbÄ teikė dvi profesinės sÄ jungos teisininkės, nepatvirtina, jog abi ginčo Å¡alys naudojosi lygiaverte teisine pagalba. Å iuo konkrečiu atveju darbuotojo inicijuotas darbo ginčas darbdavės požiÅ«riu nebuvo itin sudėtingas, nebuvo analizuojami sudėtingi teisės ir fakto klausimai, reikalaujantys daug laiko sÄ naudų, nors bylos apimtis yra nemaža, tačiau dalį esminės ginčo sprendimui bylos medžiagos sudaro teismo iÅ¡reikalauta medžiaga iÅ¡ Darbo ginčų komisijos.

Pažymėtina, kad tam tikra dalis atsakovės pateiktos į bylÄ medžiagos dubliuoja darbo byloje esančiÄ medžiagÄ ir nagrinėjamu atveju yra perteklinė, taip nepagrįstai padidinant byloje pralaimėjusios Å¡alies patirtinas iÅ¡laidas. Be to, Å iaulių apylinkės teisme nagrinėjamos ir kitos civilinės bylos tarp tos pačios atsakovės ir kitų bendrovės vairuotojų, Å¡iose bylose atsakovei atstovauja tas pats advokatas, įvertindamas teikiamas teisines paslaugas atitinkamomis sumomis. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad yra pagrindas taikyti atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų ribojimo principÄ , taip užtikrinant teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų įgyvendinimÄ (CPK 3 str. 1 d.), užkertant keliÄ situacijai, kai darbo ginÄÄ inicijavęs darbuotojas, kurio ieÅ¡kinys atmestas, patirtų neadekvačių neigiamų procesinių iÅ¡laidų.

Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų 2 punktu bei atsižvelgiant į Å¡ios bylos sudėtingumÄ , teisinių žinių, reikalingų pateiktam atsiliepimui į ieÅ¡kinį suraÅ¡yti bei atsakovę konsultuoti ir atstovauti byloje bei Darbo ginčų komisijoje, pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra neproporcingai didelė, todėl atsakovės praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡laidos, susijusios su dokumentų kopijavimu, pripažintinos bÅ«tinomis ir pagrįstomis, nes minėtus dokumentus iÅ¡reikalauti prašė pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu ir jų tokį kiekį pateikti per EPP neįmanoma, todėl buvo leista teikti popierine forma, jų neskanuojant ir nekeliant į elektroninę sistemÄ , tačiau, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažintina ir atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str.). IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.), 1,68 Eur yra mažesnės už LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290 nustatytÄ minimaliÄ (3 Eur) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl jos iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies nepriteisiamos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovei UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, juridinio asmens kodas 175700829, iÅ¡ ieÅ¡kovo R.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkių Å¡imtų eurų, 00 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                Asta ČebatoriÅ«tė