2025-11-19 Nr. AB-19624-3-61-3-04765-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1270-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04765-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų turtas“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statybų turtas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Agentūra) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų turtas“ (toliau – ir atsakovas) 199 997,22 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2025 m. spalio 22 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – turto areštą atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms 199 997,22 Eur sumai, šį areštą įregistruojant valstybės įmonės Registrų centro Turto arešto aktų registre. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, jog prašoma priteisti skolos suma yra didelė, todėl kyla rizika, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas arba gali kilti sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi: 1) priėmė pareiškėjo prašymą; 2) įpareigojo atsakovą per 20 kalendorinių dienų nuo prašymo nuorašo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą, rašytinius įrodymus, kuriais grindžiamas atsikirtimas, jei su prašymo reikalavimais nesutinkama bei pateikti nuomonę dėl bylos vedimo tvarkos; 3) išaiškino, kad apmokėjus įsiskolinimą (ar dalį įsiskolinimo) po bylos iškėlimo, ginčo šalys įpareigojamos iki teismo posėdžio pradžios teismui pateikti įrodymus apie įsiskolinimo (ar jo dalies) sumokėjimą; 4) tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – areštavo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Statybų turtas“ (toliau – ir atsakovas) turtą 199 997,22 Eur dydžio sumai, taikant: kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą; ir/arba atsakovo nekilnojamojo daikto areštą.

Teismas pažymėjo, kad ginčo dalykas yra susijęs su Europos Sąjungos parama bei su jos susigrąžinimu dėl netinkamo projekto įgyvendinimo, o pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštu reikalavimu dėl 199 997,22 Eur skolos priteisimo. Teismas nurodė, kad pateikti duomenys sudaro pakankamą pagrindą daryti prielaidą, jog gali kilti grėsmė, jog lėšos gali būti panaudotos ne pagal paskirtį, tuo padarant žalą valstybės biudžetui.

III. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmesti.

Atsakovo teigimu, pats pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodo tik tiek, kad „pareiškėjo nuomone“ nagrinėjamu atveju susigrąžintina paramos suma yra akivaizdžiai didelė, todėl kyla rizika, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomu ir dėl to padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Be to, pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja didelė tikimybė, kad bus siekiama nuslėpti turimą turtą ar bus imtasi kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas elgiasi ar elgsis nesąžiningai, bandys slėpti turtą ir pan., tad toks pareiškėjo nurodymas yra visiškai nepagrįstas.

Atsakovas nurodo, kad 2024 m. finansiniai rodikliai patvirtina jo mokumą ir stabilumą: nuosavas kapitalas siekia 544 694 Eur (2023 m. – 523 972 Eur), turtas – 567 003 Eur, iš jų 141 523 Eur ilgalaikis; įmonė neturi skolų valstybės biudžetui ir prieš ją nėra bylų dėl skolų priteisimo, todėl nėra realios rizikos, kad būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų perteklinės ir neproporcingos, nepagrįstai trikdančios įprastą veiklą.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog susigrąžintina paramos suma yra akivaizdžiai didelė, turint omenyje tai, jog nurodyta suma yra valstybės biudžeto lėšos ir Europos Sąjungos paramos lėšos, t. y. padaryta konkreti žala valstybės bei Europos Sąjungos finansiniams interesams. Šiuo atveju pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones 199 997,22 Eur dydžio sumai, taigi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės yra adekvačios, proporcingos ir atitinka interesų pusiausvyrą. Pareiškėjo vertinimu, pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti efektyvios ir pakankamos teismo sprendimo vykdymui užtikrinti.

Pareiškėjas paaiškina, jog kaip ir nurodyta pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendime Nr. SKP-350 „Dėl skirtos paramos sumos sumažinimo ir paramos sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas) atsakovas nepasiekė „UAB „Statybų turtas“ veiklos plėtra II“ projekto (toliau – ir Projektas) priežiūros rodiklių, neišlaikė projekto atrankos kriterijaus ir 4 darbo vietų, kurias privaloma išlaikyti pagal skirtą paramos sumą. Pareiškėjo vertinimu, tai parodo, kad atsakovas įdarbino darbuotojus tik siekdamas gauti paramą, nes iš karto po to darbuotojų pradėjo mažėti. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad egzistuoja pagrįsta rizika, jog be reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo gali būti apsunkintas arba neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas.

Pareiškėjo vertinimu, teismas tinkamai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalies, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo reikalavimo suma yra labai didelė ir netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta didelė žala, prarasta reikšminga Europos Sąjungos paramos dalis, todėl yra pagrindas taikyti atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą 199 997,22 Eur sumai.

Atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodydamas, kad nėra jokių įrodymų, jog atsakovas elgtųsi nesąžiningai ir bandytų slėpti turtą, todėl nėra įrodyta ir pagrįsta reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlyga, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų, o pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nutartyje visiškai nepagrįsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2019 m. gruodžio 30 d. pateikė Agentūrai paraišką Nr. 19VK-KV-19-1-11706-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles, taikomas 2018 metais pateiktoms paraiškoms. 2020 m. rugpjūčio 20 d. Agentūra ir atsakovas pasirašė paramos sutartį Nr. 19VK-KV-19-1-11706-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). Paramos gavėjas projektą įgyvendino trimis etapais. Pirmasis mokėjimo prašymas pateiktas 2020 m. lapkričio 30 d., 2021 m. kovo 10 d. išmokėta 68 380,93 Eur paramos suma. Antrasis mokėjimo prašymas pateiktas 2021 m. gegužės 29 d., 2021 m. liepos 28 d. išmokėta 58 700,88 Eur paramos suma. Trečiasis mokėjimo prašymas pateiktas 2021 m. gruodžio 30 d., 2022 m. kovo 7 d. išmokėta 72 915,41 Eur paramos suma. Iš viso paramos gavėjui išmokėta 199 997,22 Eur paramos suma. Agentūra 2025 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-350 „Dėl skirtos paramos sumos sumažinimo ir paramos sutarties nutraukimo“, kuriuo nuspręsta taikyti 199 997,22 Eur (100 proc. paramos sumažinimo) sankciją, nutraukiant Paramos sutartį.

Pareiškėjas būtinybę taikyti atsakovo turto areštą grindė tuo, kad susigrąžintina paramos suma yra akivaizdžiai didelė, todėl kyla rizika, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomu ir dėl to padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Pareiškėjo nuomone, prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga, nes ja siekiama apsaugoti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos finansinius interesus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei ginčo šalių argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumo ir proporcingumo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo, kuriam teko pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, nurodyti argumentai, kuriais jis grindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepagrindžia neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo grėsmės realumo. Nagrinėjamu atveju nepateikti į bylą įrodymai, patvirtinantys, kad siekiama susigrąžinti suma atsakovui yra didelė, kad atsakovas yra nemokus ar gali tapti nemokus, imtis veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl pareiškėjo argumentai pripažintini deklaratyviais ir neįrodytais, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-538-1188/2024, 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-411-520/2024).

Vertinant Agentūros argumentus, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja didelė tikimybė, jog bus siekiama nuslėpti turimą turtą ar bus imtasi kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, pažymėtina, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui reikšminga ne tik siekiama susigrąžinti suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų ir konkrečių duomenų apie tolesnius atsakovo atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, nesuderinamus su sąžiningo elgesio standartu reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kontekste, duomenų apie atsakovo finansinę būklę, pavyzdžiui, duomenų iš viešųjų registrų apie atsakovo turimą turtą, įsiskolinimus, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas yra nemokus ar gali tapti nemokus, imtis veiksmų, dėl kurių gali kilti neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo rizika. Byloje nėra duomenų apie įsiteisėjusius teismo sprendimus, kuriais atsakovo veiksmai nagrinėjamos bylos kontekste buvo pripažinti nesąžiningais. Pareiškėjas tik prielaidomis grindžia bei abstrakčiai nurodo, jog egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju duomenų, patvirtinančių akivaizdų atsakovo nesąžiningumą, nėra pateikta.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių yra nepakankamai motyvuota, nes teismas apsiribojo ABTĮ 70 straipsnio nuostatų perfrazavimu ir abstrakčia fraze, jog į bylą pateikti duomenys sudaro pakankamą pagrindą daryti prielaidą, kad grėsmė gali kilti, tačiau neidentifikavo jokių konkrečių įrodymų, kuriais pagrįstų jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl netinkamai įvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusias individualias faktines aplinkybes ir pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, o tikrinama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų turtas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo panaikinti.

Pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius