696f0918-9ef3-4a80-8d2e-e1f6006c84fa · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėja Eugenija Morkūnienė                                                  Civilinė byla Nr. 2A-61-159/2010Teisėja Elena Pauliukienė                                                           Procesinio sprendimo kategorija                                             30.10; 121.21 (S)                                                                                                                                        KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2010 m. sausio 20 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovei E. Š., jos atstovei advokatei Onai Kapliauskaitei, atsakovo V.

A. Ž. atstovei advokatei Viktorijai Perepiolkinai, vieÅ¡ame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. A. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-580-122/2009 pagal ieÅ¡kovės E. Å . patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui V. A. Ž. dėl atsisakymo duoti sutikimÄ statybos leidimui gauti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovė E. Å . 2008 m. birželio 18 d. teismui pateikė ieÅ¡kinį dėl savininko teisių gynimo, 2008 m. gruodžio 8 d. patikslino ieÅ¡kinį.

Vadovaudamasi CK 1.5 str. 2 d., 4.37 str. 1 d., STR 1.01.07:2002., ieÅ¡kovė teismo prašė leisti jai įstatymų nustatyta tvarka, be atsakovo V. A. Ž. sutikimo, pateikti projekto vadovo architekto N. B. parengtÄ Å«kinio pastato (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), techninį projektÄ statybos leidimui gauti ir iÅ¡ atsakovo priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė E. Å . yra 0,0983 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtė, nuosavybės teise jai priklauso 181/983 dalys, kiti bendraturčiai yra E. V., B.

P. ir V. K. Pagal projekto vadovo N. B. parengtÄ Å«kinio pastato techninį projektÄ nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje nutarė pasistatyti Å«kinį pastatÄ . Suprojektuotas statinys nesudėtingas. Pagal STR 1.01.07:2002 jo projektÄ bÅ«tina suderinti su kaimyninių sklypų savininkais ir gauti statybos leidimÄ . Žemės sklypo bendraturčiai sutinka, kad bÅ«tų pradėti statybos darbai, tai patvirtina prie Å«kinio pastato projekto pridėtas sÄ raÅ¡as su jų paraÅ¡ais. Pradėti statybos darbus neprieÅ¡taravo prie namo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdantys žemės sklypÄ gyventojai:

S. C., S. K., B. M. ir O. P.IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis, ant kurios numatyta statyti Å«kinį pastatÄ , taip pat ribojasi su kaimynui – atsakovui V. A. Ž. priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). BÅ«tina gauti atsakovo V. A. Ž. sutikimÄ , nes Å«kinis pastatas bus statomas ant ieÅ¡kovės ir atsakovo žemės sklypų ribos. IeÅ¡kovei E. Å . nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra nedidelis, todėl negalės statyti Å«kinį pastatÄ kitoje vietoje.

SuprojektuotÄ Å«kinį pastatÄ numatyta statyti toje pačioje vietoje, kurioje ir anksčiau buvo Å«kinis pastatas, tai patvirtina pateikti planai, patalpų plotų eksplikacijos, sutartis, fotonuotraukos. Atsakovas V. A. Ž. sutikimo neduoda, motyvuodamas tuo, kad pastatas įeina į jo žemę. Pakvietus matininkus paaiÅ¡kėjo, kad atsakovo anksčiau pastatytas vienas Å«kinio pastato kampas pažeidžia ne atsakovo, o ieÅ¡kovės žemės sklypo ribas. Tai patvirtina 2008 m. gegužės 22 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo atliktas žemės sklypo projektas, jame nurodytos žymos, kad atsakovo statinys 19 cm įeina į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ .

Tai patvirtina, kad atsakovo statinys pažeidžia ieÅ¡kovės, kaip savininkės, interesus.Prie namų valdos esantys nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai yra nedideli, todėl kiekvienas savininkas nori jį kuo racionaliau iÅ¡naudoti. PrieÅ¡ kelerius metus atsakovas taip pat pasistatė ant ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos, netgi iÅ¡ dalies apie 19 cm jÄ pažeisdamas, Å«kinį pastatÄ , jame įrengtas patalpas naudoja gyvenamajai paskirčiai. Atsakovui priklausančiame pastate įmontuotas projekte nenumatytas langas, pro jį vaizdas atsiveria į ieÅ¡kovės kiemÄ .

GeranoriÅ¡kai buvo susitarta, kad ieÅ¡kovė neprieÅ¡taraus kaimyno statyboms, o kaimynas V. A. Ž., ieÅ¡kovei turint bÅ«simo pastato techninį projektÄ , duos sutikimÄ jį statyti. Atsakovo V. A. Ž. atsisakymas leisti statyti Å«kinį pastatÄ yra nepagrįstas. IeÅ¡kovė E. Å ., neturėdama atsakovo sutikimo, negali įstatymų nustatyta tvarka suderinti paruoÅ¡to projekto ir pradėti statybų. Tokiu apribojimu yra pažeidžiamos ieÅ¡kovės, kaip sklypo savininkės, teisės ir teisėti interesai.

IeÅ¡kovė jaučiasi apgauta, nes atsakovui pareiÅ¡kus norÄ statyti pastatÄ ant savo žemės sklypo ribos, ji geranoriÅ¡kai sutiko, nes atsakovas norėjo iÅ¡saugoti didesnį kiemÄ (fotonuotraukos pridedamos). Pradėdama statyti pastatÄ pagal įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , laikantis statybos procesÄ reglamentuojančių teisės aktų suderintÄ ir patvirtintÄ projektÄ bei jį pradėjusi eksploatuoti, ieÅ¡kovė kaimyno interesų nepažeis (t. 1, b. l. 3–4, 124–126).Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį visiÅ¡kai tenkino.

Pripažino ieÅ¡kovei E. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), įstatymų nustatyta tvarka teisę be V. A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), sutikimo pateikti projekto vadovo architekto N. B. parengtÄ Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), techninį projektÄ statybos leidimui gauti. Priteisė iÅ¡ atsakovo V. A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 1 856 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei E. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), ir 26,20 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Å alių paaiÅ¡kinimais ir jų pateiktais įrodymais nustatė, kad ginčas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo atsirado, norint ieÅ¡kovei perplanuoti Å«kio pastatÄ , t. y. jį iÅ¡plėsti. Atsakovas, bÅ«damas kaimynu, jų žemės sklypai ribojasi, atsisakė ieÅ¡kovei duoti sutikimÄ , nors atsakovas, gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovės sutikimÄ , statinius pasistatė, valdo juos ir naudojasi, nors dar nėra jų įteisinęs. Atsakovas neprieÅ¡tarautų dėl ieÅ¡kovės Å«kinio pastato statybos tik tada, jeigu statinys stovėtų kitoje vietoje ir jeigu nepažeistų jo teisėtų interesų.Kaimynams vienas kitam nedavus sutikimo, jų pastatytų statinių nuosavybės, žemės dalių nustatymo (tikslinimo), projektavimo sÄ lygų derinimo klausimų nebÅ«tų galima iÅ¡spręsti be kitų pagalbos.

IeÅ¡kovės į bylÄ pateiktas projektas įrodo, kad norima pertvarkyti Å«kinį pastatÄ kvalifikuotai, Å¡iuolaikiÅ¡kai ir tinkamai padedant sričių specialistams. Nuosavybė yra socialinis institutas ir ji negali tarnauti vien savininko interesams, ignoruojant kitų savininkų teisėtus interesus. Jeigu vieno asmens nuosavybės teisė yra kliÅ«tis kitiems asmenims naudotis savo nuosavybės teise, tai vieÅ¡asis interesas reikalauja, kad tokio savininko teisė bÅ«tų protingai ribojama (CK 1.5, 4.37, 4.39, 4.46, 4.99 straipsniai).Bendraturčio sutikimas turi bÅ«ti gaunamas jau projektavimo metu.

PasiÅ«lymas pakeisti patalpų paskirtį, rekonstruoti, remontuoti patalpas ar statyti naujÄ statinį turi bÅ«ti aptartas su bendraturčiais iki projektavimo sÄ lygų iÅ¡davimo. Jiems turi bÅ«ti pateiktas statybos ar rekonstravimo projektas (reikiamais atvejais namo aplinkos pakeitimo schema). Projekte (schemoje) turi bÅ«ti nurodyti esminiai objekto pertvarkymo duomenys (vieta, aukÅ¡tis, plotis ir pan.), pakankami bendraturčiams nuspręsti, ar jų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, ar iÅ¡lieka galimybė patekti į valstybės ir visuomenės tvarkomus vieÅ¡uosius kelius, ar įmanoma naudotis kitais reikalavimais pagal Statybos įstatymo 4 straipsnį.

Nors atsakovas manė, kad davus sutikimÄ norimai statybai, jo interesai bus pažeisti, nes ieÅ¡kovės statinys užstos saulę iÅ¡puoselėtam rožynui, ieÅ¡kovės bÅ«simasis Å«kinės paskirties namas kliudys ir niokos jo pastatytus statinius, naudos jo žemės sklypo dalį bei dėl ieÅ¡kovės chuliganiÅ¡kų veiksmų nebus galimi draugiÅ¡ki kaimynų santykiai, teismas konstatavo, kad leistinomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis remdamasis neduoda ieÅ¡kovei sutikimo dėl jos ir jos Å¡eimos narių charakterio bruožų bei tai, kad rožynui bus maža saulės ar darys atsakovo turtui žalÄ (CPK 178, 200 straipsniai), ir padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nepagrįstai atsisako duoti ieÅ¡kovei sutikimÄ statybai, nes nepriklausomai nuo to, kaip ieÅ¡kinyje suformuluotas ieÅ¡kovės reikalavimas, pažeista teisė gali bÅ«ti apginta ginčijamÄ teisę pripažįstant (C K 1.138 straipsnis).Teismo sprendimas neatstoja leidimo statybai, tiesiogiai nesuteikia teisės vykdyti statybos darbus, o turi bÅ«ti pateikiamas atitinkamai statybos priežiÅ«ros įstaigai leidimo statybai iÅ¡davimui.

Jis nėra priverstinai vykdomas, bet paÅ¡alina kliÅ«tį atitinkamai statybos priežiÅ«ros įstaigai iÅ¡duoti leidimÄ statybai tuo atveju, kai bendraturtis sutikimo neduoda. Jeigu atsisakoma iÅ¡duoti leidimÄ statybai esant tokiam teismo sprendimui, tai atitinkamos institucijos veiksmai gali bÅ«ti ginčijami Administracinių bylų teisenos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 186–188).Atsakovas V. A. Ž. 2009 m. birželio 11 d. pateikė apeliacinį skundÄ . Juo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, nes teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes bei netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas (CK 4.99 straipsnis, Statybos techninis reglamentas (STR 1.01.07:2002.) „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“). Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad nuosavybės teise priklausančioje dalyje ji nori pasistatyti Å«kinį pastatÄ , kad statinys priklausys nesudėtingų statinių kategorijai.

Statybos techniniame reglamente (STR 1.01.07:2002.) „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nurodyta, kad II grupės nesudėtingiems statiniams rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektÅ«ros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, statiniui nereikalingas statybos leidimas, vietoj jo reikalingas raÅ¡tiÅ¡kas valstybės tarnautojo pritarimas. Å io reglamento pastabose nurodyti minimalÅ«s atstumai nuo pastatų iki kaimyninio sklypo ribos turi bÅ«ti:1) 3 m – statytojo sklypo Å¡iaurinėje pusėje (tarp (>)315° ir (<)45°);2) 2 m – statytojo sklypo rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°)pusėse;     3) 1 m – statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp (>)135° ir (<)225°).Å iuos atstumus galima sumažinti iki 1 m (ar blokuoti pastatus ant sklypų ribos), tik turint raÅ¡ytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimÄ (raÅ¡ytinį susitarimÄ ).Teismas sprendime klaidingai nurodė, jog norima pertvarkyti Å«kinį pastatÄ , nes iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų projektinių dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovė stato naujÄ statinį.

Prie ieškinio pridėtas techninis projektas neabejotinai yra naujo ūkinio pastato statyba.Teismo sprendime taip pat nurodyta, kad bendrasavininkio sutikimas turi būti gaunamas jau projektavimo metu, tačiau apeliantas V. A. Ž. yra tik kaimyninio sklypo savininkas, nėra ieškovės bendraturtis. Apeliantas kaip savininkas nesutinka sumažinti statybų techniniame reglamente (STR 1.01.07:2002) numatytus atstumus nuo projektuojamo statinio, nes dar nepradėjus tvarkyti naujo statinio techninės dokumentacijos, prie jo ūkinio pastato išorinės sienos, neturint nei savivaldybės įgalioto asmens, nei jo leidimo, ieškovė buvo išpylusi juostinius pamatus, neteisingai, be deformacinių siūlių, juos įrengė, todėl net nepradėjus statyti statinio jau sutrūko apelianto ūkinio pastato sienos, be jo žinios buvo sugadintas ir ūkinio pastato fasadas iš kaimynų pusės – iškalta išilginė siūlė.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendime nurodytais nepagrįstais teiginiais, kad apeliantas atsisako duoti sutikimÄ statyboms ir kad jis, kaip bendraturtis, ginčija galimo statytojo – ieÅ¡kovės – teisę statyti, nes apeliantas savininko teisių statytis neriboja, tik gina savo teisėtus interesus ir neleidžia statinio statyti arčiau kaip nurodyta Statybų techniniame reglamente (STR 1.01.07:2002).Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja savininko teisių apsaugÄ . CK 4.99 straipsnyje numatyta, kad žemės savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose sklypuose nebÅ«tų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi iÅ¡saugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamÄ prielaidÄ , kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas padarys neigiamÄ , neleistinÄ poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo.

Pirmosios instancijos teismui apeliantas pateikė fotonuotraukas, kad ieÅ¡kovei net nepradėjus statyti naujo statinio, o tik iÅ¡liejus pamatus, įtrÅ«ko sienos, tačiau teismas į apelianto nurodomas ir įrodymais pagrįstas aplinkybes neatsižvelgė, jų neįvertino. Teismas sprendime apelianto – kaimyninio sklypo savininko – statusÄ klaidingai sutapatino su bendraturčio statusu, todėl dėl Å¡ių klaidingų iÅ¡vadų ir motyvų pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, pripažino ieÅ¡kovei teisę be apelianto sutikimo pateikti projekto vadovo parengtÄ Å«kinio pastato techninį projektÄ statybos leidimui gauti (t. 2, b. l. 3–4).IeÅ¡kovė E. Å . 2009 m. liepos 9 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo V.

A. Ž. apeliacinį skundÄ . Juo praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti, nes teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo visus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nepagrįstai atsisako duoti sutikimÄ statybai, ieÅ¡kinys įrodytas byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga, todėl patenkintas. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes bei netinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė materialinės teisės normas (CK 4. 99 straipsnis, Statybos techninis reglamentas (STR 1.01.07:2002) „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“).1998 m. lapkričio 27 d. ieÅ¡kovė E. Å . nusipirko gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), butÄ ir 41/100 Å«kio pastato dalis.

Tai patvirtina byloje pateikta sutartis, sklypo planai, patalpų plotų eksplikacijos, kadastro duomenys. Ūkio pastatas namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtas i;m, 3I'm, 3l'ž. Planuose aiÅ¡kiai matyti buvusi iÅ¡tisinė linija per visÄ sklypÄ iki pat kaimyninio sklypo ribos. 2004 m. kovo 31 d. užfiksuoti kadastro duomenys, juose nurodyta, kad Å«kinis pastatas 31'ž fiziÅ¡kai pažeistas, (nes buvo pradėtas griauti). 2004 m. gegužės 20 d. statinių iÅ¡dėstymo plane neliko pažymėjimo iki ribos per visÄ sklypÄ , nes ta Å«kio pastato dalis jau buvo nugriauta.

Toje vietoje, kur buvo pamatai iki sklypo ribos, tik juos praplečiant, nutarta pasistatyti Å«kinį pastatÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina pateikti projektiniai dokumentai. Prie techninio projekto pridėta UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2007 m. topografinė nuotrauka. Joje punktyrine linija aiÅ¡kiai pažymėta pamatų vieta, kuri ribojasi su kaimyninio sklypo riba. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė nori perplanuoti Å«kio pastatÄ , t. y. jį iÅ¡plėsti.

Ūkinio pastato techninį projektÄ bÅ«tina suderinti ir su žemės sklypo bendraturčiais, ir su kaimyninių sklypų savininkais. IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis ribojasi su apeliantui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, todėl bÅ«tinas ir jo sutikimas. BÅ«tent taip teismas sprendime ir nurodė. Byloje pateikti suderinimai su kitais bendraturčiais ir kaimyninių sklypų savininkais, iÅ¡skyrus atsakovÄ . Teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad bendraturčio sutikimas turi bÅ«ti gaunamas jau projektavimo metu ir nurodė, kad atsakovas, bÅ«damas kaimynu (ribojasi žemės sklypai), atsisakė ieÅ¡kovei duoti sutikimÄ , nors iÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad jis, gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovės sutikimÄ , statinius pasistatė, valdo juos ir naudojasi, nors dar nėra jų įteisinęs.Atsakovas sutikimo neduoda ir kiekvienÄ kartÄ nurodo vis kitus nesutikimo motyvus.

IÅ¡ pradžių teigė, kad ieÅ¡kovės numatomas statyti pastatas įeina į jo žemę, tačiau matininkai tokį teiginį paneigė. PaaiÅ¡kėjo, kad prieÅ¡ingai, atsakovo statinys įeina į ieÅ¡kovės žemės sklypo ribas, todėl jas reikės tikslinti. Vėliau nurodė kitus motyvus – neva kad ieÅ¡kovė chuliganiÅ¡kai elgiasi, yra neprognozuojama, keikia Å¡eimÄ , rožynui bus maža saulės, darys jo turtui žalÄ , tačiau tokių aplinkybių neįrodė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Atsiliepime nurodė, kad neduoda sutikimo dėl to, kad statomas statinys bus aukÅ¡tesnis už jo statinį prie sklypo ribos ir uždengs langÄ , tačiau pateiktame projekte aiÅ¡kiai matyti, kad taip nėra. 2008 m. lapkričio 13 d. atsakovas pateikė skundÄ PrieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriui ir nurodė, kad ieÅ¡kovė pažeidė prieÅ¡gaisrinius saugos reikalavimus. Gavęs atsakymÄ , jog prieÅ¡gaisrinių saugos taisyklių reikalavimų pažeidimai nenustatyti, pateikė reikalavimus dėl prieÅ¡gaisrinių atstumų, įrodžius, kad nurodyti prieÅ¡gaisriniai atstumai gali bÅ«ti neiÅ¡laikomi, jei pastatai atribojami prieÅ¡gaisrinėmis sienomis (pateiktame techniniame projekte tokios sienos numatytos), pateikė statinių iÅ¡dėstymo gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimus.

Tačiau Å¡is reikalavimas gali bÅ«ti netaikomas, gavus gretimo sklypo savininko sutikimÄ .Atsakovo V. A. Ž. pastatas suprojektuotas ir pastatytas ant A. Å . žemės sklypo ribos ir be minimalių tame pačiame STR 1.01.07:2002 nurodytų atstumų nuo ieÅ¡kovės sklypo. Su atsakovu buvo susitarta, kad ieÅ¡kovė neprieÅ¡taraus kaimyno statyboms, o ir jis, ieÅ¡kovei turint bÅ«simo pastato techninį projektÄ , sutiks. Å iÄ aplinkybę patvirtina atsakovo atstovės 2007 m. gegužės 17 d. skundas – praÅ¡ymas, jame pripažįsta, kad ieÅ¡kovė ketino ateityje statytis garaÅ¾Ä .

Statant Å«kio pastatÄ , atsakovas nukrypo nuo parengto ir suderinto projekto, Å«kiniame pastate įsikÅ«rė patogiai, faktiÅ¡kai įrengtas patalpas naudoja gyvenamajai paskirčiai. IeÅ¡kovė kaimynui nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, todėl buvo įsitikinusi, kad taip elgsis ir atsakovas. Atsakovas žadėjo duoti sutikimÄ , jeigu bus įvykdytos 8–iuose punktuose nurodytos sÄ lygos, jos buvo pateiktos raÅ¡tu, nes jo nurodymu buvo užpiltas veikiantis Å¡ulinys, iÅ¡pilti pamatai, užmÅ«rytas tarpas tarp esamo ir bÅ«simo statinio, o dabar teigia, kad Å¡iais veiksmais ieÅ¡kovė pažeidžia jo interesus.Apeliantas nurodo, kad neprieÅ¡tarauja dėl kitos vietos pasirinkimo, tačiau sklype nėra kur kitur statyti.

Taip pat teigia, jog neprieÅ¡taraus statyboms, jeigu nepažeis jo interesų. Teismas pagrįstai nurodė, kad sprendimas neatstoja leidimo statybai, tiesiogiai nesuteikia teisės vykdyti statybos darbus, turi bÅ«ti pateikiamas atitinkamai institucijai. PatikrinimÄ , ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentÄ ), atliks statybos techniniame reglamente (STR 1.01.07: 2002) „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nurodytas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektÅ«ros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, todėl atsakovo interesai nebus pažeisti (t. 2, b. l. 8–10).

Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.IÅ¡ į bylÄ pateikto projekto vadovo architekto N. B. parengto Å«kinio pastato techninio projekto architektÅ«rinės dalies aiÅ¡kinamojo raÅ¡to nustatyta, kad 73,92 kv. m 7,23 m aukščio Å«kinį pastatÄ su virÅ¡ dalies pastato įrengiama mansarda planuojama statyti ieÅ¡kovei E. Å . nuosavybės teise priklausančiame 181/983 žemės sklype, viso žemės sklypo plotas – 983 kv. m, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., Å¡iaurinėje dalyje.

Ūkinio pastato dvi sienos ribosis su sklypo ribomis bei Å¡alia esančiomis kaimyninių pastatų sienomis. Susijungę pastatai sudarys vientisÄ pastatų grupę. Projektuojamas pailgos formos Å«kinis pastatas, dvi pastato kraÅ¡tinės ribosis su sklypo ribomis ir vietomis jungsis su kaimyniniais pastatais per projektuojamÄ ugniasienę (t. 1, b. l. 6–21). Ä®vertinus į bylÄ pateiktus minėtus raÅ¡ytinius įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovės E. Å . projektuojamas statyti Å«kio pastatas priskiriamas II grupės nesudėtingiems statiniams, todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovo V.

A. Ž. apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad Statybos techniniame reglamente (STR 1.01.07:2002) „Nesudėtingų (tarp jų laikini) statiniai“ nurodyta, kad II grupės nesudėtingiems statiniams rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, statiniui nereikalingas statybos leidimas, vietoj jo reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas, ir kad Statybos techninio reglamento (STR 1.01.07:2002) 1 priedo pastabose nurodyti minimalūs atstumai nuo pastatų iki kaimyninio sklypo ribos turi būti:1) 3 m – statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>)315° ir (<)45°);2) 2 m – statytojo sklypo rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°)pusėse;3) 1 m – statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp (>)135° ir (<)225°).

Å iuos atstumus galima sumažinti iki 1 m (ar blokuoti pastatus ant sklypų ribos), tik turint raÅ¡ytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimÄ (raÅ¡ytinį susitarimÄ ).Teisėjų kolegija, remdamasi pirmosios instancijos teisme duotais Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir jų pateiktais į bylÄ Ä¯rodymais, konstatuoja, kad ginčas tarp ieÅ¡kovės E. Å ., gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. A. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), kilo atsakovui atsisakius duoti sutikimÄ ieÅ¡kovei ant žemės sklypų ribos, nesilaikant Statybos techniniame reglamente (STR 1.01.07:2002) 1 priedo pastabose nurodytų minimalų atstumų nuo pastatų iki kaimyninio sklypo ribos, statyti projektuojamÄ Å«kinį pastatÄ ant ieÅ¡kovės E. Å . ir kaimyno V.

A. Ž. žemės sklypų ribos, ieÅ¡kovei įsitikinus, kad pagal ankstesnį susitarimÄ ir atsakovas V. A. Ž. taip pat duos sutikimÄ ieÅ¡kovei E. Å . suprojektuotÄ pastatÄ statyti ant A. Å . žemės sklypo ribos, nes ieÅ¡kovė E. Å . neprieÅ¡taravo kaimyno V. A. Ž. Å«kio pastato statyboms, nors statant buvo nukrypta nuo parengto ir suderinto projekto, Å«kiniame pastate įrengtos gyvenamosios patalpos.Apeliantas V. A. Ž. apeliaciniame skunde teigia, kad jis neriboja savininko teisės statyti, tačiau gina savo teisėtus interesus ir apskritai neleidžia statyti statinio arčiau kaip nurodyta Statybų techniniame reglamente (STR 1.01.07:2002).IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas V.

A. Ž. nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nurodė ne vienÄ atsisakymo duoti sutikimÄ E. Å . statybos leidimui priežastį, t. y.

1) kad ieškovės numatomas statyti pastatas įeina į jo žemę;

2) kad ieškovė dėl chuliganiško elgesio yra neprognozuojama;

3) kad statinys darys jo turtui žalÄ , bus per mažai saulės rožynui;

4) kad statomas statinys bus aukÅ¡tesnis už jo statinį prie sklypo ribos ir uždengs langÄ ; 5) 2008 m. lapkričio 13 d. skunde PrieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriui nurodė, kad ieÅ¡kovė pažeidė prieÅ¡gaisrinius saugos reikalavimus, gavęs atsakymÄ , kad nenustatyti prieÅ¡gaisrinių saugos taisyklių reikalavimų pažeidimai, pateikė reikalavimus dėl prieÅ¡gaisrinių atstumų.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas atsakovo atsisakymo duoti sutikimÄ E. Å . statybos leidimui priežastis ir sprendime padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas, kad leistinomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis remdamasis neduoda ieÅ¡kovei sutikimo dėl jos ir jos Å¡eimos narių charakterio bruožų bei tai, kad rožynui bus maža saulės ar darys atsakovo turtui žalÄ (CPK 178, 200 straipsniai) ir kad atsakovas nepagrįstai atsisako duoti ieÅ¡kovei sutikimÄ statybai, nes nepriklausomai nuo to, kaip ieÅ¡kinyje suformuluotas ieÅ¡kovės reikalavimas, pažeista teisė gali bÅ«ti apginta ginčijamÄ teisę pripažįstant   (C K 1.138 straipsnis).Esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iki galo ir visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo.

Nors bylÄ nagrinėjęs teismas sprendime atsakovÄ V. A. Ž. įvardijo kaip bendraturtį, o ne kaimyninio sklypo savininkÄ ir sprendime nurodė, kad norima pertvarkyti Å«kinį pastatÄ , tačiau tokios teismo sprendimo nuorodos vertintinos raÅ¡ymo apsirikimais (CPK 276 straipsnis). Nustatyta, kad ieÅ¡kovės E. Å . interesams apeliacinėje instancijoje atstovavo adv. O. Kapliauskaitė. IÅ¡ pinigų priėmimo kvito Nr. 532906 matyti, kad 2009 m. liepos 9 d. E. Å . sumokėjo adv. O. Kapliauskaitei 500 Lt už dokumento suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ (t. 2, b. l. 13–14).

IeÅ¡kovės E. Å . patirtos iÅ¡laidos už advokatės O. Kapliauskaitės suteiktÄ teisinę pagalbÄ apeliacinėje instancijoje priteistinos iÅ¡ atsakovo V. A. Ž., atmetus jo apeliacinį skundÄ (302 straipsnis, 93 straipsnio 4 dalis).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo V. A. Ž. 500 Lt E. Å . už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                                                  Eugenija Morkūnienė Kolegijos teisėjai                                                                                       Savinijus Katauskas              Bronius Valius