696ddfb2-8845-4974-bd1d-b0ec8e27e7df · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-404-260/2014,Proceso Nr. 2-05-3-16328-2011-4,Procesinio sprendimo kategorijos:42.3; 45.2; 99.4; 114.4; 114.11; 121.14;121.21; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų:Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir ArÅ«no Rudzinsko,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagalatsakovo V.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1122-454/2013 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lytagra“ ieÅ¡kinį atsakovui V. Z. dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. Z. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Lytagra“ dėl sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė, atsakovui pateikus prieÅ¡taravimus dėl teismo įsakymo, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį(b.l. 23–25, t.

I), kuriuo prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovo 20 661,16 Lt skolÄ , 452,84 Lt palÅ«kanas, 10 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2011 m. birželio 9 d. Å¡alys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 596, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo perduoti atsakovui nuosavybės teise naujÄ PrancÅ«zijos firmos „SUIRE“ rotorinę Å¡ienapjovę ROTOGYR PJR 3200, o atsakovas įsipareigojo priimti Å¡ienapjovę ir už jÄ sumokėti 25 000 Lt.

IeÅ¡kovė 2011 m. rugpjūčio 5 d. perdavimo–priėmimo aktu perdavė atsakovui sutarties sÄ lygas atitinkančiÄ Å¡ienapjovę, kuriÄ atsakovas be pastabų priėmė ir pradėjo eksploatuoti, tačiau savo pareigos atsiskaityti nustatytu laiku ir terminais atsakovas neįvykdė. Atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovei 20 661,16 Lt. Kadangi pagal sutarties sÄ lygas nuosavybės teisė į Å¡ienapjovę pirkėjui pereina po tinkamo ir visiÅ¡ko atsiskaitymo už jÄ dienos, Å¡iuo metu Å¡ienapjovė nuosavybėsteise priklauso ieÅ¡kovei, tačiau, kadangi Å¡ienapjovė yra nedalusdaiktas, o dėl atsakovo netinkamos priežiÅ«ros ir eksploatacijos Å¡ienapjovė yra ženkliai apgadinta, jos remonto kaÅ¡tai bÅ«tų didesni nei naujos Å¡ienapjovės kaina, tai ieÅ¡kovės teisėsbus apgintos tik priteisus iÅ¡ atsakovo likusiÄ nesumokėtÄ Å¡ienapjovėskainÄ .Atsakovas atsiliepimu (b.l. 50–52, t.

I) su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, jame nutylimos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė sutarties tinkamai neįvykdė, nes Å¡ienapjovę atsakovui pateikė praleidusi sutartyje nustatytÄ terminÄ , pagamintÄ Lenkijoje, o ne kaip tarėsi Å¡alys – PrancÅ«zijoje, nekokybiÅ¡kÄ . Be to, įsigydamas Å¡ienapjovę atsakovas veikė kaip vartotojas, kadangi Å¡ienapjovę įsigijo asmeniniams ir Å¡eimos poreikiams tenkinti, todėl jam kaip vartotojui turėtų bÅ«ti suteikta papildoma teisinė apsauga.Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu (b.l. 101–103, t.

I) prašė nutraukti tarp Å¡alių 2011 m. birželio 9 d. pasiraÅ¡ytÄ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 596 pripažįstant, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės pažeidė sutarties sÄ lygÄ parduoti kokybiÅ¡kÄ , sutartyje nurodyto gamintojo prekę, ir įpareigoti ieÅ¡kovę grÄ Å¾inti atsakovui sumokėtÄ už Å¡ienapjovę kainos dalį – 4 338,84 Lt, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė pažeidė Å¡alių 2011 m. birželio 9 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas.

IeÅ¡kovė įsipareigojo Å¡ienapjovę pristatyti atsakovui iki 2011 m. liepos 25 d., tačiau pateikė tik 2011 m. rugpjūčio 5 d. Be to, atsiradus Å¡ienapjovės gedimams ir apie juos informavus ieÅ¡kovę, ieÅ¡kovė nesilaikė sutartyje nustatytos tvarkos ir net keletÄ kartų nesurašė defektų akto. Sudarydamas sutartį atsakovas tikėjosi įsigyti PrancÅ«zijoje pagamintÄ , naujÄ , kokybiÅ¡kÄ ir garantinį terminÄ turintį daiktÄ , tačiau atsakovui buvo perduota ne PrancÅ«zijoje, o Lenkijoje pagaminta Å¡ienapjovė.

Be to, sutarties dalykas sutartyje nebuvo pakankamai apibrėžtas, kadangi nebuvo nurodytas Å¡ienapjovės identifikavimo numeris, konkretÅ«s gamintojo duomenys, spalva ir pan., o buvo nurodyta tik markė ir modelis.IeÅ¡kovė atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį (b.l. 113–115, t. I) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad nors pagal sutartį ieÅ¡kovė ir vėlavo pristatyti Å¡ienapjovę, tačiau atsakovas dėl to pretenzijų nereiÅ¡kė, kas leidžia manyti, kad pats atsakovas kelių dienų vėlavimo nelaikė esminiu savo teisių pažeidimu.

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad sutarties dalykas buvo nepakankamai apibrėžtas, kadangi sutartyje buvo nurodytas Å¡ienapjovės pavadinimas, tipas, gamintojas. Identifikavimo numerio objektyviai nebuvo galima nurodyti, kadangi sutarties sudarymo metu Å¡ienapjovė dar nebuvo pagaminta. Perdavimo–priėmimo akte suklysta nurodant kilmės Å¡alį, o pateikti įrodymai patvirtina, kad Å¡ienapjovė pagaminta PrancÅ«zijoje. Atsakovas nereiÅ¡kė pretenzijų dėl Å¡ienapjovės jÄ priimdamas, pradėjo jÄ eksploatuoti, o garantinio aptarnavimo metu paaiÅ¡kėję trÅ«kumai nėra esminiai, ieÅ¡kovė juospaÅ¡alino ir atsakovasdėl to pretenzijų neturėjo.

Defektų aktų nesuraÅ¡ymas negali bÅ«ti laikomas esminiu sutarties pažeidimu, kadangi atitinkama informacija apie defektus buvo pateikta techninio aptarnavimo, remonto atlikimo, detalių ir medžiagų sunaudojimo aktuose. Be to, atsakovas jau pasinaudojo savo teisių gynimo bÅ«du pateikdamas Å¡ienapjovę nustatytiems defektams paÅ¡alinti ieÅ¡kovei, todėl kitas jo teisių gynimo bÅ«das negali bÅ«ti taikomas. IeÅ¡kovė nėra atsakinga už Å¡ienapjovės gedimus, kurie atsirado jÄ netinkamai atsakovui eksploatuojant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu (b.l. 39–43, t. II) ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 20 661,16 Lt skolÄ , 452,84 Lt palÅ«kanas, 10 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2011 m. lapkričio 22 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 633 Lt žyminį mokestį ir 3 388 Lt iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ , valstybei iÅ¡ atsakovo priteisė 26,10 Lt paÅ¡to iÅ¡laidas, susijusias su teismo Å¡aukimų ir procesinių dokumentų įteikimu, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 500 Lt, sumokėtų į teismo depozitinę sÄ skaitÄ už ekspertizės atlikimÄ .

Teismas nustatė, kad Å¡alys 2011 m. birželio 9 d. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 596, pagal kuriÄ 2011 m. rugpjūčio 5 d. perdavimo–priėmimo aktu ieÅ¡kovė perdavė atsakovui Å¡ienapjovę. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, duomenis apie tai, kad atsakovui perduoto tipo Å¡ienapjovės yra gaminamos tik PrancÅ«zijoje, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog tokie patys gaminiai tuo pačiu pavadinimu bÅ«tų gaminami ir Lenkijoje, sprendė, kad atsakovui buvo perduota bÅ«tent ta Å¡ienapjovė, dėl kurios Å¡alys buvo susitarę sutartimi.

Teismas, spręsdamas, ar atsakovui buvo pateikta kokybiÅ¡ka Å¡ienapjovė, nurodė, kad garantiniu terminu paaiÅ¡kėję guolių ir guoliaviečių trÅ«kumai buvo paÅ¡alinti kaip garantiniai, tačiau įrenginio atraminio veleno gedimÄ , dėl kurio taisymo kaÅ¡tų net netikslinga remontuoti Å¡ienapjovę, teismas pripažino įvykusiu dėl netinkamo Å¡ienapjovės naudojimo ar jos naudojimo ne pagal paskirtį. Teismas veleno sulenkimÄ â€žV“ raide laikė mechaniniu pažeidimu, pripažino, kad įrenginio atraminį velenÄ galėjo sulankstyti tvirtesnis už krÅ«mus daiktas ir sprendė, kad įrenginio kokybė atitiko jo sertifikatÄ , o apgadinimai įvyko dėl netinkamo Å¡ienapjovės naudojimo ar naudojimo ne pagal paskirtį.

Teismas nustatė, kad atsakovasyra įregistravęs Å«kininko Å«kį, t. y. jisvykdo veiklÄ , susijusiÄ su verslu, todėl, atsižvelgdamas į Å¡ienapjovės pobÅ«dį, kad ji gali veikti tik prikabinus jÄ prie traktoriaus, sprendė, kad mažai tikėtina, jog atsakovas Å¡ienapjovę įsigijo tik savo kiemo priežiÅ«rai. Teismas nurodė, kad nors atsakovas pateikė žemės sklypo planÄ , kuriame pažymėta kiemo linija, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kiemas iÅ¡siskiria netradiciniais ypatumais, kuriems bÅ«tų reikalingas tokio tipo įrenginys kaip Å¡ienapjovė, kuri skirta profesionaliai veiklai, susijusiai su verslu.

Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog jo teisės yra pažeistos kaip vartotojo ir jo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl Å¡alių sudarytos sutarties nutraukimo pripažįstant, kad ieÅ¡kovė pažeidė sutarties sÄ lygÄ dėl kokybiÅ¡kos prekės perdavimo bei sumokėtos kainos dalies grÄ Å¾inimo netenkino. Teismas, tenkinęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, priteisė jai iÅ¡ atsakovo sumokėtÄ Å¾yminį mokestį ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas (b.l. 48–53, t.

II) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, nutraukti tarp Å¡alių 2011 m. birželio 9 d. pasiraÅ¡ytÄ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 596 pripažįstant, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės pažeidė sutarties sÄ lygÄ parduoti kokybiÅ¡kÄ , sutartyje nurodyto gamintojo prekę, ir įpareigoti ieÅ¡kovę grÄ Å¾inti atsakovui sumokėtÄ už Å¡ienapjovę kainos dalį – 4 338,84 Lt, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai apelianto ginčo teisiniuose santykiuose nelaikė vartotoju ir nepagrįstai netaikė ginčo teisiniams santykiams Civilinio kodekso „Vartojimo rangos“ skirsnio normų. Apeliantas, nors ir bÅ«damas Å«kininkas, žolynų smulkintuvÄ pirko ne Å«kininkavimo tikslais, bet savo namų valdos priežiÅ«rai, t. y. savo ir savo Å¡eimos narių poreikių tenkinimui. Apelianto pateikti įrodymai apie jo namų valdos plotÄ patvirtina tokios Å¡ienapjovės įsigijimo asmeniniams poreikiams tenkinti bÅ«tinumÄ .

Apeliantui esant vartotojui teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nesvarstė jo sumokėto žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo klausimo, kadangi apeliantas remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalimi yra atleistasnuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nagrinėjamu atveju pirkimo–pardavimo sutartį apeliantui sudarius kaip vartotojui, jis turi gauti atitinkamÄ teisinę apsaugÄ .Teismas nepagrįstai apeliantui primetė pareigÄ iÅ¡samiau paneigti ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, nei tai yra įmanoma pagal ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus.

IeÅ¡kovė pripažino Å¡ienapjovės trÅ«kumus, kadangi nepraėjus kokybėsgarantiniam terminui ieÅ¡kovė pripažino, kad Å¡ienapjovė sugedo taip, kad jÄ net netikslinga remontuoti. Teismas, vadovaudamasisprielaidomis, nepagrįstai sprendė, kad įsigytÄ Å¡ienapjovę apeliantas naudojo ne pagal paskirtį. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė draudimo bendrovėspateiktais duomenimis, tačiau praneÅ¡imÄ apie draudiminį įvykį užpildė draudimo įmonės darbuotoja. Be to, apeliantas tinkamai vykdė savo pareigÄ informuoti apie pastebėtus gedimus pardavėjÄ ar jo atstovÄ .IeÅ¡kovė, pavėluotai pateikdama LenkijojepagamintÄ Å¡ienapjovę, pažeidė savo įsipareigojimÄ parduoti tinkamoskokybės atitinkamoje Å¡alyje pagamintÄ prekę.

Teismas, nepripažinęs, kad ieÅ¡kovė pažeidė pareigÄ perduoti tinkamoskokybės prekę, netinkamai aiÅ¡kino irtaikė CK 6.38 straipsnio nuostatas dėl tinkamo ir sÄ Å¾iningo prievolių vykdymo.Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai analizavo tik ieÅ¡kovės teises ir neatsižvelgė į ieÅ¡kovės pareigas bei apelianto, kaip vartotojo, teises. Be to, teismas nevertino, ar Å¡alių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje sutarties dalykas buvo pakankamai apibrėžtas, kadangi sutartyjenebuvo nurodytas nei parduodamos Å¡ienapjovės identifikavimo numeris, nei spalva, nei konkretaus gamintojo duomenys.

IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b.l. 58–59, t. II) praÅ¡o netenkinti apeliacinio skundo ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Nurodė, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog tarp jo ir ieÅ¡kovės buvo susiklostę vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kadangi Å¡ienapjovėspirkimo–pardavimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta akivaizdžiai ne dėl jo asmeninių, Å¡eimos ar namų Å«kio poreikių tenkinimo. Apeliantas yra Å«kininkas, vykdantis veiklÄ , susijusiÄ su verslu.

Pirkimo–pardavimo sutartis taip pat buvo pasirašyta su ūkininku, kas tik patvirtina, kad daiktas buvo perkamas ūkininko veiklai vykdyti. Šienapjovė skirta žaliųjų erdvių, pievų, pūdymų ir vynuogynų priežiūrai, derliaus likučių smulkinimui, nedidelių krūmų kirtimui ir galėjo būti naudojama tik prikabinus prie vilkiko (traktoriaus), jos darbinis plotis siekia 3,2 m, kas taip pat akivaizdžiai įrodo, jog šis daiktas nebuvo skirtas namų poreikiams tenkinti ar kiemo teritorijai prižiūrėti.

Apeliantas Å¡ienapjovę įsigijo siekdamas vykdyti Å«kininko veiklÄ . Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus parduoti tinkamos kokybės atitinkamoje Å¡alyje pagamintÄ prekę parduodama lenkiÅ¡kÄ Å¡ienapjovę vietoj prancÅ«ziÅ¡kos, kadangi ieÅ¡kovės pateikti įrodymai patvirtina, jog Å¡ienapjovė atvežta iÅ¡ PrancÅ«zijos. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovės jam perduota Å¡ienapjovė buvo nekokybiÅ¡ka.

Už esamus Å¡ienapjovės gedimus ieÅ¡kovė negali bÅ«ti atsakinga. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 21d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lytagra“ ieÅ¡kinys atsakovui V.

Z. dėl skolos priteisimo ir atmestas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis ieÅ¡kovei dėl sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus ir bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimasyra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti remiantis apeliantoapeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas 2011 m. birželio 9 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 596 (b.l. 27–30, t.

I), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo parduoti naujÄ PrancÅ«zijos firmos „SUIRE“ rotorinę Å¡ienapjovę ROTOGYR PJR 3200 atsakovui nuosavybės teise, o atsakovas įsipareigojo priimti prekę ir apmokėti už jÄ pagal pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 25 000 Lt sumÄ . Pagal sutartį rotorinė Å¡ienapjovė, atitinkanti ieÅ¡kovės pateiktame apeliantui komerciniame pasiÅ«lyme nurodytÄ komplektacijÄ ir bÅ«klę, turėjo bÅ«ti pristatyta atsakovui iki 2011 m. liepos 25 d. Pagal sutartį mokėtinÄ PVM mokestį – 4 338,84 Lt - atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovei 2011 m. birželio 10 d. (b.l. 33, t.

I).2011 m. rugpjūčio 5 d. perdavimo–priėmimo aktu (b.l. 31, t. I) ieÅ¡kovė perdavė atsakovui rotorinę Å¡ienapjovę SUIRE ROTOGYR PJR 3200, g.n. 000401829. 2011 m. rugpjūčio 5 d. atsakovui buvo iÅ¡raÅ¡yta apmokėjimui PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija SF-S08 Nr. 033548 (b.l. 32, t. I), kurioje nurodytÄ sumÄ be PVM, t. y. 20 661,16 Lt jis turėjo apmokėti iki 2011 m. rugpjūčio 20 d., tačiau atsakovas iki Å¡iol nurodytos sumos ieÅ¡kovei nėra sumokėjęs.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Å¡alių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties teisinio kvalifikavimo, t. y. ar Å¡alių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto sudarant ginčijamÄ sutartį nelaikė vartotoju, nepagrįstai Å¡alių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties nekvalifikavo kaip vartojimo sutarties, o tuo pačiu nepagrįstai netaikė apeliantui, kaip vartotojui, papildomos teisinės apsaugos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡alių sudarytos sutarties nekvalifikavo kaip vartojimo sutarties, kadangi apeliantas, sudarydamas rotorinės Å¡ienapjovės pirkimo–pardavimo sutartį, veikė ne kaip vartotojas, o kaip Å«kininkas, kuris rotorinę Å¡ienapjovę įsigijo ne savo asmeniniams ar namų Å«kio poreikiams, bet poreikiams, susijusiems su jo vykdoma Å«kininko veikla, tenkinti.CK 1.39 straipsnio 1 dalyje vartojimo sutartis apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kuriÄ fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti.

Vadovaujantis vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos SÄ jungos ir nacionalinių teisės aktų normomis, sutartis turėtų bÅ«ti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka Å¡iuos esminius požymius:

1) prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo, 2) fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo Å«kinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti, 3) prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiÄ ja prasme) tikslais). Toks teisinis reguliavimas suponuoja bylÄ nagrinėjančio teismo pareigÄ teisiÅ¡kai kvalifikuojant sutartį nustatyti, koks asmuo, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, yra prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir paslaugų įsigijimo tikslÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008).

Jei sutarties Å¡alys yra du verslo subjektai, jų sudaryta sutartis nepatenka į vartojimo sutarties sampratÄ ir atitinkamam ginčo santykiui teisės aktai, reglamentuojantys vartotojų teisių apsaugÄ , netaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2004). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai Å«kininkas sudaro prekių ar paslaugų įsigijimo sutartį, jos kvalifikavimui bÅ«tina nustatyti, kokiu tikslu prekės ar paslaugos yra įsigytos – Å«kinei veiklai ar asmeniniams poreikiams tenkinti.

Jeigu Å«kininkas įsigyja prekes ar paslaugas su jo vykdoma veikla susijusiu tikslu, jis negali bÅ«ti laikomas vartotoju. Atitinkamai – jeigu Å«kininkas įsigyja prekes ar paslaugas savo asmeniniams ar Å¡eimos poreikiams tenkinti, jis yra vartotojas ir turi gauti atitinkamÄ teisinę apsaugÄ . Kai vartojimo sutartis sudaroma dvigubo naudojimo tikslu, t. y. tiek verslo, tiek asmeniniams tikslams, tokia sutartis laikoma vartojimo sutartimi tik tuo atveju, kai verslo tikslas joje yra nežymus.Byloje esantis Å«kininko Å«kio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 65, t.

I) patvirtina, kad apeliantas nuo 2008 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini) yra įregistravęs ūkininko ūkį, t. y. apeliantas yra ūkininkas. Ūkininkas yra fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis įregistruotas Ūkininkų ūkių registre (Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 str. 2 d.). Rotorinės šienapjovės pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, kuris sutartį sudarė kaip ūkininkas.

Tiek pirkimo–pardavimo sutarties įvadinėje dalyje, nurodant sutarties šalis, tiek ir nurodant sutarties šalių rekvizitus apeliantas nurodytas kaip ūkininkas, pažymėta, kad apelianto parašas galioja ir be antspaudo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir siekiant įvertinti, ar ginčijama sutartis yra vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, būtina nustatyti, kokiems tikslams apeliantas įsigijo rotorinę šienapjovę. Pirmosios instancijos teismas apelianto nurodytas aplinkybes, jog jis rotorinę šienapjovę įsigijo savo namų valdos priežiūrai, atsižvelgdamas į rotorinės šienapjovės paskirtį ir techninius parametrus, laikė mažai tikėtinomis ir nepripažino, kad apeliantas pirkimo–pardavimo sutartį sudarė kaip vartotojas.

Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir pažymi, kad ne tik rotorinės šienapjovės techniniai parametrai ar paskirtis, bet ir paties apelianto paaiškinimai, duoti parengiamojo teismo posėdžio metu, leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantas rotorinę šienapjovę iš esmės įsigijo ne savo asmeniniams ar namų ūkio poreikiams tenkinti, bet savo, kaip ūkininko veiklai, vykdyti. Vien aplinkybė, kad apeliantas rotorinę šienapjovę tikėtinai gali panaudoti ir savo namų valdos priežiūrai, nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantas sutartį sudarė kaip vartotojas, kadangi verslo tikslas, atsižvelgiant į rotorinės šienapjovės techninius ypatumus (ji naudojama tik prikabinta prie traktoriaus, jos darbinis plotis siekia 3,2 m), šiuo atveju yra dominuojantis.

Pažymėtina, kad nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso 0,2500 ha bendro ploto žemės sklypas, kuriame yra apeliantui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir kiti pastatai (b.l. 66–70, t. I), tačiau nurodyti duomenys nepatvirtina, kad apeliantas rotorinę Å¡ienapjovę įsigijo iÅ¡imtinai tik savo ir savo Å¡eimos asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. Å¡ienauti namų valdÄ . Parengiamojo teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad Å¡ienapjovę įsigijo namų valdai, kurios plotas 7 ha (b.l. 174, t.

I), tačiau byloje esantys duomenys paneigia apelianto nurodytÄ aplinkybę, kad jo namų valda yra 7 ha ploto. Apeliantas parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino, kad Å¡ienapjovę pirko žolei smulkinti, savo Å«kinei veiklai, o naudojant Å¡ienapjovę per 3 valandas apie hektarÄ susmulkino (b.l. 174, t. I), todėl byloje esant duomenims, kad apelianto namų valda yra tik 0,2500 ha bendro ploto, kuri dar yra užstatyta pastatais, jo nurodytos aplinkybės, kad jis per 3 valandas susmulkino apie hektarÄ Å¾olės, leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantas rotorinę Å¡ienapjovę įsigijo ir naudojo savo kaip Å«kininko veiklai vykdyti.

Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡alių sudarytÄ sutartį kvalifikavo ne kaip vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, o kaip pirkimo–pardavimo sutartį ir pagrįstai apelianto nelaikė silpnesniÄ ja sutarties Å¡alimi, kuriai taikomos didesnės teisinės apsaugos galimybės. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad apeliantas sudarant rotorinės Å¡ienapjovės pirkimo–pardavimo sutartį veikė ne kaip vartotojas, teismas neturėjo pagrindo spręsti ir apelianto už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėto žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo klausimo, dėl ko nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu nesprendė žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo klausimo.Apelianto nurodytas argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo teisiniams santykiams netaikė „Vartojimo rangos“ skirsnio normų taip pat laikytinas nepagrįstu, kadangi tarp Å¡alių susiklosčius pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, teismas neturėjo jokio pagrindo sprendžiant ginÄÄ remtis rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.Apeliaciniame skunde be kita ko teigiama, kad teismas nepagrįstai apeliantui primetė pareigÄ paneigti iÅ¡samiau ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, nei tai yra įmanoma pagal ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus.

Pažymėtina, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Taigi apeliantas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti tas aplinkybes, kuriomis rėmėsi kaip savo atsikirtimų ir reikalavimų pagrindu, o ne paneigti ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes jos pateiktų įrodymų kontekste. Ä®rodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylÄ nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, pagal įstatymÄ , neteikiant iÅ¡ankstinės galios jokiems įrodymams, iÅ¡skyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiÅ¡kia, kad nėra reikalaujama Å¡imtaprocentinio teismo įsitikinimo.

IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, priimtÄ sprendimÄ pagrindė byloje esančių įrodymų tinkamu įvertinimu, o ne kaip nurodyta apeliaciniame skunde, remdamasis tik prielaidomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad apeliantui buvo perduota tinkamos kokybės rotorinė Å¡ienapjovė, o jos gedimas, dėl kurio rotorinė Å¡ienapjovė Å¡iuo metu negali bÅ«ti naudojama, labiau tikėtina atsirado ne dėl jos netinkamos kokybės, o dėl netinkamo jos naudojimo ar naudojimo ne pagal paskirtį.CK 6.38 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai prievolių vykdymo principai, pagal kuriuos prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Å¡iÄ materialinės teisės normÄ , kadangi, teisėjų kolegijos manymu, ieÅ¡kovė tinkamai įvykdė savo pareigas pagal Å¡alių sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį ir perdavė apeliantui tinkamos kokybės rotorinę Å¡ienapjovę. Kaip viena iÅ¡ bendrųjų pardavėjo pareigų, įtvirtintų CK 6.317 straipsnyje, yra numatyta pareiga patvirtinti prekės kokybę.

Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Tais atvejais, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trÅ«kumus, jeigu neįrodo, kad Å¡ie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 str. 3 d.).

IeÅ¡kovė Å¡alių sudarytoje sutartyje rotorinei Å¡ienapjovei suteikė 12 mėnesių garantijos terminÄ , o gedimas, dėl kurio rotorinė Å¡ienapjovė negali bÅ«ti naudojama, atsirado Å¡iam terminui nepasibaigus. IeÅ¡kovės teigimu, atsiradęs rotorinės Å¡ienapjovės gedimas yra jos netinkamo naudojimo ar naudojimo ne pagal paskirtį padarinys, kÄ nustatė pirmosios instancijos teismas ir su kuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentÄ , jog 2011 m. spalio 19 d. raÅ¡tu Nr. 1022 (b.l. 36, t.

I) ieÅ¡kovė pripažino, kad apeliantui pardavė nekokybiÅ¡kÄ rotorinę Å¡ienapjovę, kadangi minėtame raÅ¡te tokie duomenys nenurodyti. Faktas, jog ieÅ¡kovė konstatavo itin didelius apeliantui parduotos rotorinės Å¡ienapjovės apgadinimus, nesudaro pagrindo teigti, jog tie sugadinimai atsirado dėl netinkamos Å¡ienapjovės kokybės. Nors minėti sugadinimai nustatyti kokybės garantijos termino metu, tačiau pažymėtina, kad pagal sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovė neatsako už prekės kokybę, jei defektai atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė prekės naudojimo pagal paskirtį, saugojimo, aptarnavimo, priežiÅ«ros ir eksploatacijos taisykles arba defektai atsirado kitaip dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos (Sutarties 4.2. punktas).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad rotorinės šienapjovės defektai, dėl kurių netikslinga šienapjovę net remontuoti, atsirado būtent dėl apelianto kaltės ir apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad šienapjovės atraminio veleno sugadinimas sulenkiant jį „V“ raide, nudilinti ir išlaužyti pjovimo peiliukai galėjo atsirasti dėl netinkamos rotorinės šienapjovės kokybės, o priešingai, byloje esantys duomenys pagrįstai leidžia teigti, kad šis sugadinimas atsirado būtent dėl netinkamo šienapjovės naudojimo ar naudojimo ne pagal paskirtį.

Apeliacinio teismo manymu, ieÅ¡kovės byloje pateikti duomenys ir įrodymai leidžia manyti labiau esant tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad gedimai atsirado dėl netinkamo Å¡ienapjovės eksploatavimo, nei kad dėl netinkamos jos kokybės. Kokybės garantijos terminu paaiÅ¡kėję trÅ«kumai, kuriuos ieÅ¡kovė iÅ¡taisė, nesudaro pagrindo spręsti, jog apeliantui pateikta Å¡ienapjovė buvo netinkamos kokybės. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas pirmiau nurodytÄ iÅ¡vadÄ dėl rotorinės Å¡ienapjovės sugadinimų padarė remdamasis vien tik prielaidomis, kadangi nurodyto sugadinimo atsiradimo galimos priežastys buvo patvirtintos liudytojų, o taip pat UAB DK „PZU Lietuva“ raÅ¡tu (b.l. 116, t.

I, b.l. 5, t. II). Apelianto teigimu, draudimo kompanijos pateikti duomenys negali patvirtinti rotorinės Å¡ienapjovės sugadinimo priežasties, kadangi praneÅ¡imÄ apie draudiminį įvykį užpildė draudimo įmonės darbuotoja, tačiau su Å¡iuo apelianto argumentu nėra jokio pagrindo sutikti. Draudimo kompanijos suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta, apeliantas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad draudimo kompanija bÅ«tų suinteresuota priimti bÅ«tent ieÅ¡kovei palankų teismo sprendimÄ ir pateikti galimai neteisingus duomenis apie draudiminį įvykį.

Pažymėtina, kad draudimo kompanija, apdraudusi rotorinę Å¡ienapjovę ROTOGYR PJR 3200, nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 19 d. apeliantas telefonu informavo apie 2011m. rugsėjo 16 d. įvykį, t. y. kad draudėjui važiuojant papuolė nežinomas daiktas ir apgadino Å¡ienapjovę (b.l. 116, t. I). Apelianto veiksmai kreipiantis į draudimo kompanijÄ ir informuojant jÄ apie įvykį tikintis draudimo iÅ¡mokos, o ne kreipimasis į ieÅ¡kovę, kad Å¡i paÅ¡alintų atsiradusį gedimÄ , kuris atsirado kokybės garantijos terminu, kaip tik rodo, kad pats apeliantas buvo įsitikinęs, jog atsiradęs gedimas yra ne Å¡ienapjovės prastos kokybės padarinys.

Draudimo kompanijos raÅ¡te nurodytos įvykio aplinkybės, kurias draudimo kompanijai nurodė pats apeliantas, leidžia pagrįstai manyti, kad Å¡ienapjovės esami gedimai atsirado bÅ«tent dėl apelianto netinkamų veiksmų naudojant Å¡ienapjovę netinkamai.Pakabinamo žolynų smulkintuvo SUIRE priežiÅ«ros instrukcijoje (b.l. 83–97, t. I) nurodyta, kad prieÅ¡ pradedant naudoti maÅ¡inÄ reikia įsitikinti, kad sklypo žemės pavirÅ¡iuje nėra nelygumų ir nuolaužų (medžio, metalo, plastiko, tvoros ir pan.), kuriuos maÅ¡ina galėtų užkliudyti ir kurie galėtų jÄ apgadinti.

Nurodytos aplinkybės kaip tik ir sudaro pagrindÄ manyti, kad apeliantas tinkamai nurodytos pareigos neįvykdė, dėl ko papuolus į Å¡ienapjovę nežinomam daiktui ji buvo apgadinta.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas iki bylos iÅ¡kėlimo teisme pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį jokių pretenzijų dėl netinkamos rotorinės Å¡ienapjovės kokybės ieÅ¡kovei nereiÅ¡kė, todėl jo nurodyti teiginiai apie tai, kad ieÅ¡kovė jam pardavė netinkamos kokybės Å¡ienapjovę laikytini gynybine pozicija siekiant iÅ¡vengti savo prievolių tinkamo vykdymo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė perdavė apeliantui tinkamos kokybės, sutarties sÄ lygas atitinkančiÄ PrancÅ«zijoje pagamintÄ Å¡ienapjovę, kadangi byloje esantys įrodymai paneigia perdavimo–priėmimo akte esantį įraÅ¡Ä apie rotorinės Å¡ienapjovės pagaminimÄ Lenkijoje, nes ieÅ¡kovė įrodė, jog perdavimo–priėmimo akte esantis įraÅ¡as yra tik raÅ¡ymo apsirikimas, o apeliantui perduota rotorinė Å¡ienapjovė yra tikrai pagaminta PrancÅ«zijoje.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas nepaneigė ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, jos apeliantui perduota rotorinė Å¡ienapjovė yra pagaminta PrancÅ«zijoje, todėl teismas pagrįstai laikė, kad apeliantui perduota sutarties sÄ lygas atitinkanti prekė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, pasiraÅ¡ydamas perdavimo-priėmimo aktÄ ir matydamas įraÅ¡Ä apie prekės pagaminimo vietÄ , jokių pretenzijų ar pastabų dėl to ieÅ¡kovei nereiÅ¡kė, rotorinę Å¡ienapjovę priėmė ir jÄ pradėjo eksploatuoti.

Å alių sudarytos sutarties 5.1. nurodyta, kad pirkėjas, t. y. apeliantas įsipareigoja patikrinti prekės komplektiÅ¡kumÄ bei kokybę priimant prekę. Tais atvejais, kai pirkėjas, perimdamas prekę, nepareiÅ¡kia pardavėjui apie prekės trÅ«kumus, laikoma, kad pirkėjui prekė, jos kiekis, komplektiÅ¡kumas ir kokybė tinka ir jis neturi bei neturės dėl to pardavėjui jokių pretenzijų. Esant nurodytoms aplinkybėms ir apeliantui dėl prekės kilmės jos priėmimo metu nereiÅ¡kiant jokių pretenzijų, kai apeliantas buvo įsipareigojęs prekės perdavimo jam metu patikrinti jos komplektiÅ¡kumÄ bei kokybę, pagal sutarties sÄ lygas laikytina, kad pirkėjui prekė, jos kiekis, komplektiÅ¡kumas ir kokybė tiko.

Apeliantas nurodytos sutarties sÄ lygos neginčijo, todėl net ir tuo atveju, jei apeliantui bÅ«tų perduota Lenkijoje pagaminta Å¡ienapjovė, jo elgesys ir veiksmai priimant jam perduodamÄ prekę rodo, kad apeliantas sutiko, kad jam bÅ«tų perduota bÅ«tent tokia prekė ir dėl to jokių pretenzijų nereiÅ¡kė.Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, ar Å¡alių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje sutarties dalykas buvo pakankamai apibrėžtas, laikytinas nepagrįstu, kadangi pirmosios instancijos teismas Å¡iuo klausimu skundžiamame sprendime yra pasisakęs.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikÅ¡mės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakytina.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡tyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, reglamentuojančias tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius, ir tenkindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį bei atmesdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 185 str., 263 str.), kurį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantui nepriteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str.).IeÅ¡kovė, pateikdama atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , įrodymų, kad turėjo bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų nepateikė, praÅ¡ymo priteisti jai turėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas nepareiÅ¡kė, todėl jai tokios iÅ¡laidos, atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies1punktu, n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Raimondas Buzelis Nerijus Meilutis ArÅ«nas Rudzinskas