6969a3f4-98bd-4d07-aadf-9b3ce3b08a3a · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr. 1S-338-307/2021 Proceso Nr. 1-01-1-36331-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Justo Namavičiaus, sekretoriaujant Živilei VoloÅ¡inienei, dalyvaujant prokurorei Dainorai MiliÅ«tei, gynėjai advokatei Singridai SamoÅ¡kienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo D. I. gynėjos advokatės Singridos SamoÅ¡kienės skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. I. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 10 d. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė:

1. D. I. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. 20.30 val. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. 5.50 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su J. K. metu tyčia sudavė rankomis bei spyrė kojomis mažiausiai 14 smÅ«gių J. K. į galvÄ , krÅ«tinę bei Å¡onus ir tuo padarė jam politraumÄ , pasireiÅ¡kusiÄ muÅ¡tinėmis žaizdomis kaktoje, nosies nugarėlėje, deÅ¡inio užausio srityje, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, krÅ«tinėje, kraujosruvomis lÅ«pų gleivinėje, liežuvio pasaitėlio plyÅ¡imu, odos nubrozdinimu krÅ«tinėje, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvomis veido, krÅ«tinės, gerklų projekcijose, poliežuvinio kaulo kairiojo didžiojo rago lūžiu, abipusiais Å¡onkaulių ir krÅ«tinkaulio lūžiais, skeveldriniais nosikaulių ir virÅ¡utinio žandikaulio skruostinių ataugų lūžiais, skruostikaulių ataugų lūžiais, apatinio žandikaulio dauginiais lūžiais, kas komplikavosi trauminiu Å¡oku ir progresuojančiu kardiopulmoniniu nepakankamumu, dėl ko nukentėjusysis J.

K. netrukus įvykio vietoje mirė, tokiu būdu tyčia nužudė J. K.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. I. laikinai sulaikytas 2020 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi D. I. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi kaltinamajam D. I. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad D. I. netaikant griežčiausios kardomosios priemonės nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

4. Kaltinamojo D. I. gynėja advokatė S. SamoÅ¡kienė skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi kaltinamajam pratęstÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ pakeisti į kitÄ kardomÄ jÄ priemonę – intensyviÄ priežiÅ«rÄ . 4.1. Skunde gynėja nurodo, jog D. I. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje padarymu. D. I. praeityje, bÅ«damas nepilnametis, buvo teistas du kartus, jo atžvilgiu yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla, iki suėmimo jis nedirbo, tačiau buvo registruotas užimtumo tarnyboje.

Gynėjos nuomone, Å¡ie duomenys formaliai sudarė teismui pagrindÄ konstatuoti, kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Tačiau suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kuriÄ taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės terminÄ , turi iÅ¡samiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumÄ , atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Skirti suėmimÄ ar pratęsti Å¡ios kardomosios priemonės terminÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar paskirtos kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimÄ privaloma svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas - Å¡velnesnes už suėmimÄ , kardomÄ sias priemones. Alternatyvių priemonių taikymo galimybės įvertinimas yra teismo pareiga, kuri kiekvienu atveju turi bÅ«ti įvykdyta. Pagal teismų praktikÄ suėmimas turėtų bÅ«ti taikomas tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi bÅ«ti tikrinami (analizuojami) konkretÅ«s faktai, įrodantys bÅ«tinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o suėmimo taikymo pagrindai turi bÅ«ti visapusiÅ¡kai įvertinti ir atspindėti besivystančiÄ situacijÄ . Ilgainiui net ir pagristo įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminÄ (sprendimas byloje Ilijkov prieÅ¡ BulgarijÄ ), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali bÅ«ti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu (sprendimai bylose Clooth prieÅ¡ BelgijÄ ;

Miuler prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ir kt.). Net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neiÅ¡vengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikÅ¡mė mažėja, menksta. 4.2. Gynėja skunde pabrėžia, kad D. I. Å¡ioje baudžiamojoje byloje laikomas sulaikytu ir suimtu jau ilgÄ laikÄ - daugiau nei vienerius metus ir tris mėnesius. SuėmimÄ vykdanti institucija D. I. charakterizuoja tik teigiamai, o tai, gynėjos nuomone, leidžia teigti, kad jis padarė iÅ¡vadas dėl ankstesnio gyvenimo bÅ«do, pakeitė savo požiÅ«rį į darbÄ , Å¡eimÄ .

Kaltinamasis siekia įsidarbinti, jis dirbtų baldų įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju ir turėtų legalų pragyvenimo Å¡altinį. Paleistas iÅ¡ suėmimo D. I. gyventų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje su savo motina ir patėviu, su kuriais jį sieja stiprÅ«s socialiniai ryÅ¡iai. Gynėjos manymu, esant Å¡ioms aplinkybėms didėja tikimybė, jog tokį ilgÄ laikÄ laikant asmenį suėmime, tolesnis pačios griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo termino tęsimas gali bÅ«ti vertinamas kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, numatančių teisę į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ bei teisę bÅ«ti paleistam proceso metu, pažeidimas.

Be to, nuolat tęsiant griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo terminÄ , net ir pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bÅ«damas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , nėra pakankamas pagrindas, kuriuo remiantis kaltinamajam turėtų bÅ«tų tokį ilgÄ laiko tarpÄ tęsiama griežčiausia kardomoji priemonė. Gynėja nurodo ir tai, kad teisminiame bylos nagrinėjime liko iÅ¡spręsti papildomus proceso dalyvių praÅ¡ymus bei iÅ¡klausyti baigiamÄ sias kalbas, todėl teismo posėdžio, kuris yra numatytas 2022 m. sausio 17 d., D.

I. gali laukti bÅ«damas nesuimtu. Aplinkybė, jog D. I. kaltės nepripažįsta, ar, kad pasinaudodamas savo teise atsisakė duoti parodymus teisme, nėra ir negali bÅ«ti pagrindu D. I. laikyti suimtu. Gynėjos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai apie ypatingÄ kaltinamojo pavojingumÄ visuomenei ir bÅ«tinybę dar ilgesnį laikÄ D. I. laikyti izoliuotÄ nuo visuomenės. Atsižvelgus į tai, kad D. I. Å¡ioje baudžiamojoje byloje laikomas sulaikytu ir suimtu jau ilgÄ laikÄ , taip pat įvertinus baudžiamojo proceso trukmę ir eigÄ , Å¡ioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyta kardomųjų priemonių paskirtis gali bÅ«ti įgyvendinta D.

I. paskiriant Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę - intensyviÄ priežiÅ«rÄ .

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundÄ patenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo gynėjos skundÄ atmesti. Kaltinamojo D. I. gynėjos advokatės S. SamoÅ¡kienės skundas atmetamas 6. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminÄ kaltinamajam D. I. pratęsė pagrįstai.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminÄ pratęsęs Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus duomenis. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais duomenimis, daro iÅ¡vadÄ , jog byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. I. galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å ie duomenys yra užfiksuoti liudytojų (V. R., V. P. ir kt.), iÅ¡ dalies paties kaltinamojo D. I. parodymuose, apžiÅ«rų protokoluose, specialisto iÅ¡vadose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

8. Teismas kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ kaltinamajam D. I. pratęsė nustatęs pagrindÄ , numatytÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. pagrįstai manant, kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

9. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vienÄ ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar Å¡ioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad bÅ«damas laisvėje asmuo, kaltinamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimÄ , gali tÄ nusikaltimÄ padaryti.

10. Pagal teismų praktikÄ pagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

11. Apygardos teismas turėjo pagrindÄ konstatuoti, jog egzistuoja tikimybė, kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

12. Nusikalstama veika, kuriÄ padaręs kaltinamas D. I., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä . Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų apie D. I. turėtÄ darbÄ ar nuolatines pajamas, todėl galima teigti, kad jis neturėjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis praeityje darė nusikaltimus ir už juos buvo nuteistas. Å ioje baudžiamojoje byloje D. I. pareikÅ¡tas kaltinimas dėl labai sunkaus nusikaltimo, kurį jis galimai padarė neiÅ¡nykus ankstesniam teismui.

D. I. pareikÅ¡ti kaltinimai ir kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis kaltinamas padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje bei BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Kaltinimasis ne kartÄ baustas ir administracine tvarka. Taigi aptartų duomenų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog D. I. bÅ«damas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ suėmimo pratęsimo pagrindÄ apygardos teismas nustatė pagrįstai.

13. Teisėjų kolegija atsižvelgia į baudžiamosios bylos duomenis, kurie patvirtina, jog kaltinamasis D. I. paleistas iÅ¡ suėmimo galėtų įsidarbinti, turėtų gyvenamÄ jÄ vietÄ , taip pat gynėjos skunde nurodomas aplinkybes, kad kaltinamojo elgesys (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje vertinamas teigiamai, tačiau Å¡ios aplinkybės nėra pakankamos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo kaltinamajam panaikinimui ir nepaneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo.

14. Kaltinamajam D. I. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati D. I. galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. Apygardos teismas įvertinęs visus reikÅ¡mingus baudžiamosios bylos duomenis padarė iÅ¡vadÄ , kad kitų kardomųjų priemonių taikymas neužtikrins, kad bÅ«tų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Teisėjų kolegija Å¡iai iÅ¡vadai pritaria. Suėmimas kaip kardomoji priemonė suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau Å¡iuo atveju, be nurodytų teisių suvaržymo, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Atsižvelgiant į D. I. asmenybės pavojingumÄ (praeityje teistas, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamas padaręs neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui), galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , pobÅ«dį, sunkumÄ , Å¡ioje proceso stadijoje kita, Å¡velnesne kardomÄ ja priemone ar jų kompleksu, tame tarpe intensyvia priežiÅ«ra BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebÅ«tų pasiekti.

Kaltinamojo naujų nusikaltimų darymo pavojus gali bÅ«ti paÅ¡alintas tik taikant griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. Å iuo metu toks kaltinamojo D. I. teisių suvaržymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiÅ«riu bei neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Pažymėtina ir tai, kad vieÅ¡ojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimo taisyklę. Å iame procese vieÅ¡Ä jį interesÄ sudaro ne tik siekis izoliuoti asmenį nuo visuomenės, kad ji bÅ«tų apsaugota nuo tolimesnių galimų nusikalstamų veikų, bet ir tikslas netrukdomai iÅ¡tirti ir įvertinti teisme labai pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su nusikaltimu žmogaus gyvybei.

Å ioje byloje iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, kurios, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pateisina tolesnį D. I. laikymÄ suėmime, laikytinos tiek paties kaltinamojo pavojingumas visuomenei, tiek inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, pavojingumas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. I. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį, gynėjos skunde iÅ¡dėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a: kaltinamojo D. I. gynėjos advokatės Singridos SamoÅ¡kienės skundÄ atmesti. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi D. I. trims mėnesiams pratęstÄ suėmimo terminÄ palikti galioti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Albinas Bielskis Evaldas Gražys Justas Namavičius