Legislator Case Law & Legislation
69697d77-0168-4fdd-a225-d34efd8d72f2 AI generated

69697d77-0168-4fdd-a225-d34efd8d72f2 · Kauno apygardos teismas

Case Number 69697d77-0168-4fdd-a225-d34efd8d72f2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. A. ieÅ¡kinį atsakovams bankrutuojančiai V. K. paslaugų įmonei ir UAB DK „(duomenys neskelbtini)“, tretiesiems asmenims T. A., A. A. ir R. A. dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo ir draudimo sutarties pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančia, n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

69697d77-0168-4fdd-a225-d34efd8d72f2 · Kauno apygardos teismas: A., vykdydami įmonės savininko V. K. 2006 m. kovo 1 d. įsakymÄ Nr. K-114, įmonės interesais, automobiliu Iveko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Vilniaus per S.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. B2-1690-413/2010 Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.4;

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei,

dalyvaujant ieškovei A. A.,

atsakovo atstovei advokato pad. G. R.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. A. ieÅ¡kinį atsakovams bankrutuojančiai V. K. paslaugų įmonei ir UAB DK „(duomenys neskelbtini)“, tretiesiems asmenims T. A., A. A. ir R. A. dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo ir draudimo sutarties pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančia, n u s t a t ė :

2006 m. kovo 11 d. vairuotojai – ekspeditoriai R. A. ir

T. A., vykdydami įmonės savininko V. K. 2006 m. kovo 1 d. įsakymÄ Nr. K-114, įmonės interesais, automobiliu Iveko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Vilniaus per S.

P. į MaskvÄ vežė apie 21 t sveriantį kovinį. 2006 m. kovo 11 d., apie 14.45 val., vairuotojas – ekspeditorius T. A., vairuodamas minėtÄ automobilį autokeliu „Rossija“ Maskvos kryptimi, 569,784 km., Krescų rajone, Novgorodo srityje, susidÅ«rė su automobiliu T. H., vairuojamu vairuotojo S.V. P.. SusidÅ«rimo metu buvo

traumuotas automobilio Iveko dešinėje kabinos pusėje besiilsintis R. A., kuris po valandos Čiudovo m. ligoninėje mirė. Ryšium

su V. K. paslaugų įmonės darbuotojo žūtimi, atsakovas UAB DK „(duomenys neskelbtini)“, vadovaudamasis 2005 m. gegužės 26 d. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbdavio lėšomis draudimo sutartimi NAD Nr. 100240, išmokėjo

V. K. įmonei, kaip naudos gavėjui, 110 000 Lt draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovė A. A. kreipėsi į teismÄ ir patikslintu 2007 m. kovo 26 d. ieÅ¡kiniu (bylos Nr. 2-193-42/2008 T. 1, b. l. 166 – 168) prašė:

1) priteisti iš atsakovo V. K. paslaugų įmonės 110

000 Lt (Å¡imtÄ deÅ¡imt tÅ«kstančių litų) draudimo sumÄ , kuriÄ atsakovas gavo pagal 2005 m. gegužės 26 d. draudimo sutartį NAD Nr. 100240 (kas ieÅ¡kinio patenkinimo atveju bÅ«tų pagrindas patvirtinti nurodyto dydžio ieÅ¡kovės finansinį reikalavimÄ bankroto byloje);

 2) pripažinti 2005 m. gegužės 26 d. draudimo sutarties NAD Nr. 100240 dalį dėl naudos gavėjo neteisėta ir negaliojančia.

IÅ¡kovė nurodė, kad jos vyras R. A. žuvo nelaimingo atsitikimo pas atsakovÄ darbe metu, ko pasekoje atsakovas gavo iÅ¡ UAB DK „(duomenys neskelbtini)“

110 000 litų draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovės nuomone, minėta iÅ¡moka priklauso jai, nes jos vyras nebuvo davęs sutikimo mirties atveju paskirti atsakovÄ naudos gavėju. Nurodė, kad byloje esantis sutikimas neaiÅ¡ku kada suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas, neatitinka jam keliamų reikalavimų, be to, sutikime nurodyta, kad tik darbuotojo traumos, o ne jo žūties atveju įmonė galėjo bÅ«ti laikoma draudimo iÅ¡mokų gavėju. Â

Atsakovo bankrutuojančiai

V. K. paslaugų įmonės atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad pagal 2005 m. gegužės 26 d. draudimo sutartį NAD Nr. 100240 naudos gavėju, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, buvo V. K. paslaugų įmonė. Žuvusiojo R. A. sutikimas dėl naudos gavėjo buvo iÅ¡reikÅ¡tas tinkama forma ir ieÅ¡kovė savo argumentų ginčijamu klausimu nepagrindė jokiais kitais įrodymais. Todėl, vadovaujantis 2005 m. gegužės 26 d. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbdavio lėšomis taisyklių Nr. 057  nuostatomis, draudimo bendrovė pagrįstai ir teisėtai draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo V. K. įmonei.

Ieškinys atmetamas.

Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe iÅ¡saugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai bÅ«tų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji bÅ«tų kiek įmanoma sumažinta. Siekdamas apsaugoti tiek savo, tiek darbuotojo (apdraudžiamojo) profesinę rizikÄ ir interesus, darbdavys (draudėjas) gali sudaryti atitinkamai gyvybės arba sveikatos draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens turtinių interesų (Draudimo įstatymo (toliau ir DÄ®) 98 str. 1d.,

112 str. 1 d.). Turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe, yra draudimo objektas DÄ® 2 straipsnio 19 dalies prasme, kurį įstatymas imperatyviai įpareigoja nurodyti draudimo taisyklėse (DÄ® 77 str. 1 d. 4 p.). Tais atvejais, kai darbdavys (draudėjas) siekia apsaugoti savo turtinį interesÄ , susijusį su kito asmens gyvybe įvykus draudžiamajam įvykiui, ir gauti draudimo iÅ¡mokÄ , bÅ«tina draudimo sutartyje naudos gavėju nurodyti draudėjÄ (DÄ® 98 str. 2 d., 102 str., 112 str. 2 d.). DÄ®

98 straipsnio 3 dalyje ir 102 straipsnio 3 dalyje nustatyta sÄ lyga, kuriÄ bÅ«tina įvykdyti, paskiriant draudėju ne apdraustÄ jį, bet kitÄ asmenį: bÅ«tinas apdraustojo raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas. Esant tokiam raÅ¡tiÅ¡kam apdraustojo sutikimui, preziumuojama, kad naudos gavėjas turi teisėtÄ turtinį interesÄ , susijusį su apdraustojo gyvybe.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2005 m. gegužės 26 d. Draudimo nuo nelaimingų

atsitikimų darbdavio lėšomis draudimo polisÄ NAD Nr. 100240 atsakovas, (V. K. paslaugų įmonė), kaip draudėjas, mirties, invalidumo ir

traumų atvejais apdraudė savo įmonės 68 darbuotojus, naudos gavėju nurodydamas darbdavį (draudėjÄ ), t.y. pasinaudojo Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, darbdavio lėšomis taisyklių (toliau – Taisyklių) 5.5 punkte numatyta sÄ lyga pasirinkti keletÄ draudžiamų rizikų bei pateikė apdraustųjų asmenų sÄ raÅ¡Ä draudikui (atsakovui UAB DK „(duomenys neskelbtini)“) t.1, b.l. 148-156)). Pateiktame draudikui apdraustų asmenų sÄ raÅ¡e įraÅ¡yta ir žuvusiojo R. A. pavardė, kur pastarasis savo paraÅ¡u patvirtino, kad nelaimingo atsitikimo darbe bei traumos atveju draudimo iÅ¡mokų gavėju bÅ«tų V. K. paslaugų įmonė. Pagal Taisyklių 1.6 punktÄ nelaimingas atsitikimas darbe - įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡tirtas ir kompetentingų įstaigų pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe įvykis, kurio padarinys-sveikatos sutrikimas, invalidumas ar mirtis. Vertinant paminėtus dokumentus (Draudimo sutartį, Taisykles, SutikimÄ ) jų tarpusavio ryÅ¡io, sudarymo tikslų ir tikrųjų ketinimų aspektu galima daryti iÅ¡vadÄ , kad V. K. paslaugų įmonė, sudarydama draudimo nuo nelaimingų atsitikimo darbdavio lėšomis sutartį, siekė apdrausti savo profesinę rizikÄ ir turtinius interesus trimis nelaimingų atsitikimų darbe atvejais, t.y. darbuotojo mirties, invalidumo ir traumos atvejais. Remiantis iÅ¡dėstytu nėra pagrindo teigti, kad atsakovas V. K. paslaugų įmonė negalėjo bÅ«ti naudos gavėju, kad R. A. davė sutikimÄ gauti įmonei draudimo iÅ¡mokÄ tik jo traumų, bet ne mirties atveju. Todėl ieÅ¡kovės argumentai nurodytais pagrindais laikytini nepagrįstais.

Negalima sutikti su ieÅ¡kovės argumentais, kad darbuotojų sÄ raÅ¡as dėl sutikimų naudos

gavėjo paskyrimui, kurį darbdavys pateikė draudikui, yra niekinis, o R. A. paraÅ¡as Å¡iame sÄ raÅ¡e yra suklastotas. Aptariamam

kontekste pažymėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo ne kartÄ pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Byloje nustatyta, kad pagal ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ 2007 m. balandžio 1 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 64-1-00342-07, kurioje buvo tiriami ir ieÅ¡kovės argumentai dėl dokumento (Sutikimo) suklastojimo ir apgaulingo draudimo iÅ¡mokos įgijimo. Ikiteisminis tyrimas 2008 m. rugpjūčio 5 d. prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, kadangi byloje nustatyta, kad V. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių (t.2, b.l. 92-95). Paneigus ieÅ¡kovės įtarimus ikiteisminio tyrimo byloje, ji taip pat nepateikė į jokių duomenų ir į civilinę bylÄ , kurie leistų pagrįstai manyti arba daryti bent prielaidÄ , kad R. A. paraÅ¡as pateiktame draudikui apdraustų asmenų sÄ raÅ¡e bÅ«tų suklastotas (CPK 178 str.). Be to, bÅ«tent R. A. sutikimo pagrindu V. K. įmonei buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, todėl pasitvirtinus ieÅ¡kovės abejonėms dėl paraÅ¡o tikrumo, atsakovas UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ ne tik neturėjo teisės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos, bet ir turėjo pareigÄ sumokėtÄ iÅ¡mokÄ

susigrÄ Å¾inti iÅ¡ V. K. įmonės (DÄ® 82 str. 3 d.). Atsakovo V. K. įmonės atsiliepimais į ieÅ¡kinį, įtariamojo V. K., liudytojų V. M. ir Ž. V. parodymais ikiteisminio tyrimo byloje nustatyta, kad vykdant

2005 m. gegužės 26 d. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbdavio lėšomis draudimo sutartį draudikui pateikiami darbuotojų (apdraustųjų) sÄ raÅ¡ai, dėl įmonėje vykusios darbuotojų kaitos, buvo nuolatos tikslinami, kas atitiko ir Taisyklių

5.2.2 punkto nuostatas. IeÅ¡kovės argumentas, kad apdraustų įmonės darbuotojų sÄ raÅ¡e nebuvo nurodyti Å¡ių asmenų kodai yra formalaus pobÅ«džio ir daugiau susiję ne su ieÅ¡kovės, bet su atsakovo UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ teisėmis ir pareigomis. IeÅ¡kovės nurodoma aplinkybė, kad SutikimÄ dėl naudos gavėjo pasirašė ne visi darbuotojai, kitų sÄ raÅ¡e nurodytų darbuotojų sutikimo  nepaneigia ir draudimo sutarties negaliojančia nedaro.

Remiantis išdėstytu laikytina, kad tenkinti ieškovės ieškinį jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 270 straipsniais, teisėjas n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per

30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                                              Â

Gintautas Koriaginas

Â

                     Â

    Â